Legislator Case Law & Legislation
8df9bdcf-75e9-450f-b007-b7cd9e4c91e5 AI generated

8df9bdcf-75e9-450f-b007-b7cd9e4c91e5 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 8df9bdcf-75e9-450f-b007-b7cd9e4c91e5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-15-635/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34159-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.14.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. vasario 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nukentėjusiųjų I. M. ir A. M. skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. sausio 17 d. nutarties dalies, kuria atmestas nukentėjusiųjų praÅ¡ymas perduoti bylÄ prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Legislator headnote

AI generated

8df9bdcf-75e9-450f-b007-b7cd9e4c91e5 · Klaipėdos apygardos teismas: Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 6.1. Net ir neiÅ¡tyrus byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad A. M. mirtį sÄ lygojo ne tik kaltinamojo A. S. padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, bet ir darbo saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimų visuma. Teisme nėra galimybės nustatyti kitų asmenų, atsakingų už darbų saugÄ ir jų kaltės, kadangi kaltinimas byloje pareikÅ¡tas tik vienam A. S., todėl nei Å¡ioje proceso stadijoje, nei nagrinėdamas bylÄ teismo posėdyje, teismas negalės tirti kitų A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-15-635/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34159-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.14.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. vasario 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nukentėjusiųjų I. M. ir A. M. skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. sausio 17 d. nutarties dalies, kuria atmestas nukentėjusiųjų praÅ¡ymas perduoti bylÄ prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį tuo, kad dėl neatsargumo, pažeisdamas specialias elgesio saugumo taisykles, atėmė gyvybę kitam žmogui, tai yra jis 2020 m. rugpjūčio 25 d., apie 10 val. 50 min., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), valdydamas krautuvÄ â€žVolvo L150H” (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ Nr. 9, į sandėlį Nr. 3, kuriame nebuvo įrengta įspėjamųjų ir pėsčiųjų judėjimÄ ribojančių ženklų, važiavo priekine eiga su dalinai pakeltu matomumÄ ribojančiu kauÅ¡u, nesustojo ir neįsitikino, kad važiuoti saugu ir tarp dviejų 6,96 m atstumu esančių sandėlio vartų nėra paÅ¡alinių asmenų, einančių ar ketinančių eiti į sandėlį, tuo pažeisdamas: - Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 punkto reikalavimus:

Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (toliau – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų; - Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus: Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. <...>; - 2009 m. vasario 2 d.

UAB ,, (duomenys neskelbtini)” generalinio direktoriaus įsakymu Nr. I-02-02/09 patvirtintos ,,Darbuotojui dirbančiam autokrautuvo operatoriumi saugos ir sveikatos instrukcijos” Nr. 11 1.33; 1.35; 1.37; 4.11 punktų reikalavimus: 1) 1.33 Autokrautuvo operatorius, išvažiuodamas (įvažiuodamas) iš patalpos, turi sustoti ir įsitikinti, ar saugu važiuoti <...>; 1.35 Autokrautuvo operatorius važiuodamas pro sandėlių duris, praėjimus, laiptų nusileidimus, sukrautas krovinių rietuves blogai matomose vietose, greitį turi sumažinti iki 3 km/val.; 1.37.

Tuo atveju, jeigu keliami kroviniai, padėklai ir kt. ant autokrautuvo Å¡akių arba ant kito nuimamo užkabinamo įrenginio užstoja autokrautuvo vairuotojui keliÄ , tai bÅ«tina važiuoti atbuline eiga. Esant blogam matomumui, autopakrautuvo operatorius gali važiuoti pirmyn tik tada, jeigu komanduoja signalizuotojas; 4.11. Pristabdyti autokrautuvo greitį ir duoti garsinį signalÄ , kur yra žmonių susibÅ«rimas, o taip pat praėjimuose, važiuojant pro vartus, posÅ«kiuose. Judant iÅ¡ vietos atbuline eiga duoti garsinį signalÄ ir įsitikinti eismo saugumu. <...>; - KauÅ¡inio krautuvo Volvo naudojimo instrukcijos (operatoriaus vadovo) Nr. 44 skyriaus ,,Matomumas“ ir ,,Operatoriaus pareigos“ reikalavimus: i) „Matomumas“:

MaÅ¡inos dalys, įranga gali riboti operatoriaus matomumÄ . Dirbant maÅ¡ina arba važiuojant, kai matomumas ribotas, kyla nelaimingų atsitikimų su rimtomis pasekmėmis rizika. Jei operatoriaus matomumas ribotas, nusiųskite į pagalbÄ signalizuotojÄ . Kad bÅ«tų sumažinta riboto matomumo keliama rizika, vadovybė privalo nustatyti darbo aikÅ¡telės taisykles ir procedÅ«ras“. <...>; ii) ,,Operatoriaus pareigos“: Jei darbinėje zonoje Å¡alia maÅ¡inos bus paÅ¡alinių asmenų, jie gali bÅ«ti sutraiÅ¡kyti ir rimtai sužaloti. <...> PapraÅ¡ykite visų paÅ¡alinių asmenų pasiÅ¡alinti iÅ¡ darbinės teritorijos.

Apsidairykite visomis kryptimis“.<..> Privalote kontroliuoti maÅ¡inos darbo zonÄ . <...> Neleisti žmonėms įeiti arba likti pavojingoje zonoje, t. y. mažiausiai 7 metrų (23 pėdų) spinduliu aplink veikiančiÄ maÅ¡inÄ , įskaitant padargus. <...>; dėl ko nesustodamas ir važiuodamas pro antruosius vartus, kauÅ¡o deÅ¡ine puse kliudė ir pargriovė į sandėlį einantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojÄ A. M. (A. M.), kuriam buvo pavesta paimti krovinio mėginius, bei deÅ¡inės pusės ratais pervažiavo jo kÅ«nÄ kryptimi iÅ¡ apačios į viršų ir iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, kuris dėl dauginių sunkių krÅ«tinės lÄ stos sužalojimų, nesuderinamų su gyvybe – Å¡irdies ir aortos vientisumo pažeidimų, įvykio vietoje mirė. 2. 2021 m. lapkričio 12 d. teisme gautas nukentėjusiųjų atstovės advokatės E. P. praÅ¡ymas dėl bylos perdavimo prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. 3. 2022 m. sausio 7 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas G.

Daugėla pateikė teismui praÅ¡ymÄ perduoti bylÄ prokurorui, kadangi suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. 4. 2022 m. sausio 7 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas V. B. teismui pateikė praÅ¡ymÄ , vadovaujantis BPK 109 straipsniu, 111 straipsnio 1 dalimi, paÅ¡alinti civilinę atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ Å¡ios bylos proceso.

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato V. B. praÅ¡ymÄ dėl civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paÅ¡alinimo iÅ¡ proceso, taip pat kaltinamojo gynėjo advokato Gintauto Daugėlos ir nukentėjusiųjų atstovės advokatės E. P. praÅ¡ymus dėl bylos perdavimo prokurorui atmetė. II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 6. Nukentėjusieji I. M. ir A. M. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. sausio 17 d. nutarties dalimi, kuria atsisakyta patenkinti nukentėjusiųjų atstovės advokatės E. P. praÅ¡ymÄ dėl bylos perdavimo prokurorui ir praÅ¡o klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – perduoti bylÄ prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 6.1. Net ir neiÅ¡tyrus byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad A. M. mirtį sÄ lygojo ne tik kaltinamojo A. S. padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, bet ir darbo saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimų visuma. Teisme nėra galimybės nustatyti kitų asmenų, atsakingų už darbų saugÄ ir jų kaltės, kadangi kaltinimas byloje pareikÅ¡tas tik vienam A. S., todėl nei Å¡ioje proceso stadijoje, nei nagrinėdamas bylÄ teismo posėdyje, teismas negalės tirti kitų A.

M. mirtimi pasibaigusio nelaimingo atsitikimo darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų, kuriuos padarė kiti asmenys. 6.2. Teismas, remdamasis kompleksinės darbų saugos ir eismo įvykio ekspertizės 2021 m. birželio 11 d. aktu, iÅ¡skiria tik dvi sÄ lygas, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusias su nelaimingu atsitikimu darbe: krautuvÄ vairavusio kaltinamojo A. S. veiksmus bei tai, kad A. M. tuo metu buvo krautuvo judėjimo kelyje / trajektorijoje. Å ie argumentai nepagrįsti, kadangi A.

M. nebuvo sudarytos saugios darbo sÄ lygos, nebuvo užtikrinta jo sauga ir sveikata visais su darbu susijusiais aspektais, tai ir nulėmė, kad jis buvo krautuvo judėjimo kelyje / trajektorijoje, o krautuvas, vairuojamas A. S., įvažiavo į sandėlį jame esant A. M.. Todėl tiek UAB „(duomenys neskelbtini)”, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbų saugÄ atsakingų subjektų veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su mirtino nelaimingo atsitikimo kilimu. A. M. nebuvo supažindintas su galimais konkrečiais profesinės rizikos veiksniais jo darbo vietoje, nurodant, kaip apsisaugoti nuo jų, negavo iÅ¡ savo darbdavio reikiamos informacijos, kaip saugiai atlikti darbines funkcijas sandėliuose, įskaitant nurodymus, kaip saugiai patekti į sandėlį ir imti mėginius, kai Å¡alia dirba vilkikai, ar bÅ«tina eiti vilkikų važiavimo keliu. 6.3.

Teisę grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui suteikia tik toks baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylÄ teisme. Manytina, kad A. S. pagrįstai pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, tačiau padarinių atsiradimo priežasties grandinėje, kuriÄ privalėjo iÅ¡tirti ir įvertinti prokuroras prieÅ¡ atiduodamas bylÄ teismui, bÅ«tina sÄ lyga buvo ne tik A. S. veiksmai, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbų saugÄ atsakingų subjektų galbÅ«t nusikalstami veiksmai.

7. Atsiliepimai į skundÄ nepateikti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis procesas nutrauktinas.

8. AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiama nutartimi ir pateiktu skundu, konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas nepagrįstai priėmė nukentėjusiųjų skundÄ dėl 2022 m. sausio 17 d. nutarties dalies, kuria atmestas nukentėjusiųjų praÅ¡ymas perduoti bylÄ prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

9. Viena iÅ¡ nukentėjusiojo, kaip bylos nagrinėjimo teisme dalyvio, teisių, yra teisė teikti praÅ¡ymus (BPK 28 straipsnio 2 dalis). Å iÄ teisę įgyvendinti nukentėjusysis gali pateikdamas praÅ¡ymus tiek tiesiogiai BPK numatytais atvejais, tiek ir sprendžiant klausimus, dėl kurių BPK tiesiogiai neįtvirtina galimybės pateikti praÅ¡ymÄ .

10. BPK 253 straipsnis numato, kad nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas iÅ¡sprendžia nutartimis, prieÅ¡ tai iÅ¡klausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylÄ teisme asmenų nuomones.

11. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų atstovė advokatė E. P. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl bylos perdavimo prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, kurį teismas, iÅ¡klausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylÄ teisme asmenų nuomones, skundžiama nutartimi atmetė. Nukentėjusieji, nesutikdami su priimta nutartimi, pateikė skundÄ dėl 2022 m. sausio 17 d. nutarties dalies, kuria atmestas nukentėjusiųjų praÅ¡ymas perduoti bylÄ prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

12.  BPK 439 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK X dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, o BPK numatytais atvejais – ir kitas teismų priimtas nutartis aukÅ¡tesniesiems teismams, iÅ¡skyrus atvejus kai BPK numato specialiÄ atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarkÄ . Tuo tarpu BPK 439 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalis teismo priimamų nutarčių skundžiamos bÅ«ti negali, tarp jų – nutartys dėl proceso dalyvių praÅ¡ymų nagrinėjimo.

Apygardos teismo vertinimu, tokiu įstatyminiu reglamentavimu yra užkertama galimybė proceso dalyviams skųsti bet kokias teismo nutartis, kuriomis atmesti bylos nagrinėjimo metu pateikti praÅ¡ymai, kadangi prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų sudarytos prielaidos proceso vilkinimui. Nurodytas įstatyminis reguliavimas taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad proceso dalyvių teisė apskųsti teismo nutartis nėra absoliuti.

13. Be kita ko, ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad didžioji dalis teismo nutarčių dėl proceso dalyvių praÅ¡ymų yra neskundžiamos, pavyzdžiui, nutartis, kuria yra atmestas praÅ¡ymas grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-249-1076/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatyme nustatytas reguliavimas, nesuteikiantis galimybės apskųsti nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas perduoti bylÄ prokurorui, nepažeidžia Å¡iuo atveju nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kadangi apskųstÄ ja nutartimi neužkertamas kelias nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės, nustatyti joje tiesÄ , o jÄ iÅ¡nagrinėjus – priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ teismo baigiamÄ jį aktÄ . Nukentėjusieji visus prieÅ¡taravimus dėl, jų nuomone, neteisingai iÅ¡spręstų praÅ¡ymų turi teisę iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio.

14. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nutartis, taip pat ir jos dalis, kuria netenkintas nukentėjusiųjų praÅ¡ymas dėl bylos perdavimo prokurorui, gali bÅ«ti skundžiama. Tačiau Å¡i aplinkybė, t. y. jog klaidingai nurodyta, kad nutarties dalis, kuria atmestas praÅ¡ymas perduoti bylÄ prokurorui, yra skundžiama, nekeičia BPK normų turinio ir neeliminuoja jų privalomumo tiek nukentėjusiesiems, tiek teismui.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analogiškos praktikos dėl galimybės apskųsti nutartį, kuria atmestas proceso dalyvio prašymas dėl bylos perdavimo prokurorui, neegzistavimo laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, ir kiti apygardos teismai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-249-1076/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-178-202/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-108-594/2019; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1S-244-988/2021).

16. Ä®vertinus tai, kad Å¡iuo atveju skundžiamas procesinis sprendimas, kuris pagal įstatymus negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nukentėjusiųjų praÅ¡ymas perduoti bylÄ prokurorui, nutrauktinas, o atskirasis skundas paliktinas nenagrinėtas ir grÄ Å¾intinas jÄ padavusiems asmenims. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nutaria: nukentėjusiųjų I. M. ir A. M. skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. sausio 17 d. nutarties dalies, kuria atmestas nukentėjusiųjų praÅ¡ymas perduoti bylÄ prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti palikti nenagrinėtÄ ir grÄ Å¾inti jį padavusiems asmenims ir apeliacinį procesÄ nutraukti. Nutartis neskundžiama. Teisėja Daiva Jazbutienė