2026-02-09 Nr. AB-3329-2-68-3-04705-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-212-822/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04705-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.2; 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos apeliacinio teismo, (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Verslo žinios“ ir M. S.) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines procesines palūkanas dėl asmens duomenų paviešinimo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2KT-31-790/2023 tekste LITEKO ir INFOLEX teismų praktikos sistemose; 2) taikyti solidariąją atsakomybę Lietuvos valstybei, Lietuvos teisingumo ministerijai, Lietuvos apeliaciniam teismui, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Lexnet“ (teisių perėmėjas – UAB „Verslo žinios“).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – ir LITEKO) viešo sprendimo paieškoje 2023 m. kovo 28 d. internete aptiko 2023 m. kovo 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2KT-31-790/2023 (toliau – ir Nutartis), priimtą pareiškėjos atžvilgiu, kuri nebuvo tinkamai nuasmeninta. Šios Nutarties 13 punkte neteisėtai, be pareiškėjos sutikimo paviešinti jos vardas ir pavardė bei bylos esmė. Tokiais veiksmais šiurkščiai pažeistas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ) ir padaryti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) pažeidimai.

3. Pareiškėjos teigimu, kitas ADTAĮ ir BDAR pažeidimas pasireiškė tuo, kad nurodyta nenuasmeninta nutartis civilinėje byloje buvo paviešinta ir 2023 m. kovo 27 d. aptikta teisės portale INFOLEX (toliau – ir INFOLEX), kurį administruoja UAB „Lexnet“ (teisių perėmėjas – UAB „Verslo žinios“).

4. Pareiškėja nurodė, kad paviešinus Nutartį, apie tai sužinojo daug pažįstamų bei nepažįstamų asmenų, dėl to pareiškėja labai nukentėjo. Teismas, nustatęs netiesioginį ryšį tarp valstybės institucijos neteisėtų veiksmų ir UAB „Lexnet“ turi konstatuoti, kad atsakovui – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir UAB „Lexnet“, kyla pareiga atlyginti jai neturtinę žalą solidariai. Toks tyčinis institucijų elgesys dėl pareiškėjos vardo, pavardės, bylos esmės ir kt. atskleidimo viešai, pablogino pareiškėjos ir taip sunkią materialinę padėtį, sveikatą, atsirado fiziniai skausmai, nemiga, pablogėjo reputacija, pareiškėja išgyvena dvasinius sukrėtimus, emocinį stresą, pablogėjo santykiai šeimoje, tarp draugų, klientų ir pažįstamų. Be to, dėl tokių veiksmų pareiškėja yra tyčia pažeminta kitų asmenų, t. y. teismų darbuotojų, advokatų, teisininkų, teisėjų. Tokios aplinkybės paveikė ne tik pareiškėją, bet ir visus jos šeimos narius, draugus, pažįstamus ir kt. Pareiškėja teigė, jog dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur, ir kuri tik iš dalies galės padengti visus pareiškėjos patirtus pažeminimus, pergyvenimus bei skriaudas.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos apeliacinio teismo (toliau – ir atsakovas), atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas apie tai, jog viešai paskelbta 2023 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-31-790/2023 buvo netinkamai nuasmeninta, sužinojo ne iš pačios pareiškėjos, bet kai apie tai 2023 m. gegužės 5 d. informavo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) raštu Nr. 2R-2670 (2.13.Mr) ir Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA) atstovė elektroniniu laišku. Šis asmens duomenų saugumo pažeidimas buvo užfiksuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. Asmens duomenų saugumo pažeidimų žurnale (toliau – ir Žurnalas).

7. Paaiškino, kad teismas operatyviai reagavo į gautus pranešimus apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, t. y. patikrinus, jog viešai paskelbta Nutarties versija buvo netinkamai nuasmeninta, Nutartis 2023 m. gegužės 5 d. iš LITEKO pašalinta ir į LITEKO įkelta tinkamai nuasmeninta Nutarties versija. Tą pačią dieną teismas apie tai elektroniniu paštu informavo INFOLEX apie LITEKO atliktus minėtos nutarties koregavimo veiksmus.

8. Netinkamai nuasmenintos Nutarties tekste tik vieną kartą buvo paviešintas pareiškėjos vardas ir pavardė. Toks pažeidimas nebuvo tyčinis, o padarytas dėl žmogiškosios klaidos. Nutartimi išspręstas tik prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, ginčas nebuvo išspręstas iš esmės. Taip pat Nutartyje nebuvo paviešinti jautrūs, specialių kategorijų asmens duomenys. Pašalinių asmenų, susipažinusių su nevisiškai nuasmeninta nutartimi, skaičius yra itin nedidelis.

9. Nurodė, kad pareiškėja teigė, jog su nevisiškai nuasmeninta nutartimi susipažinusi 2023 m. kovo 27 d. Dėl šios aplinkybės pareiškėja tvirtina patyrusi itin didelius išgyvenimus, pasireiškusius moralinio bei fizinio pobūdžio negalavimais, tačiau jokių įrodymų, kad pastaruosius pareiškėja patyrė, ar kad jie susiję su nevisiškai nuasmenintos nutarties paskelbimu, pareiškėja nepateikė. Priešingai, būdama itin stipriai, kaip pati teigia, paveikta aptariamos situacijos, pareiškėja jau 2023 m. kovo 29 d. buvo pajėgi parašyti bei pateikti skundą (ieškinį) Vilniaus miesto apylinkės teismui bei skundą Inspekcijai. Taigi užuot pasinaudojusi galimybe informuoti Lietuvos apeliacinį teismą apie susiklosčiusią situaciją ir tokiu būdu sumažinti jai dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes (pvz., asmenų, galinčių susipažinti su aptariama nutartimi, skaičių), pareiškėja ėmėsi teisinio pobūdžio priemonių. Pati pareiškėja nenurodė nei vieno konkretaus asmens, susipažinusio su nevisiškai nuasmeninta nutartimi, apsiribodama bendro pobūdžio teiginiais apie patirtą žalą. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad pareiškėja, jei ir patyrė kažkokių nepatogumų, jie buvo momentiniai ir realios žalos jai nesukėlė.

10. Akcentavo, kad Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2023 m. liepos 14 d. sprendime Nr. 3R-723(2.13-1E) konstatavo, jog pareiškėjos asmens duomenys (vardas ir pavardė) nebuvo atskleisti tikslingai, o ši informacija taip pat buvo prieinama tik uždaroje mokamoje „Infolex Praktika“ sistemoje, t. y. prisijungusiems vartotojams. Šios aplinkybės pagrindžia Lietuvos apeliacinio teismo atsiliepimo argumentus dėl pareiškėjos teisių pažeidimo nebuvimo.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Verslo žinios“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškino, kad vadovaujantis 2016 m. balandžio 25 d. Informacijos teikimo sutartimi tarp NTA ir Bendrovės, Bendrovei suteikiama prieiga gauti Lietuvos Respublikos teismų priimtus ir viešai LITEKO sistemoje skelbiamus nuasmenintus procesinius sprendimus su tikslu perpublikuoti juos „Infolex Praktika” internetinėje svetainėje. Teisinės informacijos perkėlimas ir nuasmeninimas vykdomas remiantis galiojančiais teisės aktais bei Bendrovės vidaus tvarkomis ir procedūromis. Pažymėjo, kad apie galbūt nenuasmenintą teismo procesinį sprendimą sužinojo 2023 m. gegužės 5 d. iš Inspekcijos atsiųsto nurodymo pateikti informaciją, o ne iš pačios pareiškėjos tiesiogiai. Gavusi ir patikrinusi informaciją, Bendrovė per 15 minučių ištaisė teismo automatinio nuasmeninimo klaidas, savo jėgomis nuasmenino nutartį, perindeksavo paiešką savo „Infolex Praktika“ svetainėje, t. y. po 15 minučių nei Bendrovės teismų praktikos paieškos rezultatų sąraše, nei dokumento tekste asmens duomenų jau nebuvo. Bendrovė nedelsdama ėmėsi kitų veiksmų – pradėjo vidinį patikrinimą, papildomai pranešė NTA, kuri savo ruožtu informavo Lietuvos apeliacinį teismą, ir nutartis buvo skubiai nuasmeninta.

12. Paaiškino, kad Bendrovė naudoja papildomas pusiau automatines priemones rasti nuasmeninimo klaidas teismų sprendimų tekstuose, praneša apie galimas rastas neatitiktis teismams, yra pasitvirtinusi nuasmeninimo metodiką, teisinį išsilavinimą turintys darbuotojai nuolat atlieka atrankinius auditus. Duomenų paviešinimas minėtu atveju įvyko dėl žmogiškosios klaidos, kai minėtų pusiau automatinių priemonių aptiktus asmens duomenis darbuotoja neteisingai suklasifikavo kaip ne asmens duomenis. Duomenų paviešinimas nebuvo tyčinis, pareiškėja neadekvačiai vertina tariamų ar perdėtai sureikšmintų savo, kaip proceso šalies, teisių pažeidimą. Veiksmų pobūdį ir pažeidimo mažą reikšmingumą rodo tai, kad asmeninio pobūdžio informacija, nors dokumente cituota daugiau kartų, palikta tik vieną kartą dokumento pabaigoje, pati nutartis yra dėl prašymo perduoti bylą, ne dėl bylos esmės. Bendrovės vidaus patikrinimo metu nustatyta, kad teismo sprendimo tekstą iki pilno nuasmeninimo Bendrovės sistemoje atidarė itin nedidelis skaičius – šeši prenumeratoriai. Dokumento atidarymas pats savaime nereiškia išsamaus susipažinimo su dokumento turiniu ir asmens duomenų identifikavimo.

13. Teigė, jog remiantis Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) 2013 m. gruodžio 20 d. rekomendacijomis dėl asmens duomenų saugos pažeidimo rimtumo vertinimo metodikos, pažeidimo rimtumo lygį nusako duomenų tvarkymo kontekstas, lengvas asmens atpažinimas, pažeidimo aplinkybės (atskleistų duomenų saugumo praradimas, tiesioginė tyčia ir pan.). Atsižvelgdama į šią metodiką, Bendrovė įvertino aptariamo incidento pažeidimo rimtumo lygį kaip žemą, kai asmenys arba nebus paveikti, arba patirs keletą nepatogumų, kuriuos jiems be problemų pavyks išspręsti. Bendrovė inicijavo veiksmus, kad panašūs pažeidimai nepasikartotų ateityje.

14. Pareiškėja nurodė jai kilusias neigiamas pasekmes, tarp jų – lėtinę ligą ir kitas ilgalaikes pasekmes sveikatai ir reputacijai, tačiau nenurodo konkrečių faktų, įrodančių, kad šios neigiamos pasekmės atsirado ir nepateikia aktualių medicininių išrašų, nenurodo konkrečių faktų, įrodančių, jog pasekmės atsirado būtent dėl nepilnai nuasmenintos nutarties paskelbimo Bendrovės teismų praktikos paieškos sistemoje, nenurodo konkrečių faktų, kad pasekmės atsirado per dvi dienas po sužinojimo apie nepilnai nuasmenintą nutartį. Bendrovė yra savarankiškas interneto svetainės ir susijusios duomenų bazės „Infolex Praktika“ duomenų valdytojas BDAR kontekste ir pati nustato duomenų naudojimo tikslus ir priemones.

15. Remiantis Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 13P-146-(7.1.2) patvirtintos Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos (toliau – ir Skelbimo tvarka) 15 ir 19 punktais, viešai skelbiami teismų sprendimai yra nuasmeninami teismų, tik teismai gali keisti teismo procesinio sprendimo turinį. Nuasmeninimo klaidų patikra, papildomai atliekama Bendrovės, vykdoma Bendrovės iniciatyva pagal Bendrovės savarankišką nuasmeninimo metodiką, siekiant didesnės atitikties BDAR.

16. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Verslo žinios“ atstovė teismo posėdžio metu palaikė UAB „Lexnet“ atsiliepimą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepime į pareiškėjos skundą paaiškina, kad nors Nutarties 13 punkte, atlikdama nutarties nuasmeninimą, tinkamai nepašalino T. Ž. vardo ir pavardės, tačiau šis suklydimas nebuvo tyčinis, todėl nesutinka su pareiškėja, jog tokiu būdu buvo siekiama paviešinti jos duomenis ir (ar) atskleisti bylos esmę.

18. Patvirtino, kad jokio suinteresuotumo ir (ar) tikslo pakenkti pareiškėjai nebuvo. Nutartimi buvo išspręstas tik prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo teritorijoje, t. y. Nutartimi ginčas nebuvo išspręstas iš esmės ir joje nebuvo pasisakoma apie konkrečias kilusio civilinio ginčo aplinkybes.

19. Nurodė, kad apie aptariamą duomenų paviešinimą buvo informuota elektroniniu laišku 2023 m. gegužės 5 d. 16.18 val. Atsižvelgdama į pateiktą informaciją, skubiai, t. y. tą pačią dieną 16:40 val., iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO pašalino netinkamai nuasmenintą nutartį ir į LITEKO įkėlė tinkamai nuasmenintą nutarties versiją. Apie tai elektroniniu laišku pranešė Lietuvos apeliacinio teismo atsakingiems darbuotojams. Šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjos vardas ir pavardė buvo išviešinti dėl žmogiškosios klaidos ir vos sužinojus aptariamą faktą, imtasi veiksmų tokiems duomenims iš LITEKO pašalinti. Nors, pareiškėjos teigimu, ji dėl aptariamos situacijos patyrė itin stiprius moralinio pobūdžio išgyvenimus, pakenkusius jos sveikatai bei reputacijai, tačiau jokių šiuos faktus patvirtinančių įrodymų pareiškėja nepateikė.

II. 20. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

21. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2023 m. balandžio 3 d. gavo T. Ž. 2023 m. kovo 29 d. skundą, kuriame nurodoma, jog 2023 m. kovo 28 d. LITEKO skiltyje „Vieša sprendimų paieška“ pareiškėja pastebėjo Nutartį, priimtą pareiškėjos atžvilgiu, kuri nebuvo tinkamai nuasmeninta, kadangi Nutarties 13 punkte paviešinti jos vardas ir pavardė.

22. Inspekcija 2023 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 2R-2670 (2.13.Mr) kreipėsi į NTA, Lietuvos apeliacinį teismą bei UAB „Lexnet“ su prašymu pateikti paaiškinimus dėl skunde nurodytų aplinkybių.

23. Šis asmens duomenų saugumo pažeidimas (toliau – ir ADSP) buvo užfiksuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. Asmens duomenų saugumo pažeidimų žurnale Asmens duomenų tvarkymo teismuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka.

24. Patikrinus, kad viešai paskelbta Nutarties versija buvo netinkamai nuasmeninta, ji 2023 m. gegužės 5 d. iš LITEKO buvo pašalinta ir į LITEKO įkelta tinkamai nuasmeninta Nutarties versija.

25. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 5 d. elektroniniu paštu informavo INFOLEX apie LITEKO atliktus Nutarties koregavimo veiksmus.

26. Teismas nurodė, kad byloje ginčo, jog 2023 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-31-790/2023 buvo netinkamai nuasmeninta bei viešai paskelbta, nėra.

27. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja dėl galbūt neteisėto asmens duomenų paviešinimo pateikė pareiškimą Inspekcijai, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2019 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 3R-218 (2.13-1.) „Dėl T. Ž. 2023-03-29 skundo“, skundą atmetė.

28. Pareiškėja Inspekcijos sprendimą Nr. 3R-218 (2.13-1.) „Dėl T. Ž. 2023-03-29 skundo“ apskundė Regionų administraciniam teismui. Iš LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmuose administracinėje byloje Nr. I3-2587-438/2024, 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjos T. Ž. skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Inspekcijos 2023 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. Nr. 3R-723(2.13-1.E) „Dėl T. Ž. skundo“; 2) priteisti iš Inspekcijos 5 000 Eur turtinę žalą ir 5 proc. metines palūkanas; 3) priteisti iš Inspekcijos 5 000 Eur neturtinę žalą ir 5 proc. metines palūkanas. Administracinė byla dar neišnagrinėta.

29. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), BDAR, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), Skelbimo tvarkos nuostatomis.

30. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas operatyviai reagavo į gautus pranešimus apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, t. y. 2023 m. gegužės 5 d. sužinojęs apie įvykusį ADSP, patikrinęs, jog viešai paskelbta Nutarties versija buvo netinkamai nuasmeninta, 2023 m. gegužės 5 d. iš LITEKO pašalino ir į LITEKO įkėlė tinkamai nuasmenintą nutarties versiją. Atlikus šiuos veiksmus, duomenys automatiškai atsinaujino LITEKO Viešoje sprendimų paieškoje, t. y. buvo pašalinta netinkamai nuasmeninto dokumento versija ir paskelbta nauja. Tą pačią dieną, t. y. 2023 m. gegužės 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas elektroniniu paštu informavo INFOLEX apie LITEKO atliktus minėtos nutarties koregavimo veiksmus.

31. Teismas akcentavo, kad netinkamai nuasmenintos Nutarties tekste tik vieną kartą buvo paviešintas T. Ž. vardas ir pavardė (Nutarties 13 punkte). Daugiau netinkamai nuasmenintų duomenų šioje Nutartyje nenustatyta. Ši aplinkybė patvirtina, kad toks pažeidimas nebuvo tyčinis, o padarytas dėl žmogiškosios klaidos. Be to, Nutartimi išspręstas tik prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo teritorijoje, t. y. 2023 m. kovo 13 d. nutartimi ginčas nebuvo išspręstas iš esmės ir jame nebuvo pasisakoma apie konkrečias kilusio civilinio ginčo aplinkybes. Nutartyje taip pat nebuvo paviešinti jautrūs, specialių kategorijų asmens duomenys. Nutartis, kurios 13 punkte buvo paviešintas pareiškėjos vardas ir pavardė, viešai buvo skelbiama nuo 2023 m. kovo 13 d. iki 2023 m. gegužės 5 d.

32. Teismas nurodė, kad Nutartį, kurioje buvo nenuasmeninti pareiškėjos vardas ir pavardė, matė ir su ja galbūt susipažino nedidelis INFOLEX prenumeratorių skaičius – šeši prenumeratoriai. Pareiškėjos su skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad vienu iš šių asmenų, susipažinusių su nevisiškai nuasmeninta nutartimi, buvo pati pareiškėja. Teismas atkreipė dėmesį, kad vėliau (iki visiško Nutarties nuasmeninimo) ir Lietuvos apeliacinis teismas, gavęs informaciją apie nevisiškai nuasmenintos Nutarties paskelbimą, siekdamas tuo įsitikinti, taip pat susipažino su šia Nutartimi portale INFOLEX. Teismas taip pat sutiko su UAB „Lexnet“ teiginiu, kad dokumento atidarymas pats savaime nereiškia išsamaus susipažinimo su dokumento turiniu ir asmens duomenų identifikavimu. Taigi pašalinių asmenų, susipažinusių su nevisiškai nuasmeninta Nutartimi, skaičius yra itin nedidelis. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas tą pačią dieną kai gavo pranešimus apie galbūt netinkamai nuasmenintos Nutarties paskelbimą, ėmėsi priemonių šiam pažeidimui pašalinti, t. y. iš LITEKO pašalino ir vėliau įkėlė tinkamai nuasmenintą 2023 m. kovo 13 d. nutarties versiją bei apie tai informavo INFOLEX.

33. UAB „Lexnet“ teisės skyriaus vadovės pavaduotoja 2023 m. gegužės 6 d. pasiaiškinime nurodė, kad 2023 m. gegužės 5 d. buvo gautas raštas iš Inspekcijos dėl duomenų saugumo pažeidimo, jog viešai paskelbtos Nutarties 13 punkte buvo aptiktas nenuasmenintas vardas ir pavardė. Nutartis buvo prieinama INFOLEX sistemos naudotojams. 2023 m. kovo 15 d. buvo atliktas kasdieninis vidaus auditas, kurio metu duomenys buvo papildomai tikrinami INFOLEX sukurta pagalbine nuasmeninimo priemone. Audito metu aptikti nenuasmeninti duomenys per klaidą buvo atmesti, bet ne patvirtinti. Šis saugumo pažeidimas buvo padarytas dėl žmogiškosios klaidos kasdien tvarkant didelį kiekį duomenų. Pasiaiškinime UAB „Lexnet“ generalinį direktorių informavo, kad gavus pranešimą, INFOLEX sistemoje pažeidimas buvo nedelsiant pašalintas (2023 m. gegužės 5 d., 12 val.). Imtasi visų techninių bei prevencinių priemonių, kad tokie pažeidimai nesikartotų. Apie atliktą pažeidimo pašalinimą buvo informuota NTA.

34. Teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepime taip pat paaiškino, jog nors Lietuvos apeliacinio teismo Nutarties 13 punkte, atlikdama nutarties nuasmeninimą, tinkamai nepašalino T. Ž. vardo ir pavardės, tačiau šis suklydimas nebuvo tyčinis, pareiškėjos vardas ir pavardė buvo išviešinti dėl žmogiškosios klaidos ir vos sužinojus aptariamą faktą, ėmėsi veiksmų tokiems duomenims iš LITEKO pašalinti.

35. Taigi, Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. gegužės 5 d. sužinojus apie įvykusį ADSP, jis buvo užfiksuotas teismo 2023 m. Žurnale, iš LITEKO sistemos nedelsiant buvo pašalinta ir į LITEKO sistemą įkelta tinkamai nuasmeninta Nutarties versija, tą pačią dieną (2023 m. gegužės 5 d.) teismas elektroniniu paštu informavo UAB „Lexnet“ apie LITEKO atliktus Nutarties koregavimo veiksmus.

36. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, Nutartis buvo skelbiama uždaroje UAB „Lexnet“ paieškos sistemoje, prieinamoje mokamos prenumeratos pagrindu, nepasiekiamas globalios interneto paieškos sistemoms ir neapibrėžtam asmenų ratui. Pareiškėja, nurodydama apie informacijos sklaidą, nenurodo konkrečių faktų, įrodančių informacijos prieinamumą plačiajai visuomenei ar jos pažįstamų asmenų ratui. Priešingai, pačios pareiškėjos pateikta teismo sprendimo INFOLEX sistemoje kopija rodo, kad ją darė registruotas prisijungęs vartotojas, nes matyti tik registruotiems vartotojams prieinamos paieškos sistemos dalys: paieškos langas, paskutinių peržiūrų istorija. Teismas pareiškėjos teiginius dėl plačios sklaidos ir neigiamos įtakos jos reputacijai vertino kaip pačios pareiškėjos prielaidas.

37. Pareiškėja, 2023 m. kovo 28 d. sužinojusi apie netinkamai nuasmenintą Nutartį, nei į Lietuvos apeliacinį teismą, nei į UAB „Lexnet“ nesikreipė, apie tai Bendrovei nepranešė, nepasinaudojo galimybe sumažinti jai galbūt kilsiančių neigiamų pasekmių, jų trukmės, bylą skaitančių asmenų skaičiaus. Ši galimybė pareiškėjai buvo sudaryta, nes UAB „Lexnet“ kontaktai (telefonas, elektroninis paštas, adresas) yra viešai skelbiami ir matomi neprisijungusiems vartotojams.

38. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad pareiškėjos skundo argumentai dėl kilusios neturtinės žalos yra abstraktūs ir nedetalizuoti, nėra patvirtinti jokiais kitais tiesioginiais ar netiesioginiais objektyviais įrodymais. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, leidžiančiu pagrįstai teigti, kad dėl paviešintos informacijos buvo pakenkta jos reputacijai, buvo pažeminta jos garbė bei orumas, sukeltas sveikatos sutrikimas ir pan. Pati pareiškėja skunde nurodo, kad yra neįgali, didelių spec. poreikių turintis asmuo, senatvės pensininkė, todėl teismas sprendė, jog asmens duomenų saugumo pažeidimas negalėjo lemti pareiškėjos skunde nurodytų sveikatos pablogėjimų. Teismas vertino, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjai dėl minėtų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala ir ją atlyginti pinigine kompensacija. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas pažeidimo sąmoningai nesiekė ir pažeidimas buvo pašalintas per labai trumpą laiką, o pareiškėja neįrodė, jog dėl padaryto pažeidimo būtų patyrusi ilgalaikius išgyvenimus ar kitus neigiamus padarinius, teismas vertino, kad nėra teisinio pagrindo neturtinei žalai kilti.

39. Teismas konstatavo, kad atsakovo padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, o pareiškėja dėl šio pažeidimo jai kilusios neturtinės žalos neįrodė, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

40. Netenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimo, teismas netenkino ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 41. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regiono administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

42. Pareiškėja nurodo, kad byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nebuvo jokio pagrindo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti rūšinio teismingumo klausimą. Be to, UAB „Lexnet“ yra privatus asmuo, jam nėra taikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos.

43. Pareiškėja teigia, kad visi kiti jos ieškiniai prieš valstybę buvo išnagrinėti būtent bendrosios kompetencijos teisme, todėl ji teisingai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

44. Pareiškėja nurodo, kad iš atsakovų nepagrįstai buvo pašalinta Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Teisingumo ministerija, o UAB „Lexnet“ be pareiškėjos sutikimo buvo nurodyta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, taip pat nepagrįstai iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalintas M. B.. Be to, jis pasirašė ir atsiliepimą į pareiškėjos ieškinį.

45. Teigia, kad iki šiol pareiškėjai nėra paskirtas advokatas, tokiu būdu teismai tyčia pasinaudojo ir veikė prieš pareiškėją, kaip silpnesnę proceso šalį.

46. Pareiškėja nurodo, kad norėdamas išvengti atsakomybės, M. B., kuris buvo tiesiogiai atsakingas už nutarties nuasmeninimą ir padėjėjo veiklą, savo kaltę perkėlė vyr. teisėjo padėjėjai.

47. Pareiškėja pažymi, kad apie UAB „Lexnet“ reorganizavimą jai apskritai nebuvo žinoma, o byla buvo išnagrinėta jai nepranešus apie posėdžio datą ir laiką, dėl to teismo sprendimas naikintinas. Taip pat pareiškėjai nebuvo pranešta apie bylos perdavimą iš Vilniaus apygardos administracinio teismo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams, jokios nutarties apie bylos perdavimą ji negavo, dėl to buvo atimta teisė gintis. Taip pat nebuvo sudaryta galimybė nuo bylos nagrinėjimo nušalinti teisėją L. J.. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjai su teismo pirmininke A. R. tyčia „sufabrikavo“ pareiškėjai baudžiamąją bylą, todėl nei vienas šio teismo teisėjas negali nagrinėti jos bylos.

48. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos skundo reikalavimą atmetė, todėl sprendimas naikintinas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas šališko teismo.

49. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

50. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja apeliacinį skundą grindžia procesinio pobūdžio argumentais. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, jog byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles, atsakovas nurodo, kad ginčo pagal pareiškėjos T. Ž. skundą teismingumas įvertintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl teismingumo taisyklių ar teisės į teisminę gynybą pažeidimo vertinami kaip nepagrįsti. Nors pareiškėja ginčą dėl žalos atlyginimo inicijavo pateikdama procesinį dokumentą Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau šis teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos pagal T. Ž. ieškinį teismingumo nustatymo. Specialioji teisėjų kolegija 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi perdavė bylą pagal T. Ž. ieškinį nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (dabar – Regionų administracinis teismas), nustačiusi, kad pareiškėjos inicijuojamas ginčas yra teismingas administraciniam teismui. Priešingai nei pareiškėja teigia apeliaciniame skunde, paminėti procesiniai sprendimai buvo išsiųsti pareiškėjai susipažinti. Pažymi, kad nutartys dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų išsprendimo yra galutinės ir neskundžiamos (ABTĮ 22 straipsnio 5 dalis), todėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl netinkamai išspręsto bylos rūšinio teismingumo klausimo neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

51. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jos inicijuoto ginčo perdavimas nagrinėti administraciniam teismui pažeidė jos teisę pasirinkti, kuriame teisme byla turi būti nagrinėjama. Bylų nagrinėjimo teismingumo taisyklės įtvirtintos bylų nagrinėjimo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl asmens pasirinkimas bylą inicijuoti viename ar kitame teisme nėra lemiamas. Nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo įtvirtintų bylų rūšinio teismingumo taisyklių.

52. Atsakovas teigia, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nes be pareiškėjos sutikimo pašalino iš atsakovų Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Teisingumo ministeriją, o iš trečiųjų suinteresuotų asmenų – Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką M. B., vertinami kaip nepagrįsti. Pareiškėja skunde nenurodė jokių atsakovais įvardijamų viešojo administravimo subjektų veiksmų, dėl kurių jie byloje turėtų užimti atsakovų procesinę padėtį. Pareiškėja savo teisių pažeidimą kildina iš paviešinto tinkamai nenuasmeninto Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo (Nutarties), todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad atsakovų procesinę padėtį byloje turėjo užimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar Teisingumo ministerija. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad Nutartį į LITEKO įkėlė Lietuvos apeliacinio teismo darbuotoja M. S., todėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, jog Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas M. B. turėjo užimti byloje dalyvaujančio asmens procesinę padėtį atmestini kaip nepagrįsti.

53. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinio teismo atsiliepimą byloje pasirašė Civilinių bylų skyriaus pirmininkas M. B. neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, pagal Teismų įstatymo 105 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesant Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, šias pareigas eina didesnį teisėjo darbo stažą šiame teisme turintis skyriaus (šiuo atveju, būtent Civilinių bylų skyriaus) pirmininkas. Tiek atsiliepimo į pareiškėjos skundą pateikimo metu, tiek ir dabar (dėl objektyvių priežasčių nesant Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko) atsiliepimus turėjo ir turi teisę pasirašyti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikinai einantis šio teismo pirmininko pareigas.

54. Atsakovas akcentuoja, kad perdavus bylą administraciniam teismui iš bendrosios kompetencijos teismo, pagal ABTĮ 22 straipsnio 8 dalį teismui suteikta diskrecijos teisė nustatyti dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį. Be to, administracinę bylą nagrinėjantis teismas gali pats pakeisti netinkamą skunde nurodytą valstybės atstovą (ABTĮ 53 straipsnis). Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas, atlikęs proceso šalių pakeitimo veiksmus be pareiškėjos sutikimo, padarė proceso teisės normų pažeidimus.

55. Nurodo, kad nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog ji neturėjo galimybės susipažinti su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, kuriais, be kita ko, atlikti proceso šalių procesinės padėties nustatymo, pakeitimo veiksmai, tokie teiginiai neatitinka faktinės situacijos. Pagal byloje esančią medžiagą matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis išsiųsta pareiškėjai susipažinti 2023 m. gegužės 16 d., o 2023 m. spalio 9 d. nutartis išsiųsta pareiškėjai susipažinti jos priėmimo dieną. Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartimi išspręstas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lexnet“ pakeitimas jo teisių perėmėju UAB „Verslo žinios“ ir nurodytos procesinės aplinkybės dėl administracinės bylos perdavimo nagrinėti kitai Regionų administracinio teismo teisėjai. Ši nutartis, priešingai nei pareiškėja teigia apeliaciniame skunde, buvo išsiųsta pareiškėjai susipažinti 2024 m. balandžio 27 d., t. y. pareiškėja buvo tinkamai informuota apie byloje išspręstus procesinius klausimus. Nors pareiškėja teigia, kad perdavus administracinę bylą nagrinėti kitai teisėjai (L. J.) buvo paneigta pareiškėjos teisė pareikšti nušalinimą, tokie argumentai yra nepagrįsti. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį nušalinimas gali būti pareiškiamas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, todėl pareiškėja tokią procesinę teisę galėjo įgyvendinti, tačiau ja nepasinaudojo.

56. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad ji nebuvo informuota apie administracinės bylos Nr. I3-1706-386/2024 nagrinėjimo laiką ir vietą. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie 2024 m. liepos 31 d. 13.10 val. įvykusį teismo posėdį, kurio metu administracinė byla išnagrinėta iš esmės. Pareiškėjai teismo šaukimas išsiųstas 2024 m. birželio 27 d., tačiau jis grįžo neįteiktas 2024 m. liepos 10 d., nurodant, kad pareiškėja jo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. liepos 15 d. pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu pakartotinai išsiųstas teismo pranešimas, o nustačius, kad pareiškėja nedirba, yra pensinio amžiaus, pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 16 d. nutarė papildomai pareiškėjai T. Ž. procesinius dokumentus ir teismo šaukimą įteikti viešojo paskelbimo būdu. Tos pačios dienos teismo pranešimu specialiame internetiniame tinklalapyje paskelbta apie administracinės bylos Nr. I3-1706-386/2024 nagrinėjimo vietą ir laiką. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo pareiškėją apie administracinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo būti rūpestinga ir domėtis pagal jos skundą nagrinėjamos administracinės bylos proceso eiga.

57. Regionų administracinis teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes bei pritaikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

58. Atsakovas akcentuoja, kad asmens duomenų atskleidimo faktas savaime nenulemia asmens teisės į kompensaciją (turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą). Atsakovo vertinimu, dėl tinkamai nenuasmenintos Nutarties pareiškėjai neigiami padariniai iš esmės neatsirado, todėl nėra pagrindo konstatuoti patirtos žalos fakto ir, atitinkamai, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Tokia išvada padarytina įvertinus Nutartimi paviešintų asmens duomenų apimtį bei pobūdį, procesinio sprendimo, kuriame tokie duomenys paviešinti pobūdį ir itin siaurą tokių duomenų sklaidą.

59. Atsakovas dėl pareiškėjos skunde nurodomų teiginių, susijusių su pablogėjusia materialine padėtimi, pažymi, kad byloje nebuvo sprendžiamas turtinės žalos atlyginimo klausimas. Be to, pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie nurodomą pablogėjusią finansinę padėtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, taigi nėra duomenų, jog pareiškėjos finansinė padėtis būtų pablogėjusi.

60. Dėl pareiškėjos skundo teiginių, susijusių su sveikatos sutrikimais, atsakovas pažymi, kad pareiškėjos nurodyti sveikatos sutrikimai objektyviai negalėjo būti priežastiniu ryšiu susiję su Nutarties išviešinimu. Akcentuoja, kad pati pareiškėja nurodė, jog apie tinkamai nenuasmenintą Nutartį jai tapo žinoma 2023 m. kovo 27 d., o jau 2023 m. kovo 29 d. ji buvo pajėgi parašyti bei pateikti skundą (ieškinį) Vilniaus miesto apylinkės teismui bei skundą Inspekcijai. Be to, užuot pasinaudojusi galimybe informuoti Lietuvos apeliacinį teismą apie susiklosčiusią situaciją ir tokiu būdu sumažinti jai dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes (pvz., asmenų, galinčių susipažinti su ginčo nutartimi, skaičių), pareiškėja ėmėsi teisinio pobūdžio priemonių. Taigi, pareiškėjos nurodyti ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimai objektyviai negalėjo būti nulemti išviešintos Nutarties fakto. Pareiškėja apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais apie patirtą žalą ir nenurodė jokių konkrečių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė jos nurodomus didelius išgyvenimus, pasireiškusius moralinio bei fizinio pobūdžio negalavimais, ar, kad jie susiję su tinkamai nenuasmenintos Nutarties išviešinimu. Jeigu pareiškėja ir patyrė trumpalaikio pobūdžio nepatogumų, jie buvo momentiniai ir realios žalos, kuri turėtų būti kompensuojama, pareiškėjai nesukėlė.

61. Atsakovas teigia, kad nėra pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad pareiškėja pati sau sumokėjo 600 Eur už apeliacinio skundo parengimą, tokiu būdu siekia gauti išlaidas, kurių realiai nepatyrė. Pareiškėja piktnaudžiauja jai suteiktomis proceso teisėmis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 62. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, t. y. netinkamai nuasmenintos Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2KT-31-790/2023, atlyginimo.

63. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nors Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus Nutartis dėl žmogiškosios klaidos ir buvo netinkamai nuasmeninta, padarytas pažeidimas mažareikšmis, o pareiškėja neįrodė patirtos neturtinės žalos, pareiškėjos skundą atmetė.

64. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad byla turėjo būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, iš atsakovų nepagrįstai buvo pašalintos Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o iš trečiųjų suinteresuotų asmenų – M. B., pareiškėjai nebuvo paskirtas advokatas, byla išnagrinėta jai nepranešus apie teismo posėdį, be to, šališko teismo.

65. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

66. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

67. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, kiek tai susiję su byloje kilusiu ginčo dalyku, o apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, jog iš bylos nepagrįstai buvo pašalinti atsakovai ir trečiasis suinteresuotas asmuo, pareiškėjai nepaskirtas advokatas, nepranešta apie paskirtą teismo posėdį, suvaržyta teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai ir visam teismui, taip pat byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles (nepagrįstai išnagrinėta administraciniame, o ne bendrosios kompetencijos teisme).

68. Pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų dėl bylos rūšinio teismingumo teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teismingumo kolegiją su prašymu spręsti bylos, keltinos pagal T. Ž. ieškinį, rūšinio teismingumo klausimą.

69. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi nutarė, kad ginčas teismingas administraciniam teismui, todėl bylą pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, teisme atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui, UAB „Lexnet“, trečiasis suinteresuotas asmuo be savarankiškų reikalavimų – Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas M. B., dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo, perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

70. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo išspręstas galutine ir neskundžiama (ABTĮ 22 str. 5 d.) 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi, šios nutarties nuorašas 2023 m. gegužės 16 d. buvo išsiųstas pareiškėjai susipažinti, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su neva netinkamai išspręstu bylos rūšinio teismingumo klausimu, tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

71. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad jos inicijuoto ginčo perdavimas nagrinėti administraciniam teismui pažeidė jos teisę pasirinkti, kuriame teisme byla turi būti nagrinėjama. Bylų nagrinėjimo teismingumo taisyklės įtvirtintos bylų nagrinėjimo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl asmens pasirinkimas bylą inicijuoti viename ar kitame teisme nėra lemiamas. Nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo įtvirtintų bylų rūšinio teismingumo taisyklių. Taigi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai aptariamu klausimu yra nepagrįsti.

72. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, be jos sutikimo iš atsakovų pašalino Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, o iš trečiųjų suinteresuotų asmenų – Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką M. B..

73. Vertindama paminėtus pareiškėjos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos administracinės bylos proceso šalys: pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) paduodantis subjektas); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neturtinės žalos atlyginimą kildina iš paviešintos netinkamai nuasmenintos Nutarties, atitinkamai nėra jokio pagrindo vertinti, kad atsakovais šiuo atveju į bylą turėjo būti įtraukti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Teisingumo ministerija. Tas pats pasakytina ir dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko M. B. pašalinimo iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčo dėl aplinkybės, jog Nutartį į LITEKO įkėlė Lietuvos apeliacinio teismo darbuotoja M. S., todėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas M. B. pagrįstai pašalintas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų. Šiuo atveju pareiškėjos argumentai, kad M. B. pasirašė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, neturi įtakos šalių procesinei padėčiai šioje byloje, atitinkamai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

74. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovas, ABTĮ 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kai byla administraciniam teismui perduodama iš bendrosios kompetencijos teismo, administracinis teismas nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir prireikus imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti. Taip pat jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia (ABTĮ 53 str. 1 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas, atlikęs proceso šalių pakeitimą, proceso teisės normų nepažeidė.

75. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad ji neturėjo galimybės susipažinti su teismo nutartimis dėl proceso šalių pakeitimo, bylos perdavimo nagrinėti kitam Regionų administracinio teismo teisėjui, buvo suvaržyta pareiškėjos teisė pareikšti nušalinimą ir kt.

76. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai buvo išsiųsti pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Lexnet“ pakeitimo jo teisių perėmėju UAB „Verslo žinios“, dėl bylos perdavimo nagrinėti kitai Regionų administracinio teismo teisėjai, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nušalinimų bylą nagrinėjusiai teisėjai nei teismui įstatymų nustatyta tvarka nereiškė, todėl jos argumentai, jog ji negalėjo įgyvendinti aptariamos savo teisės, taip pat jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nepagrįsti ir atmestini.

77. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo jai nepranešus apie teismo posėdį, tokiu būdu buvo pažeistos jos teisės.

78. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su paminėtais pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais. Priešingai, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėja apie 2024 m. liepos 31 d. paskirtą posėdį buvo informuota tinkamai, nepažeidžiant ABTĮ nustatytų reikalavimų.

79. Kaip jau buvo minėta, pareiškėja apeliaciniame skunde nekelia jokių klausimų ir nenurodo jokių kitų argumentų, dėl kurių ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribų, pritardamas pirmosios instancijos teismo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui jų papildomai nekartoja.

80. Apibendrindama aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Pareiškėja aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas arba netinkamai įvertino, nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

81. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė