2022-07-20 Nr. BB-4967-1-03-2-00157-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3675/2022

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00157-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama A. R., kuriai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, ir gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės kasacinio skundo, dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 27 d. nutarties, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 27 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai A. R. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, kurie sukliudė teismams nešališkai ir išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Kasatorės nesutinka su teismų išvadomis dėl A. R. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, nurodytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, ir teigia, kad šios išvados pažeidžia A. R. teises ir teisėtus interesus, nes be pagrindo ir nepagrįstai jai buvo paskirta BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nevertino faktinių bylos aplinkybių, kurias nurodė pati A. R., taip pat nepašalino esminių prieštaravimų, esančių teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte ir A. R. pateiktose medicininiuose dokumentuose, kuriuose nurodoma, jog ji psichiškai sveika, bei skundžiamose nutartyse nenurodė socialinio pavojingumo, kuriam esant turi būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės.

Kasaciniame skunde prašoma sustabdyti pirmosios instancijos teismo nutarties vykdymą, kol byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme, nes A. R. nepagrįstai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė sukelia nuolatinius nepatogumus, žemina jos savivertę bei suformuoja neigiamą aplinkinių požiūrį į ją.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš pateikto kasacinio skundo turinio matyti, kad jame iš esmės pakartojami apeliacinių skundų argumentai dėl neišsamiai išnagrinėtų bylos aplinkybių ir netinkamai įvertintų įrodymų (dėl kurių išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas), kvestionuojamas teismų atliktas įrodymų vertinimas, teigiant, kad dėl to buvo pažeistos A. R. teisės ir teisėti interesai, nes ji nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnyje, pateikiamas savas bylos duomenų vertinimas, tačiau nepateikiami teisiniai argumentai, kodėl apeliacinės instancijos teismo išvados yra nepagrįstos.

Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas tik gali tikrinti ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas, ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismų sprendimai motyvuoti, neprieštaringi, o padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Kasatorės nesutikdamos su teismų išvadomis skunde akcentuoja bendro pobūdžio aplinkybes dėl paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės A. R., tačiau nepateikia konkrečių argumentų dėl to, kuo pasireiškė netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas nagrinėjamoje byloje.

Kasaciniame skunde įvardyti pažeidimai ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiami subjektyvia kasatorių nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir teismo išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti A. R., kuriai taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, ir jos gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Tomas Šeškauskas

Albinas Antanaitis