8df449a2-dcd4-4ca7-bb13-61580da9046f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2502-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00735-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 6 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. K. teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), pareiÅ¡kėjo naudai priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1–10). PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas 588 dienas, laikotarpiu nuo 2017-05-10 iki 2018-12-18. PareiÅ¡kėjas atsakovo nurodomų miegamų vietų neginčija, tačiau nurodo, kad didžiÄ jÄ skundžiamojo laikotarpio kiekvienos dienos dalį praleido su dar vienu kalinamuoju.

Atsakovo pateikti duomenys parodo tik konkrečiu laiku rytinio patikrinimo 7.30 val. užfiksuotÄ kalinamųjų skaičių. Minėtas duomenų nustatymo Å¡altinis nėra pakankamai patikimas, nustatant realiai tuo metu kalėjusių asmenų minimalų ir maksimalų skaičių tÄ visÄ minėtÄ dienÄ minėtoje kameroje kartu su pareiÅ¡kėju. KiekvienÄ darbo dienÄ po rytinio patikrinimo skaičiuotės vyksta nuolatinė kalinamųjų rotacija, vieni asmenys yra iÅ¡keliami iÅ¡ kameros, o kiti įkeliami, todėl kalinamųjų skaičius nuolat kinta.

Vienintelis tikslus kalinamųjų skaičiui nustatyti bÅ«das yra atsakovės atstovui pateikus vardinį asmenų sÄ raÅ¡Ä arba pagal miegamas vietas kamerose. Kalinimo laikymo sÄ lygos laikotarpiu nuo 2017-05-10 iki 2018-12-18 kamerose Nr. 105, 360, 291, 277, 194, 343, 121, 373, 294, 128, 288, 302, 197, 342, 351 neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų – patirtas kankinimas, žiaurus elgimasis, sudaryti dideli nepatogumai, pažemintas orumas, pažeistas asmens kÅ«no neliečiamumas ir vientisumas.

Nesuteiktas reikiamas gyvenamasis plotas. Be to, nebuvo suteikti teisės aktais nustatyta saugi aplinka, neįrengti aliarmo skambučiai, per didelis kalinamųjų skaičius, netinkamas kalinamųjų skirstymas į kameras, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, kalinamas pagalbinėse patalpose, sudarytos antisanitarines sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas negyvenamosiose kamerose, kurios nepriskirtinos gyvenamosioms patalpoms, kuriose buvo perteklinių baldų, todėl trukdė normaliam judėjimui, suteiktos antisanitarinės sÄ lygos.

Pareiškėjo teigimu, judėti minėtose kamerose (Nr. 105, 360, 291, 277, 194, 343, 121, 373, 294, 128, 288, 302, 197, 342, 351) beveik neturėjo galimybės dėl buitinio inventoriaus, baldų, sanitarinio mazgo bei atitvaro statinio ir asmeninių suimtųjų daiktų, kvadrato formos išplanavimo patalpoje. Dviaukštis gultas pastatytas, nepajudinamai įtvirtintas viduryje patalpos, toks pat jo masyvas užima ir kameros erdvę į aukštį apie 1,80 m, stalas, dvi kėdės, sanitarinio mazgo įrenginys, atitvaras, praustuvė kiekvienoje kameroje praktiškai nepaliko laisvo grindų ploto.

Laisvo ploto buvo tik atsistoti vienam asmeniui ir dvejais žingsniais dvideÅ¡imties centimetrų pločio takeliu tarp inventorių, pasiekti išėjimo duris iÅ¡ patalpos. PareiÅ¡kėjas buvo kalinamas patalpoje, kurioje įrengtas tualetas žemino garbę ir orumÄ Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų. PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, kad smarvė prie kurios teko pareiÅ¡kėjui gyventi, valgyti, miegoti, skaityti knygas buvo nepakeliama, kadangi sanitarinis mazgas (tualetas) buvo įrengtas nesandariai, neturintis atskiros vėdinimo sistemos, neturintis tinkamos izoliacijos, slopinančios garsus, savavaliÅ¡kas statinys, nesuderintas su statybos specialistais, kėlė realiÄ grėsmę.

Tokie faktoriai kaip netinkama sanitarinio mazgo atitvaras, nesuteikta galimybė tinkamai higienai palaikyti, neįrengta ventiliacinė sistema, neįrengta jokia garso izoliacija, kai kiekvieno asmens naudojimasis sanitariniu mazgu yra girdimas – pareiÅ¡kėjui sukėlė daug nemalonių emocinių patyrimų ir orumo bei garbės pažeminimo. PareiÅ¡kėjas buvo įpareigotas gyventi, miegoti, naudotis tualetu kartu su daug kitų kalinamųjų vienoje patalpoje netinkami įrengtu sanitariniu mazgu, savaime lėmė kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo kalinimo atlikimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį kiekvienÄ dienÄ bei sukėlė pareiÅ¡kėjui baimę, kančiÄ ir nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurie žemino ir menkino jį, patyrė nežmoniÅ¡kÄ elgesį.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovas teikia nekorektiÅ¡kus sanitarinio mazgo užimamus plotų duomenis ginčo kamerose – atsakovės atstovas nepaaiÅ¡kina, pagal kokius parametrus (inžinierinius patalpų skaičiavimus) yra įrengti sanitariniai mazgai. Pažymėjo, kad nėra užtikrinama saugi aplinka gyventi. Atsakovas visÄ laikÄ Å¾inojo, kad lauko kiemų, į kuriuos pareiÅ¡kėjas buvo vedamas kiekvienÄ dienÄ skundžiamuoju laikotarpiu, stogo danga yra asbestcementis ir tik nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. ėmėsi atlikti asbesto gaminių Å¡alinimo darbus.

PareiÅ¡kėjas buvo kalinamas nuo 2017-06-05 iki minėtų Å¡alinimo darbų, atsakovės atstovas nesikreipė į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijÄ , kad bÅ«tų atlikti asbesto plauÅ¡elių mėginių ėmimai bei paimtų mėginių laboratorinis iÅ¡tyrimas fazinės kontrastinės mikroskopijos metodu, todėl tokiais savo veiksmais (neveikimu), sukėlė pareiÅ¡kėjui didelį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, kalindamas pareiÅ¡kėjÄ pavojingoje aplinkoje. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas asbestas ir jo gaminiai (asbestcementis), kuris buvo Å¡alinamas be specialių saugos priemonių, pareiÅ¡kėjas bÅ«davo lauke, Å¡alia lauko kiemelių, kuriuose buvo vykdomi remonto ir Å¡alinimo darbai.

Atsakovas savo veiksmais (neveikimu), sudarė pareiÅ¡kėjui kalinimo metu pavojingÄ aplinka, sukeldamas dideli pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 26–32).

PaaiÅ¡kino, kad tiek suimtieji, tiek nuteistieji į gyvenamÄ sias kameras skirstomi tik griežtai vadovaujantis teisės aktų reikalavimų. PriežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuleistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardam konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tvarkyti gyvenamÄ sias kameras turi patys jose apgyvendinti asmenys. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip. kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .

Atkreipia dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K gofruoti ir kiti lakÅ¡tai iÅ¡ asbesto, panelės, plytelės ir panaÅ¡Å«s dirbiniai nenaudojami. PareiÅ¡kėjas pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2017-05-10 iki 2018-12-18 sÄ lygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis kamerose LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamÄ jį plotÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Å¡io įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunkčiu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017-05-10 iki 2018-12-18 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas visÄ sulaikymo laikotarpį teisės aktų reikalavimus atitiko.

Todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto atmestini kaip nepagrįsti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis dėl kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas plotų ir laikomų asmenų skaičiaus. Nors pareiškėjas nurodo, kad kiekvienos dienos dalį kameroje praleido su dar vienu asmeniu, tokios pareiškėjo nurodomos aplinkybės vis tik nelemia neteisėtų Lukiškių TI-k veiksmų. Net ir laikant, kad kamerose pareiškėjas buvo laikomas ne vienas (tais atvejais, kai pagal atsakovo duomenis matyti, kad kameroje laikytas vienas asmuo), vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas nėra mažesnis nei 3,6 kv. m.

Pažymėtina, kad kameroje Nr. 360, kaip pats pareiÅ¡kėjas nurodo, yra viena miegamoji vieta, todėl vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas teisės aktų reikalavimus taip pat atitiko. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad svarbu įvertinti kemerų plotÄ užėmusius baldus bei sanitarinį mazgÄ , teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas akcentuoja, kad pagal EŽTT 2016-10-20 sprendime byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , į skirto ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais, tačiau Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų dėl kamerų aprÅ«pinimo baldais. PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, teigia, kad jis neatskirtas nuo likusios kameros dalies, tai pareiÅ¡kėjui kelia nepatogumus, kameroje tvyro nemalonus kvapas ir pažeidžia jo privatumÄ bei žemina orumÄ .

Teismas pažymi, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos.

Kita vertus, EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ /akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007-11-15 sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012-01-10 sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai). LVAT, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (pvz., LVAT 2017-06-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017; 2017-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

Atsakovės atstovas 2019 m. kovo mėn. praneÅ¡ime dėl A. K. skundo nurodė, jog dalyje kamerų sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis, tačiau teismas pažymi, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tokia kabina įrengta nebuvo. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kaip minėta pagal aukščiau nurodytÄ EŽTT praktikÄ , toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytinas nepakankamu asmens privatumui užtikrinti.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sanitarinių mazgų tinkamÄ atitvėrimÄ nuo likusių kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, gyvenamojo ploto, taigi konstatuotina, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017-05-10 iki 2018-12-18, iÅ¡ viso 588 paras, todėl šį laikotarpį pareiÅ¡kėjo privatumas juo naudojantis galėjo bÅ«ti pažeistas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dalį laiko kamerose buvo laikomas vienas, laikytina, kad pažeidimo intensyvumas tuo metu nebuvo didelis.

PareiÅ¡kėjo teigimu, nėra užtikrinama saugi aplinka gyventi, nes lauko kiemų, į kuriuos pareiÅ¡kėjas buvo vedamas kiekvienÄ dienÄ skundžiamuoju laikotarpiu, stogo danga yra asbestcementis ir tik nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. atsakovas ėmėsi atlikti asbesto gaminių Å¡alinimo darbus. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimo Nr. 1163 3.1. punktÄ , nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002-01-01 naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia.

Pažymėtina, kad asbestÄ uždrausta naudoti naujai statomuose objektuose, tuo tarpu seniau pastatytuose objektuose panaudotas asbestas savaime nesuponuoja LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų. Kadangi pareiÅ¡kėjas nenurodė tokių duomenų, kad stogo danga bÅ«tų laužoma, asbesto plauÅ¡eliai iÅ¡ stogų konstrukcijų į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nepavojingi. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų ir pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių argumentų dėl asbesto poveikio pareiÅ¡kėjo sveikatai, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kenksmingos sveikatai aplinkos atmestini, kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi tuo, jog neįrengti aliarmo skambučiai, netinkamas kalinamųjų skirstymas į kameras, sudarytos antisanitarines sÄ lygas, teigia, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas negyvenamosiose kamerose, kurios nepriskirtinos gyvenamosioms patalpoms. Pastarieji pareiÅ¡kėjo argumentai yra labai neindividualizuoti, iÅ¡dėstyti bendrai, nenurodyta, kad tokiomis aplinkybėmis pareiÅ¡kėjo teisės kaip nors bÅ«tų pažeidžiamos. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog asmenys LukiÅ¡kių TI-K skirstomi vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis, pareiÅ¡kėjas niekaip neargumentavo, kodėl LukiÅ¡kių TI-K nuteistųjų ar suimtųjų skirstymo tvarka yra netinkama, o vertinant pareiÅ¡kėjo argumentus dėl vienoje kameroje laikomų asmenų skaičiaus, kaip nustatyta anksčiau, minimalus vienam asmeniui tenkantys gyvenamasis plotas kamerose pažeidžiamas nebuvo.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistųjų ar suimtųjų skirtumo tvarka LukiÅ¡kių TI-K pažeidžia pareiÅ¡kėjo teises ar interesus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte nustatyta, kad kameroje privalo bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (aliarminis iÅ¡kvietimas). PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kuriose konkrečiai kamerose nebuvo įrengtas aliarminis iÅ¡kvietimas ir nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iÅ¡kvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalÄ .

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios galėjo iÅ¡vengti pasinaudodamas aliarminiu iÅ¡kvietimu ar dėl to patyrė kitokių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu vertė pasinaudoti aliarminiu iÅ¡kvietimu, jis dėl Å¡ių aplinkybių su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog neįrengta aliarminio iÅ¡kvietimo sistema vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nėra pagrindo pripažinti, kad aliarminio iÅ¡kvietimo sistema LukiÅ¡kių TI-K nebuvo įrengta ar, kad dėl aliarminio iÅ¡kvietimo neįrengimo pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

HN 134:2015 13 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys turi bÅ«ti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. IÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepimo į skundÄ matyti, kad suimtieji ir nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K apgyvendinami gyvenamosiose patalpose – kamerose. Byloje esančiais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais nebuvo nustatyta, kad asmenys bÅ«tų apgyvendinti ne gyvenamosios paskirties patalpose. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl asmenų apgyvendinimo LukiÅ¡kių TI-K ne gyvenamosios paskirties patalpose vertintini kaip deklaratyvÅ«s. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo nurodomais teiginiais dėl antisanitarinių sÄ lygų.

Be to, pareiÅ¡kėjas skunde teismui neįvardino kokios sÄ lygos jo požiÅ«riu laikytinos antisanitarinėmis ir netinkamomis. Pagal pateiktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus matyti, kad buvo tikrintos kameros, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas: Nr. 105, 360, 194, 342, 343, (b. l. 40–41, 48–50, 63–65, 73–74, 76–78). Nurodytose kamerose higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Nors kameroje Nr. 277 bei Nr. 373 nustatyta neatitiktis HN 134:2015 35 punkto reikalavimams dėl neÅ¡varių kameros langų, teismas pažymi, kad pagal šį higienos normos punktÄ , gyvenamosios patalpos valomos įstaigos vadovo nustatyta tvarka, o pagal LukiÅ¡kių TI-K bendrojo naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos apraÅ¡Ä , gyvenamÄ sias patalpas ir jose esančius įrenginius valo jose laikomi asmenys.

Be to, nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl neÅ¡varių langų ir jam tuo sukeliamų neigiamų padarinių, o pagal 2017-12-04 raÅ¡tÄ matyti, jog kameroje Nr. 277 grotos demontuotos, kad bÅ«tų galima iÅ¡valyti langus (b. l. 58). Pakartotinio patikrinimo metu kameroje Nr. 277 bei Nr. 373 higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 59–60, 82–83). Taigi pareiÅ¡kėjo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų kamerose laikytini nepagrįstais.

Apibendrinant pareiÅ¡kėjo nurodomas aplinkybes bei iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitarinio mazgu, kuris nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo likusios kameros dalies, jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017-05-10 iki 2018-12-18, nebuvo užtikrintas iÅ¡ viso 588 paras. Kitų kalinimo sÄ lygų pažeidimų nenustatyta. Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais – 588 paros, pažeidimo mastÄ , jo trukmę, formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018, 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018), į tai, kad pareiÅ¡kėjas, darydamas nusikalstamas veikas, turėjo numatyti bÅ«simas pasekmes, dalį laiko kameroje buvo laikomas vienas, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjui priteisiamas 1 650 Eur neturtinės žalos dydis.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), 1 650 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Mefodija Povilaitienė