8df3aeb3-2d57-4f1a-9c16-b4eba7d2aa25 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-1786-1125/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26920-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė, sekretoriaujant Vitai GruÅ¡ienei, vertėjaujant Svetlanai Miniakovai, dalyvaujant ieÅ¡kovui I. Č., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Igoriui Manzurovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo I. Č. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Monelsa“ dėl ginčo dėl su darbo santykiais susijusių sumų. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovas I. Č. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti, kad ieÅ¡kovas pas atsakovę UAB „Monelsa“ dirbo nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., tenkinti pilna apimtimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ teiktÄ darbo ginčų komisijai ir priteisti likusiÄ sumÄ 3 306, 25 Eur.

2. IeÅ¡kovas patiksliname ieÅ¡kinyje nurodo, kad kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu priteisti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. Nurodė, kad darbdavys žadėjo mokėti po 45 Eur per dienÄ , o viso sumokėjo tik 200 Eur, likusi nesumokėta suma 4 500 Eur. Teigia, kad komisija praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir nustatė, kad ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovę nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d. bei priteisė 993, 75 Eur sumÄ . Su tokiu komisijos sprendimu ieÅ¡kovas nesutinka ir mano, kad jo pateikti reikalavimai turi bÅ«ti patenkinti pilna apimtimi. Teigia, kad tai, jog darbdavys nesÄ Å¾iningas patvirtina jo paaiÅ¡kinimai, kai įmonės vadovas nurodė, kad ieÅ¡kovo apskritai nepažįsta, tačiau komisija nustatė prieÅ¡ingai. Kadangi darbo ginčų komisija priteisė 993, 75 Eur ir darbdavys sumokėjo 200 Eur, likusi reikalavimo suma sudaro 3 306, 25 Eur.

3. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas I. Č. paaiÅ¡kino, kad dirbdamas pas atsakovę atliko betonavimo darbus, sutartas darbo užmokestis buvo po 45 Eur per dienÄ , tačiau už visÄ laikÄ ieÅ¡kovas gavo tik 200 Eur. Teigia, kad pas atsakovę dirbo nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad Å¡iuo laikotarpiu iÅ¡ užimtumo tarnybos taip pat gavo iÅ¡mokÄ apie 350 Eur ir iki Å¡iol gauna.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo I. Č. atstovas advokatas Igoris Manzurovas nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad liudytojų parodymais ieškinio neįrodinės, nes liudytojai nesutinka dalyvauti teisme.

5. Atsakovės UAB „Monelsa“ atstovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

6. Darbo ginčai įstatymų leidėjo iÅ¡skiriami iÅ¡ kitų civilinių ginčų, CPK XX skyriaus normose įtvirtinant darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos bÅ«ti aktyviam, įtvirtinimu siekiama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo Å¡alies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiÅ«riu Å¡iuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačiÄ apsaugÄ (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. J. v. UAB „Liutgaras“, bylos Nr. 3K-3-541/2011).

7. Darbo kodekso (toliau ir DK) 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės, darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo Å¡alis, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį teisme, vadinama ieÅ¡kovu, o kita Å¡alis – atsakovu.

8. DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

9. Byloje nustatyta, kad raÅ¡ytinė darbo sutartis sudaryta nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarime (administracinio nusižengimo bylos Nr. A5-2497-893/2020) nustatyta, kad 2020 m. liepos 30 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1090-0256 užfiksuota, kad UAB „Monelsa“ vadovas A. U. nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d. leido dirbti darbuotojui I. Č., <...> tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė raÅ¡ytinės darbo sutarties <...> bei nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimÄ vienÄ dienÄ nustatyta tvarka.

10. Byloje keliamas ginčas dėl dirbo laikotarpio ir atsikaitymo už jį, ieÅ¡kovo teigimu, darbo ginčų komisija neteisingai nustatė, jog darbuotojas dirbo pas darbdavį nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d., kadangi ieÅ¡kovo teigimu, jis dirbo pas atsakovę nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. Å iÄ aplinkybę grindė nurodydamas, jog jį matė tuo laiku darbdavio atstovai darbo vietoje, atsakydamas į teismo klausimÄ , kodėl negaudamas darbo užmokesčio ieÅ¡kovas toliau tęsė darbo santykius, ieÅ¡kovas nurodė, kad jam kolega sakė, jog darbdavys iÅ¡kart atsikaitys už visus darbus vienu metu. Teigė, jog nesuprato, kad dirba nelegaliai.

11. DK 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad pas darbdavį dirbo nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., tačiau byloje esantys rašytinis įrodymas – Valstybinės darbo inspekcijos 2020 m. liepos 30 d. nelegalaus tyrimo aktas Nr. NDA 1090-0256, patvirtina, kad ieškovas I. Č. nelegaliai dirbo pas atsakovę UAB „Monelsa“ laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d. Ši aplinkybė nustatyta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarime (administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-2497-893/2020, nutarimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 2 d.), ši aplinkybė laikoma prejudicine, nes atitinka CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimus.

12. Pažymėtina, kad tiek nelegalaus tyrimo aktas, tiek minėtas prejudicinis nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimti po ieÅ¡kovo nurodomos nelegalaus darbo pabaigos, t. y. po 2020 m. balandžio 28 d., ir nei viena institucija nenustatė, kad nelegalaus darbo laikotarpis buvo iki ieÅ¡kovo nurodomos datos. Bylos nagrinėjimo metu Å¡ių aplinkybių taip pat nenustatyta, juolab, kad ieÅ¡kovas teigė, kad viso už darbÄ pas atsakovę yra gavęs 200 Eur, tačiau darbo santykių net ir negavęs darbo užmokesčio nenutraukė, Å¡i aplinkybė teismui kelia abejonių, kadangi mažai tikėtina, jog asmuo negavęs darbo užmokesčio, toliau tęs darbo santykius.

Byloje ieÅ¡kovas neprašė apklausti liudytojų nurodydamas, kad liudytojai nesutiks teikti paaiÅ¡kinimų. Nors ieÅ¡kovas teigė, kad nesuprato, jog jis įdarbintas nelegaliai, tačiau atsakydamas į teismo klausimus nurodė, kad jis dirbdamas gavo ir iÅ¡mokÄ iÅ¡ užimtumo tarnybos. Duodamas paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovas buvo nenuoseklius.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nepagrindė, kad nelegaliai dirbo pas atsakovę laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. bei nepaneigė aukščiau įvardintų institucijų nustatyto nelegalaus darbo laikotarpio pas atsakovę.

14. Darbo ginčų komisija už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d. nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės UAB „Monelsa“ 993, 75 Eur sumÄ atskaičus mokesčius, su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų. Å ios sumos ir jos paskaičiavimo ieÅ¡kovas neginčija.

15. DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas. DK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema.

16. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad Darbo kodekse nėra normos, kurioje būtų tiesiogiai nurodyta, kaip turi būti sprendžiama dėl darbo užmokesčio dydžio, kai darbo sutartis pripažįstama sudaryta, tačiau šalys nėra susitarusios dėl mokėtino darbo užmokesčio. Pažymėtina tai, kad Darbo kodekse nėra nuostatų, pagal kurias, darbo sutarties šalims dėl darbo užmokesčio nesusitarus, darbuotojui turėtų būti mokamas minimalus darbo užmokestis.

Nagrinėjant darbo bylÄ , kurioje sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties sÄ lygos, nustatančios darbo užmokestį, kai dėl Å¡ios darbo sutarties sÄ lygos nesusitarta raÅ¡tu, kiekvienai Å¡aliai turi bÅ«ti suteikta galimybė įrodyti, dėl kokio dydžio darbo užmokesčio Å¡alys susitarė žodžiu. Jeigu darbo sutarties Å¡alių susitarimas dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų nenustatytas, Å¡iÄ darbo sutarties spragÄ turi užpildyti bylÄ nagrinėjantis teismas. <...> Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiÅ«los darbo rinkoje; vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbÄ mokamas vienodas darbo užmokestis.

Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad kai nenustatytas susitarimas dėl darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio, teismas Å¡iÄ darbo sutarties spragÄ turi užpildyti vadovaudamasis Darbo kodekse įtvirtintu teisingo mokėjimo už darbÄ principu, atsižvelgdamas į darbo užmokesčio toje (analogiÅ¡koje) įmonėje, įstaigoje, organizacijoje mokamo (mokėto) už tokį patį ar lygiavertį darbÄ , dydį. Å i taisyklė taikytina ir nelegalaus darbo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).

17. DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali bÅ«ti mažesnis, negu Å¡io straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotÄ darbÄ darbuotojui atitinkamai už vienÄ valandÄ ar visÄ kalendorinio mėnesio darbo laiko normÄ . Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialÅ«s kvalifikaciniai įgÅ«džiai ar profesiniai gebėjimai.

18. Pagal prie bylos prijungtoje iÅ¡ Darbo ginčų komisijos iÅ¡reikalautoje darbo byloje esančius UAB „Monelsa“ vadovo A. U. užraÅ¡uos matyti, kad ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovę 24, 37 d. d. Pagal Å¡iuos užraÅ¡us matyti, kad sulygtas darbo užmokestis kaip ir nurodė ieÅ¡kovas sudarė 45 Eur už dienÄ . Darbo ginčų komisijos sprendime nurodoma, kad teikiant paaiÅ¡kinimus atsakovės vadovas nurodė, kad minėtuose užraÅ¡uose fiksuota suma 1 096 Eur yra ieÅ¡kovui priskaičiuotas darbo užmokestis už visÄ jo darbo laikotarpį. Darbo dienos, pasak vadovo duotų paaiÅ¡kinimų darbo ginčų komisijoje, nurodytos Å¡imtosiomis dalimis, kadangi ieÅ¡kovas ne visomis dienomis dirbo po 8 valandas, be to ieÅ¡kovas dirbo ir kai kuriomis poilsio dienomis.

19. Darbo ginčų komisija skaičiuodama ieÅ¡kovui iÅ¡ieÅ¡kotino darbo užmokesčio sumÄ nurodė, kad laikotarpiu 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 15 d. buvo 23 darbo dienos, taip pat pažymėjo, kad darbo ginčų komisijoje tiek darbdavys, tiek darbuotojas patvirtino, kad darbuotojas dirbo pas darbdavį dvi poilsio dienas, todėl darbo ginčų komisijos skaičiavimu darbuotojui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 1 215 Eur suma (45 Eur * 23 d. d. + 45 Eur * 2 koef. * 2 d. d.). Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė Darbo ginčų komisija laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d. buvo 23 darbo dienos, darbo ginčų komisijoje nebuvo ginčo, kad ieÅ¡kovas pas atsakovę dirbo dvi poilsio dienas už kurias pagal DK 144 straipsnio 1 dalį skaičiuojamas dvigubas darbo užmokestis.

Darbo ginčų komisija taip pat apskaičiavimo, jog ieÅ¡kovui už jo dirbÄ laikotarpį priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri sudaro 78, 75 Eur (45 Eur x 1,75 d. d.). Pagal DK 127 straipsnio 2 dalį teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensacijÄ už jas Å¡io kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. DK 127 straipsnio 6 dalį darbuotojui iÅ¡mokama kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Taigi, pagal nurodytus duomenis matyti, kad darbo ginčų komisijos apskaičiuota ieÅ¡kovui mokėtina suma, kuri viso sudaro 1 293, 75 Eur teisinga. Darbo ginčų komisija nurodė, kad ieÅ¡kovas pripažino, kad jam iÅ¡mokėta 300 Eur suma ir ieÅ¡kovui mokėtina suma atskaičius Å¡iÄ sumÄ sudaro 993, 75 Eur, nors teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad jam iÅ¡mokėta suma 200 Eur, tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovas duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje buvo nenuoseklus, todėl nėra pagrindo abejoti juo duotais pirminiais paaiÅ¡kinimais darbo ginčų komisijoje.

Atkreiptinas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, kad kaip patvirtino ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu, jis visÄ ginčo laikotarpį gavo ir iki Å¡iol gauna nedarbingumo iÅ¡mokÄ , t. y. naudojasi socialinėmis garantijomis skirtomis darbo netekusiems asmenims. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas pats atsakovÄ dirbo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d., ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina suma sudaro 993, 75 Eur. Dėl netesybų priteisimo.

20. Darbo bylas nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrÄ jį atsakovÄ , jeigu nustato, kad darbuotojo ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis); byloje pagal darbuotojo ieÅ¡kinį, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiÅ¡kus vienÄ iÅ¡ įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytÄ alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 straipsnis).

21. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

22. Kasacinės instancijos teismas yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad Darbo kodekso nuostatos yra skirtos skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, darbuotojui suteikiant papildomÄ teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybÄ . Å ios nuostatos taikytinos ir tais atvejais, kai darbdavys neatsiskaito su darbuotoju, kuris dirbo nelegalų darbÄ (kaip nagrinėjamos bylos atveju). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dėl Å¡io darbuotojo teisių gynimo bÅ«do, kaip tiesiogiai susijusio su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu, teismas turi spręsti savo iniciatyva, net ir darbuotojui nepareiÅ¡kus tokio reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, bylos Nr. 3K-3-575/2014).

23. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

24. Pažymėtina, kad nurodytame straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. Antra, Å¡i norma kartu nustato sankcijÄ darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.

25. Å iuo atveju teismas vertina, jog sprendžiant dėl atsakovui taikytinos sankcijos dydžio, yra bÅ«tina atsižvelgti į byloje nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes: faktiniai ieÅ¡kovės ir atsakovo darbo santykiai truko trumpÄ laiko tarpÄ â€“ nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d. Atsakovo įsiskolinimo dydis, kurį nustatė teismas sudaro 993, 75 Eur, po mokesčių, todėl priteisti įstatymo nustatytÄ sankcijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ taikant Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , teismo vertinimu, bÅ«tų neproporcinga teisės pažeidimo ir sankcijos kontekste, teismo vertinimu netesybos mažintinos priteisiant netesybų sumÄ už du mėnesius.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog darbuotojui I. Č. įsiskolinimas po darbo santykių pasibaigimo sudaro 993, 75 Eur, atsakovui priteistina 1 987, 50 Eur netesybų suma apskaičiuota pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas (993, 75 Eur x 2 mėn.). Dėl nelegalaus darbo laikotarpio pripažinimo.

26. Specialaus teisės akto Valstybinio socialinio draudimo fondo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų į FondÄ laikotarpį ir ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiÅ«ros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir dalinio darbo socialinio draudimo iÅ¡mokų iÅ¡ Fondo gavimo laikotarpius.

27. Atsižvelgiant į nurodytÄ Ä¯statymo nuostatÄ teismas nustato, kad darbuotojas I. Č. dirbo UAB „Monelsa“ laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d. bei įpareigoja darbdavį UAB „Monelsa“ praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojo draudiminį laikotarpį. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

28. Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat pateikti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai. Priėmus procesinį sprendimÄ ieÅ¡kovo naudai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Iš atsakovės UAB „Monelsa“ valstybės naudai priteistinas 66 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Monelsa“, į.k.304037159, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d. Priteisti ieškovui I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 993, 75 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (suma nurodyta po mokesčių), 1 987, 50 Eur netesybų (suma nurodyta po mokesčių), 300 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Monelsa‘, į. k. 304037159.

Ä®pareigoti darbdavį uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Monelsa“, į.k.304037159, informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ apie I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) draudiminį laikotarpį dirbant UAB „Monelsa“. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Monelsa‘, į. k. 304037159, valstybės naudai 66 Eur žyminio mokesčio. Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Skaistė Cinkutė