8df1434b-48d4-4e6e-b22d-7e50e8d79194 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1261-436/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-20694-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.8.; 77.4.2.; 78.2.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo L.

D. ir atsakovės K. D. atstovės advokatės Audronės Jasinskienės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1734-192/2012 pagal ieÅ¡kovo L. D. ieÅ¡kinį atsakovei K. D., dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, trečiasis asmuo kreditorius AB SEB bankas, teikianti iÅ¡vadÄ byloje institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus, n u s t a t ė:Ginčo esmė             IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad iki 2009 m. pabaigos su atsakove ir Å¡alių dukra kartu gyveno Lietuvoje. 2009-10-07 visa Å¡eima iÅ¡vyko į AirijÄ , abu rÅ«pinosi dukra. Iki 2010 m. vasario mėnesio Airijoje dirbo tik ieÅ¡kovas, o nuo 2010 m. vasario mėnesio įsidarbino ir atsakovė, ji dirbo nuo 8 val. iki 16 val., o dukrÄ prižiÅ«rėjęs ieÅ¡kovas. 2010-04-24 atsakovė jam prisipažinusi, kad jau kuris laikas ji yra užmezgusi intymius santykius su savo bendradarbiu.

Norėdamas leisti atsakovei apsispręsti dėl Å¡eimos iÅ¡saugojimo, ieÅ¡kovas kartu su dukra iÅ¡vykęs į LietuvÄ porai savaičių. Grįžus į AirijÄ , į namus, kuriuose jie gyvenę, savo daiktus radęs atskirai nuo Å¡eimos daiktų, o atsakovė nurodė, kad Å¡eimos iÅ¡saugoti nenorinti, todėl 2010-07-07 ieÅ¡kovas grįžęs į LietuvÄ kartu su dukra, o atsakovė pasiliko gyventi Airijoje. Lietuvoje iki 2010-12-23 dukra lankė darželį. IeÅ¡kovas nurodė, kad santuoka su atsakove nutrÅ«ko dėl atsakovės neiÅ¡tikimybės, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomu.

Atsakovės neiÅ¡tikimybę ir Å¡eimos iÅ¡irimÄ dėl Å¡ios priežasties patvirtina ir liudytojų parodymai ir byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai. Kadangi dukra tiek iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek jÄ iÅ¡kėlus daugiau laiko praleido su tėvu, jis mano, kad vaiko gyvenimas su tėvu visapusiÅ¡kai atitinka vaiko interesus, kad bÅ«tų iÅ¡saugota vaikui įprasta aplinka. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su juo, kadangi dukra gimusi Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos pilietė, moka tik lietuvių kalbÄ ir nemoka jokios kitos kalbos.

Dukrai jis gali sudaryti tinkamas gyvenimo sÄ lygas, gali iÅ¡laikyti materialiai, pasirÅ«pinti jos sveikata, ugdymu. Nuo 2010 metų gegužės mėnesio dukra gyvena kartu su juo Lietuvoje, yra prie jo labiau prisiriÅ¡usi, nei prie atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė dabar gyvena skirtingose valstybėse, turi bÅ«ti nustatyta ir bendravimo su dukra tvarka pagal jo pasiÅ«lytas sÄ lygas. IÅ¡laikymo dukrai iÅ¡ atsakovės prašė po 500 litų per mėnesį iki jos pilnametystės. Å i suma pilnai atitiktų mergaitės poreikius, kadangi iÅ¡laidos darželiui yra apie 200 Lt, maistas - 300 Lt, apranga - 200 Lt, gydymo iÅ¡laidos - 50 Lt, laisvalaikiui ir ugdymui – po 50 Lt, bÅ«sto iÅ¡laikymui -50 Lt.IeÅ¡kovas nurodė, kad iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovės sau nereikalauja, santuokoje įgytÄ turtÄ praÅ¡o padalinti taip kaip siÅ«lo jis.

NeprieÅ¡tarauja, kad atsakovė turėtų santuokinę pavardę.Atsakovė K. D. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Ji mano, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t.y. dėl charakterių nesuderinamumo bei skirtingų požiÅ«rių į Å¡eimÄ ir gyvenimo valstybes. Nurodo, kad Å¡alių dukrai geriau gyventi Airijoje su mama, ten geresnės gyvenimo, ugdymo, Å¡vietimo sÄ lygos, be to mergaitė labiau prisiriÅ¡usi prie motinos. NeprieÅ¡taraudama dėl minėto nekilnojamo ir registruojamo turto padalijimo pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , atsakovė pageidavo jai paskirti didesnę dalį namų apyvokos reikmenų:

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. SantuokÄ , įregistruotÄ L. D. ir K. B. 2004-06-12 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure akto įraÅ¡o Nr.823 nutraukė, pripažino, kad santuoka nutrÅ«ko dėl K. D. kaltės. Nutraukus santuokÄ L. D. paliko pavardę – D., K. D. – D.. Padalino santuokoje įgytÄ turtÄ sekančiai:L. D. nuosavybėn priteisė 3 kambarių butÄ , (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).automobilį DODGE GRAND Caravan, v/n (duomenys neskelbtini) pagaminimo data 1999 m.paskyrė L.

D. nuosavybėn orkaitę, indaplovę, dulkių siurblį, televizorių, skalbyklę, JBL kolonėles ir elektrinę pompÄ .K. D. nuosavybėn priteisė 2 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).paskyrė K. D. nuosavybėn gartraukį, kaitlentę, plaunantį siurblį, video kamerÄ , kietÄ jį diskÄ , stiklinį staliukÄ ir pripučiamÄ Äiūžinį.Ä®pareigojo L. D. ir K. D. visus įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2007-03-09 vartojimo kredito sutartį Nr. 0350718050960-56, pagal 2007-09-05 kredito sutartį Nr.0350718013970-96, pagal 2006-12-01 kredito sutartį Nr. 0350618014399-66 po santuokos nutraukimo vykdyti solidariai.Nustatė A.

D. a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina K. D., a/k (duomenys neskelbtini)nustatė L. D. bendravimo tvarkÄ su dukra A. D.:L. D. turi teisę bendrauti su dukra A. D. interneto ryÅ¡iu ir mobiliuoju telefonu, prisijungimo laikas 19 val. kasdien;L. D. kasmet savo kasmetinių atostogų metu turi teisę bendrauti su dukra A. D. netrukdomai ir praleisti visas atostogas kartu su dukra.Priteisė iÅ¡ L. D. A. D. iÅ¡laikymui periodines iÅ¡mokas po 500 litų kas mėnesį ir mokėti nuo 2012-02-13 dienos iki dukters A.

D. pilnametystės.Teismas nustatė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, liudytojų parodymais, telefono žinučių iÅ¡klotinių pagrindu laikė įrodyta jos neiÅ¡tikimybę. Taip pat nustatė, kad Å¡alys santuokoje įgijo du butus - (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendro ploto 37,98 kv.m. ir butÄ (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 60,81 kv.m., automobilį DODGE GRAND Caravan, v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1999 m.

Ä® dalintino turto masę ieÅ¡kovas įtraukė Å¡iuos daiktus ir prašė atsakovei paskirti: gartraukį, kaitlentę, plaunantį siurblį, video kamerÄ , kietÄ jį diskÄ , stiklinį staliukÄ ir pripučiamÄ Äiužinį, o ieÅ¡kovui paskirti- automobilį, orkaitę, indaplovę, dulkių siurblį, televizorių, skalbyklę, JBL kolonėles ir elektrinę pompÄ . Atsakovė iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad dalindamas turtÄ pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ variantÄ , nenukryps nuo lygių dalių principo, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ patenkino.

Teismas atsižvelgė į tai, kad tik Å¡alys turi teisę dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo kreiptis į AB SEB bankÄ ir keisti sutarties sÄ lygas bendru sutarimu, todėl nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievoles AB SEB bankui pagal kredito sutartis Å¡alys vykdytų solidariai. Teismas nustatė, kad K. D. turi labai geras gyvenimo ir buities sÄ lygas Airijoje, jos pajamos yra labai geros ir pakankamos. IeÅ¡kovas L. D. gyvena kartu su drauge R. V. 2 kambarių bute, sÄ lygos geros, yra atskira lova dukrai ir žaidimų kampelis.

Neabejotinai abu tėvai labai gerai rÅ«pinasi ir gali pasirÅ«pinti vienintele dukra A.. Pagrindinis ginčas Å¡ioje byloje - dėl vaiko gyvenamosios vietos. Teismas nenustatė duomenų, kad kuris nors iÅ¡ sutuoktinių negalėtų ar nenorėtų tinkamai pasirÅ«pinti dukra A. D.. Tačiau teismas atsižvelgė į mergaitės amžių ir jos prisiriÅ¡imÄ prie motinos. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad A. D. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius kartu su motina, labiausiai atitiks jos interesus (LR CPK 169 str.174 str.), nei mergaitei gyvenant kartu su jai svetima moterimi, kuri bando atstoti jai motinÄ .

Teismas nustatydamas skyrium gyvenančių tėvo bendravimo tvarkÄ , atsižvelgė į tai, kad bÅ«tų patenkinti vaiko emociniai poreikiai, į tai, kad A. D. gyvena Airijoje ir abejotina, ar atsakovė labai dažnai kas mėnesį ar du galės atvykti į LietuvÄ kartu su dukra, ar mergaitė galės dažnai bendrauti su tėvu. Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė nurodė vienodÄ 500 litų sumÄ reikalingÄ dukters iÅ¡laikymui, kuri turi bÅ«ti priteista iÅ¡ skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų.

Å alys pačios nustatė tokiÄ sumÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas L. D. praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , nustatyti dukters A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su tėvu L. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) Nustatyti dukters A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)) bendravimo su motina K. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ : kol dukrai sueis mokyklinis amžius, K.

D. kasmet turi teisę nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. pasiimti dukrÄ A. D. į AirijÄ ar bendrauti su dukra Lietuvoje; kai dukrai sueis mokyklinis amžius, motina K. D. dukros vasaros ir kitų mokyklinių atostogų metu turi teisę pasiimti dukrÄ Ä¯ AirijÄ ar bendrauti su dukra Lietuvoje; Kalėdas ir Naujuosius metus poriniais metais dukra A. D. Å¡venčia su motina K. D., neporiniais metais – su L. D.; Å v. Velykos ir dukros A. D. gimtadieniai (rugsėjo 3 d.) poriniais metais Å¡venčiami su tėvu L.

D., neporiniais – su motina K. D.; tėvas L. D. privalo sudaryti galimybes, kad kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį dukra A. D. bendrautų su seneliais R. B. ir B. B.; Å¡alis, su kuria dukra A. D. gyvena ar leidžia laikÄ , privalo užtikrinti interneto ryšį ir kompiuterinę įrangÄ , bÅ«tinÄ garso ir vaizdo ryÅ¡iui su dukra. Å alys susitaria, kad dukra su skyrium esančiu tėvu ar motina bendraus internetu po puse valandos per dienÄ , prisijungimo laikas 19 val. Lietuvos laiku. Å alims negalint nurodytu laiku prisijungti prie interneto, susitariama dėl kito internetinio pokalbio laiko.

Tai pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės K. D. dukros A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 500 Lt kiekvienÄ mėnesį iki dukters pilnametystės, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant L. D.. Kitoje dalyje praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, teismo iÅ¡vada, jog dukra A. D. yra labiau prisiriÅ¡usi prie motinos, todėl jos gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams.

Byloje visiÅ¡kai nėra įrodymų apie atsakovės gyvenimo sÄ lygas. Byloje yra įrodymai, kad atsakovės buto nuomos sutartis Clonakilty mieste yra pasibaigusi (1t. b.l. 150), Airijos socialinės darbuotojos iÅ¡vados buvo bÅ«tent dėl Å¡io buto, o dabar atsakovės gyvenamoji vieta yra Corko mieste (2 t. b.l. 140-141). Liudytojai patvirtino, kad dukters A. D. ryÅ¡ys su tėvu yra itin stiprus ir mergaitė labiau prisiriÅ¡usi prie tėvo (2 t. b.l. 24-33), apie didesnį dukters prisiriÅ¡imÄ prie ieÅ¡kovo yra pripažinusi ir pati atsakovė (2 t. b.l. 113).

Dukters ryÅ¡io su tėvu svarbÄ patvirtino ir 2010 m. lapkričio 29 d. psichologės konsultacija (1 t. b.l. 24). Teismas Å¡ių įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė, tuo pažeisdamas civilinio proceso kodekso nuostatas. Vienintelis teismo argumentas buvo tai, kad ieÅ¡kovas kartu gyvena su R. V.. IÅ¡ teismo sprendimo neaiÅ¡ku, kodėl padarė teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ , jog dukra labiau prisiriÅ¡usi prie motinos, teismas nesilaikė teismų praktikoje įtvirtintos pareigos, neindividualizavo mergaitės interesų.Apelianto teigimu, teismas pažeidė tėvų lygiateisiÅ¡kumo bei tolerancijos lyties aspektu principus.

Sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principas pripažįstamas ir tarptautiniu mastu. Teismas nustatė dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, taip pastatydamas vaiko motinÄ Ä¯ privilegijuotÄ padėtį. Teismas neanalizavo kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos sÄ lygas, vaiko norus ir pažiÅ«ras.Apelianto manymu, teismo sprendimas prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintam draudimo diskriminuoti asmenis, kurie naudojasi Konvencijos jiems suteiktomis teisėmis ir laisvėmis, jų lyties pagrindu principams.

EŽTT pažymėjo, kad abu tėvai, kiek tai yra susiję su rÅ«pinimusi vaiku, yra vienodoje padėtyje. Skundžiamame sprendime teismas pasirėmė tik vieno iÅ¡ tėvų, t.y. vaiko motinos lyties faktoriumi. Tokiu bÅ«du vaiko tėvas buvo diskriminuojamas dėl savo lyties.Skundžiamu sprendimu teismas pažeidė vaiko teisę į saugiÄ ir nusistovėjusiÄ aplinkÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus yra gyvenamosios vietos pastovumo principas. Teismas nevertino, kad Å¡alių dukra nuo pat gimimo ilgesnį laiko tarpÄ gyveno su tėvu.

Tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis , kai Å¡alys geranoriÅ¡kai susitarė dėl vaiko laikino gyvenimo su tėvu.Teismas nevertino aplinkybių, kad Lietuvoje gyvena visi A. D. artimieji: seneliai, dėdės, tetos, pusseserės, pusbroliai, draugai (2 t. b.l. 115). Palikus galioti teismo sprendimÄ , mergaitė prarastų galimybę realizuoti teisę bendrauti su giminaičiais ir iÅ¡saugoti Å¡eimos ryÅ¡ius. Mergaitė yra pripratusi bendrauti su giminaičiais, draugais, yra prie jų prisiriÅ¡usi.

Apeliantas su dukra dažnai keliaudavo ilsėtis, turėjo savÄ aplinkÄ , kurioje jaučiasi saugi ir mylima. Vaiko bendravimÄ su artimais giminaičiais yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas. A. D. gimė Lietuvoje, moka lietuvių kalbÄ , lankė lopÅ¡elį-darželį, sportinių Å¡okių užsiėmimus, gyvenamojoje vietoje sudarytos puikios sÄ lygos vaikui žaisti, ilsėtis, miegoti. Tuo tarpu Airijoje dukra sakė, kad lankė „piktÄ darželį“ (2 t. b.l. 108). Todėl, apelianto manymu, tai turi esminės reikÅ¡mės mergaitės vystymuisi, asmenybės formavimuisi.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių taip pat neanalizavo.Apelianto nuomone, teismo argumentas, kad ieÅ¡kovas turi draugę, kuri rÅ«pinasi, myli ir globoja mergaitę, yra teismo vertinimas neigiama prasme, tačiau Å¡i aplinkybė turėjo bÅ«ti vertinama teigiama prasme, kad Å¡alia mylinčio tėvo yra ir kitas mylintis vaikÄ Å¾mogus. Tai atitiktų vaiko interesus.Teismas nevertino tėvų dorovinių savybių. Teismas pripažino, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovės neiÅ¡tikimybės, kurie atskleidžia atsakovės dorovines savybes.

Santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, atsakovės elgesys buvo netoleruotinas ir nepriimtinas tiek teisės, tiek moralės požiÅ«riu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ vartojo fizinį smurtÄ (2 t. b.l. 184).Teismas atmetė ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , padarydamas iÅ¡vadÄ , kad ji yra pernelyg intensyvi. Apelianto vertinimu, jo siÅ«loma bendravimo su dukra tvarka yra detali, aiÅ¡ki, siekiant užtikrinti situacijos teisinį apibrėžtumÄ ir iÅ¡vengti ateityje galimų ginčų.

Apelianto bendravimo su vaiku tvarka yra parengta pagal civilinio kodekso nuostatas. Pažymi, kad analogiÅ¡kÄ bendravimo tvarkÄ buvo pasiÅ«liusi ir atsakovė, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Be to teismo rezoliucinė dalis neaiÅ¡ki, kokių atostogų metu turėtų ieÅ¡kovas bendrauti su dukra – tik savo, ar ir dukters mokyklinių atostogų metu.Teismui nustačius dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, turėtų teismas iÅ¡ atsakovės priteisti iÅ¡laikymÄ dukrai periodinėmis iÅ¡mokomis po 500 Lt kas mėnesį.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė K. D. atstovė advokatė Audronė Jasinskienė praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimÄ dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo su vaiko tvarkos nustatymo bei iÅ¡laikymo priteisimo palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina. Atsakovė sutinka, kad teismas nepilnai argumentavo, kodėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisingÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ .

Atsakovė pažymi, kad ji gyvenamosios vietos nekeitė, o nuomos sutartis partęsiama kas Å¡eÅ¡is mėnesius, juo labiau darbo vieta nuo gyvenamosios vietos yra vos už 50 km, kuris automobiliu įveikiamas per 45 minutes. Airijos socialinių reikalų departamentas savo iÅ¡vadoje patvirtino, kad atsakovės gyvenimo sÄ lygos yra labai geros (2 t. b.l. 20). Atsakovė pažymėjo, kad Airijoje mergaitė puikiai adaptavosi, pramoko anglų kalbos. Lietuvoje vaikas dažniau sirgdavo, o Airijoje vandenyno klimatas palankesnis jos sveikatai, ji nėra dar sirgusi (1 t. b.l. 67, 156, 2 t. b.l. 87).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarime Nr. 35 nurodyta, kad iÅ¡vykimas gyventi į užsienio valstybę savaime nereiÅ¡kia, jog bus pažeistos vaiko teisės į identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ . Atsakovė praÅ¡o įvertinti tai, kad ieÅ¡kovas yra slėpęs nuo jos dukrÄ , ribojo bendravimÄ su ja, atsakovei teko kreiptis į policijos komisariatÄ . Gyvendama Airijoje atsakovė reguliariai siuntė lėšas tiek dukros, tiek ieÅ¡kovo iÅ¡laikymui bei dengė vartojimo kreditÄ . Dukrai gyvenant Lietuvoje, laisvomis nuo darbo dienomis, atsakovė grįždavo aplankyti dukrÄ , o atsakovas nė karto neatvažiavo dukters aplankyti į AirijÄ .

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nepatvirtino, kad atsakovė bÅ«tų buvusi nepakankamai gera mama. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai vienareikÅ¡miÅ¡kai pateikė iÅ¡vadÄ , kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks vaiko interesus. Taip pat atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad neaiÅ¡ki sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, kadangi iÅ¡ Å¡ios sprendimo rezoliucinės dalies atsakovei visiÅ¡kai aiÅ¡ku, jog ieÅ¡kovas turi teisę pasiimti dukrÄ ir bÅ«ti kartu su ja kiekvienais metais ieÅ¡kovo kasmetinių atostogų terminui.

Be to pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir nesant geranoriÅ¡ko susitarimo su ieÅ¡kovu, galima kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Atsakovės K. D. atstovė advokatė Audronė Jasinskienė apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimÄ dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir santuokinio turo padalinimo pakeisti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ santuokÄ , įregistruotÄ L. D. ir K. B. 2004-06-12 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure akto įraÅ¡o Nr.823 nutraukti, pripažįstant, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; santuokoje įgytÄ turtÄ padalinti sekančiai:

K. D. nuosavybėn paskirti 2 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 37,98 kv.m. (102.930,00 Lt vertės); L. D. nuosavybėn paskirti 3 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 60,81 kv.m. (118.000,00 Lt vertės); automobilį DODGE GRAND Caravan, v/n (duomenys neskelbtini) pagaminimo data 1999 m. (8000,00 Lt vertės); JBL kolonėles, pripučiamÄ Äiužinį ir elektrinę pompÄ (50,00 Lt vertės).

IÅ¡ ieÅ¡kovo L. D. atsakovės K. D. naudai priteisti 10.000,00 Lt kompensacijÄ pinigais už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį. Taip pat praÅ¡o perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisti patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, kitos sprendimo dalies nekeisti.Nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl charakterių nesuderinamumo, skirtingų požiÅ«rių į Å¡eimÄ ir gyvenimo vertybes, ieÅ¡kovo bendravimo su kita moterimi. Byloje esantys liudytojų parodymai, SMS žinutės ar fotonuotrauka nepatvirtina atsakovės neiÅ¡tikimybės faktų (2 t. b.l. 31).

Liudytojų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes tarp apeliantės ir jų buvo konfliktinė situacija, apeliantė mano, kad jÄ apkalbėjo. Fotonuotrauka padaryta atsakovės bendradarbių renginio metu, todėl ji negali patvirtinti neiÅ¡tikimybės fakto. Dar prieÅ¡ pateikiant ieÅ¡kinį teismui, ieÅ¡kovas jau turėjo kitÄ moterį, tai patvirtina pokalbių su dukra įraÅ¡ai (2 t. b.l. 181-187 bei VTAT pažyma (2t. b.l. 100). Å iÄ aplinkybę patvirtino ir pati ieÅ¡kovo draugė R. V.. IeÅ¡kovui su dukra grįžus į LietuvÄ , atsakovė siuntė pinigus tiek dukros iÅ¡laikymui, tiek sutuoktinio bei dengė bankų paskolas (1t. b.l. 73-81).Teismas neanalizavo faktinių aplinkybių, sutuoktinių tarpusavio santykių, jų valios gyventi ar negyventi Å¡eimoje.

Teismas netyrė atsakovės argumentų, todėl nenustatė sutuoktinių skirtingų požiÅ«rių į bendrÄ gyvenimÄ bei nesugebėjimÄ abipusių kompromisų bÅ«du priimti tarpusavio susitarimÄ .Teismas, nustatydamas sutuoktinių dalintino turto vertę, turėjo vadovautis duomenimis, kuriuos pateikė Å¡alys. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieÅ¡kovui priteisto buto Kaune vertė yra 118.000 Lt, o atsakovei priteisto buto Klaipėdoje vertė yra 102.930 Lt. Automobilio vertę Å¡alys pateikė skirtingai, todėl teismas dėl automobilio vertės turėjo pasisakyti.

Teismas nieko nepasisakė dėl buitinės technikos vertės, todėl neteisingai priteisė buitinę technikÄ ir neapskaičiavo atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos dydžio.IeÅ¡kovas dalintinÄ buitinę technikÄ vertino naujų kainomis, o atsakovė paskaičiavo nusidėvėjimÄ per 5-6 metus.Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas L. D. praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo atmesti.

Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojų parodymai neprieÅ¡taraudami vienas kitam patvirtina aplinkybę, kad atsakovė buvo neiÅ¡tikima ieÅ¡kovui, todėl santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovės kaltės. Apie atsakovės neiÅ¡tikimybę sužinojo dar bÅ«damas su Å¡eima Airijoje. Su R. V. susipažino jau po paÅ¡lijusių santykių su atsakove. Teismas pagrįstai rėmėsi vėlesnėmis pateiktomis nekilnojamojo turto vertėmis, pagrįstai vadovavosi kilnojamojo turto pateiktomis kainomis, todėl ir Å¡ioje dalyje priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniai skundai atmestini.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl atsakovės K. D. atstovės advokatės Audronės Jasinskienės apeliacinio skundoDėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).AiÅ¡kindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų.

Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieÅ¡kovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

IeÅ¡kovas atsakovės neiÅ¡tikimybę įrodinėjo liudytojų parodymais, telefono SMS žinučių iÅ¡klotinėmis, elektroninių laiÅ¡kų iÅ¡klotinėmis. Kaip jau buvo minėta, Å¡alys susituokė 2004 m. birželio 12 d. Å alių paaiÅ¡kinimais, susidarius sunkiai finansinei padėčiai Å¡eimoje, visa Å¡eima 2009 m. spalio 7 d. iÅ¡važiavo dirbti į AirijÄ . IeÅ¡kovo teigimu, atsakovei pradėjus dirbti užsienio valstybėje, po kurio laiko 2010 m. balandžio 24 d. pati prisipažino, kad jau kuris laikas yra užmezgusi santykius su savo bendradarbiu (1 t. b.l. 3).

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybes, kad atsakovė galimai buvo neištikima savo sutuoktiniu, patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. 2010 m. gegužės 29 d. elektroniniame laiške atsakovė rašė, kad (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 6), 2010 m. gegužės 15 d. elektroniniame laiške atsakovė rašė, kad (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 7), 2010 m. gegužės 14 d. atsakovė savo motinai B. B. rašė, kad (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 8), 2010 m. gegužės 13 d. elektroniniame laiške atsakovė rašydama ieškovui pripažino savo kaltę, pripažino, kad skaudino savo sutuoktinį (2 t. b.l. 10).

Aplinkybes, kad atsakovė nenorėjo likti su ieÅ¡kovu patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. (2 t. bl. 30), kuris paaiÅ¡kino, kad apie atsakovės romanÄ su bendradarbiu K. (pavardė nenurodyta) žinojo visa darbovietė, po to atsakovė bendravo artimai su kitu vyru iÅ¡ Ispanijos, kuris apie savo intymius santykius su K. D. pasakojo apklaustam liudytojui. Taip pat byloje yra M. A. laiÅ¡kas, kuriame patvirtintos aplinkybes, jog atsakovė artimai bendravo su C. V., ieÅ¡kovas apie tai žinojo ir labai pergyveno (2 t. b.l. 102). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad santuoka tarp Å¡alių nutrÅ«ko dėl atsakovės kaltės, nes anksčiau paminėti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ji nebuvo vyrui lojali, iÅ¡tikima.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kitas sutuoktinis gali paneigti prezumpcijÄ Ä¯rodęs, kad santuoka iÅ¡iro dėl kitų priežasčių. Kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-42/2012). Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad 2011 m. vasario mėnesį ieÅ¡kovas pripažino, jog turi kitÄ moterį, todėl yra jo kaltė taip pat dėl santuokos iÅ¡irimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu šis atsakovės argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi prieš tai teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė apie savo santykius su kitu vyru jau rašė 2010 metų pavasarį, t.y. gerokai vėliau, nei ieškovas sužinojo apie atsakovės neištikimybę.Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apeliacinio skundo argumentams, kad dėl santuokos nutrūkimo yra kalti abu sutuoktiniai, pagrįsti, todėl atsakovės apeliacinis skundas dalyje dėl santuokos nutraukimo, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas, kaip neįrodytas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo LR civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Å¡alys santuokos metu įgijo bendrÄ ja jungtine nuosavybe nekilnojamÄ jį turtÄ - dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 37,98 kv.m., VÄ® Registrų centro duomenimis, Å¡io buto vidutinė rinkos vertė yra 102.930,00 Lt , vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2006-11-21 (1 t. b.l. 36-37). Taip pat įgijo trijų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 60,81 kv.m., VÄ® Registrų centro duomenimis, Å¡io buto vidutinė rinkos vertė yra 118.000,00 Lt, vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2007-05-11 (1 t. b.l. 34-35).

Taip pat be nekilnojamojo turto santuokoje buvo įgytas automobilis DODGE GRAND Caravan, v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1999 m. (1 t. b.l. 33). Pirmosios instancijos teismas sprendimu dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 37,98 kv.m. paskyrė atsakovei, o ieÅ¡kovui paskyrė trijų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 60,81 kv.m., tačiau nenurodė Å¡io padalinto turto vertės. Pažymėtina, kad Å¡alys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jokių kitų įrodymų, iÅ¡skyrus VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡us, patvirtinančių ginčo nekilnojamojo turto vertes, nepateikė, atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį sutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu dalijant tarp Å¡alių nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau papildomai nurodė Å¡io turto rinkos vertes, kas atitinka VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡uose nurodytas Å¡io turto rinkos vertes (2 t. b.l. 78-79).

Tai pat byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų dėl priteisto ieÅ¡kovui automobilio bei kitų padalytų Å¡alims kilnojamųjų daiktų vertės. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė virÅ¡ija jo dalį iÅ¡ bendro turto, tai Å¡is sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui iÅ¡mokėti kompensacijÄ (CK 3.117 str.). Jeigu iÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama Å¡ių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje bÅ«tina pažymėti, kad L. D. ir K. D. su AB SEB banku 2006-12-01 sudarė kredito sutartį Nr. 0350618014399-66, pagal kuriÄ bankas suteikė jiems kreditÄ , kurio įvykdymui užtikrinti yra įkeistas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas daiktas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). AB SEB bankas ir L. D. ir K. D. 2007-03-09 sudarė vartojimo kredito sutartis Nr. 0350718050960-56, pagal kuriÄ bankas L. D. ir K. D. suteikė vartojimo kreditÄ . AB SEB bankas ir L.

D. ir K. D. 2007-09-05 sudarė kredito sutartį Nr.0350718013970-96, pagal kuriÄ bankas suteikė L. D. ir K. D. kreditÄ , kurio įvykdymui užtikrinti yra įkeistas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas daiktas - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 25-31). Kreditai bankui turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inti 2046 ir 2047 metais. Atsiliepime į ieÅ¡kinį kreditorius AB SEB bankas neprieÅ¡taravo, kad Å¡alys visus įsipareigojimus pagal kredito sutartis vykdytų solidariai (1 t. b.l. 122-123).Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nutraukiant santuokÄ solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, iÅ¡skyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R.

A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu solidarioji prievolė nepadalyta, apeliantai Å¡ioje dalyje teismo sprendimo neskundė, o apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.), taigi buvę sutuoktiniai iÅ¡lieka solidariųjų prievolių subjektai. Nagrinėjamos bylos atveju taip pat bÅ«tina pažymėti, kad nesudarius turto balanso, nebuvo nustatytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės Å¡alių turto padalijimo klausimui iÅ¡spręsti:

1) bendra santuokos metu įgyto turto vertė;

2) solidariųjų prievolių (skolų) suma;

3) solidariųjų prievolių įvykdymui užtikrinti įkeisto turto vertė. Turto balanso nesudarymas lėmė tai, kad, sutuoktiniams išliekant solidariaisiais skolininkais prievolėse prieš kreditorių, apeliantams buvo padalytas suvaržytas įkeitimu nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas ir kiti kilnojamieji daiktai. Ieškovas pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl dalytino turto vertės nustatymo, atsakovė priešieškinio nepareiškė, tik dėl dalytino turto vertės pasisakė atsiliepime į ieškinį (2 t. b.l. 76-79).

Pažymėtina tai, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad dėl dalytino turto iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme sutuoktiniai nesiginčijo.Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais raÅ¡ytinais įrodymais santuokoje įgytÄ turtÄ padalino tinkamai, todėl atsakovės apeliacinis skundas dėl turto padalijimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieÅ¡kovo L. D. apeliacinio skundo Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Å¡alys susituokė 2004 m. birželio 12 d. (1 t. b.l. 14). Å alių dukra A. D. gimė (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 15). IeÅ¡kovo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), o atsakovė gyvena Airijoje. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodo, kad byloje visiÅ¡kai nėra įrodymų apie atsakovės gyvenimo sÄ lygas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės gyvenimo sÄ lygos Airijoje yra geresnės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , taip pat panaudojant valstybės teikiamÄ paramÄ ; kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t. y. tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų; vaiko norus ir pažiÅ«ras AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , tėvų dalyvavimÄ vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iÅ¡ tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikÅ¡mę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007).IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė gyvendama Airijoje nuomojasi gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Atsakovė nuo 2010 m. gruodžio 14 d. yra sudariusi Nuosavybės nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. gyvenamajam bÅ«stui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 150-155).

IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad anksčiau minėta gyvenamoji patalpa tvarkinga, sudarytos tinkamos sÄ lygos gyvenimui (1 t. b.l. 102-105). IeÅ¡kovo argumentai, kad byloje yra įrodymai, jog atsakovės buto nuomos sutartis Clonakilty mieste yra pasibaigusi (1 t. b.l. 150), Airijos socialinės darbuotojos iÅ¡vados buvo bÅ«tent dėl Å¡io buto, o dabar atsakovės gyvenamoji vieta yra Corko mieste, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų keitusi gyvenamÄ jÄ vietÄ ar sudaryta nuomos sutartis bÅ«tų pasibaigusi.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad nuomos sutartis sudaroma pusmečiui, po to vėl pratęsiama kitam pusmečiui ir taip toliau. Byloje esantys raÅ¡ytinai įrodymai patvirtina, kad atsakovė pastoviai gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 102, 105, 150-152, 2 t. b.l. 20-21, 49, 143, 144 ir kt.). Airijos socialinės darbuotojos iÅ¡vados dėl Å¡io gyvenamojo bÅ«sto patvirtina, kad atsakovės gyvenamosios aplinkos sÄ lygos yra labai geros, vaiko miegamasis kambarys saugus, tvarkingas, pilnai užtikrina vaiko gyvenimo ir vystymosi sÄ lygas.

Taip pat 2011 m. rugpjūčio 22 d. Corko lituanistinės mokyklos „Banga“ pažyma patvirtina, kad A. D. turės galimybę lankyti ikimokyklinę grupę (2 t. b.l.). 2011 m. lapkričio 3 d. pažyma patvirtina, kad mergaitė lanko Besborogh Cebtro lopÅ¡elį-darželį tris dienas per savaitę (2 t. b.l. 91). Sveikatingumo ir laisvalaikio klubas Clonakilty parkas pažymoje patvirtino, kad atsakovė su dukra nuo 2011 m. vasario 4 d. prisijungė prie laisvalaikio infrastruktÅ«ros (1 t. b.l. 148). Atsakovė turi nuolatinį darbÄ Airijoje, tai patvirtina byloje esantis dokumentas, kuriame nurodyta, jog K.

D. nuo 2011 m. spalio 3 d. dirba Vidaus pardavimų grupėje McAfee Ireland Limited (2 t. b.l. 141), atlyginimas jai pasiÅ«lytas 30.000,00 eurų per metus (2 t. b.l. 143).Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. gegužės 10 d., patikrinusi ieÅ¡kovo L. D. gyvenimo sÄ lygas, iÅ¡vadoje nurodė, kad jų nuomone nepilnametei A. D. gyventi su tėvu sÄ lygos yra, tačiau rekomenduotina, kad vaikas turėtų atskirÄ kambarį žaidimams, laisvalaikiui, nes tuo metu jis to neturi, nes bute, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai gyvena Å¡eÅ¡i asmenys.

Taip pat rekomendavo vaikui lankyti ugdymo įstaigÄ , kad vaikas įgytų socializacijos, buvimo kolektyve, bendravimo su bendraamžiais įgÅ«džių (2 t. b.l. 179-180). Vėliau Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2012 m. sausio 3 d. iÅ¡vadoje pažymėjo, kad ieÅ¡kovas pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ ir tikrinimo metu jis gyveno su drauge R. V. draugės giminaičiams nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame sudarytos geros sÄ lygos A.

D. ugdymui, miegui, poilsiui ir žaidimams (2 t. b.l. 100). Tačiau pažymėtina, kad ieÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose gyvenamosios vietos adresÄ nurodo skirtingai, apeliaciniame skunde, teismui pateiktame 20121 m. kovo 12 d. nurodo adresÄ (duomenys neskelbtini) (3 t. b.l. 10), 2012 m. balandžio 11 d. teikdamas teismui atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ jau nurodo kitÄ adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini) (3 t. b.l. 30), todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje nepakanka raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kuri yra faktinė ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta, nes dėl Å¡ių abiejų gyvenamųjų vietų Kauno miesto savivaldybės VTAS specialistų iÅ¡vados yra skirtingos.

Kauno lopÅ¡elio darželio „Pagrandukas“ 2011 m. gruodžio 7 d. pažyma Nr. SD(2.4)-448 patvirtina, kad A. D. nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. buvo įtraukta į Å¡io darželio ugdytinių sÄ raÅ¡Ä (2 t. b.l. 52-53, 87), tačiau jo nelankė, nes tuo metu buvo Airijoje. 2011 m. gruodžio mėnesį Lietuvoje pradėjo lankyti lopÅ¡elį-darželį bei buvo pradėjusi lankyti sportinių Å¡okių užsiėmimus (2 t. b.l. 107, 108). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad iÅ¡ esmės tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino įrodymų, liudytojų paaiÅ¡kinimų, psichologės konsultacijos, kurie patvirtino aplinkybę, jog dukra labiau prisiriÅ¡usi prie tėvo, nei prie motinos, dėl Å¡ių įrodymų nepasisakė, tuo pažeisdamas civilinio proceso nuostatas. IeÅ¡kovui neaiÅ¡ku, kodėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog dukra labiau prisiriÅ¡usi prie motinos. Liudytojai Santa B. P., R. G., D. K. M. paaiÅ¡kino, kad Å¡alių dukra labai prisiriÅ¡usi prie tėvo, jis jÄ labai rÅ«pinasi, tačiau nė vienas iÅ¡ liudytojų nepaneigė aplinkybės, kad atsakovė nesirÅ«pino dukra, jos neprižiÅ«rėjo (2 t. b.l. 29-30), todėl įvertinus liudytojų parodymus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių dukra yra emociÅ¡kai prisiriÅ¡usi prie abiejų tėvų, juos abu labai myli.

Liudytojos R. V. parodymai, kad vaiko akivaizdoje atsakovė prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ vartojo smurtÄ , kad atsakovė nėra svajonių mama, atmestini, kadangi ji yra dabartinė ieÅ¡kovo draugė, planuoja su juo kurti Å¡eimÄ , todėl jos paaiÅ¡kinimai vertintini kaip suinteresuoto asmens, kuris siekia palankaus teismo sprendimo ieÅ¡kovui L. D.. Apelianto teigimu, teismas pažeidė tėvų lygiateisiÅ¡kumo bei tolerancijos lyties aspektu principus, nustatė dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, taip pastatydamas vaiko motinÄ Ä¯ privilegijuotÄ padėtį.

Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri, minėta, ratifikuota Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983, 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas Å¡ioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius, teisę nebÅ«ti iÅ¡skirtam su savo tėvais prieÅ¡ jų norÄ , kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiÅ«rų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių.

IÅ¡ Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje suformuluotos nuostatos iÅ¡plaukia, kad sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu ar motina.

Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norÄ , iÅ¡skyrus, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant Å¡ias nuostatas bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas Å¡io pobÅ«džio ginÄÄ , turi nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje bÅ«tina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009).2012 m. sausio 24 d. teismo posėdžio metu vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė teikė teismui iÅ¡vadÄ , kad įvertinus visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ , vaiko gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatyta su motina, atsakove K.

D., nes vaikui yra labai svarbus stabilus emocinis ryÅ¡ys su artimiausiu suaugusiu žmogumi (2 t. b.l. 196). Apelianto teigimu, teismas nevertino 2010 m. lapkričio 29 d. psichologės konsultacijos, kuri jo manymu, patvirtina dukters ryÅ¡io su tėvu svarbÄ . Tačiau Å¡i byloje esanti psichologo iÅ¡vada patvirtina vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės teiktÄ iÅ¡vadÄ posėdžio metu, kad vaikui yra labai svarbus stabilus emocinis ryÅ¡ys su artimiausiu suaugusiu žmogumi, todėl rekomendavo tokį sprendimÄ priimti abiem tėvams kartu apsilankius pas vaikų psichologÄ ar kitÄ specialistÄ , kuris atliktų tarpininko vaidmenį ir tuo pačiu padėtų nuodugniau apsvarstyti galimų mergaitės gyvenamosios vietos variantų poveikį jos raidai ir emocinei bÅ«klei (1 t. b.l. 24).

IÅ¡ Å¡ios pažymos negalima nustatyta apie glaudesnius ryÅ¡ius su tėvu ar su motina, todėl ieÅ¡kovo argumentai, kad Å¡i pažyma įrodo glaudžius ieÅ¡kovo su dukra ryÅ¡ius, atmestini, kaip nepagrįsti. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad iki teismo sprendimo priėmimo tarp Å¡alių santykiai buvo labai įtempti, nebuvo geranoriÅ¡kumo vaiko atžvilgiu, todėl Å¡alys su vaiku pas specialistus konsultacijai ir iÅ¡vadai gauti nebuvo nuvykę. LR civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iÅ¡sprendžiÄ vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ .

IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo A. D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, atsakove K. D., mergaitė kartu su motina nuo 2012 m. balandžio pradžios iÅ¡vyko gyventi į AirijÄ (3 t. b.l. 50-51, 52-54, 56, 66-68). Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo yra pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012 m. balandžio 2 d. tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 19-10-762, kuriame nurodyta, jog mergaitė lankė vaikų darželį „Pagrandukas“ prie tėčio namų.

Vengė pasakoti, kaip jai sekasi ir kokių turi draugų darželyje. Paklausta, ar nori bÅ«ti su tėčiu, ar su mama, pasakė, kad nori visada bÅ«ti su mama. Nenori, kad mama iÅ¡važiuotų viena be jos (3 t. b.l. 39). Å is dokumentas patvirtina aplinkybę, kad tarp atsakovės ir dukters yra stiprus emocinis ryÅ¡ys. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina ir 2012 m. balandžio 3 d. UAB „Neuromeda“ psichologės L. K. pažyma Nr. 23, iÅ¡duota Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kad mergaitė Å¡alia mamos jaučiasi saugiai: pakankamai drÄ siai bendrauja ir žaidžia naujoje aplinkoje, stebint psichologui; aktyviai ir geranoriÅ¡kai atsako į užduodamus klausimus, komentuoja savo pieÅ¡inį, daug Å¡ypsosi (3 t. b.l. 44).

Darytina iÅ¡vada, kad mergaitė A. D. iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kų norÄ gyventi su motina, nurodydama pagrįstus motyvus ir argumentus. Tokia vaiko aiÅ¡ki ir pagrįsta nuomonė nesudaro pagrindo manyti, kad toks noras prieÅ¡tarauja jos interesams (CK 3.174 str. 2 d.).Kriterijai, lemiantys sprendimÄ nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į bÅ«stÄ ; bÅ«sto sÄ lygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryÅ¡ių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryÅ¡is su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryÅ¡iai su kitais Å¡eimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.

Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimÄ vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi bÅ«ti pateisinamas ir bÅ«tinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-320/2006).Nagrinėjamoje byloje Å¡alių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir Å¡iuo metu ji gyvena kartu su atsakove Airijoje. Vaikui gyvenant su motina jau nusistovėjo jos Å¡eimos aplinka, kuri užtikrina dabartinių jos poreikių tenkinimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo daro iÅ¡vadÄ , kad mergaitės teisės augti jai jau įprastoje aplinkoje, kurioje užtikrintas jos vystymasis, atitinka tarptautinės ir nacionalinės teisės normas bei teismų praktikÄ taikant CK 3.169 straipsnio 2 dalį. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu netenkintinas ir vaiko gyvenamoji vieta paliktina su motina, nes keisti vaiko gyvenamosios aplinkos Å¡iuo momentu nėra bÅ«tina ir pateisinama bei reikalinga vaiko teisių ir interesų apsaugai (CK 3.174 str. 2 d.).Apelianto argumentai, kad teismo rezoliucinė dalis neaiÅ¡ki, kokių atostogų metu turėtų ieÅ¡kovas bendrauti su dukra – tik savo, ar ir dukters mokyklinių atostogų metu, atmestini, kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai suformulavo sprendimo rezoliucinę dalį, be to pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta bendravimo su vaiku tvarka yra pernelyg intensyvi. Teismas atsižvelgė į tai, kad mergaitė gyvena Airijoje, todėl abejotina, ar atsakovė turės galimybes dažnai grįžti į LietuvÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgė į vaiko interesus, tėvo galimybes maksimaliai bendrauti su vaiku, todėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.Palikus galioti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas dalyje dėl dukros iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡ atsakovės priteisimo, taip pat atmestinas.

Kiti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės apeliacinių skundų argumentai nepatvirtina, jog teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė materialines ir procesines teisės normas. Dėl to apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Teismui atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ advokatei sumokėjo 1000,00 Lt (3 t. b.l. 75). Teismui atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jos ieÅ¡kovo naudai nepriteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, kadangi ieÅ¡kovas tokių įrodymų nepateikė, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteistina 1000,00 Lt už suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : IeÅ¡kovo L. D. ir atsakovės K. D. apeliacinius skundus atmesti.Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovės K. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. P. (duomenys neskelbtini)) naudai iÅ¡ atsakovo L. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1000,00 (vienÄ tÅ«kstantį litų 00 ct) jos turėtų teisinių paslaugų iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                  Virginija Lozoraitytė                                                                                   Nerijus Meilutis                                                                                   Arūnas Rudzinskas