8df12188-bfdf-42be-889a-ffd641db4230 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas R

                                                                                            Â

Pranešėja D. Matiukienė                                                       Civilinė

byla Nr. 2A-117-154/2010

Teisėjas A. Martinavičius                                                      Procesinio

sprendimo kategorija

42.6.;42.11.3.;121.21.

                                                                                                                                               (S)

                                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

     Â

   N U T A R T I S

                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2010 m. kovo 23 d.,

Å iauliai

            Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Matiukienės, kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Egidijaus Mockevičiaus,

sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,

dalyvaujant ieškovo -bankrutuojančios UAB „Impronela Tours“ (buvusi UAB „Tibus“, nuo 2009-10-12 UAB „Impronela Tours“) bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ įgaliotam atstovui advokatui Povilui Viščiniui,

atsakovo UAB „Busturas“ atstovui advokatui Gintarui Žičkui, viešame teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios UAB „Impronela Tours“ apeliacinį skundÄ dėl

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tibus“ (nuo 2009-10-12 UAB „Impronela Tours“) ieškinį atsakovui UAB „Busturas“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

           Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

Ieškovas UAB „Tibus“ (nuo 2009-10-12 UAB „Impronela Tours“)  pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui ieškinį,

kuriuo  prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. birželio 6 d. sutarties Nr. 79 „Dėl tarptautinio susisiekimo marÅ¡ruto įvažiavimo į autobusų stotį, bilietų pardavimo ir tarpusavio atsiskaitymų“ 2.5 punktÄ , reguliuojantį atsiskaitymÄ tarp sutarties Å¡alių, kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str.). Taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 23611,64 Lt sumÄ , 6 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

 Nurodė, kad ieÅ¡kovui sudarius su atsakovu Sutartį Nr.79, vėliau tapo žinoma, kad Å¡ios sutarties 2.5 punktas, kuriuo buvo nustatytas 20 litų (plius PVM) mokestis už kiekvienÄ autobuso įvažiavimÄ Ä¯ Å iaulių autobusų stotį, prieÅ¡tarauja imperatyviai įstatymo normai, t.y. LR Kelių transporto kodekso 16 str. 5 dalyje (2005-12-31 įst. red.) nustatytam reikalavimui, kad autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifus nustato paslaugų teikėjai, maksimalius jų dydžius pagal stočių kategorijas suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, tačiau 20 litų (plius PVM) mokesčio atsakovas su minėta Komisija nėra suderinęs, o Komisija savo nutarimu Å iaulių autobusų stočiai yra nustačiusi 3 litų mokesčio tarifÄ . Mano, kad neteisėtai didelio mokesčio nustatymu buvo pažeistas LR Kelių transporto kodekso 16 str. 5 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas dėl maksimalių įvažiavimo į autobusų stotį kainų nustatymo, o taip pat imperatyvus reikalavimas visiems vežėjams taikyti vienodus paslaugų tarifus.

Atsakovas UAB „Busturas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime dėl ieÅ¡kinio atsakovas nurodė, kad 20 litų (plius PVM) mokestis 2008-06-06 sutartimi Nr. 79 su ieÅ¡kovu buvo nustatytas už visas atsakovo, kaip Å iaulių autobusų stoties administratoriaus teikiamas paslaugas, įskaitant įvažiavimo į stotį paslaugÄ , kad sutartis sudaryta bendru Å¡alių susitarimu.

BylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme atsakovas iÅ¡ dalies pakeitė savo argumentus ir nurodė, kad LR Kelių transporto kodekso 16 str. 5 dalyje nustatytas reikalavimas dėl paslaugų teikimo vežėjams derinimo su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija ir maksimalaus įvažiavimo į autobusų stotį mokesčio nustatymas netaikomas sudarant sutartis su tarptautiniais vežėjais, todėl imperatyvios teisės normos sudarant sutartį nebuvo pažeistos.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 gruodžio 11 d. nutarimo Nr.123 „Dėl autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifų maksimalių dydžių“ 2 punktas numato, jog nustatyti tarifų maksimalÅ«s dydžiai nėra absoliutÅ«s, ir, esant tam tikromis konkrečioms sÄ lygomis, gali bÅ«ti pakeisti, todėl 1.1 p. nustatyti tarifų maksimalÅ«s dydžiai nėra imperatyvÅ«s. Pažymėjo, kad teisės normoje naudojamas terminas „tarifų maksimalus dydis“, esant nustatytai tokio tarifo pakeitimo tvarkai, nelaikytinas imperatyvia norma, todėl sandoris, kuriame numatytas didesnis nei galiojantis maksimalus tarifas, nėra niekinis, o yra nuginčijamas. Nurodė, kad teisės norma laikoma imperatyvia, jei įstatymų leidėjas nustatė, jog sandoriai, prieÅ¡taraujantys Å¡iai normai, yra niekiniai ir negalioja, taip pat kai pačioje teisės normoje aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas draudimas (imperatyvas), o nesant tokių aiÅ¡kių nurodymų pačioje normoje, jos imperatyvumas nustatoma pagal atitinkamos teisės normos tikslus, uždavinius ir ryšį su kitomis normomis. Konstatavo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju norma nebuvo imperatyvi, todėl ir CK 1.80 str. nuostatos negali bÅ«ti taikomos. Teismas padarė iÅ¡vada, kad Kelių transporto kodekso 16 str. 5 dalies nuostata dėl vienodų paslaugų tarifų visiems vežėjams reiÅ¡kia, kad kiekviena autobusų stotis turi teisę taikyti skirtingus tarifus, tačiau jų dydžiai tos pačios kategorijos vežėjams vienoje autobusų stotyje turi bÅ«ti vienodi. Konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieÅ¡kovas tokiu bÅ«du buvo diskriminuojamas atsakovo, nes kitiems tarptautiniams vežėjams buvo nustatytas toks pat 20 litų tarifas.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Impronela Tours“ praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.Apeliantas nesutinka su

pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepažeidė LR Kelių transporto kodekso 16 str. 5 dalies, reglamentuojančios,

jog autobusų stotys visiems vežėjams, vežantiems keleivius tos pačios susisiekimo rÅ«Å¡ies marÅ¡rutais, taiko vienodus paslaugų tarifus. Nurodo, kad LR Kelių transporto kodekso 16 str. 1- 4 dalys reglamentuoja tarifų nustatymo tvarkÄ skirtingai tolimojo, vietinio, taksi, kitų keleivių bei krovinių vežimus vykdantiems vežėjams. Tačiau visais atvejais, t.y. net ir tada, kai vežimo tarifų nustatymo tvarka nenumatyta LR Kelių transporto kodekso16 str. 1 - 4

dalyse, taikytina šio LR Kelių transporto kodekso 16 str. 5 d. nuostata, jog autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams

tarifus nustato paslaugų teikėjai, maksimalius jų dydžius suderinę su

Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri neišskiria jokių vežėjų ar vežimo rūšių.

Kad, LR Kelių transporto kodeksas aiÅ¡kiai numato, jog kiekviena autobusų stotis gali savo paslaugoms taikyti tokį tarifÄ ir jo reikalauti iÅ¡ vežėjo, kokį susiderina su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, ir Å¡is su nurodytu vieÅ¡ojo administravimo subjektu suderintas paslaugos įkainis visiems vežėjams (nepriklausomai nuo to, kokiais marÅ¡rutais - vietiniais, tarptautiniais ar pan.) privalo bÅ«ti vienodas.

2.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamos Sutarties nuostatos yra nuginčijamos. Tam, kad sutartis galiotų, Å¡alys turi susitarti dėl visų esminių jos sÄ lygų (CK 6.162 str.), sutarties dalykas neturi prieÅ¡tarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 str.), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti

įstatymo reikalavimus (CK 6.3 str. 3 d., 4 d.). Ginčo atveju buvo pažeistas privalomas reikalavimas, kad visos Sutarties

nuostatos atitiktų imperatyvių teisės normų reikalavimus.

3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai sutapatino dvi visiÅ¡kai skirtingo turinio kategorijas - tarifų dydžių absoliutumÄ (nekeičiamumÄ ) ir tarifų dydžių imperatyvumÄ , t.y. tik nekeičiami tarifai gali bÅ«ti imperatyvÅ«s. IeÅ¡kovas pažymi, jog jis neginčijo ir neginčija teisės aktuose numatytos atsakovo teisės kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ dėl tarifų maksimalių dydžių pakeitimo.

Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šioje civilinėje byloje apskritai nebuvo keliamas klausimas dėl

autobusų stočių valdytojų taikomų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytų tarifų maksimalių dydžių keitimo galimybės. Aplinkybė, kad tarifo maksimalus dydis gali bÅ«ti keičiamas Valstybinei kainų ir energetikos komisijai įrodžius tokio pakeitimo bÅ«tinumÄ nepanaikina nustatyto, galiojančio bei taikytino tarifo maksimalaus dydžio imperatyvaus pobÅ«džio, t.y. net ir galimai keistini (esant tam tikroms sÄ lygoms) tarifai gali ir turi bÅ«ti imperatyvÅ«s, jeigu tokiÄ jų teisinę galiÄ nustato įstatymai. O nagrinėjamu atveju nustatytų tarifų maksimalių dydžių taikymo privalomumÄ visiems autobusų stočių valdytojams nustato LR Kelių transporto kodekso 16 str. 5 d. Normos imperatyvumas reiÅ¡kia, kad tokia galiojanti norma privalo bÅ«ti taikoma atitinkamam teisiniam santykiui, neatsižvelgiantį hipotetinę jos pakeitimo galimybę ateityje.

4. Nurodo, kad ieškovui atsakovo taikomi paslaugų tarifai yra didesni nei maksimalūs tarifai, suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Atsakovas neturėjo teisės, prieš tai nesuderinęs tarifų, kaip numatyta LR Kelių transporto kodekso 15 str. 5 dalyje, ieškovui taikyti didesnius nei maksimalius tarifus už teikiamas paslaugas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Busturas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1.Nurodo, kad vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo marÅ¡rutus vykdančių vežėjų veiklos teisinis reglamentavimas akivaizdžiai skiriasi, skirtingus vežimus vykdančių vežėjų iÅ¡skyrimas, taikant ir skirtingÄ tarifÄ Ä¯važiavimui į autobusų stotį, nelaikytinas pažeidimu, jei nėra nustatyta, jog autobusų stotis taiko vežėjui skirtingÄ tarifÄ , nei kitam vežėjui, kuris užsiima analogiÅ¡ku keleivių vežimu. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, visiems tarptautinius vežimus vykdantiems vežėjams Å iaulių autobusų stotyje taikomi vienodi tarifų dydžiai.

2. Nurodo, kad tarptautinio susisiekimo vežėjams LR Kelių transporto kodekso 16 str. 5 d. neturėtų būti taikoma, todėl sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyvams.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais dėl Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 16 str. 5 dalies (2005-12-23 įstatymo redakcija) neimperatyvaus pobūdžio, todėl šių motyvų nebekartoja.

Kolegijos manymu, pirmos instancijos teismo iÅ¡vadas, kad  Kelių transporto kodekso 16 str. 5 dalis dėl autobusų stočių paslaugų maksimalių tarifų nustatymo (2005-12-23 įstatymo redakcija) nėra imperatyvi teisės norma, patvirtina dar ir tai, kad institucijos, betarpiÅ¡kai taikančios Å¡iÄ normÄ , jos nesuprato ir netaikė kaip imperatyvios normos keleivių pervežimams tarptautiniais marÅ¡rutais, kÄ patvirtina byloje esantis 2009-10-21 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-10-21 raÅ¡tas Nr. R2-1650, kad „Informacijos apie taikomus tarifus pirmos kategorijos autobusų stotyse tarptautinių marÅ¡rutų autobusams Komisija neturi“(b.l. 67) ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2009-10-02 raÅ¡tas Nr. (13)-15B-5441, kad LR Kelių transporto kodekso 16 str. 5 dalis (2005-12-23 įstatymo redakcija) nėra pakankamai aiÅ¡ki ir rengiamas jos pakeitimas, kad dėl vienodų paslaugų tarifų už autobusų stočių paslaugų teikimÄ vežėjams nuostatos turėtų bÅ«ti suprantamos kaip vežėjų nediskriminavimÄ ir vienodų tarifų taikymÄ vienos rÅ«Å¡ies vežėjams (Å¡iuo konkrečiu atveju vežėjų, užsiimančių reguliariu keleivių vežimu tarptautiniais marÅ¡rutais) (b.l. 75). Taip pat Kolegija atkreipia dėmesį, kad 2009 m. gruodžio

17 d. įstatymu Nr. XI-573 buvo iš dalies pakeistas (įsigaliojo

nuo 2009-i1-28) LR Kelių transporto kodekso 16 straipsnis („Tarifai“), kurio 5-oje dalyje nustatyta, kad „autobusų

stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifus nustato paslaugų teikėjai. Autobusų stotys visiems vežėjams, vežantiems keleivius tos pačios susisiekimo rūšies (vietinio (priemiestinio), tolimojo arba tarptautinio susisiekimo) maršrutais, taiko vienodus paslaugų tarifus“; 6-oje dalyje nustatyta, kad „kiti keleivių ir krovinių vežimo tarifai nustatomi šalių susitarimu. Su keleivių ir krovinių vežimu susijusių papildomų paslaugų tarifus nustato šių paslaugų teikėjai“, kur aiškiai nebeliko jokių šios normos imperatyvumo požymių.

Įstatymo normos aiškinamos ir taikomos sistemiškai ir negali apsiriboti vienos įstatymo normos pažodiniu aiškinimu.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas  atmestinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

           Kadangi apeliantas bankrutuojanti UAB „Impronela Tours“ yra atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl apeliacinį skundÄ atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ apelianto į valstybės biudžetÄ nepriteistinos (LR CPK 96 str. 2 d.).    Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                        Danutė Matiukienė

Teisėjai                                                                 Â

                           Jolanta Badaugienė

                                                                                                       Egidijus

Mockevičius