2020-02-12 Nr. DBT-24-3-61-3-04256-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-10/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04256-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos V. Č. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir kt.) rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėja V. Č. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2018 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. A33(1)-7869-(4.9) nurodytą sprendimą nesiimti priemonių ir nemažinti Buivydiškių VI tvenkinio vandens horizonto.

2) pripažinti neteisėtu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neveikimą dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) nustatytų civilinės saugos funkcijų bei funkcijos gerinti aplinkos kokybę ir apsaugą nevykdymo.

3) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymu nustatytas civilinės saugos bei aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkcijas – prižiūrėti Buivydiškių VI tvenkinyje esančių hidrotechninių įrenginių būklę išvalant pralaidas ir užtikrinant, kad tvenkinio vandens lygis nekiltų aukščiau 158,21 m (LAS07 aukščių sistemoje) ir (arba) tvenkinys nepatvintų už jo kadastrinių ribų.

Pareiškėja paaiškino, kad 2018 metų spalio pradžioje ėmė tvinti VI Buivydiškių tvenkinys. Pakilęs vanduo apsėmė pareiškėjos žemės sklypą, vanduo kilo toliau, kilo grėsmė, jog bus užtvindytas sklypas ir jame esantys statiniai, todėl apie tai informavo atsakovą. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. lapkričio 9 d. gavo raštą, kuriuo atsakovas atsisakė atlikti veiksmus, būtinus palaikyti tokį Buivydiškių VI tvenkinio vandens lygį, kad nebūtų pažeisti pareiškėjos, su tvenkiniu besiribojančio sklypo savininkės, teisėti interesai. Pareiškėja akcentavo, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 27 punktu, Buivydiškių VI tvenkinio hidrotechnikos statinį privalo prižiūrėti atsakovas. Šią funkciją privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, ar hidrotechnikos statinys perimtas savivaldybės nuosavybėn.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo žemės sklype yra įrengtas hidrotechnikos statinys – pylimas su bokštine pralaida. Statinio paskirtis palaikyti normalų vandens lygį Buivydiškių VI tvenkinyje. Nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad Buivydiškių VI tvenkinyje esančių hidrotechnikos statinių priežiūra priskirtina vietos savivaldos institucijos kompetencijai. Pažymėjo, kad ginčo hidrotechnikos statiniai viešame registre neįregistruoti, tačiau žemės sklypas, kuriame yra bendro naudojimo vandens telkinys, nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims bei Lietuvos Respublikai. Minėtame žemės sklype esantys hidrotechnikos statiniai Vilniaus rajono savivaldybei perdavimo-priėmimo aktais nebuvo perduoti. Mano, kad žemės sklypo, kuriame yra bendro naudojimo telkinys ir jam aptarnauti skirti hidrotechnikos statiniai, savininkai pagal galiojančius teisės aktus ir vandens telkinio eksploatavimo taisykles privalo užtikrinti tiek pagrindinio daikto, tiek priklausinių priežiūrą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar Buivydiškių VI tvenkinyje įrengti hidrotechnikos įrenginiai yra valdomi tinkamai. Teismas, vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta byloje Nr. T-103/2015 bei atsižvelgęs į ginčo pagrindą ir galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendė, kad kilęs ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą dėl sprendimo, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsisakė imtis veiksmų palaikyti tokį Buivydiškių VI tvenkinio vandens lygį, kad nebūtų pažeisti pareiškėjos, su tvenkiniu besiribojančio sklypo savininkės, teisėti interesai, panaikinimo, taip pat teismo prašo įpareigoti atsakovą prižiūrėti Buivydiškių VI tvenkinyje esančių hidrotechninių įrenginių būklę išvalant pralaidas ir užtikrinant, kad tvenkinio vandens lygis nekiltų aukščiau 158,21 m (LAS07 aukščių sistemoje) ir (arba) tvenkinys nepatvintų už jo kadastrinių ribų. Atsižvelgus į pareiškėjos skunde suformuluotus reikalavimus ir įvertinus skundo turinį, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodomas jos teisių pažeidimas yra susijęs su jai priklausančiu žemės sklypu besiribojančiame žemės sklype esančio tvenkinio melioracijos statinių netinkama priežiūra.

Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog melioracijos statiniai – melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti). Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 3 straipsnis nustato, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje: valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas.

Aptariamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės. Ši nuostata įtvirtinta ir Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 27 punkte, nustatančiame, jog valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija. Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad savivaldybė, vykdydama patikėjimo teise valdomų melioracijos statinių priežiūrą, veikia ne viešojo administravimo srityje, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas, įgyvendinantis nekilnojamojo turto valdytojo teises.

Todėl reikalavimai dėl netinkamos tokių statinių priežiūros yra reiškiami Vilniaus rajono savivaldybės administracijai kaip civilinių teisinių santykių subjektui ir yra susiję su civiliniais teisiniais santykiais, todėl kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 15 d. nutartį byloje Nr. T-103/2015, 2015 m. balandžio 13 d. nutartį byloje Nr. T-49/2015).

Nors ir iš pareiškėjos procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų galima daryti prielaidą, jog jos nuomone melioracijos įrengimų priežiūra yra savivaldybės vykdomo viešojo administravimo funkcija (pareiškėja tai kildina iš civilinės saugos, aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos vykdymo), tačiau, kaip buvo aptarta, melioracijos įrengimų priežiūra įstatymais yra priskirta šio turto savininkui. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl byla perduotina Vilniaus regiono apylinkės teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos V. Č. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir kt.) perduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys