8dedfdb1-efa8-45f8-a26e-c1185946ffb7 · RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-30-620/2015Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00997-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.2.4.1.;116.4. (N)                          ROKIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 2 d.RokiÅ¡kis RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei JÅ«ratei Meiluvienei, ieÅ¡kovei V. V., jos atstovei advokatei Odetai Daminaitytei, atsakovui J. V., jo atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl nuostolių atlyginimo pagal ieÅ¡kovės V.

V. ieškinį, atsakovas J. V., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų O. S. ir n u s t a t ė: Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė ir teisme paaiškino, kad nuo 2006 metų iš I. P. nuomojo žemės ūkio veiklai 1,07 ir 2 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų nuomos terminas iš pradžių buvo du metai, o vėliau nuomos sutartys buvo pratęsiamos kas metai. Nuomos sutartis galiojo iki 2013 metų lapkričio mėnesio. Kadangi kiekvienais metais žemės sklypų nuomos sutartis buvo pratęsiama, todėl 2013 metų rugsėjo mėnesį žemės sklypuose pasėjo žieminius rugius.2013 m. lapkričio 11 ar 12 d.

žemės sklypų savininkė informavo ieÅ¡kovę, jog ji praduoda žemės sklypus. IeÅ¡kovė teigė, jog buvo sutarusi sumokėti 13000 Lt, net kreipėsi į kredito unijÄ dėl paskolos suteikimo, tačiau 2013 m. lapkričio 25 d. nuomotoja pasakė, jog sklypus pardavė atsakovui J. V.Rugiai buvo sudygę, o pavasarį apžiÅ«rėjus rugius buvo galima tikėtis gero derliaus, nes jie nebuvo iÅ¡Å¡alę.2014 m. buvo iÅ¡Å¡alę tik kviečiai, kuriuos reikėjo persėti. IeÅ¡kovė teigė, jog atsakovas žinojo, jog perka žemės sklypus, kuriuose yra ieÅ¡kovei priklausantys pasėliai ir ji turi teisę pasėlius nusiimti.

Atsakovas po Joninių, apie 2014 m. birželio 27 d., jos klausė, kada ji ketina nuspjauti rugius. Ji teigė, jog po kokių trijų savaičių, kai jei subręs.2014 m. liepos 15 d. netoli nuomojamų sklypų jos Å¡eimos nariai pjovė žolę ir pamatė, jog visi jų rugiai nupurkÅ¡ti chemikalais, rudi, sklypai iÅ¡kultivuoti.IÅ¡ apsėto ploto ieÅ¡kovė tikėjosi gauti iÅ¡ vieno hektaro apie 4 tonas derlių. Jeigu pasėliai nebÅ«tų sunaikinti iÅ¡ nuomoto žemės sklypų ploto atsižvelgiant į vidutinį rugių derlingumÄ galėjo tikėtis minimaliai prikulti apie 12,28 t rugių.

Pagal vieÅ¡ai skelbiamas 2014 metų rugių supirkimo kainas iÅ¡ minėto ploto rugių galėjo gauti 4543 Lt pajamų, jeigu Å¡ie grÅ«dai bÅ«tų parduoti.2014 m. gegužės mėnesį ji buvo nuvykusi į K. seniÅ«nijÄ deklaruoti pasėlių. SeniÅ«nijos darbuotoja nurodė, jog minėtus žemės sklypus jau deklaravo atsakovas.IeÅ¡kovė teigė, jog nors ir žemės sklypų nuomos sutartis su ankstesne jų savininke ir buvo pasibaigusi, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (-toliau CK) 6.448 str. nuostatas jai iÅ¡liko teisė gauti jos Å«kininkavimo nuomos laikotarpiu sukurtÄ derlių-pajamas iÅ¡ nuomos sutarties.

Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalÄ padarytÄ turtui privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Sunaikindamas jos pasėlius atsakovas padarė jai žalÄ , nes prarado galimybę gauti pajamas už parduotÄ iÅ¡augintÄ derlių. Nors ir atsakovas tapo žemės savininku, tačiau žinojo, jog žemės sklypuose Å«kininkavo ne daiktÄ jam pardavęs asmuo, o ieÅ¡kovė, todėl atsakovo veiksmai sunaikinant pasėlius yra neteisėti ir jis kaltas dėl žalos padarymo.Vadovaudamasis LR CK 6.448 str. teismo prašė:Priteisti iÅ¡ atsakovo J.

V. ieÅ¡kovės naudai 4534 Lt žalos atlyginimo,5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas J. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (b.l.25-31) ir teismo posėdžio metu jis bei jo atstovas nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas neginčija ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, jog jis 2013 m. lapkričio 25 d. iÅ¡ buvusios savininkės I.

P. nusipirko žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2013 m. lapkričio 25 d. tapo Å¡ių žemės sklypų savininkas ir įgijo teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Perkant Å¡iuos žemės sklypus, nebuvo jokių jų nuosavybės teisės apribojimų, Å¡ie žemės sklypai nebuvo įkeisti ar areÅ¡tuoti, jų nuosavybės teisės nebuvo apsunkintos jokiomis sutartimis.IeÅ¡kovė teigia, jog pageidavo Å¡iuos žemės sklypus pirkti iÅ¡ buvusios savininkės I.

P. ir buvo sutarusi dėl Å¡ių žemės sklypų pirkimo, nors atsakovo turimais duomenimis buvo prieÅ¡ingai - ieÅ¡kovei buvo siÅ«loma Å¡iuos žemės sklypus pirkti, tačiau ji juos pirkti atsisakė.IeÅ¡kovė elgėsi absoliučiai neapdairiai ir rizikingai svetimuose žemės sklypuose pasėdama rugius, tačiau neturėdama jokio teisinio pagrindo Å¡iuos žemės sklypus valdyti sekantį sezonÄ .Atsakovas, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, gera valia klausė ieÅ¡kovės, kÄ ji ketina daryti su pasėtais rugiais, tačiau Å¡i atsakovui atsakiusi, jog nieko neketina daryti ir liepė atsakovui elgtis savo nuožiÅ«ra.Ä®statymas numato, kad žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti nuomininkui sutartÄ laikÄ ir aptartomis sÄ lygomis naudotis žeme pagal tikslinę paskirtį ir naudojimosi sÄ lygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje numatytÄ Å¾emės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis).

Nuomininkas, jeigu ko kita nenustato sutartis, turi teisę disponuoti iÅ¡ nuomojamos žemės gautais produktais ir pajamomis (CK 6.488 straipsnis).Žemės nuomos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė ir Å¡alys gali panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis, tik įregistravusios jÄ vieÅ¡ame registre (CK 6.547 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamojoje byloje tarp ieÅ¡kovės buvusios žemės sklypo savininkės sudaryta žemės nuomos sutartis nebuvo įregistruota vieÅ¡ame registre, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės ja remtis, santykiuose su atsakovu.

Be to, Å¡i sutartis buvo sudaryta tarp ieÅ¡kovės ir buvusio žemės savininko, todėl atsakovui jokių teisinių padarinių nesukelia.Nepaisant to, atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovei spręsti klausimÄ dėl jos pasėtų rugių, tačiau ieÅ¡kovė jokios valios nusiimti derlių ar kitais bÅ«dais spręsti susidariusiÄ situacijÄ neiÅ¡reiÅ¡kė. Atsakovas teigė, jog ieÅ¡kovei skambino ir iÅ¡ seniÅ«nijos, kai jau paskutinę dienÄ nuvyko deklaruoti žemės sklypų ir klausė kÄ ieÅ¡kovė darys.

IeÅ¡kovė jo neprašė iÅ¡sinuomoti sklypų, be to bÅ«tų leidęs sklypus ir deklaruoti.Atsižvelgiant į tai, kad vėlai pasėti rugiai buvo labai prastos bÅ«klės, t.y. dauguma buvo iÅ¡Å¡alę, be to, žemė ieÅ¡kovės buvo neprižiÅ«rėta, netręšta, matydamas, jog žemės sklypuose dygsta tik varpis, tuščia aviža, dirsės, ieÅ¡kovei nurodžius atsakovui su rugiais elgtis savo nuožiÅ«ra ir pasakius, jog ji su rugiais nieko neketinanti daryti, atsakovas Å¡iuos rugius iÅ¡arė ir įdirbo jam priklausančiÄ Å¾emę, kad galėtų naudoti jam teisėtai priklausančiÄ Å¾emę pagal paskirtį.

Jis negalėjo palikti blogos agrarinės bÅ«klės sklypų, nes bÅ«tų gavęs sankcijas dėl tokių deklaruotų žemės sklypų. Atsakovo vertinimu, rugius nebuvo finansiniu požiÅ«riu tikslinga nukulti, todėl buvo nutarta juos ne kulti, o iÅ¡arti.IeÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai. Ji privalėjo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti atsakovui savo valiÄ , ko ji nori ir kÄ ketina daryti su pasėtais rugiais. Jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų pageidavusi nusiimti derlių, atsakovas, be jokio abejonės, bÅ«tų leidęs tai padaryti.

Aišku, ieškovė būtų privalėjusi ir privalo atsakovui atlyginti nuostolius dėl to, kad be jokio teisinio pagrindo naudojosi atsakovui priklausiusiu žemės sklypu, dėl ko atsakovas vienerius metus negalėjo naudotis jam priklausančiais sklypais ir gauti derlių.Įstatymas numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (LR CK 6.253 str. 1 d.).

Nukentėjusio asmens veiksmai - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali bÅ«ti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam bÅ«tų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Å is nukentėjusio asmens sutikimas gali bÅ«ti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, vieÅ¡ajai tvarkai, gerai moralei, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (LR CK 6.253 str. 5 d.).

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovas mano, kad jo atžvilgiu civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma, kadangi ieÅ¡kovė nukentėjo dėl savo veiksmų, be to, ji sutiko, kad su atsakovo sklype augusiais rugiais bÅ«tų elgiamasi atsakovo nuožiÅ«ra.Trečiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų O. S. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laikÄ ir vietÄ jai yra praneÅ¡ta tinkamai (b.l.90) ir iÅ¡ jos nėra gautas praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.

Byloje ji yra pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (b.l.91-92), nurodydama, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Ji pažymėjo, jog yra atsakovo pusėje bei palaiko atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus. Prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiojo asmens naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys atmestinas.Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numato, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti.

Teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra.Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl to, jog ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovas 2014 m. nupurÅ¡kė chemikalais ir iÅ¡kultivavo, jos dar 2013 m. rugsėjo mėnesį pasėtus žieminius rugius, kai dar galiojo žemės sklypų nuomos sutartis su ankstesne sklypų savininke, ji buvo sutarusi žemės sklypus nupirkti, tačiau žemės sklypai jai nebuvo parduoti, o naujasis žemės sklypų savininkas žinojo, jog perka žemės sklypus, kuriuose yra ieÅ¡kovei priklausantys pasėliai ir jog ji turi teisę pasėlius, kurie buvo neiÅ¡Å¡alę ir geros bÅ«klės nusiimti, tačiau juos sunaikino, dėl ko ji prarado teisę gauti pajamas iÅ¡ nuomos sutarties.IÅ¡ byloje pateiktų žemės sklypo nuomos sutarčių matyti, jog 2006 m. liepos 25 d. ankstesnė minėtų žemės sklypų savininkė I.

P. buvo sudariusi nuomos sutartį su ieškove dėl 1,07 ha ir 2,0 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos žemės ūkio veiklai dvejų metų laikotarpiui, sutartis buvo pratęsta iki 2008 m. lapkričio 1 d., vėliau iki 2009 m. lapkričio 1 d. (b.l.5).Dėl tų pačių žemės sklypų nuomos 2012 m. balandžio 21 d. vėl buvo sudaryta nuomos sutartis vieneriems metams, pratęsta iki 2012 m. lapkričio 1-5 d., o vėliau ir iki 2013 m. lapkričio 1 d. (b.l.4). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas 2013 m. lapkričio 25 d., t.y. jau pasibaigus žemės sklypų nuomos terminui, iš buvusios savininkės I.

P. nusipirko žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b.l.28-31,99-104).Žemės sklypai kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė priklauso ir A. V., kuri pateikusi teismui raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ , jog jai yra žinomos nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės, pasitiki savo sutuoktiniu ir jo galimybėmis byloje atstovauti Å¡eimos interesus, dėl to nepageidauja byloje užimti trečiojo asmens procesinės padėties (b.l.119).CK 6.547 straipsnio 2 dalis numato, jog Å¡alys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieÅ¡ trečiuosius asmenis tik įregistravusios jÄ vieÅ¡ame registre įstatymų nustatyta tvarka.

Kai žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam savininkui jeigu sutartis buvo įregistruota viešame registre (CK 6.559 straipsnis). 2013 m. lapkričio 25 d. minėtų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog parduodant žemės sklypus pardavėjas pirkėjui garantavo, jog tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į šiuos daiktus, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į daiktus (b.l.99-104), be to minėtų žemės sklypų įsigijimo momentu į perkamus žemės sklypus nebuvo įregistruota jokių trečiųjų asmenų teisių (b.l.105-108).

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas žemės nuomos termino pasibaigimo padarinius, yra pasisakęs, jog pagal CK XXIX skyriaus 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ Å¾emės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos termino suėjimas, o po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sÄ lygomis nedaro tokios sutarties neterminuotos. Faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokiÄ teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2010).

Ä®vertinus minėtÄ , konstatuotina, kad ieÅ¡kovei iÅ¡nuomotų žemės sklypų nuomos terminas suėjo 2013-11-01 (CPK 185 str.; CK 6.562 str. 1 d. 1 p.). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų žemės sklypų įsigijimo metu nuomos sutartis tarp ankstesnės žemės sklypų savininkės ir ieÅ¡kovės buvo pasibaigusi ir atsakovui jokių teisinių padarinių nesukelia.Liudytoja apklausta buvusi parduotų žemės sklypų savininkė I. P. teigė, jog su ieÅ¡kove žemės sklypų nuomos sutartys buvo sudaromos dvejų metų laikotarpiui, o nuo 2012 metų pratęsiamos tik vieneriems metams, nes ji planavo sklypus parduoti.2013 m. balandžio mėnesį su ieÅ¡kove buvo tariamasi dėl žemės sklypų nuomos termino pratęsimo, kurio metu ji klausė, ar ieÅ¡kovė pirktų žemės sklypus, nes ji norėjo žemę parduoti.

Ji informavo žemės sklypo nuomininkę-ieÅ¡kovė, jog neapsėtų žemės žieminėmis kultÅ«romis, jeigu rudenį neplanuoja pirkti žemės.2013 m. lapkričio pirmoje pusėje (jau nuomos sutartis buvo pasibaigusi), ji dar kartÄ paklausė ieÅ¡kovės ar nepirks žemės sklypų. Jai buvo atsakyta, jog žemės sklypų nepirks, nes jie nederlingi, reikalinga daug investuoti, be to ji paklausė ar žemė yra laisva. IeÅ¡kovė teigė, jog žemė yra laisva, todėl ji sutikusi atsakovÄ J.

V. pasiūlė pirkti žemės sklypus. Liudytoja nurodė, jog rankpinigių iš ieškovės ji nebuvo gavusi, be to ieškovė niekada jai nesakė, kad tvarko dokumentus dėl paskolos gavimo. Ieškovė 2013 m. lapkričio mėnesį po informavimo jog žemės neperka jai sumokėjo žemės nuomos mokestį 345 Lt, bet tai nebuvo rankpinigiai. Ieškovė dar 2013 m. pavasarį žinojo, jog ji ruošiasi parduoti žemės sklypus, teigė, jog galbūt rudenį pirks, tačiau rudenį pirkti žemės sklypus atsisakė.2013 m. lapkričio 25 d.

įvykus sklypų pirkimo-pardavimo sandoriui, ji tÄ pačiÄ dienÄ nuėjo pas ieÅ¡kovę ir informavo, jog žemės sklypus pardavė atsakovui, į kÄ ieÅ¡kovė atsakė, jog ji pardavusi „apsėtÄ Å¾emę“. Apklausta ieÅ¡kovė ir liudytojai, ieÅ¡kovės Å¡eimos nariai: vyras Z. V., sÅ«nÅ«s M. V. ir E. V. teigė, jog 2013 m. pasėjo rugius sklypuose kuriuos įsigijo atsakovas, prieÅ¡ tai sklypai buvo patręšti, po žiemos rugiai iÅ¡silaikę gana gerai, galėjo tikėtis gero derliaus, tačiau 2014 m. liepos mėnesį nuvykus į gretimus sklypus pjauti žolės, pamatė, jog rugiai nupurkÅ¡ti ir žemės sklypai iÅ¡kultivuoti.

IeÅ¡kovė teigė, jog su atsakovu po 2014 m. Joninių kalbėjo jog rugius nusipjaus po kokių trijų savaičių, kai subręs, tačiau atsakovas tokį pokalbį neigė. Tiek apklausiamas ieÅ¡kovei 2014 m. liepos 24 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato RokiÅ¡kio rajono policijos komisariate gavus V. V. pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pagal LR BK 187 str. 1 d. pradėjimo jo atžvilgiu (b.l.14), tiek ir apklausiamas teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog 2013 m. lapkričio 25 d.

žemės sklypus įgijo iÅ¡ I. P., o prieÅ¡ tai žemės sklypus nuomojo ieÅ¡kovė. Pasibaigus nuomos sutarčiai žemės sklypų savininkė pasiÅ«lė žemę nusipirkti ieÅ¡kovei V. V., bet ji pirkti atsisakė. Tuomet I. P. pasiÅ«lius žemės sklypus nupirkti jam, jis sutikęs, buvo pasakyta, jog žemė yra laisva. Atsakovas nurodė, jog su ieÅ¡kove nebuvo jokio pokalbio apie rugių kÅ«limÄ kai jie subręs, be to niekas nekulia rugių praėjus trims savaitėms nuo 2014 m. birželio 27 d.

Neneigė, jog nusipirkęs žemės sklypus matė, kad juose kažkas buvo sėta, žinojo, jog anksčiau Å¡iuos žemės sklypus dirbo ieÅ¡kovė. Po žiemos, nors ir sklypuose matėsi, jog kažkas žaliuoja, tačiau ten buvo vien piktžolės-dygo varpis, tuščia aviža, dirsės, be to tais metais žieminiai javai, ypač kviečiai buvo iÅ¡Å¡alę, todėl buvo galima apsigauti, jog iÅ¡dygę rugiai. Ä®sigijęs žemę, prieÅ¡ deklaruodamas pasėlius, jis klausė ieÅ¡kovės kÄ darys su pasėliu, tačiau jam buvo atsakyta, kadangi jis įsigijo žemę, tai kÄ nori tegu ir darantis.

Liudytoja A. V., kuri yra atsakovo sutuoktinė taip pat patvirtino, jog 2014 m. žemės sklypai buvo piktžolėti, matėsi vos vienas kitas rugelis, iš pradžių ji maniusi, jog ten iš viso niekas nebuvo sėta, nes jau sklypus nupirkus ieškovė dar buvusiai sklypų savininkei pasakė, jog laukai apsėti. Prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį ankstesnė sklypų savininkė juos informavo, jog nuomos sutartis su ieškove yra nutrūkusi, o ieškovė perspėta nesėti žieminių pasėlių.

Liudytojas R. B. taip pat patvirtino tas aplinkybes, jog ieÅ¡kovės nuomoti žemės sklypai buvo blogai įdirbti, vėlai pasėti rugiai ir 2014 m. pavasarį jis matė, jog nors ir laukas žaliavo, tačiau jame buvo daug piktžolių, todėl neapsimokėjo jų net kulti, nes bÅ«tų patirta daugiau nuostolių. Be to tais metais labai daug buvo iÅ¡Å¡alę žieminių javų, ypač kviečių. Apie žieminių kviečių iÅ¡Å¡alimÄ 2013/2014 m. įrodo ir raÅ¡ytiniai įrodymai (b.l.95-98), liudytojos A.

V., liudytojos L. B. parodymai, kuri teigė nuo 2014 m. kovo pabaigos iki balandžio rinko duomenis ir asmenų prašymus dėl iššalusių kviečių plotų patvirtinimo. Rugių ūkininkai mažai augina, tik smulkesni ūkiai, be to liudytojas R. B. nurodė, jog rugiai nors ir atsparesni kviečiams, tačiau jų atsparumas priklauso tik- 2 laipsnius, todėl įtakos tuometinė žiema turėjo ir rugių iššalimui. Liudytojas nurodė, jog jis taip pat turi 57 ha dirbamos žemės ir jo dirbami laukai ribojasi su ginčo sklypais, jo laukas esantis arti ginčo žemės sklypų taip pat buvo iššalęs, kurį turėjo vėl iš naujo išarti ir persėti, todėl tinkamas žemės neišdirbimas prieš sėjant grūdines kultūras, iššalimas ir piktžolėtumas turėjo įtakos pasėtų rugių retumui.

Atsakovas teigė, jog iki pat paskutinės paraiÅ¡kų už žemės Å«kio naudmenų ir kitus plotus paraiÅ¡kų pateikimo dienos iÅ¡ ieÅ¡kovės laukė žinių, kÄ ji darysianti su anksčiau nuomotais žemės sklypais, tačiau ieÅ¡kovė į jį nesikreipė, be to galvojo, jog ieÅ¡kovė deklaruos žemės sklypus, kÄ jis tikrai bÅ«tų leidęs padaryti. 2014 m. birželio 14 d. (paskutinę paraiÅ¡kų pateikimo dienÄ ) nuvykęs į seniÅ«nijÄ deklaruoti žemės sklypų kartu su sutuoktine ir dukra O.

S., jis skambino ieÅ¡kovei ir klausė kÄ ji planuoja daryti su pasėliais, nes iÅ¡siaiÅ¡kino, jog žemės sklypai nėra deklaruoti. IeÅ¡kovė pradėjo sakyti, jog negražu taip daryti, nurodė, jog jei žemę nusipirko, tai kÄ norintis, tÄ ir gali daryti, ryÅ¡ys nutrÅ«ko, o ieÅ¡kovė jam nebeperskambino. Atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis skambino ieÅ¡kovei ir klausė, kÄ ji darys su žemės sklypais liudija ir pačios ieÅ¡kovės parodymai, liudytojų A. V. bei M. V. parodymai bei liudytojos RokiÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos K. seniÅ«nijos žemės Å«kio specialistės L.

B., kurios viena iÅ¡ darbo funkcijų yra pasėlių deklaravimas paaiÅ¡kinimai, jog atvykęs deklaruoti žemės sklypų kartu su sutuoktine ir dukra, atsakovas sprendė dėl vieno sklypo deklaravimo, nutarė kažkam skambinti, po to trumpai pakalbėjęs nutarė deklaruoti vienÄ laukÄ ir pÅ«dymÄ . Žemės sklypų nuomos sutartį 2014 m. birželio 14 d. atsakovas sudarė su O. S. (b.l.85), kuri pateikė deklaracijÄ ir žemės sklypus deklaravo kaip pÅ«dymÄ (juodasis plotas) (b.l.56,109-114), todėl paneigtini ieÅ¡kovės teiginiai, jog atsakovas deklaravo jos pasėtus rugius paramai gauti ir už tai gavo iÅ¡mokas.IeÅ¡kovė teigė, jog ji ketino iÅ¡ buvusios savininkės nupirkti žemės sklypus, kreipėsi į kredito unijÄ dėl paskolos suteikimo, pateikė kooperatinės bendrovės RokiÅ¡kio kredito unijos pažymÄ (b.l.115), tačiau apklausta buvusi žemės sklypų savininkė I.

P. teigė, jog ieškovei apie ketinimus parduoti žemės sklypus buvo pranešta daug anksčiau dar 2013 m. pavasarį, o vėliau 2013 m. lapkričio mėnesį vėl klausė dėl žemės pirkimo, tačiau ieškovė pirkti žemės sklypus atsisakė dėl jos nederlingumo bei didelių investicijų reikalingumo bei pasakė jog žemė yra laisva. Kaip teigė apklausti liudytojai I. P. ir A. V., jog ieškovė apie tai jog anksčiau nuomotose sklypuose ji yra pasėjusi javų informavo, tik kai žemės sklypai buvo parduoti.

Ä® P. teigė, jog žemės sklypų pirkėjų ji ieÅ¡kojo pati, atsakovas į jÄ dėl žemės sklypų pirkimo nesikreipė ir iniciatyvos juos įsigyti pats nerodė. Kredito unijos pažyma taip pat nėra tiesioginis įrodymas liudijantis apie tai, jog paskolÄ ieÅ¡kovė ketino imti siekiant įsigyti ginčo žemės sklypus, nėra nurodyta ir kokio dydžio paskolÄ ketino imti. IeÅ¡kovė taip pat nepateikė ir preliminarios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties.IÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, jog ieÅ¡kovė veikė nerÅ«pestingai ir netinkamai, todėl prisiėmė visÄ rizikÄ dėl pasėtų žieminių grÅ«dinių kultÅ«rų.

IeÅ¡kovė planuodama savo veiklÄ , privalėjo veikti atidžiau ir rÅ«pestingiau, pasidomėti ar žemės sklypų nuomos sutartis bus tęsiama, ar žemės sklypų savininkė neatsisakė savo ketinimų parduoti sklypus. Ji besibaigiant nuomos sutarčiai žemės sklypus apsėjo kultÅ«romis (žieminiais rugiais), kurių derlius bus nuimamas tik kitais metais, žinodama apie žemės sklypų savininkės ketinimus parduoti turimus sklypus, bÅ«dama įspėta apie tokių kultÅ«rų nesėjimÄ ir neturėdama pratęstos nuomos sutarties, o sužinojusi apie žemės sklypų pardavimÄ , nesikreipė į naujÄ jį žemės sklypų savininkÄ nurodydama apie ketinimus iÅ¡sinuomoti žemės sklypus, neiÅ¡reiÅ¡kė valios nusiimti derlių ar kitais bÅ«dais iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ , nesiÅ«lė jokių alternatyvių variantų iÅ¡spręsti susidariusiai problemai.

Nors ji teigė, kad 2014 m. gegužės mėnesį buvo nuvykusi užpildyti paraiÅ¡kos už žemės Å«kio naudmenų ir kitus plotus paraiÅ¡kos ir tuomet paraiÅ¡kÄ priėmusi L. B. informavo, kad anksčiau jos nuomotus žemės sklypus yra deklaravęs atsakovas, tačiau tai paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie patvirtina atsakovo teiginius jog paraiÅ¡ka buvo pateikta jo dukters vardu (sklypų nuomininkės) 2014 m. birželio 14 d. (b.l.56,109-114), o ieÅ¡kovė pateikė paraiÅ¡kÄ 2014 m. gegužės 28 d.(b.l.57-82).

Gautas Å«kininkų paraiÅ¡kas tiesioginėms iÅ¡mokoms ir faktinę padėtį vietoje privalo tikrinti Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos darbuotojai. Ir tik patikros metu nustačius, kad pareiÅ¡kėjo deklaruoti pasėliai ir žemės Å«kio naudmenos atitinka Tiesioginių iÅ¡mokų už žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisyklių keliamus reikalavimus, pareiÅ¡kėjas turi teisę gauti tiesiogines iÅ¡mokas. Atsakovas žinodamas, jog jis turi prižiÅ«rėti paraiÅ¡koje deklaruotÄ Å¾emę, nes už jos nepriežiÅ«rÄ Nacionalinė mokėjimų agentÅ«ra taiko sankcijas, ėmėsi priemonių jai sutvarkyti, todėl piktžolėtas laukas buvo nupurkÅ¡tas chemikalais ir suartas, atsižvelgta į tai, kad finansiniu požiÅ«riu nebuvo tikslinga piktžolėtÄ ir iÅ¡Å¡alusį pasėlį nukulti, kÄ paliudijo ir R.

B. Liudytoja K. seniÅ«nijos žemės Å«kio specialistė L. B. taip pat patvirtino, jog laukÄ deklaravus kaip pÅ«dymÄ , žemė turėtų bÅ«ti pastoviai dirbama, nupurkÅ¡ta, neturi bÅ«ti piktžolių, suarta. Akivaizdu, jog nuo to momento, kai žinojo apie žemės sklypo savininkės ketinimus nepratęsti nuomos sutarties, bÅ«dama įspėta dėl žieminių javų nesėjimo, ieÅ¡kovė toliau vykdė Å«kininkavimo darbus, ji veikė savo rizika, sutiko, kad su atsakovo sklype augusiomis kultÅ«romis atsakovas elgtųsi savo nuožiÅ«ra, ir nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje praÅ¡ydama priteisti žalos atlyginimÄ Â vadovaujasi teisės norma, kuri numato jog iÅ¡sinuomoto daikto duodamos pajamos priklauso nuomininkui (CK 6.488 straipsnis-ieÅ¡kinyje klaidingai nurodyta teisės norma-6.448 str.), kai ieÅ¡kovės ir atsakovo nesieja jokie nuomos, ar panaudos santykiai, tačiau ir civilinė atsakomybė (CK 6.263 str.) Å¡ioje situacijoje neturėtų bÅ«ti taikoma, nes pačios ieÅ¡kovės veiksmai sÄ lygojo susidariusiÄ situacijÄ (CK 6.253 str.1,5d.) , dėl kurios jai galimai atsirado nuostoliai.Ä®vertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas.             Byloje yra įrodymai, kad atsakovas byloje turėjo 579,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (b.l.120-121), o trečiasis asmuo O.

S.- 50 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l.122-123). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, todėl iš ieškovės atsakovui ir trečiajam asmeniui priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.1d.,98 str.). Iš ieškovės priteistina 9,85 Eur teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88str.1d.3p.) valstybei.              Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-265str.,270 str. straipsniais, teismas,             n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kovės V. V. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. V., a.k (duomenys neskelbtini) 579,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo J. V.,a.k(duomenys neskelbtini) ir 50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiojo asmens O. S., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. V., a.k(duomenys neskelbtini) 9,85 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. PriteistÄ valstybei sumÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (gavėjo kodas 188659752) sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, įmokos kodas-5660,o mokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ pateikti į RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo raÅ¡tinę (Respublikos 82,RokiÅ¡kio m.).           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                 Loreta Kukelkienė