8dedc090-9ee1-4dec-a769-035d6fc72dcb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-1657-990/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22656-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3.; 1.2.5.4.1.; 1.1.9.10.; 2.3.6.4.5. V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 24 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskassekretoriaujant Audronei Glambienei,dalyvaujant kaltinamajam V. J., jo gynėjai advokatei JÅ«ratei Damanskienei,nukentėjusiajai J. J.,prokurorui ŽydrÅ«nui Katkevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.Teismas n u s t a t ė : Nusikalstamos veikos aplinkybės V. J. grasino nužudyti J. J.: jis 2017 m. gegužės 10 d. apie 18.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir agresyvus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine J.

J. metu garsiai pasakydamas kambaryje buvusiai J. J. „tuoj aÅ¡ jums padarysiu“ ir nubėgęs į Å¡iame bute esantį sandėliukÄ , paėmė kirvį ir J. J. matant iÅ¡ sandėliuko iÅ¡bėgo deÅ¡inėje rankoje laikydamas iÅ¡keltÄ kirvį virÅ¡ugaliu į viršų, nukreiptÄ Ä¯ J. J., tokiu bÅ«du sudarydamas pakankamÄ pagrindÄ J. J. manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Teisiamojo posėdžio metu V. J. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę pripažįsta pilnai. 2017 m. gegužės 10 d. jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Jis su kaimynu iÅ¡gėrė puslitrį, dar alaus, po ko žmona išėjo į koridorių ir pradėjo rėkti, kad jis vėl iÅ¡gėręs. Jie pradėjo bartis. Jis tuo metu dirbo sandėliuke su kirvuku. IÅ¡bėgęs iÅ¡ sandėliuko su kirvuku jis kažkÄ sakė, bet kÄ - nepamena. Jis gÄ sdino, bet tikrai nenorėjo nužudyti. KirvukÄ jis laikė už koto. Konflikto metu iÅ¡ savo kambario atbėgo jų sÅ«nus, nesmarkiai jam sudavė, atėmė kirvį ir nuėjo atgal į savo kambarį, o jis nuėjo į savo kambarį ir užsidarė.

Jie visi gyvena atskirai savo kambariuose. Jis iÅ¡ nervų galėjo pasakyti „tuoj aÅ¡ jums padarysiu“. Žmona galėjo iÅ¡sigÄ sti, kai jis buvo iÅ¡kėlęs kirvį, kadangi ji iÅ¡bėgo iÅ¡ buto. Jei jis bÅ«tų neiÅ¡gėręs, tokio dalyko nebÅ«tų buvę. Girtumas turėjo įtakos. Savo elgesį jis vertina blogai. Jis atsipraÅ¡o žmonos. Daugiau tokio dalyko niekada nebus. Jam tai gera pamoka. Jo elgesys po įvykio pasikeitė, dabar jis sėdi namuose.Teisiamojo posėdžio metu J.

J. parodė, kad ji grįžo iÅ¡ darbo ir pamatė, kad vyras yra iÅ¡gėręs. Ji atėjo į virtuvę pasidaryti valgyti, o vyras atėjo iÅ¡ paskos ir pradėjo kažkÄ pasakoti. Ji nuėjo į savo kambarį, o jis paskui jÄ ir pradėjo pasakoti apie kaimynę. Ji paprašė jo nutilti ir išėjo pas sÅ«nų į kambarį. Vyras tada nuėjo į savo kambarį ir ji vėl atėjo į savo kambarį valgyti. Vyras vėl atėjo. Tada ji nuėjo į voniÄ ir paprašė, kad jis paliktų jÄ ramybėje, bet vyras sakė, kad čia viskas jo ir ji turinti jo klausyti.

IÅ¡girdęs jų konfliktÄ iÅ¡ kambario išėjo sÅ«nus ir liepė tėvui eiti miegoti bei atstoti nuo jos. SÅ«nui nuėjus į savo kambarį vyras greitu žingsniu nuėjo į sandėlį ir netrukus grįžo deÅ¡ine ranka iÅ¡kėlęs kirvį. Ji labai iÅ¡sigando. Jis gÄ sdino jÄ su kirviu, tuo metu jai pasirodė, kad jis tikrai nori jÄ nužudyti. Jis visÄ gyvenimÄ sakė, kad savo mirtimi ji nemirs. SÅ«nus norėjo iÅ¡ vyro atimti kirvį ir suriko, kad kviestų policijÄ . Ji iÅ¡kvietė policijÄ , o vyras nuėjo į jos kambarį ir sėdėjo, kol laukė policijos.

Vyras jÄ yra daug kartų gÄ sdinęs, buvo jÄ sumušęs. PrieÅ¡ metus vyras apsiramino, tačiau gÄ sdina žodžiais, erzina, tyčiojasi visÄ gyvenimÄ . Vyras visada bÅ«na iÅ¡gėręs, kai smurtauja. Jis ilgiausiai bÅ«na negėręs dvi dienas. Po Å¡io įvykio vyras buvo dar girtas, bet prie jos nelindo, nėjo į kambarį. Jai sunku patikėti vyro atsipraÅ¡ymu.Teisiamojo posėdžio metu R. J. parodė, kad 2017 m. gegužės 10 d. susipyko mama su tėvu. Tuo metu jis buvo savo kambaryje. Išėjęs iÅ¡ kambario jis nuramino tėvÄ .

Jis galvojo, kad tėvas eis į savo kambarį, bet tėvas nuėjo į sandėliukÄ , iÅ¡ kur grįžo neÅ¡inas kirvuku, kuriuo gÄ sdindamas pradėjo mojuoti. Jis tėvui liepė eiti į kambarį ir bÅ«ti ramiai, po ko tėvas nuėjo į savo kambarį, pasidėjo kirvį, išėjo be kirvio ir jie laukė policijos. Tėvas tuo metu buvo girtas. Buvo stresinė situacija, todėl jis negali tiksliai pasakyti, kÄ tėvas sakė. Tėvas tik parėkavo. Kirvis pas tėvÄ buvo sulenktoje rankoje, pečių lygyje.

Kivirčas įvyko dėl alkoholio ir tėvo elgesys todėl toks. Tėvas dažnokai bÅ«na iÅ¡gėręs. Kai tėvas bÅ«na iÅ¡gėręs, bÅ«na agresyvus, psichologiÅ¡kai nervina. Iki to įvykio tėvas yra smurtavęs.Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad praneÅ¡imo apie įtarimÄ esmę jis supranta. 2017 m. gegužės 10 d. dienos metu, tikslaus laiko pasakyti jis negali, jis su kaimynu gėrė jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie iÅ¡gėrė pusę litro stipraus alkoholio, po to skardinę alaus.

Su žmona ir sÅ«numi jie gyvena atskiruose kambariuose. Kaimynui išėjus jis nuėjo į tamsųjį kambariukÄ , kur kirviu lupo veidrodį. Buvo jau vakaras, gal apie 18.00 val. Namie buvo žmona ir sÅ«nus, kurie buvo savo kambariuose. Jis ramiai tvarkėsi tamsiajame kambariuke kirviu. Žmona buvo savo kambaryje, vėliau išėjo iÅ¡ savo kambario ir pradėjo prie jo kabinėtis. Jie apsižodžiavo, žmona priekaiÅ¡tavo, kad jis gėrė namie su kaimynu. Jis kažkÄ Å¾monai atsakė, prasidėjo žodinis konfliktas, jie apsibarė, kalbėjo pakeltu tonu.

Jis tuo metu stovėjo tamsiajame kambaryje, kambario durys buvo pradarytos, o žmona jau stovėjo koridoriuje, nes išėjo iÅ¡ savo kambario. Žodinio konflikto metu jis buvo išėjęs iÅ¡ kambariuko laikydamas deÅ¡inėje rankoje kirvį, tačiau žmonai nesakė kažko grasinančio, ji pradėjo Å¡aukti, po ko iÅ¡ savo kambario iÅ¡bėgo sÅ«nus Rimas ir norėjo jam smÅ«giuoti į veidÄ , užsimojo ant jo kumščiais, o jis laikydamas jau abejomis rankomis kirvį prie savęs traukėsi atgal ir Å¡iek tiek kirviu pamojavo, sakydamas, kad jei sÅ«nus jį puls, tai gaus atgal.

Jis taip pasakė, kadangi galvojo, kad sÅ«nus jį užpuls, o sÅ«nus yra stiprus vyras. SÅ«nus vėl nuėjo į savo kambarį ir užsirakino, o kirvį jis kažkur padėjo. Jis nesakė žmonai, kad jÄ užmuÅ¡ ar kažkÄ panaÅ¡aus. Kodėl žmona pagalvojo, kad jis jÄ užmuÅ¡ kirviu, jis nežino. Nuo žmonos, laikydamas rankoje kirvį, jis stovėjo apie 5 metrų atstumu. SÅ«nus nebuvo iÅ¡ jo atėmęs kirvio, sÅ«nui jis nėra grasinęs. Žmona tuo metu nubėgo į savo kambarį ir iÅ¡kvietė policijÄ .

Jei jo niekas nejudintų, jis irgi nieko nejudintų, jis visada stengiasi vengti konfliktų, žmona visada nepatenkinta, kad jis vis kažkÄ ne taip padaro buityje. Su žmona santykiai normalÅ«s, kartas nuo karto jie apsibara kaip ir visi žmonės (b. l. 63, 67-68).Ikiteisminio tyrimo metu J. J. parodė, kad 2017 m. gegužės 10 d. apie 18.00 val. ji grįžo iÅ¡ darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur rado neblaivų vyrÄ V. J.. Ji pasigamino pavalgyti ir su maistu nuėjo į savo kambarį. Tuomet į jos kambarį užėjo vyras ir pradėjo kalbėti nesÄ mones, vis pasakojo apie tai, kad jis yra skolingas kaimynei 10 Eur už kažkokius darbus.

Ji sėdėjo ir tylėjo, nes matė, kad vyras yra neblaivus ir labai piktas ant tos kaimynės, o tai reiÅ¡kia, kad nieko gero nebus, jeigu ji jam pradės prieÅ¡tarauti ar bent jau tars vienÄ Å¾odį, kuris jam nepatiks. Sakydama „nieko gero nebus“ ji turi galvoje, kad jeigu ji vyrui paprieÅ¡taraus, jis galėtų pakelti prieÅ¡ jÄ rankÄ . Anksčiau yra buvę panaÅ¡ių atvejų, kai analogiÅ¡koje situacijoje ji prieÅ¡taravo ir jis buvo naudojęs prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , tačiau ji neraÅ¡ydavo pareiÅ¡kimų, nes bijojo, kad jis jÄ gali primuÅ¡ti- vyras yra aukÅ¡tesnis ir stipresnis negu ji, todėl ji, žinodama vyro elgesį panaÅ¡ioje situacijoje, atsistojo ir išėjo iÅ¡ savo kambario.

SÅ«nus R. tuo metu buvo savo kambaryje, ji nuėjo pas sÅ«nų, nes jau nebegalėjo pakęsti pasakojamų istorijų ir nesÄ monių. Kurį laikÄ prabuvusi sÅ«naus kambaryje ji grįžo į savo kambarį. Vyras, iÅ¡girdęs, kad ji grįžo į savo kambarį, atėjo iÅ¡ paskos ir vėl pradėjo sakyti visokias nesÄ mones, buvo piktas, įniršęs, mosikavo rankomis, visus vadino „debilais“, kalbėjo labai pakeltu tonu, vartojo keiksmažodžius. Taip tęsėsi kuri laikÄ . Ji paprašė baigti viskÄ pasakoti, nes jau ne kartÄ viskÄ yra girdėjusi.

Tuomet į kambarį, iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ , užėjo sÅ«nus ir pasakė Vitui, kad tas apsiramintų ir iÅ¡eitų iÅ¡ kambario, kad atsikabintų nuo jos ir eitų į savo kambarį. Vitui tai labai nepatiko, jis atsistojo į boksininko pozÄ - sugniaužė kumščius, sakydamas „davaj, davaj“, bandė iÅ¡provokuoti sÅ«nų, kad pastarasis jam smogtų ir prasidėtų muÅ¡tynes. SÅ«nus nesureagavo, nepasidavė provokacijai ir nuėjo į savo kambarį bei uždarė savo kambario duris.

V. pažiÅ«rėjo į jÄ piktai ir skubėdamas nubėgo į tamsųjį kambarį. Bėgdamas pasakė „dabar aÅ¡ jums padarysiu“. Ji tuo metu stovėjo koridoriuje, vyro elgesys jai pasirodė labai įtartinas, kadangi ji suprato, kad dabar, ypač po tokios konfliktinės situacijos ir barnio, neblaivus ir piktas vyras gali padaryti bet kÄ , net ir primuÅ¡ti, nes kai jis bÅ«na girtas, pasidaro labai agresyvus ir nevaldomas. iÅ¡bėgo iÅ¡ tamsiojo kambariuko, kur jis yra įsirengęs sandėliukÄ ir laiko visokius įrankius, deÅ¡inėje rankoje laikydamas kirvį.

IÅ¡bėgdamas iÅ¡ sandėliuko V. J. kirvį laikė deÅ¡inėje rankoje, sulenkęs rankÄ per alkÅ«nę, kirvį jis buvo suėmęs per kirvio koto vidurį, kirvio virÅ¡ugalis buvo jo smakro srityje, aÅ¡menimis į kairįjį Å¡onÄ , kirvio padėtis vyro kÅ«no atžvilgiu- 45 laipsnių kampu nuo kÅ«no. Tai iÅ¡vydusi bei pamačiusi vyro veido iÅ¡raiÅ¡kÄ , kuri buvo labai agresyvi ir pikta, bei žinodama, kad vyras neblaivus, ji labai iÅ¡sigando, surėkė iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio ir Å¡oko bÅ«senos, kad vyras įvykdys savo iÅ¡sakytus žodžius, pabėgo link buto durų.

Jai iÅ¡ karto nepavyko atidaryti durų, nes rankos drebėjo, ji labai iÅ¡sigando tokio vyro elgesio. IÅ¡bėgusi į laiptinę ji iÅ¡ karto paskambino 112. IÅ¡bėgdama iÅ¡ buto ji matė, kad iÅ¡ savo kambario iÅ¡lėkė sÅ«nus ir lyg tai atėmė kirvį iÅ¡ vyro. Ji labai iÅ¡sigando, drebėjo, verkė, jai buvo sunku susikaupti, ji laukė patrulių buto tarpduryje, kad jeigu kažkÄ bandys dar padaryti, tai ji bėgs į laiptinę. Nors vyras nėra jai tiesiai Å¡viesiai pasakęs, kad jÄ nužudys, laikydamas rankoje kirvį, tačiau iÅ¡ vyro ji nuolat girdi grasinimus susidoroti, vyras ne kartÄ jai yra sakęs, kad jÄ â€žnudės“, tik ji pati turės pasirinkti bÅ«dÄ , kaip tai bus padaryta, vis sako, kad „man viÅ¡tos gaila, o žmogų nudėti nesunku“.

Tai tęsiasi jau ilgÄ laikÄ , ji vis gyvena nuolat jausdama baimę, bet kirvio vyras griebėsi pirmÄ kartÄ , dėl ko ji ir pagalvojo, kad jis 2017 m. gegužės 10 d. įvykdys prieÅ¡ tai iÅ¡sakytus grasinimus. Visi grasinimai bÅ«na iÅ¡sakomi, kai tik vyras bÅ«na girtas, jam reikia gydytis nuo alkoholizmo. Kadangi santykiai su vyru yra gan prasti, jie jau ilgÄ laikÄ gyvena atskiruose kambariuose (b. l. 20-22).Ikiteisminio tyrimo metu E. P. parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis. 2017 m. gegužės 10 d. apie 18.55 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V.

S. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas praneÅ¡imas, kad bute, esančiame FabijoniÅ¡kių g. 87-65, Vilniuje, vyras puola savo žmonÄ su kirviu. Atvykę nurodytu adresu jie paskambino į minėto buto duris, jas atidarė moteris, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo- J. J., kuri nurodė, kad vyras puolė jÄ su kirviu, Å¡okinėjo, grasino susidoroti, fizinio kontakto nebuvo, buvo psichologinis smurtas. Užėję į butÄ jie paklausė, kur jos vyras, jiems atsakė, kad vyras kitame kambaryje, iÅ¡ kur išėjęs nebuvo.

Tuomet jis su J. J. nuėjo į minėto buto virtuvę, o į kambarį, kur buvo J. J. vyras, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo- V. J., nuėjo jo kolega. J. J. nuėjo į svetainę, iÅ¡ kur paėmė kirvį ir pastarÄ jį atnešė į virtuvę. J. J. buvo paminėjusi, kad visas konfliktas prasidėjo dėl to, kad vyras kelias dienas negėrė, o 2017 m. gegužės 10 d. prisigėrė. Kokiomis aplinkybėmis pas vyrÄ rankose atsirado kirvis, J. J. aiÅ¡kino neriÅ¡liai, buvo sutrikusi, todėl sunku buvo suprasti, kaip viskas įvyko.

J. J. atrodė iÅ¡sigandusi, neverkė, tačiau nuolat kartojo, kad negali bÅ«ti viename bute su vyru, kadangi bijo pastarojo. Pokalbio metu J. J. buvo paminėjusi, kad jos sÅ«nus, kuris įvykio metu buvo namie, buvo įsivėlęs į konfliktÄ su V. J., bandė kažkÄ daryti vietoje, tačiau nepavyko, todėl ji iÅ¡sigandusi iÅ¡kvietė policijÄ . KÄ bÅ«tent įvykio vietoje darė jos sÅ«nus, J. J. nepatikslino. V. J. buvo labai girtas, elgesys buvo neadekvatus. Atskirtas nuo žmonos kitame kambaryje (svetainėje) V.

J. vis bandė iÅ¡eiti iÅ¡ kambario ir eiti aiÅ¡kintis su žmona, tačiau V. J. nebuvo leista tai padaryti. Kadangi V. J. buvo agresyviai nusiteikęs, buvo priimtas sprendimas pastarÄ jį sulaikyti. IÅ¡vedamas iÅ¡ buto V. J. grasino savo žmonai, sakydamas „kai grįšiu, tau bus...“ (ir daug keiksmažodžių). IÅ¡ vartojamų keiksmažodžių jis suprato, kad V. J. grasino J. J., jog panaudos prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , susidoros su ja. J. J. taip pat nurodė, kad ir anksčiau buvo vyro agresijos atvejų, kuomet ir sÅ«nui kliuvo, tačiau įvykio dienÄ pirmÄ kartÄ kvietė policijÄ (b. l. 35-36).Ikiteisminio tyrimo metu V.

S. parodė analogiškai (b. l. 38-39).Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. gegužės 10 d. 19.35 val. V. J. iškvepiamame ore rasta 1,59 promilės alkoholio (b. l. 40).Teismas pažymi, kad V. J., J. J. ir R. J. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- liudytojų E. P., V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkotesterio šaknelė- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais.

Pagrindo netikėti Å¡iais įrodymais nėra, jie yra neprieÅ¡taringi, papildo vieni kitus. Å ių įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad V. J. 2017 m. gegužės 10 d. apie 18.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir agresyvus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine J. J. metu garsiai pasakydamas kambaryje buvusiai J. J. „tuoj aÅ¡ jums padarysiu“ ir nubėgęs į Å¡iame bute esantį sandėliukÄ , paėmė kirvį ir J. J. matant iÅ¡ sandėliuko iÅ¡bėgo deÅ¡inėje rankoje laikydamas iÅ¡keltÄ kirvį virÅ¡ugaliu į viršų, nukreiptÄ Ä¯ J.

J., tokiu bÅ«du sudarydamas pakankamÄ pagrindÄ J. J. manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai V. J. J. J. pasakyti žodžiai „tuoj aÅ¡ jums padarysiu“ sudarė pakankamÄ pagrindÄ Å¡iuos žodžius suprasti kaip V. J. grasinimÄ nužudyti J. J.. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia pati veikos situacija- V. J. Å¡iuos žodžius iÅ¡tarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, agresyviai nusiteikęs, deÅ¡inėje rankoje iÅ¡kėlęs kirvį. Vertinant Å¡io grasinimo įvykdymo realumÄ pažymėtina, kad V.

J. jau anksčiau yra smurtavęs prieÅ¡ J. J., taip pat grasinęs su ja susidoroti, ir visada Å¡is fizinis ir psichinis smurtas kildavo V. J. esant apsvaigusiam nuo alkoholio, dėl ko ir Å¡ioje situacijoje J. J., žinodama agresyvų ir neprognozuojamÄ V. J. elgesį bÅ«nant jam iÅ¡gėrus, matydama pastarojo rankoje iÅ¡keltÄ kirvį, turėjo pagrindÄ manyti, kad V. J. gali įvykdyti savo grasinimÄ jÄ nužudyti. Tai, kad V. J. nenorėjo nužudyti J. J., jo veikos kvalifikacijos nekeičia, kadangi nustačius V.

J. siekį nužudyti J. J., jo veika bÅ«tų kvalifikuojama ne kaip grasinimas nužudyti, bet kaip pasikėsinimas nužudyti J. J.. Konstatuotina, kad V. J. veika teisingai kvalifikuota kaip atitinkanti nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Bausmės skyrimo motyvai V. J. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymÄ numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.Spręsdamas dėl V.

J. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. J. tyčia grasino nužudyti savo Å¡eimos narį- sutuoktinę. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad V. J. yra pensininkas, yra neteistas, administracine nuobauda baustas vienÄ kartÄ . V. J. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , prisiskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

V. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgdamas į tai, kad nusikaltimÄ V. J. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, kaip matyti iÅ¡ liudytojų parodymų, konfliktai tarp V. J. ir jo Å¡eimos narių dažniausiai kyla tada, kai V. J. bÅ«na apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat įvertinęs tai, kad V. J. problemos su teisėsauga kyla jam bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio (2012 m. spalio 22 d. gautas praneÅ¡imas, kad V.

J. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,33 promilės girtumas) muÅ¡a dukrÄ ir sutuoktinę; 2014 m. birželio 8 d. V. J. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,84 promilės girtumas) vairavo transporto priemonę; 2015 m. rugpjūčio 4 d. gautas praneÅ¡imas, kad V. J. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,26 promilės girtumas) muÅ¡a dukrÄ ; 2015 m. spalio 17 d. gautas praneÅ¡imas, kad V. J. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,64 promilės girtumas) muÅ¡a dukrÄ ), teismas įsitikinęs, kad bausmės paskirtis bus pasiekta skyrus V.

J. laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismÄ nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei Å¡ių įpareigojimų vykdymo kontrole- uždrausti V. J. visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir įpareigoti V. J. bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Atsižvelgiant į tai, kad socialiai nepriimtinas V. J. elgesys tęsiasi jau pakankamai ilgÄ laikÄ , nustatytinas dvejų metų laisvės apribojimo bausmės terminas.Å i baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, V.

J. prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, V. J. skirtinos laisvės apribojimo bausmės dvejų metų terminas trumpintinas vienu trečdaliu.V. J. nuo 2017 m. gegužės 10 d. 18.51 val. iki 2017 m. gegužės 11 d. 16.15 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 44, 45, 47), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis V. J. laikinai sulaikytam iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į jam skirtinÄ bausmę, vienÄ dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrindai ir motyvai BK 42 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui kartu su bausme gali bÅ«ti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių.BK 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kartu su bausme gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimÄ teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje.BK 722 straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

Å is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per teismo nustatytÄ terminÄ .V. J. nusikalstama veika pasireiÅ¡kė smurtinio pobÅ«džio veiksmais prieÅ¡ Å¡eimos narį- sutuoktinę. Pažymėtina, kad smurtinio (tiek psichinio, tiek fizinio) pobÅ«džio veiksmai prieÅ¡ Å¡eimos narius kartojosi ir anksčiau- tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino tiek nukentėjusioji J. J., tiek liudytojas R. J.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2012 m. spalio 22 d. gautas praneÅ¡imas, kad V. J. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,33 promilės girtumas) muÅ¡a dukrÄ ir sutuoktinę; 2015 m. rugpjūčio 4 d. gautas praneÅ¡imas, kad V.

J. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,26 promilės girtumas) muÅ¡a dukrÄ ; 2015 m. spalio 17 d. gautas praneÅ¡imas, kad V. J. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,64 promilės girtumas) muÅ¡a dukrÄ , dėl ko teismas mano esant tikslinga V. J. skirti BK 722 straipsnyje įtvirtintÄ baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Procesinės prievartos priemonės, daiktai, turintys reikšmės nusikaltimui nagrinėti Ikiteisminio tyrimo metu V. J. skirtos kardomosios priemonės- įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. 1. 55-57, 59), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.Ikiteisminio tyrimo metu paimtas daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti- kirvis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje (b. l. 9), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas.

Proceso išlaidos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. gegužės 19 d. pažymoje Nr. (2.16)NTP-7-6129 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos V. J. išlaidas sudaro 75,27 Eur, kurias prašoma priteisti iš V. J..Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 106 straipsnyje nurodyta, kad kai įtariamajam ar kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Ikiteisminio tyrimo metu V. J. buvo skirtas gynėjas (b. l. 48). Nutarime paskirti gynėjÄ nurodoma, kad gynėjas V.

J. skiriamas BPK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. BPK 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, taigi bet koks gynėjo dalyvavimo pripažinimas būtinu, nenustačius BPK 51 straipsnio 1 dalyje nurodytų būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindų, turi būti tinkamai motyvuojamas.

Tuo tarpu kaip matyti iÅ¡ nutarimo paskirti gynėjÄ turinio, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė, skirdama gynėjÄ , Å¡io sprendimo visiÅ¡kai nemotyvavo, dėl ko teismui neaiÅ¡ku, kokios aplinkybės lėmė bÅ«tinÄ jį gynėjo dalyvavimÄ ikiteisminio tyrimo metu. Teismas taip pat pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra visiÅ¡kai jokių duomenų apie BPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatytų bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo pagrindų ikiteisminio tyrimo metu buvimÄ . Teismas įsitikinęs, kad kaltinamasis negali bÅ«ti įpareigojamas sumokėti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl to, kad gynėjas ikiteisminio tyrimo metu jam buvo skirtas nesant bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo pagrindų, dėl ko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas iÅ¡ V.

J. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo ikiteisminio tyrimo metu, netenkintinas.Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintÄ bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo atvejį (byla teisme nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka), V. J. buvo skirta gynėja. Sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo teisminio bylos nagrinėjimo metu, priteisimo iÅ¡ V.

J. pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu V. J. gynėja buvo skirta nustačius BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintÄ bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo atvejį (byla teisme nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K–322/2014), tais atvejais, kai siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo negali bÅ«ti tenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 67, 722 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51, 94, 106, 139 straipsniais, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti V. J. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- aÅ¡tuoniais mėnesiais.Ä® V. J. skirtÄ bausmę įskaityti V. J. laikinai sulaikytam iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ - vienÄ parÄ , kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas, ir V.

J. skirti galutinę bausmę- vienerių metų trijų mėnesių ir dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių dienų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visÄ bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.Skirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.V.

J. skirtas kardomÄ sias priemones- įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu bei įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje- iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai nagrinėti- kirvį, saugomÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.Netenkinti Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ V.

J..IÅ¡aiÅ¡kinti V. J., kad teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo praÅ¡ymu gali bÅ«ti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjas                                                                 Mindaugas Ražanskas