2021-11-24 Nr. AB-25197-4-49-3-00180-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4199-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00180-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete A. A. prisistatančiam asmeniui,

jos atstovui advokatui R. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui J. B.,

vertėjaujant A. Z. ir R. Z., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete A. A. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliete A. A. prisistatančiam asmeniui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas (duomenys neskelbtini) piliete A. A. prisistačiusiai užsienietei (toliau – ir Užsienietė) pratęsti taikomo sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. sausio 8 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2. Teikime buvo nurodyta:

2.1. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d., veikdama 15 asmenų grupėje, Rimšės kaimo prieigose, Rimšės šen., Ignalinos r. buvo sulaikyta, kadangi neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną, neturėdama su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų.

2.2. Sulaikymo metu Užsienietė prisistatė A. A. A., vėliau A. A. R., A. A., o 2021 m. birželio 30 d. teikdama prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nagrinėjo skubos tvarka, ji prisistatė A. A. R.

2.3. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 5 d. rašte (duomenys neskelbtini) informavo, kad aiškinantis Užsienietės teisinę padėtį pirminės apklausos metu ji paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) ji nebandė ieškoti kitos gyvenamosios vietos, iš gimtosios šalies išvyko į (duomenys neskelbtini), kur nelegalios kelionės organizatorius atėmė jos asmens dokumentus. Jos kelionės tikslas buvo bet kuri Europos Sąjungos šalis. Iš (duomenys neskelbtini) vyko krovinine transporto priemone ir į Lietuvos Respubliką atėjo nelegalių migrantų grupėje, pėsčiomis kirtusi valstybės sieną.

2.4. Atsižvelgdamas į paminėtąją Migracijos departamento poziciją ir siekdamas apriboti galimybes Užsienietei savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, 2021 m. liepos 8 d. Centro pareigūnas priėmė sprendimą Užsienietę sulaikyti ne ilgiau kaip 48 val.

2.5. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti Užsienietei pabėgėlio statuso ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo dienos. Šis Migracijos departamento sprendimas Užsienietės buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

2.6. 2021 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsienietės skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimo ją sulaikyti Centre iki 2021 m. spalio 8 d., skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2.7. Užsienietė pasirinko siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdama asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nuolat keitė parodymus apie jos asmens duomenis, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik praėjus 19 dienų po jos sulaikymo. Užsienietė yra linkusi ignoruoti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl tikėtina, kad siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali bandyti savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įgyvendinti priimtus sprendimus dėl jos sugrąžinimo į kilmės šalį. Taip pat, Užsienietė nėra pripažinta pažeidžiamu asmeniu.

2.8. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir įvykdymas įmanomas tik ją sulaikius.

3. Užsienietė paaiškino, kad ji yra gavusi dokumentus, kuriuos nori pateikti teismui. Nori būti atviroje stovykloje, o ne sulaikyta, nes nėra nieko blogo padariusi. Su teikimo tenkinimu nesutinka, kadangi galima taikyti alternatyvią sutaikymo priemonę, nes prašoma taikyti maksimalią 3 mėnesių sulaikymo trukmę. Užsienietės asmens tapatybė nustatyta, ji nekelia valstybei ir viešajai tvarkai jokios grėsmės. Jei būtų pratęsiamas sulaikymo terminas – jis turi būti trumpesnis.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 7 d. sprendimu buvo pratęstas Užsienietės sulaikymo terminas Centre iki 2022 m. sausio 8 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas valstybės institucijų sprendimas šioje byloje.

5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teikime nurodytas aplinkybes, sprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti. Alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir kurie bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdama jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos, kurios nepateikė iki šiol. Teismo posėdžio metu Užsienietė paaiškino, kad nori pateikti savo dokumentus, tačiau tokių dokumentų iki posėdžio pradžios teismas nebuvo gavęs. Be to, juos būtina pateikti Centrui dėl tapatybės nustatymo. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad Užsienietė nuolat keitė parodymus apie jos asmens duomenis, prieglobsčio paprašė tik praėjus 19 dienų nuo jos sulaikymo. Vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos Užsienietė gali pasislėpti arba net nelaukdama sprendimo dėl jos teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties, todėl egzistuoja Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte, 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai.

III. 6. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 7 d. teismo sprendimą ir pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, Užsienietė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

8. Apeliantė nurodo, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

9. Cituodama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Užsienietė pabrėžia, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

10. Užsienietės nuomone, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymo priemonės ir nenagrinėjo jos taikymo galimybės, nors kaskart svarbu spręsti, ar tikslo įmanoma pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Teismas neišnaudojo visų galimybių, kad būtų kuo mažiau varžoma prieglobsčio prašytojo, pažeidžiamo asmens judėjimo laisvė. Teismas turėjo spręsti, ar būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas. Apeliantė, būdama Lietuvoje, laikėsi sulaikymo ir apgyvendinimo taisyklių, apgyvendinimo tvarkos pažeidimų nebuvo padariusi. Apeliantė dalyvavo visose prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrose, teikė duomenis, todėl galima teigti, kad ji bendradarbiavo su institucijomis. Užsienietė savo elgesiu daugiau niekaip nėra parodžiusi, kad ji ketintų pažeisti apgyvendinimo tvarką ar išvykti iš Lietuvos, todėl yra nepagrįstas tolesnis jos buvimas sulaikyme griežčiausiu judėjimo suvaržymo būdu.

11. Užsienietės teigimu, teismo keliamus tikslus galima pasiekti pritaikius Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taikant šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas apeliantės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu ji būtų aprūpinta gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jai minimaliai judėti. Tokiu būdu Užsienietės judėjimo ribojimas būtų teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jos interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek VSAT, Migracijos departamento, tiek apeliantės interesus naudotis asmens laisve.

12. Anot apeliantės, sulaikymas nėra būtinas ir objektyviai reikalingas jos buvimui Lietuvos Respublikoje užtikrinti, pakankama taikyti yra alternatyvi sulaikymui priemonė.

13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 7 d. sprendimą.

14. Pareiškėjas nurodo:

14.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančias aplinkybes, tinkamai pritaikė teisinį reglamentavimą ir pagrįstai pratęsė apeliantės sulaikymo terminą.

14.2. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu atmetus apeliantės skundą dėl Migracijos departamento 2021 m. liepos 30 d. sprendimo nesuteikti Užsienietei prieglobsčio, išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti jai atvykti 2 metus, apeliantė prarado prieglobsčio prašytojos statusą. Apeliantės teisinė padėtis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pasikeitusi, t. y. ji nebuvo praradusi prieglobsčio prašytojos statuso, jos sulaikymo terminas galėjo būti pratęstas Įstatymo 114 str. 4 d. pagrindu. Šį statusą ji prarado vėliau, nei pateikė apeliacinį skundą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14.3. Pagal Įstatymo 118 straipsnio 1 dalį, pasikeitus byloje faktinei situacijai, užsieniečio teisiam statusui arba išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindui, Centras, kaip institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas galutinę nutartį prieglobsčio byloje priėmė 2021 m. lapkričio 9 d., šis sprendimas Centrui buvo persiųstas tik 2021 m. lapkričio 22 d. Centras nedelsdamas, 2021 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą dėl apeliantės sulaikymo pagrindų persvarstymo.

14.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pratęstas Užsienietės sulaikymo terminas Centre iki 2022 m. sausio 8 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas valstybės institucijų sprendimas šioje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, konstatavo, kad Užsienietė gali pasislėpti siekdama išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte, 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai.

17. Užsienietė nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad sulaikymas yra neproporcinga priemonė, pirmosios instancijos nepagrįstai taikė Užsienietės sulaikymą. Prašoma taikyti priemonė būtų teisingesnė, proporcingesnė, adekvatesnė bei atitiktų tiek Migracijos departamento, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

19. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;

3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

20. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

21. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra numatytos aplinkybės, kurios yra vertinamos, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

22. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio Užsienietei Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietė šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu skundą atmetė.

23. Pagal Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalį, užsieniečiui leidžiama nesuteikti laikotarpio savanoriškai išvykti, jeigu esama pasislėpimo pavojaus arba jei prašymas dėl teisėto buvimo buvo atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas ar melagingas, arba jei suinteresuotas asmuo kelia pavojų viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, tačiau toks vertinimas turi būti pagrįstas individualiu atitinkamo asmens tyrimu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje MD Sagor, C-430/11).

24. Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikas; šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; esami socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika; padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdis ir mastas) neturi įtakos prieglobsčio prašytojos išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos, kadangi ji nėra turėjusi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje bei neturi šeiminių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o Lietuvos Respublikoje buvo tik jos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu. Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti prieglobsčio prašytoją iš Lietuvos Respublikos taip pat nenustatyta.

25. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Užsieniečių registracijos centro atstovė paaiškino, kad Migracijos departamentui priėmus sprendimą išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos ir šiam sprendimui įsiteisėjus po to, kai Užsienietės prašymas panaikinti Migracijos departamento ir Komisijos sprendimus buvo atmestas, ji atsisako savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant ir į tai, kad Užsienietė nebendradarbiavo su valstybės institucijomis nustatant jos tapatybę, į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, kelis kartus keitė duomenis apie savo vardą ir pavardę, prašymą dėl prieglobsčio pateikė tik praėjus 19 dienų po sulaikymo, ji neturi gyvenamosios vietos, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Užsienietės ligtolinis elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdama sulaikyta, ji sieks pabėgti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos.

27. Atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, pripažintina, kad Užsienietė gali siekti sutrukdyti ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba pasislėpti. Užsienietės sulaikymo Centre termino pratęsimas yra būtinas ir neišvengiamas, siekiant, kad būtų užtikrintas Užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.

28. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrintų sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį.

29. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus faktines bylos aplinkybes ir visumą byloje pateiktų įrodymų, matyti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą pratęsti Užsienietei taikomą sulaikymo terminą iki 2022 m. sausio 8 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete A. A. prisistačiusios užsienietės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė