8deb42cb-4bf6-4ff6-a46d-b46aaa2a4b32 · Kauno apygardos teismas

                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1S-104-594/2018               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A.

J. (toliau – A. J.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimÄ Nr. 93-877 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

A. J. Panevėžio apygardos teismo 2004 m. spalio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir nuteistas galutine subendrinta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2003 m. spalio 13 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 13 d.2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-877 nutarta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis A.

J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.Skundu nuteistasis teigia, jog priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. 22, „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimÄ visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sÄ lygas, tokiu bÅ«du siekiant sumažinti žalingÄ Ä¯kalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimÄ Ä¯ visuomenę sÄ lygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumÄ .

Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo sÄ lygos siejamos iÅ¡imtinai tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Å iuo metu jis jau yra atlikęs reikiamÄ bausmės dalį, todėl neatliktos bausmės dalis nelaikytina pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ . Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas Komisijos nutarimas jo patvirtinimui, tačiau iÅ¡ naujo vertindamas lygtinio paleidimo sÄ lygas teismas kompetentingos komisijos darbÄ paverčia niekiniu bei sukelia nuteistiesiems abejonių įstatymo veikimu bei teismo darbu.

Tuo tarpu atsisakant nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos dėl jo padaryto nusikaltimo sunkumo, asmuo yra baudžiamas antrÄ kartÄ už tÄ patį nusikaltimÄ , o tai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui. Skundu pažymima, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ manyti, jog A. J. ateityje nesilaikys įstatymų ir vėl nusikals, o konstatuodamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ be jokių motyvų pirmosios instancijos teismas neabejotinai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ .

Pasak nuteistojo, akivaizdu, jog teismas veikė prieÅ¡ingai Europos Tarybos Ministrų rekomendacijoms, kurių pagrindu lygtinio paleidimo taikymas gali bÅ«ti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ , kaip iÅ¡imtis, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir detaliai argumentuotas. Pabrėžiama, kad teismas lygtinio paleidimo netaikymÄ laiko norma, o taikymÄ iÅ¡imtimi, todėl pateikė sprendimÄ be argumentų.Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sutikti su nuteistojo A.

J. skundo argumentais, jog spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ teismas jo pažangos vertinimo pakartotinai neatlieka (jis bÅ«na atliktas Komisijos nutarimu), atsižvelgiant tiek į komentuojamo straipsnio lingvistinį aiÅ¡kinimÄ (o bÅ«tent: ir (ar) jungtukų įvardijimÄ ), tiek vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors Å¡ios aplinkybės jau bÅ«na įvertintos Komisijos nutarime, tačiau nei apylinkės teismo, tvirtinančio/atsisakančio tvirtinti Komisijos nutarimÄ , nei apygardos teismo, nagrinėjančio nuteistojo skundÄ , Komisijos nutarime konstatuotos iÅ¡vados neriboja.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos aplinkybės, kurias, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , vertina tiek Komisija, tiek ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, todėl nuteistojo skundo argumentai, jog analizuojamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai vertino lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tokiu bÅ«du sumenkindamas Komisijos darbÄ , atmestini kaip deklaratyvÅ«s. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ .

Tačiau, vien tik Å¡ių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , nepakanka. Kaip nustatyta aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Atlikus nuteistojo A. J. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 31 balÄ , kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau, įvertinus tai, kad A.

J. siekia lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Nors analizuojamu atveju teisėjų kolegija ir pripažįsta, kad nuteistojo elgesyje stebimi tam tikri teigiami jo asmenybės pokyčiai – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per visÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį už gerÄ elgesį buvo 22 kartus paskatintas, pataisos namuose dirba, iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio dengia civilinį ieÅ¡kinį, mokėsi ir įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, galimo lygtinio paleidimo atveju taip pat planuoja įsidarbinti – UAB „S.“ krovėjo pareigose, tačiau vien tik Å¡ių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama nuteistojo skundu, jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka.

Kaip nustatyta 2017 m. lapkričio 20 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriamas vienas A. J. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai, neabejotinai galintis paskatinti jį nusikalsti ir ateityje, todėl jo įvertinimas sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nekvestionuotinas. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Ä®vertinus A. J. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ sutikti su Komisijos iÅ¡vadomis, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę A. J. atlieka už dviejų labai sunkių nusikaltimų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymÄ . A. J. padaryti nusikaltimai pasižymėjo ypatingu ciniÅ¡kumu – be jokios aiÅ¡kios dingsties jis kojomis ir rankomis smÅ«giavo nukentėjusiesiems į įvairias kÅ«no vietas, smaugė juos, vienas iÅ¡ A.

J. įvykdytų nusikaltimų buvo padarytas bendrininkaujant su kitu asmeniu, abu nuteistojo įvykdytus nusikaltimus skiria nedidelis laiko tarpas (daugiau nei mėnuo), kas visumoje neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumÄ visuomenei, atskleidžia antivisuomenines A. J. nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad Å¡iuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

Juo labiau, jog 2001 metais, dar bÅ«damas nepilnametis, A. J. buvo teistas už vagystę, tačiau laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, ir nors bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų jis nepažeidė, tačiau 2003 m. ir vėl nusikalto, padarydamas du itin sunkius nusikaltimus, kas rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaiÅ¡tingo elgesio jam vis tik nepavyksta iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį. Nors Å¡ios aplinkybės, kaip teisingai pažymima nuteistojo skundu, ir negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimÄ , tačiau, tiek kiek jos atskleidžia A.

J. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, A. J. teisės pažeidimai yra vienas iÅ¡ veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumÄ .Å ių duomenų kontekste A. J. skundo argumentai, jog atsisakant taikyti jam lygtinį paleidimÄ dėl jo įvykdytų nusikaltimų sunkumo, jis yra baudžiamas antrÄ kartÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ Ä¯ nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistÄ jį bei įvertinti jo elgesio korekcijÄ , atliekant jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, ir tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindamas nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , ir Å¡ių duomenų visumoje atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ , pirmosios instancijos teismas nuteistÄ jį baudė antrÄ kartÄ ar netinkamais motyvais grindė savo nutartį.Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu A.

J. atžvilgiu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymas. Nors Å¡iuo metu nuteistasis savo lėšas tvarko racionaliai, iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio dengia priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, tačiau, Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistojo skolos yra didelės, o santaupų joms apmokėti jis neturi, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog piniginių lėšų trÅ«kumas A. J., Å¡iam bÅ«nant laisvėje, gali paskatinti nusikalsti. Juo labiau įvertinus tai, kad praeityje jis buvo teistas už vagystę.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad išėjęs į laisvę A. J. bus įdarbintas UAB „S.“ krovėjo pareigose, kadangi į laisvės atėmimo vietÄ jis pateko neturėdamas jokios darbo patirties, o tiek laisvėje, tiek pataisos namuose jo įgytos specialybės (statybininko, baldžiaus ir staliaus) neturi nieko bendro su galimu nuteistojo darbu UAB „S.“ jo lygtinio paleidimo atveju. Sprendžiant A. J. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ Ä¯vertintinas ir jo gyvenimo stilius bei draugai.

Skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis, vienÄ iÅ¡ nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ jis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis padarė bendrininkaudamas su kitu asmeniu, kas neabejotinai pabrėžia jo saugaus gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo bÅ«tinybę. Tuo tarpu kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuotų aplinkybių, praeityje A. J. buvo įtakojamas asocialios grupės, kurios daroma įtaka, teisėjų kolegijos įsitikinimu, buvo vienas iÅ¡ veiksnių, lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį.

Šių duomenų kontekste įvertintina ir tai, kad, pasak nuteistojo, jis ir šiuo metu turi draugų ir pažįstamų, o lygtinio paleidimo atveju grįš gyventi tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Nors Socialinio tyrimo išvadoje ir teigiama, jog nuteistojo gyvenamoji vieta nekelia jokių problemų ir nėra siejama su nuteistojo nusikalstamumu, tačiau, įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, sutikti su tokiais Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Neabejotina, jog A. J. draugai bei gyvenamoji vieta vis dar yra aktualus jo pakartotinį nusikalstamumÄ galintis paskatinti veiksnys.Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija kelia ir nuteistojo mÄ stymas bei elgesys. Remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, A. J. jam inkriminuotų nusikaltimų atveju kartojo tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus jis neįvertino ankstesnio patyrimo, nusikaltimų padarymo metu taikė netinkamas problemų sprendimų strategijas. Ir nors Å¡iuo metu nuteistasis teigia, jog probleminių sričių neturi, tačiau duomenų apie pasikeitusį nuteistojo mÄ stymÄ , jo požiÅ«rį į ankstesnį savo patyrimÄ , problemų sprendimus, jo pastangas koreguoti savo elgesį tinkama linkme Å¡iuo aspektu, nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra.

Abejonių tokiais nuteistojo teiginiais kelia ir jo ne itin pavyzdingas elgesys pataisos namuose. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pataisos namų režimo reikalavimus nuteistasis buvo pažeidęs net 11 kartų, buvo baustas ir už itin Å¡iurkščių pažeidimų padarymÄ â€“ uždraustų daiktų gaminimÄ , įsigijimÄ ar laikymÄ (4 pažeidimai), kas nuteistÄ jį charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog paklusti pataisos namuose nustatytoms taisyklėms jis nesistengė.

Ir nors paskutinis A. J. drausmės pažeidimas buvo užfiksuotas 2012 m. birželio 11 d., po ko, už gerÄ elgesį jis buvo paskatintas ne kartÄ , tačiau įvertinus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikÄ (nuo 2003 m. spalio 13 d.), vien tik Å¡i aplinkybė nelaikytina pakankamu pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Juo labiau, įvertinus tai, kad net ir atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, abejotina, jog jų A.

J. laikysis ir lygtinio paleidimo atveju. Å ių duomenų kontekste neabejotinai įvertintina ir tai, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuolat mažėja ir Å¡iuo metu atitinka 31 balÄ , tačiau statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma tesiekia vos 20 balų, kas leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nors Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados iÅ¡ esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nustatytos aplinkybės teismo, sprendžiančio nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , neriboja.

Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad A. J. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. 22, „Dėl lygtinio paleidimo“ analizė.

Neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi bÅ«ti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekcijÄ , kuri turi sudaryti neabejotinÄ pagrindÄ manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo A.

J. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumÄ , kategoriÅ¡kai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡ioje A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam A.

J. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ . Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a: nuteistojo A. J. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. sausio 9 d. nutartį.Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                             Albinas Antanaitis                    Evaldas Gražys                    Daiva Jankauskienė