8deaa3ab-5944-4d5c-8a4d-fd3fbe0920dd · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1588/2012    Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės MilaÅ¡ienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria teismas atsisakė iÅ¡kelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Interum“ bankroto bylÄ ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Interum“ taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. B2-3150-464/2012 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Interum“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybė ir uždaroji akcinė bendrovė „G4S Lietuva“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iÅ¡kelti atsakovui UAB „Interum“ bankroto bylÄ ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi UAB „Interum“ atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo klausimas.IeÅ¡kovas AB „Swedbank“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui UAB „Interum“, bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Insolvensa“.

Nurodė, jog UAB „Interum“ skola AB „Swedbank“ pagal 2007 m. sausio 16 d. sutartį Nr. 07-002860-IN 2011 m. rugpjūčio 16 d. sudarė 35 392 955,55 Lt. Pažymėjo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo turimo UAB „Interum“ balanso už 2008 metus matyti, jog atsakovas turto turėjo už 26 659 392 Lt, o jo įsipareigojimai sudarė 26 101 483 Lt. Pažymėjo, kad UAB „Interum“ beveik tris metus nevykdo jokios veiklos, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, o vadovaujantis paskutinio pateikto balanso duomenimis, įmonės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl jai keltina bankroto byla.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, jog įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu atsakovas UAB „Interum“ Vilniaus miesto savivaldybei yra skolingas 49 041,02 Lt sumÄ . Pažymėjo, kad atsakovo įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jo balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl jam keltina bankroto byla. Bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Valeksa“.Tretysis asmuo UAB „G4S Lietuva“ nurodė, jog atsakovas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ yra skolingas ieÅ¡kovui 23 236,65 Lt sumÄ , kuri nei gera valia, nei priverstine tvarka iÅ¡ atsakovo nėra iÅ¡ieÅ¡kota.

Bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Bankrotas“.Atsakovas UAB „Interum“ atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti atsakovui UAB „Interum“ bankroto bylÄ ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Interum“ taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ VÄ® Registrų centras duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog atsakovo paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti tik už 2007 metus.

IÅ¡ Juridinių asmenų registrui pateikto UAB „Interum“ balanso už 2007 metus matyti, kad įmonės turtas sudarė 25 919 988 Lt, iÅ¡ kurių – 25 090 000 Lt ilgalaikis materialus turtas, o 829 988 Lt trumpalaikis turtas (atsargos, iÅ¡ankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai). 2007 metais įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė tik 18 564 Lt. Ä®monės nuostoliai 2007 metais sudarė 598 071 Lt dydžio sumÄ .

Teismas sprendė, kad šie finansiniai rodikliai rodo, jog atsakovo finansinė padėtis nėra itin prasta, tačiau VĮ Registrų centras atsakovo UAB „Interum“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti tik už 2007 metus. Nustatė, kad šiuo metu atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai, esantys adresais (duomenys neskelbtini): statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 11 400 Lt, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 12 886 702 Lt, gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 29 500 Lt, sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 624 000 Lt, sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 381 000 Lt, sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 300 000 Lt, sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 8400 Lt, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 84 300 Lt, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 103 000 lt, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 64 500 Lt, sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 35 500 Lt, stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2330 Lt, stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 7300 Lt, stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 5390 Lt, stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 7490 Lt, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 14 900 Lt, kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 422 000 Lt, tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 28 600 Lt; garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 17 900 Lt, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 54 700 Lt, inžineriniai tinklai (lietaus kanalizacijos vamzdynai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 18 000 Lt, inžineriniai tinklai (šalto vandens tiekimo vamzdynai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 40 400 Lt.Teismas nurodė, jog remiantis Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma nustatyta, jog atsakovas yra skolingas valstybės biudžetui 551,32 Lt, o jo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui sudaro 1035,31 Lt, tačiau teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo daryti išvados, kad šie įsiskolinimai nebus padengti, juo labiau, kad atsižvelgiant į atsakovo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto apimtį, pradelsti įsiskolinimai valstybės biudžetui bei tretiesiems asmenims nėra jau tokie ženklūs. Pažymėjo, jog remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas sprendė, kad Lietuvos teismuose nėra nebaigtų bylų dėl turtinių reikalavimų atsakovo atžvilgiu.

Nurodė, jog byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių įmonės vieÅ¡Ä paskelbimÄ arba kitÄ praneÅ¡imÄ kreditoriams, kad negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismas nurodė, jog didžiausiÄ dalį atsakovo UAB „Interum” įsipareigojimų sudaro bÅ«tent įsipareigojimas ieÅ¡kovui AB „Swedbank“ pagal 2007 m. sausio 16 d. kredito sutartį Nr. 07-002860-IN. Pažymėjo, kad minėtas kreditas, paimtas iÅ¡ AB „Swedbank“, yra apskaitytas 2007 metų UAB „Interum“ balanse.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodė, kad UAB „Interum” skola kartu su delspinigiais 2011 m. rugpjūčio 16 d. pagal kredito sutartį Nr. 07-002860-IN sudarė 35 392 955, 55 Lt (iÅ¡ jų – 16 863 000 Lt negrÄ Å¾intas kreditas, 3 892 327,57 Lt palÅ«kanų už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 12 707 956,80 Lt delspinigių už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 1 928 507,38 Lt delspinigių už nesumokėtas palÅ«kanas, 1 163,80 Lt iÅ¡laidų, susijusių su priverstiniu skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu).

Tačiau dėl šios skolos pagal 2007 m. sausio 16 d. kredito sutartį Nr. 07-002860-IN priteisimo tarp šalių vis dar vyksta ginčas teisme. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas sprendė, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2410-798/2012 dėl 18 708 450,55 Lt skolos priteisimo, o minėtos civilinės bylos nagrinėjimas yra sustabdytas iki civilinės bylos Nr. 2-581-833/2010, nagrinėjamos Vilniaus m. 2-ajame apylinkės teisme, išsprendimo. Pažymėjo, jog civilinė byla Nr. 2-581-833/2010 šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-194-577/2012), joje galutinio procesinio sprendimo paskelbimo data numatyta 2012 m. birželio 8 d.

Pažymėjo, kad teismų praktikoje jau susiformavusi taisyklė, kad reikalavimas, ginčijamas teisme, neįskaičiuojamas į bendrÄ pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumÄ sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Esant tokioms aplinkybėms, kol kas nėra pagrindo ieÅ¡kinyje nurodomos 35 392 955, 55 Lt dydžio skolos ieÅ¡kovui įtraukti į bendrÄ jo pradelstų įsipareigojimų sÄ raÅ¡Ä .Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-629-565/2010 pagal ieÅ¡kovo AB „Swedbank“ pareiÅ¡kimÄ atsisakė atsakovui UAB „Interum“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ dėl tos pačios priežasties – ginčijamo teisme reikalavimo.

IÅ¡ bylos nagrinėjimo metu prijungtos civilinės bylos Nr. B2-629-565/2010 medžiagos nustatyta, jog ieÅ¡kovas AB „Swedbank“ ieÅ¡kinį grindė iÅ¡ esmės tokiomis pat aplinkybėmis ir raÅ¡ytiniais įrodymais, įskaitytinai ir 2008 m. rugsėjo 30 d. atsakovo balansu. Sprendė, jog aplinkybė, kad UAB „Interum” įsipareigojimas AB „Swedbank“ pagal 2007 m. sausio 16 d. kredito sutartį Nr. 07-002860-IN negali bÅ«ti traukiamas į pradelstų UAB „Interum“ mokėjimų sÄ raÅ¡Ä , jau buvo konstatuota minėtoje byloje (precedentinė nutartis), minėtos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo ieÅ¡kovas nekvestionavo ir nesiekė jos peržiÅ«rėjimo instancine tvarka, taigi joje padarytos iÅ¡vados saisto tokį klausimÄ pakartotinai nagrinėjantį teismÄ .

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas AB „Swedbank“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovui UAB „Interum“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Insolvensa“. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Remiantis UAB „Interum“ balanso 2008 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, UAB „Interum“ 2008 m. rugsėjo 30 d. turėjo ilgalaikio turto už 25 090 000 Lt, trumpalaikio turto turėjo už 1 569 392 Lt, iÅ¡ viso – už 26 659 392 Lt.

IÅ¡ pateikto balanso taip pat matyti, kad UAB „Interum“ 2008 m. rugsėjo 30 d. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 26 101 483 Lt, o iÅ¡ jų – 26 101 483 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų. Darytina iÅ¡vada, kad UAB „Interum“ 2008 m. rugsėjo 30 d. turėjo turto iÅ¡ viso už 26 659 392 Lt, o įsipareigojimų už 26 101 483 Lt. 2008 metais, t. y. einamaisiais finansiniais metais, UAB „Interum“ savo kreditoriams privalėjo sumokėti 26 101 483 Lt, tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie minėtų sumų sumokėjimÄ .

Pažymėtina, kad atsakovas įsipareigojimų ieÅ¡kovui neįvykdė. Suteiktų ir negrÄ Å¾intų kreditų grÄ Å¾inimo terminas pasibaigė 2009 m. sausio 16 d. ir dėl jo nevyksta jokie teisminiai ginčai. Nuo 2009 m. sausio 1 d. didžioji dalis, o nuo 2009 m. sausio 17 d. (nes 2009 m. sausio 16 d. pasibaigė kredito grÄ Å¾inimo terminas) visi minėtame 2008 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodyti 26 101 483 Lt dydžio įsipareigojimai tapo pradelsti.2. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovo finansinė padėtis nėra itin prasta, pažymėjo, kad UAB „Interum“ 2007 metais patyrė 598 071 Lt nuostolių, o remiantis 2008 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, atsakovas per tris 2008 metų ketvirčius patyrė 1 442 091 Lt dydžio nuostolius, t. y. 2008 m. trijų ketvirčių nuostoliai buvo beveik tris kartus didesni nei 2007 metais.

Pažymėtina, kad UAB „Interum“ 2008 m. rugsėjo 30 balansas patvirtina, kad jau iki UAB „Interum“ veiklos sustabdymo, atsakovo per beveik du pirmuosius veiklos metus veiklos patirti 2 040 162 Lt dydžio nuostoliai buvo daugiau nei tris su puse karto didesni už UAB „Interum“ nuosavÄ kapitalÄ ir didesni už UAB „Interum“ kapitalÄ , todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad UAB „Interum“ finansinė padėtis nėra itin prasta, padarė akivaizdžiai neteisingas iÅ¡vadas.3.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp UAB „Interum“ ir AB „Swedbank“ teisme vyksta toks ginčas, dėl kurio iš pradelstų UAB „Interum“ įsipareigojimų reikėtų eliminuoti AB „Swedbank“ reikalavimus. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad AB „Swedbank“ ir UAB „Interum“ dalyvauja dviejuose teisminiuose ginčuose – Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2410-798/2012 dėl skolos iš UAB „Interum“ ir laiduotojo R.

G. priteisimo bei šiuo metu Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A- 194-577/2012, iškeltoje pagal R. G. ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2410- 798/2012 dėl skolos iš UAB „Interum“ ir laiduotojo R. G. priteisimo šiuo metu sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-194-577/2012.

Atsakovas nėra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinio nei dėl 2007 m. sausio 16 d. kredito sutarties Nr. 07-002860- IN (su visais pakeitimais ir papildymais) modifikavimo, nei dėl jos pratęsimo, nei dėl kokių nors kitų su minėta kredito sutartimi susijusių aplinkybių, atsakovas taip pat neginčija skolos dydžio, t. y. nei viename teisme tarp UAB „Interum“ ir AB „Swedbank“ nevyksta toks ginčas, kurio baigtis galėtų įtakoti AB „Swedbank“ reikalavimų dydį ir/ar UAB „Interum“ įsipareigojimų buvimÄ pradelstais ar nepradelstais.

4. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas AB „Swedbank” ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. B2-629-565/2010 galima laikyti prejudiciniu faktu nustatinėjant UAB „Interum” įsipareigojimų AB „Swedbank” buvimÄ pradelstais ar nepradelstais. Minėtoje byloje buvo padarytos klaidos, susijusios su AB „Swedbank” ir UAB „Interum” ginčų turiniu, o baigiamasis procesinis dokumentas civilinėje byloje Nr. B2-629-565/2010 įsiteisėjo tik todėl, kad buvo praleistas terminas atskirajam skundui pateikti ir atskirasis skundas buvo nepriimtas.5.

AB „Swedbank” savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ 2007 m. sausio 16 d. kredito sutarties Nr. 07-002860-IN (su visais pakeitimais ir papildymais). Remiantis minėtos kredito sutarties 2.2 punktu, UAB „Interum” suteiktÄ 16 863 000 Lt kreditÄ turėjo grÄ Å¾inti 2009 m. sausio 16 d. Minėtas kredito grÄ Å¾inimo terminas niekada nebuvo pratęstas ir pasibaigė seniau nei prieÅ¡ tris metus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ pagal hipotekos kreditoriaus ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Bankroto institutas yra vienas iÅ¡ rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumÄ bei paÅ¡alinti iÅ¡ apyvartos nemokius subjektus.

Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės, bet ir jos kreditorių interesus. Ä®monių bankroto bylos nagrinėjamos pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti įstatymai. Ä®monių bankroto procesÄ (bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , kreditorių reikalavimų pateikimÄ ir tvirtinimÄ , įmonės likvidavimÄ dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedÅ«ras) reglamentuoja Ä®monių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®).

Ä®BÄ® 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas Å¡io įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedÅ«ras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklÄ , kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimÄ , kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ ir kitos, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡io įstatymo nuostatoms.             Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas.

Juo grindžiama įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, pagal kuriÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Å i įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant ieÅ¡kinio dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pagrįstumo klausimÄ . Tai, kad bankroto bylos turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ne proceso Å¡alys, o teismas turi įrodinėjimo pareigÄ .             Įmonės nemokumas yra savarankiÅ¡kas bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindas (Ä®BÄ® 9 str. 5 d.).

Ä®monės nemokumas – tai bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.). Ä®monės nemokumas gali bÅ«ti nustatytas iÅ¡analizavus teismui pateiktus įmonės Å«kinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikÅ¡mės įvertinant realiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1246/2012).

Taigi sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei klausimÄ , svarbu nustatyti bendrÄ Ä¯monės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įraÅ¡yto turto verte, o ne visiÅ¡kai tikslius visų įmonės pradelstų konkretiems kreditoriams įsiskolinimų dydžius. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė negu pusė įmonės turto vertės. Tuo tarpu kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant.

Tuomet, kai atsakovas ginčija ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodytÄ skolÄ , Å¡i skola paprastai neįskaičiuojama į bendrÄ pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumÄ sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Vien faktas, jog ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo padavęs ieÅ¡kovas yra atsakovui civilinio proceso tvarka atskiroje civilinėje byloje pareiÅ¡kęs ir reikalavimus dėl skolos priteisimo, neatima galimybės teismui patikrinti Ä®BÄ® nustatytus bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-859/2009, 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1113/2009).

Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tuo atveju, kai ieškovas atsakovo atžvilgiu paraleliai yra pradėjęs skolos priteisimo bei bankroto bylos iškėlimo procedūras, teisiškai reikšminga, ar atsakovas ginčija kreditoriaus pareikštus atskiroje byloje reikalavimus ar jų dalį (pavyzdžiui, reiškia priešieškinį toje pačioje byloje ar priešinius reikalavimus kitoje byloje, kuriais neigiamas ar ginčijamas kreditoriaus reikalavimo pagrindas) ir tai gali turėti teisinės reikšmės vertinant, ar įsiskolinimas šiam kreditoriui yra pradelstas.

Jei iÅ¡ bylos dėl skolos priteisimo duomenų matyti, kad atsakovas nereiÅ¡kia prieÅ¡inių reikalavimų ieÅ¡kovui, pavyzdžiui, neginčija sandorių, iÅ¡ kurių kildinama skola, neginčija skolos dydžio ar jos esminės dalies, galinčios turėti reikÅ¡mės įmonės pradelstų skolų ir turto santykiui, nepraÅ¡o modifikuoti sutartį ir pan., o skolos grÄ Å¾inimo terminai yra suėję, galima laikyti, kad tokia skola yra pradelsta ir turi bÅ«ti įskaičiuota į bendrÄ pradelstų skolų sÄ raÅ¡Ä .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad įmonė nėra nemoki (pradelstos skolos nevirÅ¡ija ½ įmonės turimo turto vertės) padarė remdamasis tuo, kad pradelstos skolos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui yra labai nedidelės, palyginus su įmonės turimu nekilnojamuoju turtu, o atsakovo didžiausio kreditoriaus AB „Swedbank“ reikalavimai dėl 35 392 955,55 Lt negrÄ Å¾into kredito, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo yra ginčijami teismine tvarka, t. y. neįskaičiuojami į pradelstų skolų sÄ raÅ¡Ä .

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pozicija.Pirma, iÅ¡ bylos duomenų bei teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2410-798/2012 pagal ieÅ¡kovo AB „Swedbank“ 2009 m. balandžio 22 d. paduotÄ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Interum“ dėl 35 392 955,55 Lt priteisimo (iÅ¡ jų – 16 863 000 Lt negrÄ Å¾into kredito, 3 892 327,57 Lt palÅ«kanų už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 12 707 956,80 Lt delspinigių už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 1 928 507,38 Lt delspinigių už nesumokėtas palÅ«kanas, 1 163,80 Lt iÅ¡laidų, susijusių su priverstiniu skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu).

Å ioje byloje atsakovas nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio ir neginčijo tarp Å¡alių 2007 m. sausio 16 d. sudarytos kredito sutarties, pradelstos skolos fakto ir dydžio, nereiÅ¡kė reikalavimų Å¡ioje ar kitoje byloje dėl sutarties modifikavimo. Tarp Å¡alių nėra ginčo, jog atsakovas iki galutinio kredito grÄ Å¾inimo termino, nustatyto kredito sutarties Nr. 07-002860-IN 2.2 punkte - 2009 m. sausio 16 d. negrÄ Å¾ino kredito ieÅ¡kovui (t. 1, b. l. 3). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad negrÄ Å¾intas kreditas 2009 m. kovo 30 d. sudarė 18 708 450,55 Lt, o atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį to neginčijo.

Atsakovas neginčijo kredito negrÄ Å¾inimo fakto, o duomenų apie tai, kad Å¡alys bÅ«tų sutarusios dėl kredito grÄ Å¾inimo termino pratęsimo byloje nėra. Todėl galima laikyti, kad atsakovo UAB „Interum“ pradelsta skola ieÅ¡kovui AB „Swedbank“ sudaro ne mažiau kaip 18 708 450,55 Lt, t. y. suma, lygi negrÄ Å¾intam kreditui. Å iÄ sumÄ pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaip atsakovo pradelstÄ skolÄ ieÅ¡kovui ir jÄ Ä¯skaičiuoti į pradelstų skolų sÄ raÅ¡Ä , tačiau to nepadarė.

Å i aplinkybė turi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo dėl įmonės nemokumo teisingam iÅ¡sprendimui.Antra, iÅ¡ atsakovo 2007 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė jau 2007 m. nevykdė Å«kinės-komercinės veiklos. Duomenų apie tai, kad atsakovas, kuris į bylÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikė jokių duomenų, nuo 2007 m. bÅ«tų vykdęs Å«kinę-komercinę veiklÄ , į bylÄ nėra pateikta.     Trečia, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovas UAB „Interum“ nuo 2008 m. nevykdo Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su bendrovės metiniu praneÅ¡imu ir auditoriaus iÅ¡vada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose).

Atsakovas nepateikė naujausių įmonės finansinės atskaitomybės duomenų ne tik vieÅ¡am registrui, bet ir nevykdė Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei nepateikė jų bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ nagrinėjančiam teismui, todėl daryti iÅ¡vadÄ apie įmonės mokumÄ remiantis 2007 m. gruodžio 31 d. bei 2008 m. rugsėjo 30 d. balansų duomenimis, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo. Juo labiau, kad ir iÅ¡ Å¡ių duomenų negalima pagrįstai manyti, kad įmonė yra moki (paskutinio balanso, t. y. 2008 m. rugsėjo 30 d. duomenimis įmonės turtas sudarė 26 659 392 Lt, įsipareigojimai 26 659 392 Lt, kiek iÅ¡ jų pradelstų nėra žinoma, įmonės nuostolis pagal 2007 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitÄ sudarė 598 071 Lt, t. 1, b. l. 66-67, 210-213).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais nekilnojamojo turto objektų masinio įvertinimo duomenimis, nutartyje nurodė atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę (bendra nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė sudaro 15 147 312 Lt), o duomenų apie kitÄ Ä¯monei priklausanti turtÄ byloje nėra. Tai, kad atsakovas Å¡iuo metu turi didelės vertės nekilnojamojo turto, kuris įskaičiuojamas į bendrÄ balansinę turto masę, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonė yra moki (t. 1, b. l. 229-248).

Palyginus turtÄ paskutiniame balanse su pradelstomis ir neginčijamomis skolomis, vien ieÅ¡kovui pradelsta skola (18 708 450,55 Lt) ženkliai virÅ¡ija įmonės pusę balansinio turto vertės. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamų klausimų teisingam iÅ¡sprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.             Anksčiau iÅ¡dėstyti argumentai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įmonių bankrotÄ reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai įmonės reabilitaciniam tikslui suteikė prioritetÄ , nors atsakovas procese elgėsi itin pasyviai, neteikė teismui jokių duomenų apie įmonės, kuri kelerius metus galimai nevykdo Å«kinės-komercinės veiklos ir iÅ¡ esmės neginčijo pradelstos labai didelės skolos kreditoriui, finansinę padėtį, dėl ko netinkamai nustatė turto ir pradelstų skolų santykį ir padarė iÅ¡vadÄ , jog įmonė nėra nemoki.

Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta atsakovui kelti bankroto bylÄ , negali iÅ¡spręsti klausimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo iÅ¡ esmės (Ä®BÄ® 10 str. 8 d.). Žemesnės instancijos teismo nutartis dėl joje padarytų materialiosios teisės ir proceso teisės normų pažeidimų naikintina ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

             Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovui UAB „Interum“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo arba nutarties atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo (CPK 150 str. 2 ir 3 d., Ä®BÄ® 10 str. 4 d. 2 p.).                           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,n u t a r i a :             Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Interum“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „G4S Lietuva“, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                    Virginija Čekanauskaitė             Artūras Driukas                                                                                          Danutė Milašienė