Legislator Case Law & Legislation
8de68a80-4f28-4bc4-b2f9-84a1c8b77fa5 AI generated

8de68a80-4f28-4bc4-b2f9-84a1c8b77fa5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 8de68a80-4f28-4bc4-b2f9-84a1c8b77fa5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I-4808-821/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02939-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija: 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d.

Legislator headnote

AI generated

8de68a80-4f28-4bc4-b2f9-84a1c8b77fa5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje Popov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04). PareiÅ¡kėjas pateiktame skunde patirtÄ neturtinę žalÄ , visų pirma, grindžia aplinkybe, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose vienam bausmę atliekančiam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Ginčui taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-4808-821/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02939-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija: 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d.

LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo) dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismasn u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas K. N. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 3 000 Eur. Byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo skundas dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. ir dėl sanitarinio mazgo įrengimo bei privatumo jame neužtikrinimo, tinkamos ventiliacijos kamerose nebuvimo, skalbimo paslaugų nesuteikimo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. gegužės 20 d.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad nurodytu laikotarpiu buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) įvairiose kamerose netinkamomis sÄ lygomis, t. y. kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su kitais kaliniais, minimalus gyvenamasis plotas buvo per mažas, nes, pasak pareiÅ¡kėjo, dviems asmenims tenka 4-5 kv. m. gyvenamojo ploto, įskaitant kamerose esančius gultus, stalÄ , spinteles ir tualetÄ bei kitus patalpoje esančius buitinius inventorius. Nurodo, kad buvo suvaržyta judėjimo teisė, kadangi pastoviai teko stovėti, gulėti arba sėdėti.

Dėl šių priežasčių pradėjo jausti kojų ir rankų sanarių skausmus. Teigia, kad sanitarinis mazgas, esantis kameroje, nėra tinkamai atitvertas, tik 1,2 metro – 1,6 metro aukščio ir 1 metro ilgio sienele. Nurodo, kad toje pačioje kameroje tenka ir valgyti ir miegoti. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, naudojantis tualetu jis buvo stebimas pro stebėjimo langelį ne tik pareigūnų, bet ir kitų kameroje esančių asmenų. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose trūksta gryno oro.

Vėdinimo sistema nepakankama, kadangi kamerose jaučiasi dÅ«mų tvaikas. Mano, kad dėl Å¡ių priežasčių atsirado problemų su sveikata. Nurodo, kad kamerose nėra sudarytų sÄ lygų iÅ¡siskalbus rÅ«bus jų džiovinti, todėl kamerose padidėja drėgmė ir pasak pareiÅ¡kėjo, tai sukelia pavojų jo sveikatai. PareiÅ¡kėjo teigimu kalint LukiÅ¡kių TI-K atsirado problemos su skrandžiu. Mano, kad laikotarpiu, kai jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, dvasines kančias, psichologinius - emocinius sukrėtimus, tapo liÅ«dnas, apatiÅ¡kas, viskam pasyvus, todėl mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės atstovo Vilniaus PN.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių TI-K) pateiktame atsiliepime (1 t., b. l. 10–17) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K atitinkamose kamerose periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Å iuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atsakovės atstovo teigimu, iÅ¡ pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. Atsakovės atstovas nurodo, kad sanitarinis mazgas kamerose atskirtas nuo likusio kameros ploto sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 m aukščio.

Taipogi nurodo, kad asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio, todėl toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Taip pat atsiliepime nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui natÅ«raliu bÅ«du pro langus, kas atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymi, kad grafike nustatytÄ iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä dienÄ suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti ir skalbimo paslauga. Ä®staigos suimtųjų ir nuteistųjų patalynė, apatiniai ir virÅ¡utiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslauga galėjo pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose buvo pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktÄ skalbimo paslaugÄ .

Suimtieji ir nuteistieji, kurie neturėjo asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, galėjo iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus striukes ar paltus - vienÄ kartÄ per sezonÄ . Pagal PĮĮET ir HN 134:2015 reikalavimus džiovyklės įrengimas kamerose nebuvo numatytas. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra užregistruotų ir iÅ¡nagrinėtų pareiÅ¡kėjo skundų dėl Å¡iame skunde nurodytų kalinimo sÄ lygų.

Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ . Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendrojo pobÅ«džio, nėra konkretumo, taip pat neįrodoma, kad pareiÅ¡kėjo skunde įvardijami įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjo teises ir jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Atsakovės įgaliotos institucijos manymu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras gauti turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės, nes nepateikia įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę bÅ«klę, todėl pareiÅ¡kėjo skundas turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo. Å ioje byloje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo skundas dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. ir dėl sanitarinio mazgo įrengimo bei privatumo jame neužtikrinimo, tinkamos ventiliacijos kamerose nebuvimo, skalbimo paslaugų nesuteikimo laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. gegužės 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr.

EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje Popov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04). PareiÅ¡kėjas pateiktame skunde patirtÄ neturtinę žalÄ , visų pirma, grindžia aplinkybe, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose vienam bausmę atliekančiam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Ginčui taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas tenkantis vienam asmeniui normoje nėra nurodytas. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas 1) 1.3.1 punkte, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d.

įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas 2) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m – suaugusiam asmeniui.

IÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepime nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. gruodžio 18 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI - K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, plotas - 7,45 kv. m (1 asmuo kameroje); 2018 m. gruodžio 19 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 128, plotas - 7,87 kv. m (1 asmuo kameroje); 2018 m. gruodžio 20 d. - 2018 m. gruodžio 22 d. kamera Nr. 128 (1 asmuo kameroje); 2018 m. gruodžio 23 d.

– 2019 m. sausio 16 d. kamera Nr. 128 (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 17 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 192, plotas - 7,94 kv. m (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 18 d. – 2019 m. vasario 6 d. kamera Nr. 192 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 7 d. kamera Nr. 192 (1 asmuo kameroje); 2019 m. vasario 8 d. - 2019 m. gegužės 20 d. kamera Nr. 192 (2 asmenys kameroje). Bylos duomenys patvirtina, kad periodiÅ¡kai ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose daugiausiai su kitu asmeniu, o vienas buvo laikomas 6 dienas, (t. y. 2018 m. gruodžio 18 d., 2018 m. gruodžio 19 d., 2018 m. gruodžio 20 d. - 2018 m. gruodžio 22 d., 2019 m. vasario 7 d.), o dviem asmenims tenkantis kameros plotas - 7,94 kv. m, kas reiÅ¡kia, kad kameroje kalinčiam asmeniui tenka 3,97 kv. m bendro kameros ploto).

Taip pat teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Tai atitinka ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamÄ praktikÄ (žr., 2019 m. balandžio 24 d. nutartį Nr. A-2169-525/2019). Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, neatitikties teisės aktų reikalavimams yra nepagrįsti.

Taip pat asmens sveikatos istorija nepatvirtina, kad dėl sÄ lygų kamerose iÅ¡ esmės buvo pakenkta pareiÅ¡kėjo sveikatai (1 t., b. l. 53–60). Pažymėtina, kad LVAT naujausiÄ praktikÄ (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimu byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ , pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sÄ lygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Taigi, byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos neteisėtų veiksmų nenustatyta. Pažymėtina, kad EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .  EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ .  Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).

Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotÄ tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. IÅ¡ byloje esančio Vilniaus PN atsiliepimo, matyti, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,56 kv. m (0,8 x 0,7) (1 t., b. l. 10–17). Kaip minėta, nacionalinėje teisėje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam LukiÅ¡kių TI-K kameroje laikomam asmeniui normatyvas, kuris, atskaičiavus 0,56 kv. m kamerose užimamÄ sanitarinio mazgo plotÄ , nėra mažesnis nei 3 kv. m.

Taigi Konvencijos 3 straipsnis Å¡iuo atveju taip pat nebuvo pažeistas. PareiÅ¡kėjas teigia, jog sanitarinio mazgo kameroje įrengimas, atskiriant jį tik sienele, pažeidė jo teisę į privatumÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktis nustato, kad kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktyje nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas.

Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Higienos normoje HN 134:2015 reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Pabrėžtina, kad atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinis mazgas buvo atskirtas 1,5 m aukščio pertvara ir asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio, todėl toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nacionalinių teisės aktų reikalavimus. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Ä® EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kalinamiems asmenims minimalų privatumÄ . EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiems asmenims reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.).

Atsižvelgiant į nurodytÄ EŽTT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai suimtasis ar nuteistasis kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iÅ¡ dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems reikiamÄ privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele taip pat nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-767-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1153-624/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).

Pažymėtina, jog svarbu įvertinti tai, kiek asmenų kamerose buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju ginčo laikotarpiu. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių dokumentų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Å¡iose LukiÅ¡kių TI-K kamerose dviese su kitu asmeniu: 2018 m. gruodžio 23 d. – 2019 m. sausio 16 d. kamera Nr. 128 (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 17 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 192, plotas - 7,94 kv. m (2 asmenys kameroje); 2019 m. sausio 18 d. – 2019 m. vasario 6 d. kamera Nr. 192 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 8 d. - 2019 m. gegužės 20 d. kamera Nr. 192 (2 asmenys kameroje).

Iš atsakovo atstovės pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu 148 dienas Lukiškių TI-K kamerose, t. y. Nr. 128, Nr. 192, buvo laikomas su kitu asmeniu, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose 148 dienas buvo laikomas, neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas sutinka su pareiškėju, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neužtikrinant privatumo naudojantis kameroje esančiu sanitariniu mazgu) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų.

Nurodytas pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ . Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių sÄ lygų turėjo sveikatos problemų ir ginčo laikotarpiu ar vėliau kreipėsi į medikus bÅ«tent dėl kojų ir rankų sanarių skausmų. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. IÅ¡ atsakovės atstovės pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡vardintose kamerose Nr. 111, Nr. 128, Nr. 192 (1 t., b. l. 72–91) patikrinimų nebuvo atlikta. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad kameras galima iÅ¡vėdinti per langus, langai atsidaro, o tai atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo abejoti atsakove ir pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl higienos sÄ lygų pažeidimų, t. y. netinkamos kamerų ventiliacijos, atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas byloje ginÄÄ kelia ir dėl to, kad nesudaryta galimybė LukiÅ¡kių TI-K džiovinti drabužių. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos (toliau – PÄ®VTT) taisyklių 258 punktÄ , nuteistieji ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gauna iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, suimtieji ir nuteistieji už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose, gali naudotis virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga, o neturintiems sÄ skaitoje pinigų, sudaryta galimybė iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ sezoninių virÅ¡utinių drabužių (kelnes, marÅ¡kinius ar palaidinę, bliuzonÄ ar megztinį), bet ne dažniau kaip kartÄ per 2 mėnesius, o striukes ar paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ .

Taigi, LukiÅ¡kių TI-K administracija sudaro galimybę iÅ¡skalbti ir virÅ¡utinius drabužius: suimtieji už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose, gali naudotis virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga, o suimtiesiems, neturintiems asmens sÄ skaitoje pinigų, nuo 2013 m. liepos 1 d. sudarytos sÄ lygos kartÄ per du mėnesius iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ sezoninių virÅ¡utinių drabužių. PraneÅ¡ime pažymėta, kad LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas aplinkybės, jog jam buvo suteikta teisė džiovinti rÅ«bus, nepaneigia, todėl atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, jog Å¡iuo aspektu nenustatyta neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl to, kad 148 dienas jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu patyrė nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Byloje nenustatyta, kad netinkamos laikymo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos negalavimus. Ä®vertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, tai yra, pažeidimo trukmę, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į naujausiÄ LVAT praktikÄ (žr. pvz.: 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1831-525/2019, 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4143-629/2019, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje A-2299-525/2019, 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2261-502/2019), teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui priteistina 140 Eur suma dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma 3 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1– punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo K.

N. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui K. N. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 140 Eur (Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinę žalÄ . LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė