8de61db7-a2cc-4d03-b6ed-fa2131c82675 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                                Civilinė byla Nr. 2A-284-856/2016                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03068-2014-0              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.7; 3.3.1.18; 3.3.1.21.                                   (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS        N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 5 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės S. M. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-91-636/2015 pagal ieÅ¡kovės S. M. ieÅ¡kinį atsakovui V.

B. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:                                                           I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė S. M. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo V. B. priteisti 2316,96 Eur žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (I t., 1–2 b. l.).

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 8,46 ha žemės sklype augino kviečių, miežių ir avižų miÅ¡inį. 2014 m. rugpjūčio mėnesį pastebėjo, kad į jos laukÄ Ä—mė ateidinėti Å«kininko V. B. karvės, kurios iÅ¡trypė, iÅ¡gulėjo, nuėdė pasėlius ir tuÅ¡tinosi lauke. IeÅ¡kovės žemės sklypas ribojasi su atsakovui priklausančia ganykla, žalos padarymo metu atsakovo ganykloje buvo iÅ¡laužtas elektrinis piemuo, dėl ko karvės galėjo laisvai iÅ¡eiti iÅ¡ ganyklos.

Kad ieÅ¡kovės pasėlius nuniokojo atsakovo karvės, abejonių nekyla, nes atsakovui V. B. buvo iÅ¡kelta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 110 straipsnio 10 dalį. Žala padaryta visame 8 ha pasėlių plote. Skaičiuojant atliktų darbų ir pasėlių sėklos kainÄ bei negauto derliaus kainÄ , visa žalos suma sudarytų 4 738,18 Eur (16 360 Lt), tačiau ieÅ¡kovė nori, kad jai bÅ«tų atlyginta bent 2 316,96 Eur (8 000 Lt) žala.

3. Atsakovas V. B. atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai nepagrįstas, todėl negali bÅ«ti tenkinamas. Atsakovo teigimu, jis ganykloje, kuri yra Å¡alia ieÅ¡kovės lauko, karves ganė tik 2014 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, ir tik dvi dienas, be to, karves nepertraukiamai prižiÅ«rėjo jo vaikai. 2014-09-03 jo karvės ganėsi kitoje ganykloje, kuri yra toli nuo ieÅ¡kovės lauko. IeÅ¡kovė nepateikė neginčijamų įrodymų apie tai, kad į ieÅ¡kovės laukÄ buvo patekusios bÅ«tent atsakovo karvės. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovės laukÄ nuniokojo karvės, o ne kokie kiti gyvÅ«nai.

IeÅ¡kovė neįrodė naminių gyvÅ«nų savininko arba valdytojo civilinės atsakomybės už jo naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ bÅ«tinų bendrųjų sÄ lygų viseto, todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. Teismo sprendimo administracinėje byloje, kuriuo bÅ«tų konstatuota atsakovo kaltė dėl padaryto gyvÅ«nų laikymo taisyklių pažeidimo, bei kuriuo bÅ«tų pagrindas remtis, nėra, taigi, neegzistuoja joks prejudicinis faktas (I t., 27-31 b. l.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės atsakovui V. B. priteisė 880 Eur bylinėjimosi išlaidas (II t., 5– 19 b. l.).

5. Teismas nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-01-26 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-3-832/2015 teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. kaltę dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 13 dalyje, padarymo. Å iaulių apygardos teismas 2015-03-23 nutartimi paliko nepakeistÄ Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-01-26 nutartį ir S. M. apeliacinį skundÄ atmetė, neįrodžius, kad žalÄ S. M. pasėliams 2014-09-03 padarė bÅ«tent V. B. gyvuliai. Teismas laikė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje V. B. veiksmų įvertinimas turi prejudicinę galiÄ ir jų Å¡ioje civilinėje byloje įrodinėti iÅ¡ naujo nereikia.

6. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nei vienas liudytojas nenurodė objektyvių aplinkybių, jog bÅ«tent atsakovo telyčios nuo 2014 m. rugpjūčio vidurio iki 2014 m. rugsėjo 3 d. ganėsi ieÅ¡kovei priklausančiame sklype, kuris buvo užsėtas grÅ«dų miÅ¡iniu. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog galvijai priklausė bÅ«tent atsakovui, neužfiksavo Å¡io fakto (pvz. nufotografuojant atsakovo telyčias jos sklype, užfiksuojant telyčių indentifikavimo numerius ir t. t.), be to, ieÅ¡kovė ar kiti jos Å¡eimos nariai galėjo ieÅ¡kovės sklype esančius galvijus užtverti ar kitaip sulaikyti ir apie tai informuoti policijÄ ar seniÅ«nÄ , kad jie užfiksuotų realų galvijų buvimo ieÅ¡kovės sklype faktÄ .

IeÅ¡kovės teiginį, kad atsakovo telyčios iÅ¡vertė „elektrinį piemenį“, aptvertÄ aplink atsakovo ganyklÄ , kuriÄ nuo jos sklypo skiria keliukas, paneigia liudytojo S. M. duoti paaiÅ¡kinimai. Teismas prielaidomis laikė ieÅ¡kovės teiginius, jog atsakovo telyčios, iÅ¡trÅ«kusios iÅ¡ aptvaro, palei kanalÄ ateidavo į jos pasėlio laukÄ . Nustačius, kad atsakovo telyčios buvo laikomos aptvare prie namų, kurie yra maždaug už 1–2 kilometrų nuo ieÅ¡kovės sklypo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo galvijams iÅ¡trÅ«kus iÅ¡ užtvaro ir jiems einant link ieÅ¡kovės sklypo, jie turėjo iÅ¡mindžioti ir kitus sklypus, tačiau objektyvių duomenų, kad kam nors atsakovo galvijai bÅ«tų padarę žalÄ nuo 2014 m. rugpjūčio vidurio, byloje nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 7. IeÅ¡kovėdabar asmdeninu S. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo V. B. 2 316,96 Eur žalos atlyginimui ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (II t., 21–28 b. l.).     Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:     7.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nei vienas liudytojas nenurodė objektyvių aplinkybių, jog bÅ«tent atsakovo telyčios nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio vidurio iki 2014 m. rugsėjo 3 d. (įskaitytinai) ganėsi ieÅ¡kovei priklausančiame sklype, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog galvijai priklausė atsakovui.

Civilinei atsakomybei kilti yra taikomi visiškai skirtingi kriterijai, nei administracinei atsakomybei, todėl nesutinka su teismo nuostata, kad nebegalima įrodinėti žalos dėl V. B. galvijų veiksmų. 7.2. Administracinėje byloje nebuvo apklausiami į teismo posėdį atvykę liudytojai, administracinėje teisenoje nebuvo taikomos LR CK 6.267 str., 6.246 str. 1 d. bei 6.263 str. 1 d. normos, todėl atsakomybės teisiniai pagrindai yra akivaizdžiai skirtingi. Administracinėje teisenoje negali būti abejonių pripažįstant asmenį kaltu, o civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. 7.3.

Nagrinėjant bylÄ , liudytojai S. M. ir A. P. patvirtino asmeniÅ¡kai matę V. B. galvijus S. M. žemės sklype. Liudytojai P. A., J. G., Z. G., D. D. matė sukeltas pasekmes S. M. žemės sklype arba palaidus V. B. gyvulius, einančius link S. M. žemės sklypo. Å ie akivaizdÅ«s įrodymai patvirtina atsakovo kaltę. 7.4. Nemotyvuotas arba nepakankamai motyvuotas sprendimas neiÅ¡sprendžia ginčo esmės, t. y. neįvykdo teisingumo, taip pat pažeidžia privatų ginčo Å¡alių interesÄ sulaukti pagrįsto ir teisėto ginčo iÅ¡sprendimo.

Teismas netinkamai taikė teisės normas, todėl sprendimas turi būti panaikintas.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas V. B. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (II t., 31– 40 b. l.).

9. Atsiliepime nurodė, kad įstatyme įtvirtinta naminių gyvÅ«nų savininko (valdytojo) atsakomybė už žalÄ yra civilinė atsakomybė, kylanti tik kaltės pagrindu, kurios atsiradimui yra bÅ«tinas bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų visetas: turi bÅ«ti nustatyti naminių gyvÅ«nų savininko neteisėti veiksmai, žalos faktas bei dydis, priežastinis ryÅ¡ys ir naminių gyvÅ«nų savininko (valdytojo) kaltė. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo, kaip naminių gyvÅ«nų savininko, civilinės atsakomybės sÄ lygų ir atsakovo kaltės ieÅ¡kovė neįrodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog jos lauke matyti galvijai iÅ¡ tiesų priklausė atsakovui, ieÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovo galvijai dažnai bÅ«na palaidi ir padaro kitų asmenų sklypams žalÄ , nesudarė pagrindo teismui konstatuoti, jog bÅ«tent atsakovo netinkamai prižiÅ«rimi galvijai iÅ¡gulėjo, iÅ¡braidžiojo ieÅ¡kovės pasėlius.

Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklės įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. IeÅ¡kovės teiginiai apie atsakovo galvijų padarytÄ turtinę žalÄ buvo grindžiami vien prielaidomis. IeÅ¡kovė neįrodė ir padarytos turtinės žalos dydžio, nes teismui nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kiek turėjo iÅ¡laidų ir kiek neteko grÅ«dų. Neturėtų kilti abejonių, kad įsiteisėjusia Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-01-26 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog atsakovas nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nepadarė turtinės žalos ieÅ¡kovei, yra prejudiciniai faktai, paneigiantys ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus.

Tiek administracinės, tiek civilinės teisės prasme naminių gyvÅ«nų savininko arba valdytojo atsakomybės sÄ lygos yra iÅ¡ esmės panaÅ¡ios, kadangi abiem atvejais bÅ«tina įrodinėti asmens neteisėtus veiksmus GyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo prasme, t. y. duotuoju atveju abiejų bylų įrodinėjimo dalykas iÅ¡ esmės sutapo. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ Å¡alinančios aplinkybės yra nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

11. Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, bÅ«tinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Ä®statymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

12. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinėje byloje nebuvo apklausiami liudytojai, administracinėje teisenoje nebuvo taikomos CK 6.267 str., 6.246 str. 1 d. bei 6.263 str. 1 d. normos, administracinėje teisenoje negali bÅ«ti abejonių pripažįstant asmenį kaltu, o civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Nurodydama Å¡iuos argumentus, apeliantė nesutinka, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamai bylai.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

SÄ voka „tie patys asmenys“ jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia tos pačios procesinės padėties. Svarbi yra ne procesinė padėtis, o pats dalyvavimo procese (kaip byloje dalyvaujančio asmens) faktas. Be to, administracinėje byloje priimtu sprendimu nustatyti faktai bus pripažinti prejudiciniais tik jeigu sprendimas yra priimtas teismo, o ne kitos institucijos. Ne teismo priimtas administracinėje byloje sprendimas laikomas tiesiog raÅ¡ytiniu įrodymu, neturinčiu jokios prejudicinės galios.

14. Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje.

Pozityviojo efekto iÅ¡raiÅ¡ka įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad Å¡alis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galiÄ patvirtinančias nuostatas (byloje turi bÅ«ti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

15. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos ir civilinės bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byloje ir nagrinėjamoje byloje dalyvavo tos pačios šalys: V. B. - kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o S. M. - kaip nukentėjusioji. Šioje byloje S. M. yra ieškovė, o V. B. – atsakovas. Tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek šioje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas – atsakovo V. B. neteisėti veiksmai Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo prasme, t. y. buvo įrodinėjama, jog atsakovas V.

B. neužtikrino tinkamo galvijų laikymo sÄ lygų, kad jo laikomi gyvuliai nekeltų grėsmės turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, nagrinėjamu atveju abiejų bylų įrodinėjimo dalykas iÅ¡ esmės sutapo, o nustatytas faktas yra reikÅ¡mingas abejoms byloms. Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014-11-20 nutarimu V. B. paskirta administracinė 434,43 Eur (1500 Lt) nuobauda už tai, kad 2014-09-03, 10 val. 30 min., jis neužtikrino laikomų galvijų laikymo sÄ lygų, dėl ko pastarieji pateko į kito asmens žemės valdÄ ir nuniokojo pasėtų javų miÅ¡inį, tuo padarydami turtinės žalos.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-01-26 nutartimi panaikintas Administracinės komisijos prie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014-11-20 nutarimas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Nesutikdama su Å¡ia teismo nutartimi, nukentėjusioji S. M. pateikė apeliacinį skundÄ . Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-01-26 nutartis palikta nepakeista, taigi, administracinės teisės pažeidimo klausimas iÅ¡spręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi.

Apibendrinant aukščiau nurodytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje V. B. veiksmų įvertinimas turi prejudicinę galiÄ ir jų Å¡ioje civilinėje byloje įrodinėti iÅ¡ naujo nereikia. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė jau anksčiau yra pripažinusi administracinio teisės pažeidimo byloje nutarties prejudicinę reikÅ¡mę, praÅ¡ydama sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. II-3-832/2015 ir įsiteisės teismo sprendimas, nurodydama, jog teismo sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje turės prejudicinę galiÄ nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , ir Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi šį praÅ¡ymÄ tenkino (I t., 43 b. l.).

16. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinėje byloje nebuvo apklausiama tiek daug liudytojų kaip civilinėje byloje, o šioje byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog ieškovės pasėlius nuniokojo atsakovo galvijai, kuriuos liudytojai matė šalia atsakovės žemės sklypo. Apeliaciniame skunde ieškovė remiasi liudytojų P. A., J. G., D. D., A. G., S. M., V. J. ir A. P. parodymais. Tačiau iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad šie liudytojai nepatvirtino matę atsakovo galvijus ieškovei priklausančiuose pasėliuose 2014 m. rugpjūčio mėnesį bei 2014 m. rugsėjo 3 d.

Liudytojas P. A. nurodė, kad „atvažiavus policininkui, apie 12 val. 30 min. jie su pareigÅ«nu nuvažiavo į laukus, matė iÅ¡myniotÄ laukÄ , nuėstus javus, daug karvių iÅ¡matų, V. B. sklype telyčių nebuvo“. Liudytojas J. G. nurodė, kad „jis konkrečiai S. M. sklype V. B. galvijų nematė, tik matė, kad galvijai eina į S. M. pusę“. Liudytoja Z. G. nurodė, kad S. M. dirvos ji nematė. Liudytoja D. D. nurodė, kad ji nematė, jog telyčios bÅ«tų buvusios konkrečiai S. M. sklype, 2014-09-03 pamiÅ¡kėje ji matė apie 50 V.

B. galvijų, o liudytojas A. G. nurodė, kad jis nematė einančių V. B. galvijų. Liudytojas V. J. nurodė, kad kai jis nuvyko į laukÄ , pamatė iÅ¡tryptÄ S. M. laukÄ , tačiau karvių nebebuvo, o liudytojas A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje 2015-01-19 teismo posėdyje nurodė, kad „nuvažiavus su seneliu į laukus pamatė, kad Å¡alia jų pasėlių ganosi karvės“. Ä® teisėjo klausimÄ liudytojas A. P. atsakė: „aÅ¡ mačiau karves Å¡alia močiutės lauko, kitame lauke, karvių buvo penkios, gal daugiau“.

Esant šiems liudytojų parodymams, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei vienas liudytojas nenurodė objektyvių aplinkybių, jog būtent atsakovo telyčios nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio vidurio iki 2014 m. rugsėjo 3 d. ganėsi ieškovei priklausančiuose pasėliuose. Net ir apklausus daugiau liudytojų, pastarieji nepatvirtino ieškovės nurodytų aplinkybių.

17. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad administracinėje teisenoje nebuvo taikomos CK 6.267 str., 6.246 str. 1 d. bei 6.263 str. 1 d. normos.

18. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 2 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų yra Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų. Civilinio kodekso 1.1 straipsnis numato, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su Å¡iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat Å¡eimos santykius. Mažeikių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , pagrįstai vadovavosi Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, o nagrinėdamas civilinę bylÄ teismas privalo vadovautis civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis atitinkamus turtinius santykius.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad civilinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos netaikomos sprendžiant klausimus dėl administracinio teisės pažeidimo ir atvirkščiai, civilinėje byloje nesivadovaujama teisės normomis, reglamentuojančiomis administracinius teisės pažeidimus.

19. Apeliantė nurodo, kad civilinei atsakomybei kilti yra taikomi visiÅ¡kai skirtingi kriterijai, nei administracinei atsakomybei, todėl nesutinka su teismo nuostata, kad nebegalima įrodinėti žalos dėl V. B. galvijų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iuo argumentu, nurodydamas, kad apeliantė tiek ieÅ¡kiniu, tiek teismo posėdžio metu įrodinėjo žalos faktÄ , jos dydį, atsakovo neteisėtus veiksmus, todėl pripažintina, kad įrodinėjimo teise ji pasinaudojo, tačiau, nepateikus ieÅ¡kinio aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, ieÅ¡kinys buvo atmestas.

20. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.).

Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

21. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nes nuosekliai ištyrė visus byloje surinktus reikšmingus įrodymus, reikalingus teisingam bylos išnagrinėjimui.

22. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, todėl ginčas iš esmės neišspręstas, t. y. neįvykdytas teisingumas. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu taipogi nesutinka.

23. Pagal CPK 270 str. 4 d. 4 p. nuostatas teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, aptartos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios CK nuostatos ir pasisakyta dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų. Įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus kolegija konstatuoja, kad šis procesinis sprendimas atitinka CPK 270 str. reikalavimus, nes šiuo sprendimu yra atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir procesinių pažeidimų nepadarė. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ apelianto argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008).

24. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ ieÅ¡kovės S. M. atsakovui V. B. priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 480 Eur už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , nes pateikti Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. ).               Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija  n u t a r i a:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 480 Eur (keturi Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                   Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė                                                                                                                            Lina Muchtarovienė              Vilija Valantienė