8de525d3-3cfd-4f5d-99c7-d729a4be0dbd · TelÅ¡ių apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedTiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: statramstis, laikantis santvarÄ vertikalioje padÄtyje, buvo nupjautas, neužtikrinus santvaros stabilumo (santvara dar nebuvo užstropuota (prikabinta) prie tiltinio krano kablio), santvara virto ant Å¡ono, kliudÄ jos virtimo trajektorijoje dirbusį G. V. ir sunkiai jį traumavo. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinÄ sÄ lyga yra tai, jog buvo nupjautas statramstis, laikantis santvarÄ vertikalioje padÄtyje, kol dar nebuvo užtikrintas santvaros stabilumas kitu bÅ«du (santvara nebuvo prikabinta prie tiltinio krano kablio).
Legislator headnote
AI generated8de525d3-3cfd-4f5d-99c7-d729a4be0dbd · TelÅ¡ių apylinkÄs teismas: V. ir sunkiai jį traumavo. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinÄ sÄ lyga yra tai, jog buvo nupjautas statramstis, laikantis santvarÄ vertikalioje padÄtyje, kol dar nebuvo užtikrintas santvaros stabilumas kitu bÅ«du (santvara nebuvo prikabinta prie tiltinio krano kablio).
Full text
?CivilinÄ byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-411-853/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46031-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.3.1; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) TELÅ IŲ APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 19 d. Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mų teisÄja Andželika ButkuvienÄ, sekretoriaujant teismo posÄdžių sekretorei Deimantei Martinaitienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Stulpinui, nukentÄjusiojo G.
V. atstovui advokatui Viliui JonaiÄiui, civilinio atsakovo UAB âAurometaâ atstovui advokato padÄjÄjui P. B., kaltinamajam J. V., vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimÄs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedÄs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB âV.â suvirintoju, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 137 straipsnio 1 dalyje.
Teismas n u s t a t Ä: J. V. dÄl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2019 m. spalio 14 d., apie 10.55 val., gamybinÄse patalpose (duomenys neskelbtini), atlikdamas santvarų iÅ¡ keturkampių metalinių 120x120 mm profilių surinkimų (suvirinimo) darbus, po santvaros suvirinimo siÅ«lių valymo darbų, prieÅ¡ nupjaudamas santvarÄ vertikaliai laikantį statramstį, neprikabino jos prie tiltinio krano kablio, dÄl ko griÅ«dama santvara sužalojo Å¡alia dirbusį UAB âAurometaâ darbuotojÄ G.
V., dÄl ko G. V. patyrÄ kaukolÄs kaulų Le Fort III tipo lūžius, atsiskiriant veidinei daliai nuo smegeninÄs dalies, kaukolÄs pamato kaulų lūžius, apatinio žandikaulio lūžius, kairÄs mentÄs lūžius, muÅ¡tines žaizdas veide, poodinÄ kraujosruvÄ veide, odos nubrozdinimÄ kairÄs akies apatiniame voke, t. y. dÄl kaukolÄs kaulų Le Fort III tipo lūžių bei kaukolÄs pamato lūžių patyrÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis J. V. teisiamajame posÄdyje dÄl jam pareikÅ¡to kaltinimo savo kaltÄ pripažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad yra kaltas, jog padarÄ klaidÄ .
Pats tiksliai visko net neatsimena, bet tai buvo 2019 m. spalio mÄnesį, tai įvyko UAB âAurometaâ patalpose, (duomenys neskelbtini), gamybos ceche. Tada virino vertikaliai pastatytÄ santvarÄ , kuri buvo pritvirtinta prie atramos. Tokį darbÄ darÄ kelinta savaitÄ. Jis žinojo, jog reikia su kranu įtvirtinti santvarÄ , kad nupjauti atramÄ , taÄiau jis santvaros neprikabino prie krano ir nupjovÄ atramÄ . Kai nupjovÄ atramÄ ir pamatÄ, jog santvara virsta į kito darbuotojo, t. y. G. V. pusÄ, jis nusprendÄ neÅ¡aukti apie tai G., kuris tuo metu atliko virinimo darbus, nes G. bÅ«tų atsisukÄs ir bÅ«tų labiau nukentÄjÄs. Santvara užvirto ant G.
V. ir jį sužalojo. Taip atsitiko dÄl jo paties susijaudinimo, nes buvo nuÄjÄs į buhalterijÄ pasiteirauti, kada bus iÅ¡mokÄtas atlyginimas, nes jam labai reikÄjo pinigų žmonos gydymui. TaÄiau buhalterÄ atsakÄ, jog nežino, kada bus iÅ¡mokÄtas atlyginimas, todÄl jis buvo susijaudinÄs, taip pat ir pavargÄs nuo darbų, nes dirbdavo po 10 valandų ir daugiau. NuoÅ¡irdžiai gailisi dÄl savo veiksmų bei atsipraÅ¡Ä nukentÄjusiojo. Be kaltinamojo J. V. visiÅ¡ko kaltÄs pripažinimo, jo kaltÄ padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡tirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ : - 2019 m. spalio 14 d. 10.55 val. bendra įvykio registracija ROIK 0119000553402 informacija, kurioje nurodyta, kad konstrukcija krito ir kliudÄ (duomenys neskelbtini) metų vyrÄ .
Sužalotas veidas, kraujuoja. Ä®monÄ â UAB âAurometraâ (t. 1, b. l. 131-133); - 2019 m. spalio 14 d. apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu â (duomenys neskelbtini). Konstrukcinis pastatas yra vieno aukÅ¡to. UžÄjus pro duris į pastato vidų, deÅ¡inÄje matomos administracinÄs patalpos, kairÄje matomos plastikinÄs durys, pro kurias galima įeiti į konstrukcijos gamybos cechÄ . Ä®Äjus į metalo gaminių cechÄ , matomi ant metalinių strypų paguldyti metalo gaminiai (sijos), iÅ¡ kurių viena metalinÄ sija užkritusi ant suvirinimo agregato bei Å¡alia matosi kraujo žymÄs. PridÄta foto lentelÄ (t. 1, b. l. 134-136, 137); - 2019 m. spalio 22 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog R.
A. savanoriÅ¡kai pateikÄ dvi skaitmenines laikmenas (t. 1, b. l. 138-140); - 2019 m. spalio 25 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota: vaizdo įraÅ¡as atidaromas peržiÅ«rai, vaizdo įraÅ¡o kairÄje pusÄje, virÅ¡uje, matoma data â10-14-2019 Monâ su besikeiÄianÄiu laiku, vaizdo įraÅ¡as fiksuotas laikotarpiu nuo 10:11:31 iki 10:51:47 val. ApaÄioje, deÅ¡inÄje pusÄje, matomas užraÅ¡as âDirbtuves 2â. Nuo laikotarpio 10:11:31 iki 10:46:48 val. užfiksuoti darbininkai, dirbantys dirbtuvÄse.
Vaizdo įraÅ¡e fiksuojamu laiku 10:46:49 pastebima, kaip metalinÄ konstrukcija pradeda kristi į pusÄ, kurioje tuo metu dirba asmuo. MetalinÄ konstrukcija užkrenta ant stovinÄio asmens galvos, asmuo pritupia ir krisdamas su galva trenkiasi į kitÄ metalinÄ konstrukcijÄ . NukritÄs asmuo po smÅ«gio atsistoja ir pasitraukia nuo užkritusios konstrukcijos bei krenta ant žemÄs, atsiremdamas į žemÄ keliais bei rankomis, vÄl atsistojÄs susiima už veido, galimai kraujuoto, prie asmens prieina kitas darbuotojas, kuris, prilaikydamas asmenį, iÅ¡veda jį iÅ¡ gamybinių patalpų.
Toliau nuo nukentÄjusiojo asmens stovÄjÄs darbuotojas prieina prie vietos, kurioje stovÄjo nukentÄjusysis, užsuka metalinį pailgÄ apvalų daiktÄ , panašų į balionÄ , ir taip pat iÅ¡eina iÅ¡ gamybinÄs patalpos. Po metalinÄs konstrukcijos nukritimo pastebima, kaip patalpoje buvÄ darbuotojai iÅ¡eina, vÄliau pastebima, kaip darbuotojai pareina ir vÄl iÅ¡eina, taÄiau tyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių nefiksuojama. Vaizdo įraÅ¡e fiksuojamu laikotarpiu 10:51:47 vaizdo įraÅ¡as baigiasi.
Daugiau jokių tyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių vaizdo įraÅ¡e nepastebima. PridÄtos foto lentelÄs (t. 1, b. l. 141-142, 144-150); - ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 1770/2019(04), kurioje nurodyta, jog G. V. padaryti Å¡ie sužalojimai: kaukolÄs kaulų Le Fort III tipo lūžiai, atsiskiriant veidinei daliai nuo smegeninÄs dalies, kaukolÄs pamato kaulų lūžis, apatinio žandikaulio lūžis, kairÄs mentÄs lūžis, muÅ¡tinÄs žaizdos veide, poodinÄ kraujosruva veide, odos nubrozdinimas kairÄs akies apatiniame voke.
Sužalojimai padaryti kietais, bukais pavirÅ¡iais. Sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybÄmis ir laiku. G. V. dÄl kaukolÄs kaulų Le Fort III tipo lūžių bei kaukolÄs pamato lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 31-32); - Lietuvos teismo ekspertizÄs centro 2020 m. kovo 18 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 11-338(20), kurioje nurodyta:
1. Tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: statramstis, laikantis santvarÄ vertikalioje padÄtyje, buvo nupjautas, neužtikrinus santvaros stabilumo (santvara dar nebuvo užstropuota (prikabinta) prie tiltinio krano kablio), santvara virto ant Å¡ono, kliudÄ jos virtimo trajektorijoje dirbusį G. V. ir sunkiai jį traumavo. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinÄ sÄ lyga yra tai, jog buvo nupjautas statramstis, laikantis santvarÄ vertikalioje padÄtyje, kol dar nebuvo užtikrintas santvaros stabilumas kitu bÅ«du (santvara nebuvo prikabinta prie tiltinio krano kablio).
Tai, kad nebuvo visapusiÅ¡kai įvertinta profesinÄ rizika santvarų suvirintojų darbo vietose (nebuvo įvertintas toks rizikos veiksnys kaip santvaros užvirtimas ant Å¡alia dirbanÄių darbuotojų), darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nebuvo nurodytas Å¡is rizikos veiksnys ir nebuvo tinkamai (konkretumo prasme) nurodyti technologinių operacijų saugÅ«s atlikimo bÅ«dai, didino nelaimingo atsitikimo rizikÄ ir organizaciniu požiÅ«riu įtakojo nelaimingÄ atsitikimÄ .
2. Tiriamu atveju vykdyti darbai neatitiko Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo [2] 20 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo apie įmonÄs darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių aktų parengimÄ ir tai organizaciniu požiÅ«riu įtakojo nelaimingÄ atsitikimÄ .
3. Saugų darbų vykdymÄ nelaimingo atsitikimo atveju reglamentavo galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisÄs aktai, tame tarpe â Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas [2].
4. Atsakyta Išvados 2 punkte.
5. Klausimas nÄra darbų saugos specialisto kompetencija, todÄl netiriamas.
6. NukentÄjusio asmens â G. V. veiksmai, tai, kad jis dirbo santvaros kritimo trajektorijoje, turÄjo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui, bet jo nelÄmÄ (žr. IÅ¡vados 1 p.) 7. J. V. veiksmai, tai, kad jis nupjovÄ santvarÄ vertikalioje padÄtyje, kai santvara dar nebuvo stabilizuota, prikabinant jÄ prie tiltinio krano, ne tik turÄjo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui, bet tai buvo priežastis ir pagrindinÄ sÄ lyga tiriamam nelaimingam atsitikimui įvykti (žr. IÅ¡vados 1 p.) 8. J. V. ir G.
V. buvo apmokyti atlikti suvirinimo darbus ir tai patvirtinta jų pažymÄjimais. Jie buvo periodiÅ¡kai instruktuojami pagal Instruktavimo tvarkÄ , bet darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nÄra nurodyta, kaip saugiai atlikti santvaros stabilizavimÄ . TechnologinÄs kortelÄs / dokumentacijos, kur bÅ«tų nurodyti saugÅ«s tokio darbo atlikimo metodai, tyrimui nepateikta. TikÄtina, kad minÄtos aplinkybÄs didino nelaimingo atsitikimo rizikÄ ir organizaciniu požiÅ«riu turÄjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui.
9. Å io nelaimingo atsitikimo atveju (užvirtus apie 670 kg masÄs santvarai) asmeninÄs apsaugos priemonÄs negalÄjo apsaugoti darbuotojÄ ir tokių priemonių iÅ¡davimas neturÄjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, todÄl Å¡is klausimas netiriamas.
10. Atsakyta IÅ¡vados 9 punkte (t. 7, b. l. 78-83); - Lietuvos teismo ekspertizÄs centro 2022 m. balandžio 20 d. ekspertizÄs aktu Nr. 11-638(22), kuriame nurodyta:
1. Tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: statramstis, laikantis santvarÄ vertikalioje padÄtyje, buvo nupjautas prieÅ¡ tai neužtikrinus santvaros stabilumo, todÄl santvara virto ant Å¡ono, kliudÄ jos virtimo trajektorijoje dirbusį G. V. ir sunkiai jį traumavo. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinÄ sÄ lyga yra tai, jog buvo nupjautas statramstis, laikantis santvarÄ vertikalioje padÄtyje, kol dar nebuvo užtikrintas santvaros stabilumas kitu bÅ«du. Tai, kad nebuvo visapusiÅ¡kai įvertinta profesinÄ rizika santvarų suvirintojų darbo vietose (nebuvo įvertintas toks rizikos veiksnys kaip santvaros užvirtimas ant Å¡alia dirbanÄių darbuotojų), darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nebuvo nurodytas Å¡is rizikos veiksnys ir nebuvo nurodyti technologinių operacijų saugÅ«s atlikimo bÅ«dai, didino nelaimingo atsitikimo rizikÄ .
2. Tiriamu atveju vykdyti darbai neatitiko Instruktavimo tvarkos 10.2 p., 10.3 p. nurodyto reikalavimo apie įmonÄs darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių aktų parengimÄ ir darbuotojų supažindinimÄ su saugiais darbo metodais, tai didino nelaimingo atsitikimo darbe rizikÄ .
3. Saugų darbų vykdymÄ nelaimingo atsitikimo atveju reglamentavo galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisÄs aktai, tame tarpe â Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas [2].
4. Atsakyta Išvados 2 punkte.
5. NukentÄjusio asmens â G. V. veiksmai, tai, kad jis dirbo santvaros kritimo trajektorijoje, turÄjo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui, bet jo nelÄmÄ (žr. IÅ¡vados 1 p.).
6. J. V. veiksmai, tai, kad jis nupjovÄ statramstį, laikantį santvarÄ vertikalioje padÄtyje, kai santvara dar nebuvo stabilizuota, prikabinant jÄ prie tiltinio krano, ne tik turÄjo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui, bet tai buvo priežastis ir pagrindinÄ sÄ lyga tiriamam nelaimingam atsitikimui įvykti (žr. IÅ¡vados 1 p.).
7. J. V. ir G. V. buvo apmokyti atlikti suvirinimo darbus ir tai patvirtinta jų pažymÄjimais. Jie buvo periodiÅ¡kai instruktuojami pagal Instruktavimo tvarkÄ , bet darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nÄra nurodyta, kaip saugiai atlikti santvaros stabilizavimÄ .
8. Å io nelaimingo atsitikimo atveju (užvirtus apie 670 kg masÄs santvarai) asmeninÄs apsaugos priemonÄs negalÄjo apsaugoti darbuotojo nuo sužalojimų ir darbuotojo aprÅ«pinimas asmeninÄmis apsaugos priemonÄmis neturÄjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui.
9. UAB âPajÅ«rio saugaâ atliktas darbo vietų ((duomenys neskelbtini), užsakovas â UAB âAurometaâ) fizinių rizikos veiksnių tyrimas galiojo, kol nepasikeitÄ darbo sÄ lygos ir gamybos procesas.
10. Nuostatų [4] 4, 5 p. nurodyta, kad rizikos ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas įmonÄje konkreÄiuose rizikos vertinimo objektuose atnaujinamas arba atliekamas iÅ¡ naujo, atlikus gamybos procesų pakeitimus, dÄl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovÄs.
11. NagrinÄjamu atveju pasikeitus technologiniam procesui â pradÄjus gaminti didelių gabaritų gaminius ir jų stabilizavimui naudoti atramas (statramsÄius) bei tiltinį kranÄ (t. y. atsiradus naujiems darbo priemonÄms ir rizikos veiksniams â atsirado pavojus, kurį galÄtų sukelti griÅ«vantys ir krentantys gaminiai) UAB âAurometaâ privalÄjo atnaujinti fizinių rizikos veiksnių vertinimÄ suvirintojo darbo vietoje. Tokį rizikos veiksnių įvertinimo atnaujinimÄ numato Nuostatų [4] 4, 5, 18 p. reikalavimai.
12. BendrÄ ja profesinÄs rizikos vertinimo tvarka nenustatyta, kas kiek laiko turi bÅ«ti atliktas fizinių rizikos veiksnių tyrimas konkreÄioje darbo vietoje, bet Nuostatuose [4] nurodyta, kad rizikos ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas įmonÄje konkreÄiuose rizikos vertinimo objektuose atnaujinamas arba atliekamas iÅ¡ naujo atlikus gamybos procesų pakeitimus, dÄl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovÄs (žr. 4, 5 p.); įmonÄje vykdomas rizikos stebÄjimas, jeigu sÄ lygos įmonÄje pasikeiÄia tiek, kad gali padidÄti pavojus ar kilti naujas pavojus, rizikos vertinimas nedelsiant atnaujinamas (žr. 18 p.).
13. GaliojanÄiuose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisÄs aktuose nÄra numatyto reikalavimo, kad privaloma parengti technologines korteles, kuriose bÅ«tų nurodyti saugÅ«s metalinių santvarų suvirinimo metodai. Tokie saugÅ«s darbų atlikimo metodai gali bÅ«ti nurodyti ir kituose lokaliniuose (įmonÄs) aktuose, kaip nurodyta UAB âAurometaâ Instruktavimo tvarkos 10.2, 10.3 p.
14. GaliojanÄiuose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisÄs aktuose nÄra konkretaus reikalavimo dÄl darbo vietų iÅ¡dÄstymo, kiekvienu konkreÄiu atveju apie tai sprendžiama atlikus rizikos vertinimÄ darbo vietoje. Jeigu darbai bÅ«tų vykdomi tinkamai stabilizuojant ir įtvirtinant gaminius (santvaras), tai nebÅ«tų pagrindo teigti, kad suvirintojų darbo vietų iÅ¡dÄstymas gamybinÄse patalpose neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisÄs aktų reikalavimų.
15. Jeigu UAB âAurometaâ gamybinÄse patalpose suvirintojų darbo vietos viena nuo kitos bÅ«tų iÅ¡dÄstytos atstumu, didesniu negu suvirinamos detalÄs aukÅ¡tis, tai netgi esant tokiems patiems J. V. veiksmams, tiriamas nelaimingas atsitikimas nebÅ«tų įvykÄs, nes nuvirtusi detalÄ nepasiektų G. V..
16. Klausimas nÄra darbų saugos specialisto kompetencija, todÄl â netiriamas.
17. UAB âAurometaâ vadovas, gavÄs UAB âAurometaâ gamybinÄse patalpose 2021 m. lapkriÄio 24 d. atlikto profesinÄs rizikos vertinimo iÅ¡vadas â rizika suvirintojo darbo vietoje priimtina (žr. ProfesinÄs rizikos vertinimo kortelÄ Nr. 5), neprivalÄjo imtis veiksmų dÄl suvirintojų darbo vietų.
18. Klausimas nÄra darbų saugos specialisto kompetencija, todÄl â netiriamas.
19. Klausimas nÄra darbų saugos specialisto kompetencija, todÄl â netiriamas.
20. Pagal tyrimui pateiktÄ medžiagÄ nÄra pagrindo teigti, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo metu UAB âAurometaâ gamybinÄse patalpose darbo sÄ lygos įmonÄs suvirintojų darbo vietose neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisÄs aktų reikalavimų (t. 9, b. l. 125-132); - 2021 m. lapkriÄio 24 d. UAB âAurometaâ gamybinÄse patalpose, esanÄiose adresu â (duomenys neskelbtini), atlikto profesinÄs rizikos įvertinimo ataskaita, kurioje nurodyta: profesinÄs rizikos vertinimo objektas: Gamyba. Suvirintojas: su suvirinimo elektra aparatu, su pusautomaÄiu suvirinimo aparatu, krovinių tvarkymas rankomis, su nuo žemÄs valdomu kÄlimo įrenginiu, paruoÅ¡iamieji darbai, su rankiniais elektriniais ir akumuliatoriniais darbo įrankiais), profesinÄs rizikos įvertinimo metu (ProfesinÄs rizikos įvertinimo kortelÄ Nr.
5) buvo nustatyta, jog profesinÄ rizika suvirintojo darbo vietoje yra priimtina (t. 9, b. l. 23-28); - 2019 m. rugpjÅ«Äio 30 d. darbo sutartimi Nr. 158, kurioje nurodyta, jog darbdavys â UAB âAurometaâ priÄmÄ darbuotojÄ â J. V. į suvirintojo pareigas (t. 2, b. l. 120-121); - 2010 m. rugsÄjo 21 d. UAB âAurometaâ direktoriaus įsakymu Nr. 4-SD patvirtintais UAB âAurometaâ Suvirintojo elektra ir dujomis pareiginiai nuostatais Nr. 5, kuriuose apraÅ¡yta suvirintojo veikla, teisÄs pareigos ir su kuriais J.
V. 2019 m. rugsÄjo 2 d. supažindintas pasiraÅ¡ytinai (t. 2, b. l. 135-137); - ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentÄjusiojo G. V. parodymais, kur jis 2019 m. lapkriÄio 15 d. liudytojo apklausos metu parodÄ, jog UAB âAurometaâ dirba apie 4-5 metus. IÅ¡ pradžių apie pusÄ metų dirbo Å¡altkalviu, po to perÄjo į suvirintojo pareigas. Pagal specialybÄ yra suvirintojas, įgijÄs Å¡iÄ profesijÄ KlaipÄdos laivų politechnikos mokykloje. IÅ¡ viso suvirintoju dirba apie 9-10 metų. Pamena, kad pradÄjus dirbti UAB âAurometaâ jam buvo pravestas įvadinis instruktažas, pasiraÅ¡Ä Å¾urnale, jog buvo instruktuotas pagal darbų saugos reikalavimus, jam buvo paaiÅ¡kinta, kaip reikia saugiai atlikti darbÄ .
Taip pat buvo pravedami ir periodiniai instruktažai dÄl darbų saugos, pasiraÅ¡ydavo žurnale. Taip pat jam yra iÅ¡duotos ir darbo apsaugos priemonÄs â suvirintojo pirÅ¡tinÄs, Å¡almas, suvirinimo skydelis, Å¡lifavimo skydelis, spec. suvirintojo rÅ«bai, batai. Å itos saugos priemonÄs yra iÅ¡duotos jam asmeniÅ¡kai ir jas visada turi su savimi. TÄ dienÄ , kai įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. 2019 m. spalio 14 d. darbÄ pradÄjo 8 val., darbo vietoje, esanÄioje (duomenys neskelbtini). Kaip ir įprastai, atÄjÄs į darbÄ persirengÄ darbo rÅ«bus, saugos priemones â suvirinimo skydelį ir Å¡lifavimo skydelį jis laiko prie suvirinimo aparato, su kuriuo pastoviai dirba.
Apsaugos Å¡almÄ turi spintelÄje. Ä®vykio dienÄ jis Å¡almo iÅ¡ spintelÄs nepasiÄmÄ. Ä®vykio dienÄ toliau tÄsÄ jau anksÄiau pradÄtus darbus, virino metalinÄ santvarÄ . PaaiÅ¡kino, kad viena metalinÄ santvara susideda iÅ¡ dviejų 12 metrų ilgio metalinių vamzdžių, kurias tarpusavyje jungia 3 m ilgio metaliniai vamzdžiai. Jo darbas buvo suvirinti konstrukcijÄ iÅ¡ paminÄtų metalinių vamzdžių. Pradžioje metalinÄ santvara yra virinama paguldyta horizontalioje padÄtyje ant dviejų metalinių, apie 1,2 metro aukÅ¡Äio darbo stalų.
Toliau tÄsiant darbÄ , kai jau reikia virinti vamzdžio apatinį perimetrÄ , metalinÄ santvara pastatoma krano pagalba vertikaliai ir 4 metaliniais apie 1,2 m ilgio strypais pritvirtinama prie darbo stalo kojų. Tokiu bÅ«du įtvirtinta metalinÄ santvara stovi stabiliai ir yra saugu prie jos dirbti. Atlikus darbÄ ir norint metalinÄ santvarÄ paguldyti vÄl horizontaliai, santvara krano pagalba yra įtvirtinama, nupjaunami metaliniai strypai ir tada metalinÄ santvara yra vÄl paguldoma horizontaliai ant darbo stalų arba apverÄiama, priklauso nuo to, kokį toliau reikia darbÄ atlikti.
Neįtvirtinus santvaros kranu, metalinių strypų pjauti negalima, kitu atveju metalinÄ santvara gali nuvirsti, kadangi 12 m vamzdžio plotis yra tik apie 20 cm. Å alia jo, kažkur už 1,5 m dirbo kolega J. V.. Pastarasis dirbo tokį pat darbÄ kaip ir jis â virino metalinÄ santvarÄ . PrieÅ¡ įvykstant nelaimingam atsitikimui, buvo atkreipÄs dÄmesį, kad metalinÄ santvara, kuriÄ virino J. V., buvo vertikalioje padÄtyje, buvo pastatyta ant darbo stalų ir įtvirtinta metaliniais strypais. PrieÅ¡ tai, kai ant jo užvirto J.
V. virinta metalinÄ santvara, jis savo metalinÄ santvarÄ virino toje pusÄje, kur už 1,5 m buvo pastatyta J. V. metalinÄ santvara. Jo manymu, J. V. turÄjo jį perspÄti, jog nori keisti metalinÄs santvaros padÄtį, kadangi, kaip ir sakÄ, buvo nuo J. V. tik 1,5 m atstumu. TaÄiau J. V. neperspÄjo, prie jo priÄjÄs nebuvo. Tuo konkreÄiu momentu, kai ant jo užvirto metalinÄ santvara, jis virino, buvo užsidÄjÄs skydelį, buvo įjungÄs suvirinimo aparatÄ . StovÄjo nugara į J. V. virintÄ metalinÄ santvarÄ .
PaaiÅ¡kino, kad virinant suvirinimo aparatu yra įmanoma girdÄti žmogaus Å¡auksmÄ , žinoma, jeigu Å¡is pakankamai garsiai Å¡aukia, taÄiau Å¡iuo atveju J. V. tikrai neÅ¡aukÄ ir jo neperspÄjo. Taip pat nori pasakyti, kad tuo metu, kai virina, Å¡almo neužsideda, kadangi tokiu atveju nebÅ«tų įmanoma užsidÄti suvirinimo skydelio, kuris apsaugo veidÄ . Virinant ant galvos užsideda tik iÅ¡ nedegios medžiagos pagamintÄ kepurÄlÄ, kuri apsaugo nuo žarijų. Kaip ir sakÄ, prieÅ¡ nelaimingÄ atsitikimÄ , jis virino.
Pajuto, jog jį prispaudÄ metalinÄ santvara, prieÅ¡ tai jis net nematÄ, jog metalinÄ santvara virsta, nes, kaip minÄjo, buvo nusisukÄs, o be to, virino ir buvo užsidÄjÄs skydelį. UžsidÄjus skydelį regÄjimo laukas yra labai siauras, matosi tik virinimo vieta. Nugriuvusi metalinÄ santvara jį prispaudÄ prie jo metalinÄs santvaros. Negali dabar paaiÅ¡kinti kaip, taÄiau matyt jis iÅ¡lindo iÅ¡ metalinių santvarų tarpo ir nuÄjo į Å¡alį atsisÄsti. Suprato, kad griÅ«dama santvara kliudÄ galvÄ , juto, kad bÄga kraujas iÅ¡ nosies.
Kažkas iÅ¡ kolegų iÅ¡kvietÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir jis buvo iÅ¡vežtas į KlaipÄdos universitetinÄ ligoninÄ. Jam buvo atlikta galvos operacija. Apie dvi savaites buvo gydomas ligoninÄje. Å iuo metu tÄsia gydymÄ pas Å¡eimos gydytojÄ . Taip pat dar ne kartÄ teks važiuoti konsultuotis pas operavusį gydytojÄ Ä¯ KlaipÄdos universitetinÄ ligoninÄ dÄl veido ir raktikaulio sužalojimų. Kiek žino, už darbų saugÄ yra atsakingi meistrai A. ir A., jų pavardžių neprisimena.
Ä®vykio dienÄ abu meistrai buvo toje patalpoje, kur buvo virinamos metalinÄs santvaros. Ä®prastai meistrai bÅ«na arba salÄje, kur vyksta darbai, arba kabinete. KonkreÄiai pasakyti, kur meistrai buvo prieÅ¡ įvykstant nelaimingam atsitikimui, jis negali, neatkreipÄ dÄmesio. Kaip įvyko nelaimingas atsitikimas, galÄjo matyti surinkÄjai A., V., A., R., jų pavardžių nežino. Å ie asmenys dirbo arÄiausiai jo (t. 1, b. l. 157-160). 2020 m. rugsÄjo 28 d. papildomos apklausos metu G. V. parodÄ, jog įsidarbinÄs UAB âAurometaâ jis buvo supažindintas su darbų saugos ir sveikatos instrukcijomis.
Pamena, kad susipažinimas vyko UAB âAurometaâ patalpose, pas sekretorÄ kabinete. Pamena, kad pasiraÅ¡Ä Å¾urnale, jog susipažino su saugos ir sveikatos instrukcijomis. Tai, kad pasiraÅ¡Ä Å¾urnale, tikrai prisimena, o ar skaitÄ paÄias darbų ir saugos instrukcijas â neprisimena. Nenori suklaidinti, todÄl nurodÄ, jog neprisimena, ar skaitÄ paÄias instrukcijas ar ne. Kadangi yra praÄjÄ daug laiko, todÄl jis neprisimena, ar paÄias instrukcijas skaitÄ, ar jam jos buvo perskaitytos.
Nepamena ir to fakto, ar kai pasiraÅ¡Ä Å¾urnale, tuo momentu buvo įmonÄs direktorius R. A.. Dar nori paminÄti, kad kai įsidarbino UAB âAurometaâ, jis buvo įdarbintas Å¡altkalviu â montuotoju, o nuo 2016 m. tÄsÄ darbÄ kaip suvirintojas. Kadangi darbo specifika daug nepasikeitÄ, nepamena to fakto, ar buvo iÅ¡ naujo supažindintas su darbų saugos ir sveikatos instrukcijomis, negali nurodyti, ar iÅ¡ naujo pasiraÅ¡Ä kokiame žurnale. Per tÄ laikotarpį, kai dirbo UAB âAurometaâ, vykdavo tokie kasmetiniai instruktavimai.
Pamena, kad darbų vadovas pasakydavo, kad atvyks âsaugumietisâ ir praves instruktavimÄ . Negali nurodyti tiksliai, kiek kartų nuo 2015 m. iki nelaimingo atsitikimo buvo tokie instruktavimai, mano, kad kartÄ per metus. Tas instruktavimas vykdavo taip: atvykus âsaugumieÄiuiâ, darbuotojai susirinkdavo valgykloje, tada âsaugumietisâ pasakodavo, kad darbininkai turi dirbti saugiai, saugiai turi neÅ¡ti, stumti dujų balionus, pamena, kad yra minÄjÄs, jog atkreiptų dÄmesį į krano diržus, kad jie nebÅ«tų sutrÅ«kÄ.
Negali atkartoti konkreÄiai, kÄ bÅ«tent pasakodavo âsaugumietisâ, bet esmÄ tų instruktavimų buvo apie saugÄ darbo metu. Tokiuose instruktavimuose yra dalyvavÄs ir darbų vadovas A.. Kai âsaugumietisâ pravesdavo instruktaÅ¾Ä , tada darbuotojai galÄdavo užduoti klausimus. âSaugumieÄioâ pravedamas instruktažas vykdavo maždaug apie valandÄ . Negali pasakyti, iÅ¡ kokios įmonÄs bÅ«davo tas âsaugumietisâ, nežino jo nei vardo, nei pavardÄs. Net negali pasakyti ir to, ar pastoviai tas pats žmogus pravesdavo instruktaÅ¾Ä , neįsidÄmÄjo.
Instruktaže dalyvavÄ asmenys pasiraÅ¡ydavo ant lapo. Kas tai buvo per popieriaus lapas, jis negali įvardinti, tiesiog visi dalyvavÄ instruktaže darbuotojai pasiraÅ¡ydavo ant to lapo. Kas lieÄia darbo vietų iÅ¡dÄstymÄ , tai âsaugumietisâ nÄra akcentavÄs, kokiu atstumu turi bÅ«ti iÅ¡dÄstytos suvirintojų darbo vietos, bent jis Å¡ito neprisimena. Jo darbo vieta patalpoje buvo galima sakyti visÄ laikÄ ta pati. Jis buvo pasirinkÄs pats, savo nuožiÅ«ra, saugiausiÄ darbo vietÄ . IÅ¡laikyti didesnį atstumÄ tarp darbuotojų, tai yra, kad darbuotojai vienas nuo kito metalines santvaras virintų didesniu atstumu, nebuvo galimybÄs. Patalpa nebuvo didelÄ, todÄl iÅ¡dÄstyti didesniu atstumu darbo vietų tiesiog buvo neįmanoma.
Darbų vadovas A. Å . nÄra sakÄs, kad suvirintojų darbo vietos yra iÅ¡dÄstytos nesaugiu atstumu. Gali paminÄti, kad prasidÄjus darbo dienai, darbų vadovas A. Å ., pasakydavo, kokį darbÄ jis turi atlikti, pavesdavo jam darbo užduotis. Kas lieÄia darbų saugÄ , tai darbų vadovas žodžiu nepravesdavo darbų saugos instruktažo, neprimindavo saugos darbe reikalavimų. Kaip saugiai atlikti bÅ«tent metalinÄs santvaros surinkimo (suvirinimo) darbus, kaip užtikrinti santvaros stabilumÄ , Å¡ito jis iÅ¡moko per darbo patirtį.
IÅ¡ pradžių âAurometaâ jis nevirino tokių santvarų, stebÄdavo, kaip tÄ darbÄ atlieka kiti darbuotojai ir taip iÅ¡moko virinti ir įtvirtinti metalines santvaras. UAB âAurometaâ nebuvo pravesti mokymai, kaip saugiai atlikti šį darbÄ , tokiÄ patirtį jis įgijo tiesiog dirbdamas (t. 1, b. l. 157-164); - ikiteisminio tyrimo metui duotais liudytojo D. Å . parodymais, kur jis 2019 m. gruodžio 2 d. apklausos metu parodÄ, jog dirba UAB âAurometaâ suvirintoju. Apie minimÄ nelaimingÄ atsitikimÄ gali papasakoti, kad įvykio dienÄ , t. y. 2019 m. spalio mÄn., tikslios datos neprisimena, dirbo UAB âAurometaâ gamybinÄse patalpose.
TÄ dienÄ jam buvo pavesta Å¡lifuoti metalines detales. Žino, kad kiti darbuotojai tvirtino metalines santvaras. Jis prie metalinių santvarų įvykio dienÄ nedirbo. GamybinÄje patalpoje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, metalines santvaras virino G. V. ir J. V.. Darbo metu matÄ, kad J. dirbo prie vienos santvaros, o G. prie kitos santvaros. Kadangi jis dirbo savo darbÄ , tai J. ir G. atliekamų darbų nestebÄjo ir nieko apie jų atliekamÄ darbÄ prie metalinių santvarų negali pasakyti. GamybinÄje patalpoje G. su J. metalines santvaras vienas nuo kito virino apie pusantro metro atstumu.
Nuo G. V. darbo vietos iki jo darbo vietos atstumas buvo apie 10-12 metrų. Tarpe jokių aukÅ¡tų daiktų nebuvo, vaizdo niekas neužstojo. Dirbdamas jam pavestÄ darbÄ (tuo metu galÄjo bÅ«ti apie 11 val., tiksliai laiko negali pasakyti), iÅ¡girdo stiprų bildesį. AtsisukÄs į garso pusÄ, t. y. į tÄ pusÄ, kur prie metalinių santvarų dirbo G. V. ir J. V., pamatÄ, kad yra nugriuvusi metalinÄ santvara, prie kurios dirbo J. V.. Kadangi pamatÄ, kad prie G. jau yra priÄjÄs B. R. ir jam padeda, jis iÅ¡ gamybinÄs patalpos iÅ¡bÄgo lauk.
PaprasÄiausiai suveikÄ savisaugos instinktas ir tiek. Arti metalinių santvarų, prie kurių dirbo G. ir J., jis nÄjo, kaip konkreÄiai metalinÄ santvara sužalojo G., nematÄ ir apie tai nieko nežino. IÅ¡ kitų firmos darbuotojų (iÅ¡ ko konkreÄiai â negali įvardinti) sužinojo, kad metalinÄ santvara, prie kurios dirbo J. V., nugriuvo, nes jis nebuvo jos įsitvirtinÄs kranu. Bet kaip ir sakÄ, tai tik girdÄjo iÅ¡ kitų firmos darbuotojų, pats to momento, kaip griuvo metalinÄ santvara, prie kurios dirbo J.
V., nematÄ. Pats asmeniÅ¡kai darbo metu naudoja apsaugos priemones: Å¡almÄ , akinius, batus, specialius rÅ«bus. Tuo metu, kai virina, naudoja veidÄ dengiantį skydelį, Å¡almo tuo metu nenaudoja, kadangi naudoti ir skydelį, ir Å¡almÄ yra labai nepatogu. PrieÅ¡ įvykstant nelaimingam atsitikimui, jis buvo atkreipÄs dÄmesį, kad G. buvo užsidÄjÄs ant veido skydelį, Å¡almo užsidÄjÄs nebuvo. Ar prieÅ¡ įvykstant nelaimingam atsitikimui netoli metalinių santvarų, prie kurių dirbo J. ir G., buvo pastatytas kranas, neįsidÄmÄjo (t. 2, b. l. 67-70); - ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A.
Ž. parodymais, kur jis 2019 m. gruodžio 2 d. apklausos metu parodÄ, jog dirba UAB âAurometaâ Å¡altkalviu â montuotoju. Apie nelaimingÄ atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas kolega G. V., gali pasakyti, kad tÄ dienÄ , t. y. 2019 m. spalio mÄnesį, tikslios datos nepamena, jis dirbo gamybinÄse patalpose. Jam buvo pavesta gaminti metalinÄs santvaros detales. Ä®vykio dienÄ kolegos J. V. ir G. V. virino metalines santvaras. Konkreti jo darbo vieta yra prie pastato sienos, prieÅ¡ais langÄ , prieÅ¡ais jo darbo vietÄ , galima sakyti beveik statmenai, įvykio dienÄ metalines santvaras virino J. ir G..
Jie dirbo prie atskirų metalinių santvarų. MetalinÄs santvaros, prie kurių dirbo J. ir G., viena nuo kitos buvo pastatytos, jo manymu, apie 2 metrų atstumu. Nuo jo darbo vietos iki metalinÄs santvaros, prie kurios dirbo J., buvo apie 10-15 metrų atstumas, už J., arÄiau sienos, prie metalinÄs santvaros dirbo G.. GalÄjo bÅ«ti apie 11 val., kai jis stovÄjo prie savo darbo stalo, studijavo brÄžinius, buvo nusisukÄs nugara į metalines santvaras, prie kurių dirbo G. ir J.. IÅ¡girdo stiprų bildesį.
AtsisukÄs pamatÄ, kad nugriuvo J. metalinÄ santvara. Santvara buvo nugriuvusi į G. pusÄ. MatÄ, kad G. keliasi iÅ¡ po darbo stalo, matÄsi, jog jo veidas yra kruvinas. Prie G. pribÄgo kitas įmonÄs darbuotojas B. R.. MatÄ, kad J. stovÄjo netoli savo metalinÄs santvaros. Kadangi negali matyti kraujo, todÄl iÅ¡ karto iÅ¡ gamybinÄs patalpos iÅ¡Äjo lauk. PrieÅ¡ iÅ¡girstant bildesį, jis negirdÄjo žmogaus Å¡auksmo, perspÄjanÄio saugotis, iÅ¡ vis negirdÄjo jokio žmogaus Å¡auksmo.
Gali pasakyti, kad prieÅ¡ įvykstant nelaimingam atsitikimui, jis daugmaž prieÅ¡ 5-10 min. naudojosi kranu, kuriuo turÄjo naudotis ir J., norÄdamas paversti savo metalinÄ santvarÄ . PasinaudojÄs kranu, jį paliko Å¡alia savo darbo stalo. Prie krano nebebuvo prikabintų jokių metalinių dalių. Po nelaimingo atsitikimo klausÄ J., kaip nutiko, jog nugriuvo metalinÄ santvara, prie kurios jis dirbo. J. pasakÄ, kad jis nupjovÄ metalines kojas, kurios laikÄ metalinÄ santvarÄ , prieÅ¡ tai metalinÄs santvaros neįsitvirtinÄs kranu.
J. negalÄjo paaiÅ¡kinti, kodÄl jis prieÅ¡ nupjaudamas metalines kojas, neįsitvirtino metalinÄs santvaros kranu. PrieÅ¡ iÅ¡girstant bildesį, jis jau buvo baigÄs naudotis kranu, todÄl J. juo galÄjo naudotis, o kodÄl nepasinaudojo, to nežino. MatÄ, kad nugriuvus J. metalinei santvarai, G. iÅ¡ po savo darbo stalo keliasi atsukÄs nugarÄ Ä¯ tÄ pusÄ, kur stovÄjo J. metalinÄ santvara, todÄl galvoja, kad jis tuo metu, kai nugriuvo metalinÄ santvara, stovÄjo bÅ«tent atsukÄs į J. pusÄ nugarÄ .
Po to, kai jau G. buvo iÅ¡vežtas į gydymo įstaigÄ , matÄ, kad netoli jo darbo vietos, ant grindų, mÄtÄsi apsaugos skydelis, todÄl galvoja, kad prieÅ¡ įvykstant nelaimingam atsitikimui, G. buvo užsidÄjÄs bÅ«tent skydelį. Mano, kad Å¡almo G. užsidÄjÄs nebuvo, nes jeigu suvirintojas užsideda apsaugos skydelį ant veido, užsidÄti Å¡almo yra nebeįmanoma (t. 2, b. l. 79-82); - ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo B. R. parodymais, kur jis 2019 m. gruodžio 2 d. apklausos metu parodÄ, jog dirba UAB âAurometaâ Å¡altkalviu â montuotoju.
Apie nelaimingÄ atsitikimÄ , kurio metu buvo sužalotas įmonÄs darbuotojas G. V., gali papasakoti, kad įvykio dienÄ , t. y. 2019 m. spalio mÄnesį, tikslios dienos nepamena, dirbo UAB âAurometaâ gamybinÄse patalpose. TÄ dienÄ jam buvo pavesta sumontuoti detales. Prie metalinių santvarų jis nedirbo. Prie metalinių santvarų tÄ dienÄ dirbo J., pavardÄs nežino, ir G. V.. Tarp metalinių santvarų, prie kurių dirbo J. ir G., atstumas buvo apie 2 metrus, o gal ir daugiau, tiksliau negali pasakyti.
Jo darbo vieta nuo metalinių santvarų yra apie 10 metrų atstumu. GalÄjo bÅ«ti apie 11 val., kai dirbdamas savo darbo vietoje, iÅ¡girdo stiprų bildesį. AtsisukÄs į garso pusÄ pamatÄ, kad nugriuvo J. metalinÄ santvara. Ji buvo nugriuvusi į G. santvaros pusÄ. Taip pat pamatÄ, kad G. keliasi iÅ¡ po savo metalinÄs santvaros. Jis pribÄgo prie G.. PamatÄ, kad G. V. veidas kruvinas. Tada pavedÄ G. į Å¡alį, arÄiau administracijos patalpų. Buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba.
Paties momento, kaip nuvirto metalinÄ santvara, prie kurios dirbo J., nematÄ. Taip pat nebuvo atkreipÄs dÄmesio, kokioje padÄtyje â nugara ar priekiu į J. metalinÄ santvarÄ â darbavosi G.. PrieÅ¡ iÅ¡girsdamas stiprų bildesį, žmogaus Å¡auksmo negirdÄjo. Nebuvo atkreipÄs dÄmesio, ar prieÅ¡ įvykstant nelaimingam atsitikimui G. turÄjo užsidÄjÄs Å¡almÄ , bet sprendžiant iÅ¡ to, jog po to, kai jau G. buvo iÅ¡vežtas į ligoninÄ, netoli jo darbo vietos, ant grindų, matÄ sulankstytÄ skydelį, galvoja, kad G. buvo užsidÄjÄs ant veido apsauginį skydelį.
Tuo metu, kai asmuo užsideda apsauginį skydelį, Å¡almo užsidÄti neįmanoma. Po to, kai nuvedÄ G. prie administracijos patalpų, jis atbÄgo atgal į nelaimingo atsitikimo vietÄ . Tada J. klausÄ, kas nutiko. Tai jis pasakÄ, kad jis nupjovÄ atramÄ ir dÄl to metalinÄ santvara nugriuvo. Detaliau jo neklausinÄjo (t. 2, b. l. 73-76); - ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo M. D. parodymais, kur jis 2020 m. gruodžio 4 d. apklausos metu parodÄ, jog maždaug prieÅ¡ pusantrų metų dirbo įmonÄje UAB âAurometaâ.
Dirbdamas UAB âAurometaâ dirbo suvirintoju, virino metalines santvaras. PrieÅ¡ įsidarbindamas UAB âAurometaâ, jau buvo dirbÄs tokio pobÅ«džio darbÄ , todÄl tai, kaip saugiai atlikti metalinių santvarų virinimo darbÄ , kaip metalines santvaras reikia įsitvirtinti stropu, jau žinojo. Pamena, kad įsidarbinant įmonÄje jam buvo pravestas darbų saugos instruktažas, pasiraÅ¡Ä Å¾urnaluose, taÄiau pasakyti Å¡iai dienai su kokiomis darbų saugos instrukcijomis jis buvo supažindintas UAB âAurometaâ negali, nepamena koks asmuo jį su darbų saugos instrukcijomis supažindino.
Taip pat negali pasakyti, kokiuose bÅ«tent žurnaluose pasiraÅ¡Ä. Kai įsidarbinant buvo instruktuotas darbų saugos klausimais, ar tuo metu buvo konkreÄiai kalbama ir apie saugų metalinių santvarų virinimo darbÄ , kaip saugiai įtvirtinti metalinÄ santvarÄ , kaip jÄ Ä¯sitvirtinti stropu, Å¡iai dienai tikrai neprisimena. Kadangi tokio pobÅ«džio darbÄ kaip metalinių santvarų virinimÄ , iki įsidarbinant UAB âAurometaâ, jau buvo dirbÄs ir ankÅ¡Äiau kitose įmonÄse, tai teigti, kad bÅ«tent UAB âAurometaâ prieÅ¡ įsidarbinant instruktažo metu buvo kalbama apie saugų metalinių santvarų virinimÄ , jų įtvirtinimÄ negali, bijo, jog gali supainioti, kada ir kokioje įmonÄje buvo toks instruktažas atliktas.
UAB âAurometaâ jis pradirbo apie metus, darbams vadovavo A., pavardÄs neprisimena. Jo manymu A., kaip darbų vadovas, tikrai buvo rÅ«pestingas, jis pastoviai stebÄdavo, vaikÅ¡Äiodamas po salÄ, kaip bÅ«davo įtvirtintos metalinÄs santvaros atramų pagalba, pastoviai primindavo, kad darbÄ reikia atlikti saugiai, neskubant. A. akcentuodavo, kad metalines santvaras reikia virinti saugiai. Kadangi jis jau turÄjo tokios darbo patirties, tai jam priminti, kad prieÅ¡ nupjaunant metalines atramas, laikanÄias metalinÄ santvarÄ , jÄ reikia pirma įsitvirtinti stropu, nereikÄdavo.
TaÄiau, mano, kad jei A. bÅ«tų matÄs, kad jis dirba neteisingai, tikrai bÅ«tų tai pasakÄs ir priminÄs, kaip saugiai reikia atlikti metalinÄs santvaros virinimo darbus. A. vis akcentuodavo darbo metu, kad dirbti reikia saugiai. Jo manymu, konkreti darbo vieta, kurioje jis virino metalines santvaras, buvo saugiu atstumu nuo kito darbuotojo, virinanÄio metalines santvaras. Pamena, kad tuo metu dirbo trys suvirintojai ir, mano, kad tarp visų darbo vietų atstumai buvo saugÅ«s. Kiek metrų tarp darbo vietų buvo, pasakyti negali.
Jis turÄjo pastoviÄ darbo vietÄ , pats stebÄdavo, pasižiÅ«rÄdavo, kad kitas koks darbuotojas nebÅ«tų Å¡alia jo darbo vietos. Kas jam nurodÄ, kad turi dirbti toje darbo vietoje, neprisimena, tikriausiai tai buvo A.. Pamena, kad per tÄ metų laikotarpį įmonÄje metalines santvaras virino ir G., pavardÄs nežino (t. 2, b. l. 91-94); - ikiteisminio tyrimo metu duotais R. A., kurio atžvilgiu 2022 m. gegužÄs 13 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių), parodymais, kur jis 2021 m. liepos 29 d. apklausiamas kaip specialusis liudytojas, parodÄ, jog susipažinÄs su 2021 m. birželio 22 d. nutarimu jis nesutinka su tuo, kad pažeidÄ Ä¯statymus, kurie yra nurodyti nutarime.
Nutarime minimo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimų jis nepažeidÄ, nes buvo samdoma bendrovÄ, vykdanti darbų saugos reikalavimų atitikties įstatymams įvertinimÄ . UAB âPajÅ«rio saugaâ buvo atlikusi darbo vietų rizikos veiksnių vertinimÄ pagal vykdomÄ veiklÄ , nes be Å¡io vertinimo nebÅ«tų galima buvÄ vykdyti numatytų darbų. DÄl technologinių kortelių parengimo, tai Å¡iam konkreÄiam darbui jų parengti nebuvo bÅ«tina, tÄ patvirtino ir âPajÅ«rio saugaâ, kadangi jo įmonÄ darbus vykdo pagal individualius užsakymus ir atskirus projektinius sprendinius.
Jeigu kinta gaminių projektai, tai įstatymas neįpareigoja kiekvienu atveju parengti technologinÄ kortelÄ. DÄl metalinÄs santvaros virinimo saugaus darbo atlikimo metodikos, tai gali pasakyti, kad Å¡iuo konkreÄiu atveju tai yra akcentuojama per darbų saugos instruktavimÄ . J. V. dÄl saugaus darbų atlikimo virinant metalines konstrukcijas instruktuodavo darbų vadovas A. Å .. Jis gali patvirtinti, kad prieÅ¡ darbo dienos pradžiÄ tiek su suvirintojais, tiek ir su kitais darbuotojais aptardavo darbų eigÄ , jis girdÄdavo, kaip darbų vadovas A.
Å . primindavo darbuotojams, kaip saugiai virinti santvaras, kaip saugiai jas pakelti ar paguldyti naudojantis kranu. DÄl profesinÄs rizikos įvertinimo santvarų suvirintojų darbo vietose, tai gali pasakyti, kad dÄl tokios santvaros (su kuria buvo dirbama, kai įvyko nelaimingas atsitikimas) konkretaus gaminio suvirintojo darbo vietos rizikos įvertinimo nÄra, yra vertinama apskritai darbuotojo darbo vieta â suvirintojo, Å¡altkalvio, buhalterÄs. ProfesinÄ rizika nÄra vertinama dÄl konkretaus gaminio, tik dÄl darbuotojo darbo vietos.
Suvirintojų darbo vietų iÅ¡dÄstymas ceche atitiko nustatytus reikalavimus, pastabų iÅ¡ UAB âPajÅ«rio saugaâ dÄl suvirintojų darbo vietų iÅ¡dÄstymo nebuvo gauta. Nutarime minima, kad nebuvo įvertintas toks rizikos veiksnys, jog virinama santvara gali užvirsti ant Å¡alia dirbanÄio darbuotojo, tai su Å¡iuo punktu nesutinka, nes suvirintojų darbo vietos buvo iÅ¡dÄstytos saugiu atstumu, o tai, kad Å¡iuo konkreÄiu atveju griÅ«dama santvara kliudÄ Å¡alia dirbantį darbuotojÄ , įtakojo tai, kad santvara krisdama atsitrenkÄ Ä¯ suvirinimo įrenginį ir pakeitÄ kritimo kryptį.
Å is momentas yra užfiksuotas vaizdo įraÅ¡e, kurį yra pateikÄs. Jo manymu, jei griÅ«dama santvara nebÅ«tų atitrenkusi į suvirinimo įrenginį, ji bÅ«tų nugriuvusi ant žemÄs ir galimai bÅ«tų nekliudžiusi žmogaus. DÄl darbų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo, tai kaip ir yra minÄjÄs pateiktame raÅ¡te, jas paruoÅ¡Ä jis pats. Visos instrukcijos buvo perduotos tikrinti UAB âPajÅ«rio saugaâ. Å i įmonÄ jokių pastabų, papildymų dÄl turinio nepateikÄ.
Kalbant dÄl saugaus santvaros stabilizavimo, UAB âPajÅ«rio saugaâ, patikrinusi darbų saugos ir sveikatos instrukcijas, nenurodÄ, kad konkreÄiai reikia papildyti Å¡iuo aspektu. Saugus santvaros stabilizavimas tiek J. V., tiek kitiems suvirintojams buvo primenamas kasdien, žodinių instruktavimų metu. UAB âPajÅ«rio saugaâ pagal paslaugų sutartį turÄjo pareigÄ Ä¯vertinti ne tik procedÅ«rinių dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams, bet ir jų turinį. Atsakyti į klausimÄ , ar įmonÄs UAB âPajÅ«rio saugaâ atsakingi darbuotojai tikrino instrukcijų turinį - negali, jokių pastabų dÄl instrukcijų papildymo nepateikÄ.
Atsakymai į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no klausimus: nelaimingas atsitikimas įvyko tik dÄl darbuotojo J. V. aplaidaus darbo, dÄl to, kad jis neprikabinÄs kranu santvaros, nupjovÄ metalinį strypÄ ; suvirintojų darbo vietų iÅ¡dÄstymas, atstumai keiÄiasi pagal gaunamų užsakymų darbo pobÅ«dį. Suvirintojas, gavÄs naujÄ užduotį, tam, kad atliktų darbÄ saugiai, yra instruktuojamas darbų vadovo ir pastoviai atliekama darbo kontrolÄ. Darbų vadovas įvertina, ar suvirintojo darbo vieta yra saugi, ar atitinka saugumo reikalavimus, ar suvirintojų darbo vietos iÅ¡dÄstytos saugiu atstumu, atsižvelgdamas į gaminamÄ gaminį; specialistas, vertindamas darbų saugÄ , įvertina įmonÄs veiklÄ pagal nustatytÄ metodikÄ , kadangi įmonÄ gamina skirtingus gaminius, įvertinti suvirintojo darbo vietÄ naudojant kranÄ nÄra jokių objektyvių galimybių, nÄra galimybių iÅ¡ anksto numatyti, ar suvirintojui iÅ¡vis bus reikalinga darbo metu naudotis kranu, kadangi pagrindinÄ suvirintojo darbo priemonÄ yra suvirinimo aparatas, o kranas yra tik pagalbinÄ darbo priemonÄ, naudojama dÄl to, kad nebÅ«tų pažeista darbuotojo sveikata (t. 8, b. l. 54-57); - ikiteisminio tyrimo metu duotais A.
Å ., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, duotais parodymais, kur jis 2020 m. birželio 18 d. papildomos įtariamojo apklausos metu parodÄ, jog nuo 2016 m. rugsÄjo 26 d. dirba UAB âAurometaâ darbų vadovu. Dirbdamas UAB âAurometaâ jis turÄjo darbų saugos pažymÄjimÄ . Sutinka su tuo, kad eidamas darbų vadovo pareigas jis buvo atsakingas už tai, kaip darbuotojai laikosi darbų saugos reikalavimų. Tai jį įpareigojo darbų vadovo pareiginÄ instrukcija. Gali paaiÅ¡kinti, kad kai asmuo bÅ«davo įdarbinamas UAB âAurometaâ, pirminį darbuotojo instruktavimÄ vykdydavo UAB âAurometaâ darbuotoja R., pavardÄs nežino.
Ji darbuotojus supažindindavo su instrukcijomis, užpildydavo atitinkamus žurnalus ir duodavo darbuotojams pasiraÅ¡yti. Pats asmeniÅ¡kai Å¡iuose instruktavimuose nedalyvaudavo, kadangi tai jo neįpareigojo pareiginÄ darbo instrukcija. Kaip buvo instruktuotas darbuotojas J. V. - nežino, nieko apie tai negali pasisakyti. Ä®monÄje buvo numatytas ir periodinis instruktavimas, kuris vyko daugmaž kas tris mÄnesius. Šį instruktavimÄ atlikdavo darbų saugos specialistas D., pavardÄs nežino. UAB âAurometaâ buvo sudariusi sutartį su įmone iÅ¡ KlaipÄdos, kurios darbų saugos specialistas D. ir instruktuodavo darbuotojus saugos ir sveikatos klausimais.
Ar tokiame instruktavime nors kartÄ dalyvavo J. V., negali pasakyti. Tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas UAB âAurometaâ įmonÄje, gamybinÄse patalpose, adresu â (duomenys neskelbtini), buvo virinamos metalinÄs santvaros. Ä®monÄje pastoviai buvo vykdoma veikla, susijusi su santvarų, kolonų virinimu. Tokio tipo santvaros, kokia užvirto ant darbuotojo G. V., jau buvo virinamos apie du mÄnesius. Metalines santvaras virino trys, keturi įmonÄs darbuotojai. 2019 m. spalio 14 d., kai įvyko nelaimingas atsitikimas, metalines santvaras virino du įmonÄs darbuotojai â G.
V. ir J. V.. Jų darbo vietos viena nuo kitos buvo įrengtos 2,5 metro atstumu. J. V. ir G. V. darbo vietos buvo pastoviai tos paÄios. Nelaimingo atsitikimo dienÄ J. V. ir G. V. darbÄ pradÄjo 8 val. ryto. Jie turÄjo tÄsti praÄjusiÄ dienÄ pradÄtus darbus, tÄsti metalinių santvarų virinimÄ . Darbuotojams kiekvienÄ rytÄ , prieÅ¡ darbo pradžiÄ , primindavo, kaip saugiai turi bÅ«ti elgiamasi darbo metu. Primindavo, kad horizontalioje padÄtyje metalinÄ santvara turi bÅ«ti įtvirtinta atsvaromis, o norint metalinÄ santvarÄ paguldyti horizontaliai, ji pirmiausia turi bÅ«ti įtvirtinta krano pagalba, o tik paskui nupjaunamos atsvaros.
Tai darbuotojams primindavo ne tik prieÅ¡ darbų pradžiÄ rytais, bet dar po kelis kartus pakartodavo ir darbo eigoje. Ä®monÄs darbuotojas J. V. žinojo ir suprato, kaip reikia saugiai į horizontaliÄ padÄtį paguldyti metalinÄ santvarÄ . Jis įmonÄje dirbo apie tris mÄnesius, taÄiau, Å¡ioje įmonÄje buvo dirbÄs prieÅ¡ kokius metus ir tada jo darbo specifika buvo tokia pat, metalinių santvarų ir kolonų virinimas. Jis savo darbÄ iÅ¡manÄ, dÄl jo atliekamo darbo nebuvo kilÄ jokių problemų.
Tuo metu, kai J. V. įmonÄje dirbo anksÄiau, darbams vadovavo ne jis, todÄl apie jo atliekamų darbų kokybÄ, negali nieko pasakyti. Darbo vietos, kuriose dirbo J. V. ir G. V., tose vietose buvo įrengtos pastoviai, tos darbuotojų vietos jau buvo įrengtos nuo tada, kai jis pradÄjo dirbti UAB âAurometaâ darbų vadovu. Tuo momentu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, apie 11 val., jam į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paskambino įmonÄs direktorius R. A. ir nurodÄ, kad priimtų dažus, kuriuos atveÅ¡ âDPDâ kurjeris.
Jis iÅ¡Äjo į laukÄ , prie dažyklos patalpos, priimti iÅ¡ kurjerio dažus, juos sudÄti į sandÄlį. BÅ«nant prie sandÄlio, prie jo priÄjo A. Ž. ir pasakÄ, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, metalinÄ santvara prispaudÄ darbuotojÄ G. V.. Ä®ÄjÄs į gamybos patalpÄ , vietoje, kur darbuotojai rÅ«ko, pamatÄ G. V., jis buvo sužeistas. Kartu su kita darbuotoja R. teikÄ G. V. pirmÄ jÄ pagalbÄ , buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba ir G. V. iÅ¡vežtas į gydymo įstaigÄ .
Jis aiÅ¡kinosi, kodÄl įvyko nelaimingas atsitikimas. J. V. jam pasakÄ, kad jis yra kaltas dÄl įvykusio nelaimingo atsitikimo, nes neprikabinÄs kranu metalinÄs santvaros, nupjovÄ atsvarÄ . J. V. nepaaiÅ¡kino, kodÄl taip pasielgÄ. Mano, kad tokį J. V. poelgį galÄjo įtakoti psichologinÄ Ä¯tampa darbe, kadangi darbuotojams atlyginimai buvo nemokÄti apie porÄ mÄnesių. Ä® apklausos metu pateiktÄ klausimÄ : ar JÅ«s privalÄjote darbų atlikimo metu pastoviai bÅ«ti patalpoje, kur J.
V. ir G. V. virino metalines santvaras? AtsakÄ: neprivalÄjo, nes jo darbas buvo ne tik kontroliuoti kaip yra virinamos metalinÄs santvaros, bet ir kaip yra vykdomas konstrukcijų dažymas, kuris vyko kitoje patalpoje, o taip pat turÄdavo prižiÅ«rÄti, kaip vyksta gaminių pakrovimas, tekdavo ir iÅ¡važiuoti iÅ¡ teritorijos, ir atvežti darbuotojams darbo priemones, rengti ir pildyti dokumentacijÄ , todÄl fiziÅ¡kai nebuvo įmanoma pastoviai bÅ«ti patalpoje, kurioje vyko metalinių konstrukcijų virinimas.
Ä® pateiktÄ klausimÄ : ar sutinkate su tuo, kad JÅ«sų pareiga buvo parengti technologines korteles, kuriose bÅ«tų numatytas metalinių santvarų surinkimų technologinis procesas, saugÅ«s darbų atlikimo metodai? AtsakÄ: nesutinka su tuo, nes pareiginÄ darbo instrukcija jo neįpareigojo parengti technologines korteles, kuriose bÅ«tų numatytas metalinių santvarų surinkimų technologinis procesas, saugÅ«s darbų atlikimo metodai. Tai turÄjo atlikti gamybos vadovas A. L. ir darbų saugos specialistas iÅ¡ įmonÄs, su kuria UAB âAurometaâ buvo sudariusi sutartį.
Ä® pateiktÄ klausimÄ : ar sutinkate su tuo, kad JÅ«s privalÄjote įvertinti profesinÄ rizikÄ santvarų suvirintojų darbo vietose, įvertinti tai, kad griÅ«dama santvara gali užvirsti ant Å¡alia dirbanÄio darbuotojo? AtsakÄ: neprisiima tuo klausimu sau atsakomybÄs, nes kai jis pradÄjo dirbti UAB âAurometaâ tos darbo vietos gamybinÄje patalpoje jau buvo iÅ¡dÄstytos. Per darbo praktikÄ atvykÄs darbų saugos specialistas iÅ¡ įmonÄs, su kuria UAB âAurometaâ buvo sudariusi sutartį, nei karto neiÅ¡sakÄ pastabų, jog nesaugiu atstumu yra iÅ¡dÄstytos darbuotojų darbo vietos.
Ä® pateiktÄ klausimÄ : ar JÅ«s pažeidÄte darbų vadovo pareiginÄs instrukcijos reikalavimus, kurie yra nurodyti praneÅ¡ime apie įtarimÄ ? AtsakÄ: mano, kad nepažeidÄ, kaip ir minÄjo, darbuotojus žodžiu instruktuodavo kiekvienÄ rytÄ , o taip pat kaip saugiai atlikti darbus dar primindavo ir darbo eigoje, net po kelis kartus. Pagal fizines galimybes jis kontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Ä® pateiktÄ klausimÄ : JÅ«sų, kaip darbų vadovo nuomone, kodÄl įvyko Å¡is nelaimingas atsitikimas? AtsakÄ: mano, kad darbuotojus, o taip pat ir J.
V., psichologiÅ¡kai veikÄ tai, kad nebuvo laiku iÅ¡mokÄti atlyginimai. PrieÅ¡ nelaimingÄ atsitikimÄ darbuotojai pastoviai klausdavo, kada bus mokamas atlyginimas, o tai keldavo jiems įtampÄ (t. 7, b. l. 138-142). ?? DÄl veikos, numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisÄjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybÄ, turinÄiÄ reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai, be to, įrodymais gali bÅ«ti tik teisÄtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 3-4 dalys).
Pagal BK 137 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dÄl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Sunkus sveikatos sutrikdymas dÄl neatsargumo yra sveikatos sutrikdymas kitam žmogui dÄl nusikalstamo pasitikÄjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padaromas dÄl nusikalstamo pasitikÄjimo, jeigu jį padarÄs asmuo numatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, taÄiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikÄjosi jų iÅ¡vengti (BK 16 straipsnio 2 dalis).
Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padarÄs asmuo nenumatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galÄjo ir turÄjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Baudžiamoji atsakomybÄ už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dÄl neatsargumo kitam žmogui kyla nustaÄius, kad kaltininko veika buvo nukentÄjusio asmens sunkaus sužalojimo priežastis, kad yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis veikos bei padarinių ryÅ¡ys ir kad Å¡ie padariniai buvo dÄsningas veikos rezultatas.
Teismų praktikoje priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga, bet ir Å¡ių padarinių priežastis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007). Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje teigiama, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklÄs nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ .
BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno nusikalstamos veikos dalyvio padaryti pažeidimai buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dÄsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017). Atitinkamai baudžiamosios teisÄs moksle yra teigiama, kad pagal adekvataus priežastinio ryÅ¡io teorijÄ priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir jų žalingų pasekmių egzistuoja tada, kai veiksmai padidina pasekmių atsiradimo galimybÄ.
Kitaip tariant, kadangi veiksmai padidina žalingų pasekmių atsiradimo rizikÄ , atsiradusios neigiamos pasekmÄs yra laikytina normalia tų veiksmų pasekme. IÅ¡ tokio adekvataus priežastinio ryÅ¡io apibÅ«dinimo matyti, kad gali egzistuoti daug kurios nors pasekmÄs priežasÄių ir adekvati priežastis nÄra vienintelÄ tam tikrų pasekmių priežastis, tik ji, paversdama tikrove tam tikrų pasekmių atsiradimo tikimybÄ, iÅ¡siskiria iÅ¡ kitų priežasÄių. Å i teorija yra aktuli sprendžiant nerÅ«pestingos veikos nulemtas pasekmes ir / ar tais atvejais, kai reikia vertinti ir iÅ¡skirti iÅ¡ kelių priežasÄių tÄ pagrindinÄ, nulÄmusiÄ Å¾alingas pasekmes.
Å ia linkme formuojama ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, kurioje teigiama, kad tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasÄių, bÅ«tina įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ padariniams atsirasti turÄjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidÄjusiais prie padarinių kilimo (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-342/2009, 2K-443/2014, 2K-512/2014, 2K-390-1073/2017). Sprendžiant asmens kaltÄs klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinama objektyvių įvykio aplinkybių visuma: kitų įvykio dalyvių veiksmai, taip pat asmeninÄs kaltininko savybÄs: profesinÄ ir gyvenimiÅ¡ka patirtis ir kitos aplinkybÄs. TodÄl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimÄ ) ir sprendžiant priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltÄs klausimus bÅ«tina nustatyti momentÄ , kada kaltininkas turÄjo realiÄ galimybÄ pastebÄti tokį pavojų kelianÄias aplinkybes.
GalÄjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia asmens realiÄ galimybÄ konkreÄioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ bei numatyti įvykį, dÄl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkreÄiu atveju įvertinus realiÄ situacijÄ , kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad J. V. dÄl neatsargumo sunkiai sužalojo G. V., t. y. atlikdamas santvaros virinimo darbus, prieÅ¡ nupjaudamas santvarÄ vertikaliai laikantį statramstį, neprikabino jos prie tiltinio krano kablio, dÄl ko griÅ«dama santvara sunkiai sužalojo Å¡alia dirbusį G.
V., dÄl ko jis patyrÄ kaukolÄs kaulų Le Fort III tipo lūžius, atsiskiriant veidinei daliai nuo smegeninÄs dalies, kaukolÄs pamato kaulų lūžius, apatinio žandikaulio lūžius, kairÄs mentÄs lūžius, muÅ¡tines žaizdas veide, poodinÄ kraujosruvÄ veide, odos nubrozdinimÄ kairÄs akies apatiniame voke. Teismo vertinimu, nagrinÄjamoje byloje nustatyti visi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji požymiai, taip pat ir tai, kad J.
V. veikÄ neatsargiai, o bÅ«tent dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, t. y. nenumatÄ, jog dÄl jo neveikimo gali atsirasti padariniai, taÄiau pagal savo asmenines ir darbines savybes turÄjo ir galÄjo numatyti. J. V. turÄjo ir galÄjo numatyti, kad nupjaunant virintos santvaros atramas, santvaros neprikabinus prie krano, ji gali virsti ir sužaloti Å¡alia dirbusį G. V.. Å ias aplinkybes byloje patvirtino ir pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinÄjimo metu duodamas paaiÅ¡kinimus, kur pripažino padarÄs Å¡iÄ nuskalstamÄ veikÄ , taip pat liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti D.
Å ., A. Ž., B. R. ir nukentÄjusysis G. V., taip pat įvykio vietos, daiktų apžiÅ«ros protokolai, vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ įvykio vietos. Specialisto iÅ¡vada Nr. G 1770/2019(04), kurioje nurodyta, jog G. V. dÄl kaukolÄs kaulų Le Fort III tipo lūžių bei kaukolÄs pamato lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužÄs 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6 punkte, sunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas kai yra kaukolÄs skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai (6.6.1 papunktis).
Taigi ikiteisminio tyrimo metu J. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. DÄl bausmÄs skyrimo J. V. Kaltinamojo J. V. atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, jog pripažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei atsipraÅ¡Ä nukentÄjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas kaltinamajam bausmÄ teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadijÄ â padaryta viena baigtinÄ neatsargi veika (BK 16 straipsnio 3 dalis), į kÄsinimosi dalyko vertingumÄ , padarytos žalos dydį ir mastÄ , nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ ir vietÄ , žalingų pasekmių turinį ir sunkumÄ .
BausmÄs paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybÄ jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismas, skirdamas bausmÄ kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmÄs paskirtį, nurodytÄ BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, į tai, jog J.
V. anksÄiau teismo neteistas (t. 7, b. l. 121), administracine tvarka baustas, taÄiau nusikalstamos veikos padarymo metu baustumas iÅ¡nykÄs (t. 7, b. l. 122-123), dirbantis (t. 7, b. l. 184, t. 10, b. l. 96), darbo pobÅ«dis iÅ¡vykimas į komandiruotes į užsienį, turintis nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , vedÄs, atsakomybÄ lengvinanÄias aplinkybes bei atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nebuvimÄ . Teismas atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, taip pat į teisinį reglamentavimÄ , t. y. jog 2019 m. birželio 27 d.
įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., buvo pakeista BK 75 straipsnio redakcija, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi norma, jog atidedant paskirtos areÅ¡to bausmÄs vykdymÄ , intensyviÄ priežiÅ«rÄ teismas privalo nustatyti visais atvejais, kai tuo tarpu baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų paskyrimas yra teismo diskrecijos teisÄ (Å iaulių apygardos teismo nutartys Nr. 1A-185-616/2022 ir 1A-193-309/2022), nesutinka su prokuroro pozicija skirti kaltinamajam areÅ¡to bausmÄ, kurios vykdymÄ atidÄti netaikant kaltinamajam intensyvios priežiÅ«ros.
TodÄl, atsižvelgiant į J. V. darbo pobÅ«dį, tikslinga J. V. paskirti sankcijoje numatytÄ griežtesnÄ bausmÄ, t. y. laisvÄs atÄmimÄ , jos dydį nustatant artimÄ minimumui (BK 50 straipsnis, 137 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 641 straipsniu baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinÄjus atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , nuteistajam skiriama bausmÄ, kuri tuo paÄiu nuosprendžiu sumažinama vienu treÄdaliu. Å i nustatyta taisyklÄ taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas.
Kadangi kaltinamasis J. V. visiÅ¡kai prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , paskirtoji bausmÄ mažintina vienu treÄdaliu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvÄs atÄmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dÄl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyÄinius nusikaltimus, teismas gali atidÄti paskirtos bausmÄs vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalį, bausmÄs vykdymas pagal Å¡io straipsnio 2 dalį gali bÅ«ti atidÄtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, jo asmenybÄ, t. y. yra Å¡iuo metu dirbantis, turintis pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kad anksÄiau teismo neteistas, administracine tvarka nebaustas, kad realus laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryÅ¡ius, atimti iÅ¡ kaltinamojo galimybÄ dirbti bei gyventi visavertį gyvenimÄ , dirbti ir iÅ¡laikyti save, nusikalstamos veikos pavojingumÄ , atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamÄ veikÄ padarÄ dÄl neatsargumo, bÅ«damas labai susijaudinÄs, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmÄs vykdymas gali bÅ«ti atidÄtas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmÄs tikslai bus pasiekti J.
V. be realaus bausmÄs atlikimo. Vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, įpareigojant per visÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpį: tÄsti darbÄ bei neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo. Kaltinamajam J. V. iki nuosprendžio įsiteisÄjimo paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 25 d. paskirta kardomoji priemonÄ raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti (t. 7, b. l. 178-179). BausmÄs vykdymo atidÄjimo pradžia skaiÄiuotina nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
J. V. įpareigotinas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisÄjimo arba probuotojo Å¡aukimo gavimo dienos atvykti į probacijos tarnybÄ (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas). DÄl civilinių ieÅ¡kinių Civilinis ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius ikiteisminio tyrimo metu pateikÄ civilinį, kuriuo praÅ¡Ä solidariai iÅ¡ atsakovų UAB âAurometaâ ir R. A. priteisti 8000,49 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti (t. 6, b. l. 73-169).
IeÅ¡kinys motyvuojamas tuo, jog civilinis ieÅ¡kovas 2019 m. gruodžio 9 d. priÄmÄ sprendimÄ Nr. VPA_SP5-3001, kuriuo nusprendÄ G. V. 2019 m. spalio 14 d. įvykusį sunkų nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu. Civilinis ieÅ¡kovas 2020 m. gegužÄs 27 d. priÄmÄ sprendimÄ Nr. VPA_SP5-562, kuriuo nusprendÄ G. V., laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. skirti ir mokÄti netekto darbingumo periodinÄ kompensacijÄ . IeÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. liepos 31 d. priskaiÄiavo ir iÅ¡mokÄjo 8000,49 Eur (7034,89 Eur ligos iÅ¡mokos laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., 64,52 Eur netekto darbingumo periodinÄs kompensacijos ir 901,08 Eur netekto darbingumo pensijos).
Taigi 2020 m. liepos 31 d. yra padaryta iÅ¡ viso 8000,49 Eur materialinÄ Å¾ala, kuriÄ pagal BK 176 straipsnį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidÄs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisÄs aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dÄl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Civilinis ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius savo civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ esmÄs grindžia tuo, jog 2019 m. gruodžio 13 d. gavus TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų skyriaus raÅ¡tÄ Nr. 86-S-10227 apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-46031-19, pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, dÄl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.
TaÄiau Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkÄs prokuratÅ«ra (TelÅ¡iai) 2022 m. gegužÄs 13 d. nutarimu âNutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje dÄl nusikalstamos veikos ir įtariamojo atžvilgiuâ, nutraukÄ ikiteisminį tyrimÄ dalyje dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, ir įtariamojo R. A. atžvilgiu (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-46031-19), nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių. Byloje gautas civilinio atsakovo UAB âAurometaâ atsiliepimas į civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡oma civilinį ieÅ¡kinį atmesti (t. 10, b. l. 116-120).
Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog civilinis atsakovas buvo apdraudÄs nukentÄjusįjį asmenį G. V. socialiniu draudimu ir mokÄjo socialinio draudimo įmokas, todÄl civilinis atsakovas mokÄjo socialinio draudimo įmokas ir tokiu bÅ«du apdraudÄ savo atsakomybÄ dÄl nelaimingų atsitikimų darbe. Draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokÄjusios socialinio draudimo įstaigos neįgyja regreso teisÄs į žalÄ padariusį asmenį, kai draudimo įmokas už nukentÄjusįjį asmenį mokÄjo žalÄ padarÄs asmuo, todÄl civilinis ieÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ civilinio atsakovo 8000,49 Eur žalos atlyginimo dÄl nukentÄjusiajam G.
V. iÅ¡mokÄtų socialinio draudimo iÅ¡mokų. Civilinis atsakovas nesutinka su solidariÄ ja civilinio atsakovo ir R. A. civiline atsakomybe. PastebÄjo, jog UAB âAurometaâ vadovui R. A. nekyla solidarioji atsakomybÄ dÄl žalos atlyginimo tretiesiems asmenims, nes R. A. veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių ir R. A. veiksmais nebuvo padaryta turtinÄ Å¾ala civiliniam ieÅ¡kovui, todÄl R. A. negali materialiai atsakyti už civilinio ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ . Sutiktina su civilinio atsakovo UAB âAurometaâ atsiliepime iÅ¡dÄstytais motyvais.
Civilinis ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius siekia prisiteisti 8000,49 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro 7034,89 Eur ligos iÅ¡mokos laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., 64,52 Eur netekto darbingumo periodinÄs kompensacijos ir 901,08 Eur netekto darbingumo pensijos, kurie buvo iÅ¡mokÄti G. V. dÄl 2019 m. spalio 14 d. įvykusio įvykio, kurio metu G. V. patyrÄ sunkų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ byloje esanÄių duomenų nustatyta, jog G. V. 2015 m. rugpjÅ«Äio 10 d. sudarÄ Darbo sutartį Nr. 123 su UAB âAurometaâ ir nuo 2015 m. rugpjÅ«Äio 10 d. pradÄjo dirbti UAB âAurometaâ Å¡altkalviu-montuotoju.
Darbo sutartis pakeista (papildyta) nuostata, jog nuo 2016 m. rugsÄjo 1 d. dirbs suvirintoju (pakeistas sutarties 1.2. punktas ir iÅ¡dÄstytas taip: âsuvirintojasâ, įsakymo Nr. 1245, t. 1., b. l. 123-128). Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) numatÄ, jog asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos RespublikÄ ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) <...> draudžiami pensijų, ligos, motinystÄs, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 4 straipsnis numatÄ, jog nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1â4 dalyse ir 6 straipsnio 4, 5, 8, 9, 10 dalyse. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 1 punktas numatÄ, jog Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje nurodytų asmenų draudÄjai yra pagal darbo sutartį dirbanÄių asmenų darbdaviai.
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 6 dalis numatÄ, jog draudÄjas â darbdavys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, taip pat valstybÄs ar savivaldybÄs institucija, įstaiga ar įmonÄ, mokantys arba pagal įstatymus privalantys mokÄti valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui. Taigi konstatuotina, jog 2019 m. spalio 14 d.
G. V. siejo darbo teisiniai santykiai su UAB âAurometaâ ir UAB âAurometaâ tÄ dien buvo G. V. darbdavys, kuris yra mokantis valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui. Atkreiptinas dÄmesys į CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ iÅ¡imtį, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokÄjusios socialinio draudimo įstaigos neįgyja regreso teisÄs į žalÄ padariusį asmenį, kai draudimo įmokas už nukentÄjusįjį asmenį mokÄjo žalÄ padarÄs asmuo.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymÄ pensijų, ligos, motinystÄs, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo â viena iÅ¡ socialinio draudimo rūšių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba â socialinio draudimo sistemos dalyvÄ ir disponuoja iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo gautomis lÄÅ¡omis (3 straipsnio 1 punktas). Tiek nukentÄjusysis G. V., tiek kaltinamasis J. V. įvykio metu pagal darbo sutartis dirbo UAB âAurometaâ. Už juos darbdavys (UAB âAurometaâ) mokÄjo socialinio draudimo įmokas, taip drausdamas savo atsakomybÄ dÄl nelaimingų atsitikimų darbe, ir tai atitinka CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytos iÅ¡imties sÄ lygas.
Be to, bÅ«tina remtis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, kur buvo nagrinÄti ir aiÅ¡kinti tapatÅ«s teisiniai santykiai. CivilinÄje byloje Nr. 3K-7-166/2006 yra iÅ¡aiÅ¡kinta CK 6.290 straipsnio 3 dalies nuostata, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokÄjusios socialinio draudimo įstaigos neįgyja regreso teisÄs į žalÄ padariusį asmenį, kai draudimo įmokas už nukentÄjusį asmenį mokÄjo žalÄ padarÄs asmuo (Žr. ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2008 ir Nr. 2K-65/2014).
Be kita ko, civilinis ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ir solidarų reikalavimÄ UAB âAurometaâ direktoriui R. A., taÄiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnio prasme G. V. darbdavys buvo UAB âAurometaâ, o UAB âAurometaâ direktorius R. A. buvo UAB âAurometaâ juridinio asmens organas, per kurį UAB âAurometaâ gali įgyti civilines teises ir pareigas (CK 2.81 straipsnis). Byloje nÄra įrodytos R. A. civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos ir R. A. nÄra inkriminuojama nusikalstama, kurios pagrindu kiltu jo atsakomybÄ atlyginti žalÄ civiliniam ieÅ¡kovui.
Remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius neįgijo regreso teisÄs į žalÄ padariusį asmenį â UAB âAurometaâ, nes Å¡i mokÄjo draudimo įmokas už nukentÄjusį asmenį, todÄl civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieÅ¡kinys atmestinas. Be to, nukentÄjusysis G. V. ikiteisminio nagrinÄjimo metu pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 176-200) ir teisminio nagrinÄjimo metu patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį (t. 10, b. l. 55â81) civiliniam atsakovui UAB âAurometaâ, kuriuo praÅ¡Ä G.
V. iÅ¡ civilinio atsakovo UAB âAurometaâ priteisti iÅ¡ viso 17096,61 Eur dydžio turtinÄs žalos atlyginimÄ ir 25000,00 Eur dydžio neturtinÄs žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kinį motyvavo tuo, jog 6572,36 Eur dydžio turtinÄ Å¾alÄ , jam padarytÄ civilinio atsakovo darbuotojo nusikalstamais veiksmais sudaro:
1) dÄl nelaimingo atsitikimo darbe laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m, balandžio 28 d. NukentÄjusiojo patirti 1271,62 Eur dydžio nuostoliai dÄl negautų pajamų (1035,89 Eur (vidutinis darbo užmokestis) â 854,23 Eur (ligos iÅ¡moka) = 181,66 Eur (skirtumas) x 7 mÄnesių = 1271,62 Eur);
2) NukentÄjusiojo patirti 2670,70 Eur dydžio nuostoliai dÄl negautų pajamų dÄl nelaimingo atsitikimo darbe laikotarpyje nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. rugsÄjo 30 d. (1035,89 Eur (vidutinis darbo užmokestis) â 501,75 Eur (netekto darbingumo pensija) = 534,14 Eur (skirtumas) x 5 mÄnesių = 2670,70 Eur) ir 3) NukentÄjusiojo patirti 2630,04 Eur dydžio nuostoliai dÄl negautų pajamų dÄl nelaimingo atsitikimo darbe laikotarpyje nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. (1035,89 Eur (vidutinis darbo užmokestis) â 660,17 Eur (visų iÅ¡mokų suma) = 375,72 Eur (skirtumas) x 7 mÄnesių = 2630,04 Eur).
Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, jog nukentÄjusysis papildomai patyrÄ dar 10347,25 Eur dydžio nuostolius dÄl negautų pajamų dÄl nelaimingo atsitikimo darbe laikotarpyje, t. y. 1) 3498,75 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. rugsÄjo 29 d. (1035,89 Eur (vidutinis darbo užmokestis) â 350,32 Eur (visų iÅ¡mokų vidurkis) = 685,57 Eur (skirtumas) x 5 mÄnesių â 3427,85 Eur) ir 2) 6919,40 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. rugsÄjo 29 d. iki 2022 m. rugpjÅ«Äio 5 d. (1035,89 (vidutinis darbo užmokestis) â 343,95 Eur (visų iÅ¡mokų vidurkis) = 691,94 Eur (skirtumas) x 10 mÄnesių â 6919,40 Eur).
Be to, nukentÄjusysis dar papildomai patyrÄ 177,00 Eur iÅ¡laidų sveikatos priežiÅ«ros įstaigose už įvairias medicinines paslaugas. Taigi, bendra patirta turtinÄ Å¾ala iÅ¡ viso sudaro 17096,61 Eur. NukentÄjusysis G. V. praÅ¡o priteisti ir 25000,00 Eur dydžio neturtinÄs žalos atlyginimÄ , motyvuodamas tuo, jog patyrÄ sunkius sveikatos sužalojimus, kurių padariniai visiÅ¡kai niekada neiÅ¡nyks, o jo netektas darbingumas iÅ¡ esmÄs ateityje tikÄtina nepasikeis. NurodÄ, jog dÄl patirtų didelių fizinių skausmų, didelio dvasinio sukrÄtimo ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinÄs depresijos ir bendravimo galimybių sumažÄjimo, ne tik kad ženkliai suprastÄjo jo gyvenimo kokybÄ, bet taip pat ir yra ribojama jo įprasta veikla, nes jis iki Å¡iol vis dar patiria fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, o taip pat ir įvairius sveikatos sutrikimus, kurių iki galo nebepavyks atkurti.
NukentÄjusiojo gydymas dÄl nelaimingo atsitikimo metu patirto sunkaus kÅ«no sužalojimo tebesitÄsia iki Å¡iol, nes jam ir toliau yra atliekamos bei dar turÄs bÅ«ti atliekamos įvairios veido organų, galvos ir kitos operacijos, jis ir toliau yra priverstas lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus ir kt., todÄl jis nuolat patiria bei dar ilgÄ laikÄ patirs fizinį skausmÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Byloje gautas civilinio atsakovo UAB âAurometaâ atsiliepimas į civilinio ieÅ¡kovo (nukentÄjusiojo) G.
V. civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡oma jo civilinį ieÅ¡kinį atmesti (t. 10, b. l. 97-103). Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog civilinis ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai reikalauja atlyginti 16990,51 Eur turtinÄ Å¾alÄ negautų pajamų forma, nes civilinis ieÅ¡kovas atlikdamas negautų pajamų skaiÄiavimus neįvertino savo darbingumo lygio, kuris atitinkamais laikotarpiais buvo 60 proc. ir 55 proc. darbingumo. Pasak civilinio atsakovo, vertinant negautų pajamų piniginÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ už atitinkamus laikotarpius nuo 60 proc. ir 55 proc. prarasto darbingumo, civilinio ieÅ¡kovo turtinÄ Å¾ala negautų pajamų forma sudaro 2813,77 Eur.
Civilinis atsakovas UAB âAurometaâ pasisakydamas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo nurodÄ, jog civilinio ieÅ¡kovo 25000,00 Eur reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ženkliai virÅ¡ija net didžiausiÄ priteisiamÄ neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Civilinis ieÅ¡kovas turÄtų įrodyti, jog jo atveju patirtos neturtinÄs žalos dydis yra didesnis už įprastinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnį neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Fiziniam asmeniui neturtinÄ Å¾ala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie jam sukelia iÅ¡gyvenimus. Asmeniui nenaudingÄ poveikį gali daryti fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai asmeniui apmÄ stant įvykio pasekmes. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). DeliktinÄje atsakomybÄje galioja principas, kad, kuo svarbesnÄ vertybÄ, tuo stipriau ji ginama.
Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todÄl turi bÅ«ti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmÄ, pasveikimo galimybÄ, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turÄtų galimybių praradimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliuÄių vertybių, tokių kaip gyvybÄ, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmÄs. Pagal teisminÄ praktikÄ , jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto jų pasekmÄs nepaÅ¡alinamos, tai prie neturtinÄs žalos gali bÅ«ti priskiriami tokie iÅ¡gyvenimai kaip susirÅ«pinimas bÅ«simomis pasekmÄmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks paÅ¡alinti operacija ar operacijomis bei iÅ¡gyvenimas dÄl paÄios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių.
Kaip minÄta, neturtinÄs žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinÄs žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifikÄ , kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius iÅ¡gyvenimus ir praradimus, todÄl ir priteistinos neturtinÄs žalos dydis kiekvienÄ kartÄ priklauso nuo konkreÄių bylos aplinkybių. IÅ¡ byloje pateikto civilinio ieÅ¡kinio matyti, jog nukentÄjusysis G. V. 2019 m. spalio 14 d. įvykusio įvykio metu, kuriuo metu jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dÄl neatsargumo, patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ Ä¯vertina 25000,00 Eur suma.
NurodÄ, jog patyrÄ sunkius sveikatos sužalojimus, kurių padariniai visiÅ¡kai niekada neiÅ¡nyks, o jo netektas darbingumas iÅ¡ esmÄs ateityje tikÄtina nepasikeis, o dÄl patirtų didelių fizinių skausmų, didelio dvasinio sukrÄtimo ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinÄs depresijos ir bendravimo galimybių sumažÄjimo, ne tik kad ženkliai suprastÄjo jo gyvenimo kokybÄ, bet taip pat ir yra ribojama jo įprasta veikla, nes jis iki Å¡iol vis dar patiria fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, o taip pat ir įvairius sveikatos sutrikimus, kurių iki galo nebepavyks atkurti.
NukentÄjusiojo gydymas dÄl nelaimingo atsitikimo metu patirto sunkaus kÅ«no sužalojimo tebesitÄsia iki Å¡iol, nes jam ir toliau yra atliekamos bei dar turÄs bÅ«ti atliekamos įvairios veido organų, galvos ir kitos operacijos, jis ir toliau yra priverstas lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus ir kt., todÄl jis nuolat patiria bei dar ilgÄ laikÄ patirs fizinį skausmÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teismas, įvertinÄs bylos duomenis, pripažįsta, kad nukentÄjusysis patyrÄ fizinį skausmÄ , emocinÄ Ä¯tampÄ , patyrÄ dvasinį sukrÄtimÄ , nepatogumus, nutrÅ«ko jo įprastas gyvenimo ritmas, yra jauno amžiaus, įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, patirtÄ traumÄ gydÄsi ir buvo operuotas KlaipÄdos universitetinÄje ligoninÄje ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninÄs Žalgirio klinikoje. 2021 m. gegužÄs 3 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e (t. 10, b. l. 66), nurodyta, jog po KlaipÄdos universitetinÄje ligoninÄje atliktos operacijos atlikta kita operacija, kurios metu atlikta virÅ¡utinio žandikaulio Le Fort I osteotomija ir osteosintezÄ atstaÄius sÄ kandį, virÅ¡utinio žandikaulio segmentÄ paslinkus į priekį, fiksuojant dvižandikauliniais įtvarais.
ApžiÅ«ros rezultatai, jog stebimi potrauminiai randai veide, vyzdžiai nevienodame aukÅ¡tyje, kairÄs akies medialinis kampas (kantas) aukÅ¡Äiau deÅ¡iniojo, stebimi randai kairÄje paakinÄje srityje, nosies nugarÄlÄs srityje, kairiojo antakio lateralinÄje dalyje, sÄ kandis netaisyklingas, labiau tiesus. Gydytojo rekomendacijos: 4 savaiÄių minkÅ¡to maisto dieta, gydytojo ortodonto konsultacija dÄl sÄ kandžio korekcijos, 2 savaites vengti fizinio ir Å¡ildomų procedÅ«rų, o įtvarus nuimti po 2,5 sav. 2022 m. vasario 21 d. bendrinÄje nejautroje atlikta nosies vožtuvo plastika, kontrolÄ nustatyta po 6-7 mÄnesių (t. 10, b. l. 68).
G. V. nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, darbingumo lygis 40 proc., o nuo 2021 m. rugsÄjo 29 d. iki 2023 m. rugsÄjo 28 d. nustatytas 45 proc. netektas darbingumas, darbingumo lygis 55 proc. (t. 1, b. l. 195; t. 10, b. l. 59). Civilinis atsakovas savo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, jog pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ dÄl nusikaltimų, numatytų BK 137 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinÄs žalos dydis svyruoja nuo 4344,30 Eur iki 17377,20 Eur (Žr.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. kovo 30 d. nutartį, priimtÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-166/2017). TaÄiau kita vertus, teismų nustatyti neturtinÄs žalos dydžiai konkreÄiose bylose negali bÅ«ti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybÄs, kurios yra svarbios neturtinÄs žalos dydžiui nustatyti, neanalogiÅ¡kos (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018). NeturtinÄs žalos atlyginimo atveju neįmanomas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas.
Teismas įpareigotas kiekvienu konkreÄiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ . Civilinio atsakovo atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl jo darbuotojo (kaltinamojo) J. V. kaltÄs, numato CK 6.264 straipsnio 1 dalis, taigi, už kaltinamojo padarytÄ Å¾alÄ civiliniam atsakovui (nukentÄjusiajam) G.
V. atsako civilinis atsakovas UAB âAurometaâ. Kaip ir buvo minÄta, nukentÄjusysis G. V. dÄl nusikalstamos veikos patyrÄ kaukolÄs kaulų Le Fort III tipo lūžius, atsiskiriant veidinei daliai nuo smegeninÄs dalies, kaukolÄs pamato kaulų lūžius, apatinio žandikaulio lūžius, kairÄs mentÄs lūžius, muÅ¡tines žaizdas veide, poodinÄ kraujosruvÄ veide, odos nubrozdinimÄ kairÄs akies apatiniame voke, t. y. dÄl kaukolÄs kaulų Le Fort III tipo lūžių bei kaukolÄs pamato lūžių, todÄl patyrÄ ne tik didelį fizinį skausmÄ , dvasinį sukrÄtimÄ , nepatogumus, o Å¡iuo metu taip pat dar patiria nepatogumus, skausmus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, bet ir buvo skubiai operuotas (2019 m.) KlaipÄdos universitetinÄje ligoninÄje, o tÄsiant gydymÄ vÄl operuotas (2020 m., 2021 m. ir 2022 m.) VšĮ Vilniaus universiteto ligoninÄs Žalgirio klinikoje, kurių metu: 2020 m. rugpjÅ«Äio 24 d.
â iÅ¡pjauti buvusios operacijos randai, atliktas osteosintezÄs plokÅ¡Äių ir sraigtų paÅ¡alinimas iÅ¡ kairÄs pusÄs paakio srities (2 plokÅ¡tÄs) bei kairÄs pusÄs antakio srities; atlikta kairÄs pusÄs akiduobÄs dugno plastika titaniniu tinkleliu; atlikta kairiosios akies medialinio kanto (akies kampo) plastika fiksuojant jį žemyn, atliktos nosies kaulų bei virÅ¡utinio žandikaulio osteotomijos bei Å¡ių kaulų osteosintezÄ atstatant nosies ašį į veido vidurio linijÄ . 2021 m. balandžio 26 d. atlikta virÅ¡utinio žandikaulio Le Fort I osteotomija ir osteosintezÄ atstaÄius sÄ kandį, virÅ¡utinio žandikaulio segmentÄ paslinkus į priekį, fiksuojant dvižandikauliniais įtvarais.
Gydantis gydytojas po Å¡ios operacijos, be kita ko, nurodÄ ir gydytojo ortodonto konsultacijÄ dÄl sÄ kandžio korekcijos. 2022 m. vasario 21 d. atlikta nosies vožtuvo plastika, numatyta kontrolÄ po 6-7 mÄnesių. Taigi, iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, jog gydymas nÄra baigtas ir bus tÄsiamas. TodÄl akivaizdu, kad nukentÄjusysis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuri jam turi bÅ«ti atlyginta. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iÅ¡ neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijų yra Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinÄs gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai, todÄl nukentÄjusiajam priteistinas neturtinÄs žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, bÅ«ti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmÄms.
IÅ¡ dalies sutiktina su civilinio atsakovo atsiliepimo argumentais dÄl negautų pajamų priteisimo. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį už sveikatos sutrikdymÄ atsakingas asmuo privalo atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinÄ Å¾alÄ , o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentÄjÄs asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentÄjÄs asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra konstatavÄs, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandanÄios dÄl sveikatos sužalojimo, turinį; prievolÄ atlyginti nukentÄjusiajam sveikatos sužalojimu padarytÄ Å¾alÄ reiÅ¡kia atsakingo už jÄ asmens pareigÄ atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinÄ Å¾alÄ . Nuostoliai â piniginÄ Å¾alos iÅ¡raiÅ¡ka, apimanti turÄtas iÅ¡laidas ir negautas pajamas (kasacinÄs nutartys civilinÄse bylose Nr. 3K-3-87/2007, 3K-3-394/2007).
Remiantis kasacinio teismo praktika, pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimÄ priteisti konkreÄiÄ pinigų sumÄ (kasacinÄ nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Atsižvelgiant į tai, jog G. V. iki įvykio dirbo ir gavo pajamas iÅ¡ UAB âAurometaâ, todÄl laikytina, jog tokių pajamų reali atsiradimo tikimybÄ egzistavo. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ , darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dÄl turtinÄs žalos dÄl negautų pajamų atlyginimo turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį: negautų pajamų sÄ voka turi bÅ«ti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginÄ iÅ¡raiÅ¡ka per tam tikrÄ laikotarpį.
Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinÄs žalos dÄl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminÄ , už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis. Sutiktina su civilinio atsakovo argumentais, jog bylos kontekste bÅ«tina atsižvelgti į G. V. darbingumo lygį. 2020 m. balandžio 28 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos PlungÄs teritorinis skyrius (toliau â ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) priÄmÄ sprendimÄ dÄl G.
V. darbingumo lygio, kuriuo nustatÄ 40 proc. darbingumo lygį (netektas darbingumas 60 proc.). Darbingumo lygio terminas nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. (t. 1, b. l. 195). 2021 m. spalio 7 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba priÄmÄ sprendimÄ dÄl G. V. darbingumo lygio, kuriuo nustatÄ 45 proc. darbingumo lygį (netektas darbingumas 55 proc.). Darbingumo lygio terminas nuo 2021 m. rugsÄjo 29 d. iki 2023 m. rugsÄjo 28 d. (t. 10, b. l. 59). Atsižvelgiant į tai, kad po nelaimingo atsitikimo darbe ir sunkaus sveikatos sutrikdymo G.
V. prarado tik dalį nedarbingumo, todÄl G. V. turtinÄ Å¾ala negautų pajamų forma skaiÄiuotina netekto nedarbingumo procentais. Taigi, už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. â 1271,62 Eur (1035,89 Eur (vidutinis darbo užmokestis) â 854,23 Eur (ligos iÅ¡moka) = 181,66 Eur, 181,66 Eur x 7 mÄn. = 1271,62 Eur). Už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. rugsÄjo 30 d. â 0,00 Eur, nes netekto darbingumo pensija (501,75 Eur) virÅ¡ija apskaiÄiuotÄ negautų pajamų sumÄ (1035,89 Eur â 60 proc.).
Už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. â 0,00 Eur, nes netekto darbingumo pensija ir kitų iÅ¡mokų (iÅ¡ viso 660,17 Eur) suma virÅ¡ija apskaiÄiuotÄ negautų pajamų sumÄ (1035,89 Eur â 60 proc.). Už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. rugsÄjo 29 d. â 320,20 Eur (1035,89 Eur â 60 proc. = 414,36 Eur, 414,36 Eur â 350,32 Eur (visų iÅ¡mokų vidurkis) = 64,04 Eur, 64,04 Eur x 5 mÄn. = 320,20 Eur). Už laikotarpį nuo 2021 m. rugsÄjo 29 d. iki 2022 m. rugpjÅ«Äio 5 d.
â 1222,00 Eur (1035,89 Eur â 55 proc. = 466,15 Eur, 466,15 Eur â 343,95 Eur (visų iÅ¡mokų vidurkis) = 122,20 Eur, 122,20 Eur x 10 mÄn. = 1222,00 Eur). Teismas konstatuoja, jog negautų pajamų sÄ voka suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginÄ iÅ¡raiÅ¡ka per sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpį (padauginus nukentÄjusiojo vidutinį darbo užmokestį (1035,89 Eur) iÅ¡ netekto darbingumo procentais (2020 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. â 60 proc. ir nuo 2021 m. rugsÄjo 29 d. iki 2023 m. rugsÄjo 28 d.
â 55 proc.) ir iÅ¡ gautų sumų atitinkamai atÄmus jam paskirtÄ netekto darbingumo pensijÄ ir kitas iÅ¡mokas. Netekto darbingumo pensija kai kuriais laikotarpiais virÅ¡ija apskaiÄiuotÄ negautų pajamų sumÄ , tokiu atveju skaiÄiuojamas 0,00 Eur, kai kuriais laikotarpiais nevirÅ¡ija apskaiÄiuotÄ negautų pajamų sumÄ , tokiu atveju skaiÄiuojamas skirtumas, todÄl nukentÄjusiojo praÅ¡ymas dÄl negautų pajamų priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir priteistina 2813,82 Eur. G. V. 177,00 Eur reikalavimas dÄl iÅ¡laidų, patirtų sveikatos įstaigose, tenkintinas visiÅ¡kai, nes iÅ¡laidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais kvitais bei yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp įvykusio įvykio ir patirtų iÅ¡laidų (t. 1, b. l. 186-187, t. 1, b. l. 69-70).
IÅ¡ teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų akivaizdu, jog nukentÄjusiojo gydymas dar tÄstis. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pasekmes, nukentÄjusiojo sveikata gerÄja, taÄiau kiekvienais metais (2019 m., 2020 m., 2021 m. 2022 m.) yra atliekamos operacijos, o po jų nustatomos gydymo, slaugos, darbo ambulatorinÄs priežiÅ«ros rekomendacijos, teismo vertinimu, kai buvo atliekamos operacijos ir nustatomi gydymo planai, nukentÄjusysis realiai dirbti negalÄjo, todÄl buvo aiÅ¡kus darbo galimybių sumažÄjimas, į kurį atsižvelgtina nustatant neturtinÄs žalos dydį, bei į tai, jog Å¡iuo metu nukentÄjusiojo gydymas nÄra baigtas ir numatoma gydytojo ortodonto konsultacija dÄl sÄ kandžio korekcijos bei bÅ«tina kontrolÄ po nosies vožtuvo plastikos.
DÄl Å¡ių aplinkybių teismas, atsižvelgdamas į sužalojimo mastÄ , nukentÄjusiojo sveikatos bÅ«klÄ, kuri yra pagrįsta medicininiais dokumentais, į taikytus gydymo metodus, jog gydymo metu taikytos chirurginÄs operacijos, po kurių reikÄjo tÄsti gydymÄ ir yra numatomas gydymas, taigi, nukentÄjÄs asmuo nÄra visiÅ¡kai grįžÄs į iki įvykio buvusiÄ padÄtį ir tikÄtina negrįš, nukentÄjusiajam Å¡iuo metu nustatytas 45 proc. netektas darbingumas, į teismų praktikÄ , nukentÄjusiojo G.
V. civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo tenkina iÅ¡ dalies, laikydamas, jog nukentÄjusiajam priteistina 2813,82 Eur ir 177,00 Eur, iÅ¡ viso 2990,82 Eur, turtinei žalai atlyginti bei 25000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, manant, jog iÅ¡ viso 25000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti bÅ«tų protinga bei adekvati patirtiems jo iÅ¡gyvenimams. Kiti klausimai BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
Atsižvelgiant į tai, jog nukentÄjusįjį G. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atstovavo atstovas advokatas Vilius Jonaitis (t. 2, b. l. 45, 46-47, t. 10, b. l. 54, 90), 2100,00 Eur dydžio iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokÄti (t. 10, b. l. 82-83, 84-89) pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir, pripažinus J. V. kaltu, taip pat iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamojo J. V. (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis). Daiktai, turintys reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti: 2019 m. spalio 22 d. savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolu pateikti 2 CD, bei 1 CD su nukentÄjusiojo G.
V. medicininiais duomenimis, kurie voke prisegtame prie bylos 10 tomo galinio virÅ¡elio vidinÄs pusÄs, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisÄjus paliktini baudžiamojoje byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297â299, 301â303, 304â305, 307â308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, subendrintÄ bausmÄ sumažinti vienu treÄdaliu ir J. V. skirti sumažintÄ 4 (keturių) mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, J. V. paskirtos 4 (keturių) mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ atidÄti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. V. visÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpį tÄsti darbÄ ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo.
Iki nuosprendžio įsiteisÄjimo J. V. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti. J. V. bausmÄs vykdymo atidÄjimo terminÄ pradÄti skaiÄiuoti nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos. Ä®pareigoti J. V. atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos arba probuotojo Å¡aukimo gavimo dienos. NukentÄjusiojo G. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ UAB âAurometaâ, j. a. k. 302531159, priteisti G.
V.: 2990,82 Eur (du tÅ«kstanÄius devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų 82 ct) turtinÄs žalos bei 25000,00 Eur (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstanÄius eurų) neturtinÄs žalos. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ J. V. 2100,00 Eur (du tÅ«kstanÄius vienÄ Å¡imtÄ eurų) G. V. advokato pagalbai apmokÄti. Daiktus, turinÄius reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti, nuosprendžiui įsiteisÄjus, vokÄ su 3 (trimis) vienetais CD laikmenų, kurie prisegti prie bylos 10 (deÅ¡imto) tomo galinio virÅ¡elio vidinÄs pusÄs, palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui skundÄ paduodant per TelÅ¡ių apylinkÄs teismo Mažeikių rÅ«mus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dÄl bylos nagrinÄjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dÄl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybÄs, dÄl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dÄl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs, ar dÄl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmÄs, ar netinkamai iÅ¡sprÄstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma bloginti nuteistojo, iÅ¡teisintojo asmens padÄties bei proceso dalyviai nepraÅ¡o bylos nagrinÄti žodinio proceso tvarka ir byloje nÄra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tuomet byla nagrinÄjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.
TeisÄja Andželika ButkuvienÄ