Legislator Case Law & Legislation
8de525d3-3cfd-4f5d-99c7-d729a4be0dbd AI generated

8de525d3-3cfd-4f5d-99c7-d729a4be0dbd · TelÅ¡ių apylinkės teismas

Case Number 8de525d3-3cfd-4f5d-99c7-d729a4be0dbd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: statramstis, laikantis santvarÄ vertikalioje padėtyje, buvo nupjautas, neužtikrinus santvaros stabilumo (santvara dar nebuvo užstropuota (prikabinta) prie tiltinio krano kablio), santvara virto ant Å¡ono, kliudė jos virtimo trajektorijoje dirbusį G. V. ir sunkiai jį traumavo. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sÄ lyga yra tai, jog buvo nupjautas statramstis, laikantis santvarÄ vertikalioje padėtyje, kol dar nebuvo užtikrintas santvaros stabilumas kitu bÅ«du (santvara nebuvo prikabinta prie tiltinio krano kablio).

Legislator headnote

AI generated

8de525d3-3cfd-4f5d-99c7-d729a4be0dbd · TelÅ¡ių apylinkės teismas: V. ir sunkiai jį traumavo. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sÄ lyga yra tai, jog buvo nupjautas statramstis, laikantis santvarÄ vertikalioje padėtyje, kol dar nebuvo užtikrintas santvaros stabilumas kitu bÅ«du (santvara nebuvo prikabinta prie tiltinio krano kablio).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-411-853/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46031-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.3.1; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 19 d. Mažeikiai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Deimantei Martinaitienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Stulpinui, nukentėjusiojo G.

V. atstovui advokatui Viliui Jonaičiui, civilinio atsakovo UAB „Aurometa“ atstovui advokato padėjėjui P. B., kaltinamajam J. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB „V.“ suvirintoju, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė: J. V. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2019 m. spalio 14 d., apie 10.55 val., gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), atlikdamas santvarų iÅ¡ keturkampių metalinių 120x120 mm profilių surinkimų (suvirinimo) darbus, po santvaros suvirinimo siÅ«lių valymo darbų, prieÅ¡ nupjaudamas santvarÄ vertikaliai laikantį statramstį, neprikabino jos prie tiltinio krano kablio, dėl ko griÅ«dama santvara sužalojo Å¡alia dirbusį UAB „Aurometa“ darbuotojÄ G.

V., dėl ko G. V. patyrė kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžius, atsiskiriant veidinei daliai nuo smegeninės dalies, kaukolės pamato kaulų lūžius, apatinio žandikaulio lūžius, kairės mentės lūžius, muÅ¡tines žaizdas veide, poodinę kraujosruvÄ veide, odos nubrozdinimÄ kairės akies apatiniame voke, t. y. dėl kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžių bei kaukolės pamato lūžių patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis J. V. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad yra kaltas, jog padarė klaidÄ .

Pats tiksliai visko net neatsimena, bet tai buvo 2019 m. spalio mėnesį, tai įvyko UAB „Aurometa“ patalpose, (duomenys neskelbtini), gamybos ceche. Tada virino vertikaliai pastatytÄ santvarÄ , kuri buvo pritvirtinta prie atramos. Tokį darbÄ darė kelinta savaitė. Jis žinojo, jog reikia su kranu įtvirtinti santvarÄ , kad nupjauti atramÄ , tačiau jis santvaros neprikabino prie krano ir nupjovė atramÄ . Kai nupjovė atramÄ ir pamatė, jog santvara virsta į kito darbuotojo, t. y. G. V. pusę, jis nusprendė neÅ¡aukti apie tai G., kuris tuo metu atliko virinimo darbus, nes G. bÅ«tų atsisukęs ir bÅ«tų labiau nukentėjęs. Santvara užvirto ant G.

V. ir jį sužalojo. Taip atsitiko dėl jo paties susijaudinimo, nes buvo nuėjęs į buhalterijÄ pasiteirauti, kada bus iÅ¡mokėtas atlyginimas, nes jam labai reikėjo pinigų žmonos gydymui. Tačiau buhalterė atsakė, jog nežino, kada bus iÅ¡mokėtas atlyginimas, todėl jis buvo susijaudinęs, taip pat ir pavargęs nuo darbų, nes dirbdavo po 10 valandų ir daugiau. NuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų bei atsiprašė nukentėjusiojo. Be kaltinamojo J. V. visiÅ¡ko kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡tirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ : - 2019 m. spalio 14 d. 10.55 val. bendra įvykio registracija ROIK 0119000553402 informacija, kurioje nurodyta, kad konstrukcija krito ir kliudė (duomenys neskelbtini) metų vyrÄ .

Sužalotas veidas, kraujuoja. Ä®monė – UAB „Aurometra“ (t. 1, b. l. 131-133); - 2019 m. spalio 14 d. apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu – (duomenys neskelbtini). Konstrukcinis pastatas yra vieno aukÅ¡to. Užėjus pro duris į pastato vidų, deÅ¡inėje matomos administracinės patalpos, kairėje matomos plastikinės durys, pro kurias galima įeiti į konstrukcijos gamybos cechÄ . Įėjus į metalo gaminių cechÄ , matomi ant metalinių strypų paguldyti metalo gaminiai (sijos), iÅ¡ kurių viena metalinė sija užkritusi ant suvirinimo agregato bei Å¡alia matosi kraujo žymės. Pridėta foto lentelė (t. 1, b. l. 134-136, 137); - 2019 m. spalio 22 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog R.

A. savanoriškai pateikė dvi skaitmenines laikmenas (t. 1, b. l. 138-140); - 2019 m. spalio 25 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota: vaizdo įrašas atidaromas peržiūrai, vaizdo įrašo kairėje pusėje, viršuje, matoma data „10-14-2019 Mon“ su besikeičiančiu laiku, vaizdo įrašas fiksuotas laikotarpiu nuo 10:11:31 iki 10:51:47 val. Apačioje, dešinėje pusėje, matomas užrašas „Dirbtuves 2“. Nuo laikotarpio 10:11:31 iki 10:46:48 val. užfiksuoti darbininkai, dirbantys dirbtuvėse.

Vaizdo įraÅ¡e fiksuojamu laiku 10:46:49 pastebima, kaip metalinė konstrukcija pradeda kristi į pusę, kurioje tuo metu dirba asmuo. Metalinė konstrukcija užkrenta ant stovinčio asmens galvos, asmuo pritupia ir krisdamas su galva trenkiasi į kitÄ metalinę konstrukcijÄ . Nukritęs asmuo po smÅ«gio atsistoja ir pasitraukia nuo užkritusios konstrukcijos bei krenta ant žemės, atsiremdamas į žemę keliais bei rankomis, vėl atsistojęs susiima už veido, galimai kraujuoto, prie asmens prieina kitas darbuotojas, kuris, prilaikydamas asmenį, iÅ¡veda jį iÅ¡ gamybinių patalpų.

Toliau nuo nukentėjusiojo asmens stovėjęs darbuotojas prieina prie vietos, kurioje stovėjo nukentėjusysis, užsuka metalinį pailgÄ apvalų daiktÄ , panašų į balionÄ , ir taip pat iÅ¡eina iÅ¡ gamybinės patalpos. Po metalinės konstrukcijos nukritimo pastebima, kaip patalpoje buvę darbuotojai iÅ¡eina, vėliau pastebima, kaip darbuotojai pareina ir vėl iÅ¡eina, tačiau tyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių nefiksuojama. Vaizdo įraÅ¡e fiksuojamu laikotarpiu 10:51:47 vaizdo įraÅ¡as baigiasi.

Daugiau jokių tyrimui reikšmingų aplinkybių vaizdo įraše nepastebima. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 141-142, 144-150); - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. specialisto išvada Nr. G 1770/2019(04), kurioje nurodyta, jog G. V. padaryti šie sužalojimai: kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžiai, atsiskiriant veidinei daliai nuo smegeninės dalies, kaukolės pamato kaulų lūžis, apatinio žandikaulio lūžis, kairės mentės lūžis, muštinės žaizdos veide, poodinė kraujosruva veide, odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke.

Sužalojimai padaryti kietais, bukais paviršiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. G. V. dėl kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžių bei kaukolės pamato lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 31-32); - Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 18 d. specialisto išvada Nr. 11-338(20), kurioje nurodyta:

1. Tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: statramstis, laikantis santvarÄ vertikalioje padėtyje, buvo nupjautas, neužtikrinus santvaros stabilumo (santvara dar nebuvo užstropuota (prikabinta) prie tiltinio krano kablio), santvara virto ant Å¡ono, kliudė jos virtimo trajektorijoje dirbusį G. V. ir sunkiai jį traumavo. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sÄ lyga yra tai, jog buvo nupjautas statramstis, laikantis santvarÄ vertikalioje padėtyje, kol dar nebuvo užtikrintas santvaros stabilumas kitu bÅ«du (santvara nebuvo prikabinta prie tiltinio krano kablio).

Tai, kad nebuvo visapusiÅ¡kai įvertinta profesinė rizika santvarų suvirintojų darbo vietose (nebuvo įvertintas toks rizikos veiksnys kaip santvaros užvirtimas ant Å¡alia dirbančių darbuotojų), darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nebuvo nurodytas Å¡is rizikos veiksnys ir nebuvo tinkamai (konkretumo prasme) nurodyti technologinių operacijų saugÅ«s atlikimo bÅ«dai, didino nelaimingo atsitikimo rizikÄ ir organizaciniu požiÅ«riu įtakojo nelaimingÄ atsitikimÄ .

2. Tiriamu atveju vykdyti darbai neatitiko Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo [2] 20 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo apie įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių aktų parengimÄ ir tai organizaciniu požiÅ«riu įtakojo nelaimingÄ atsitikimÄ .

3. Saugų darbų vykdymÄ nelaimingo atsitikimo atveju reglamentavo galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, tame tarpe – Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas [2].

4. Atsakyta Išvados 2 punkte.

5. Klausimas nėra darbų saugos specialisto kompetencija, todėl netiriamas.

6. Nukentėjusio asmens – G. V. veiksmai, tai, kad jis dirbo santvaros kritimo trajektorijoje, turėjo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė (žr. IÅ¡vados 1 p.) 7. J. V. veiksmai, tai, kad jis nupjovė santvarÄ vertikalioje padėtyje, kai santvara dar nebuvo stabilizuota, prikabinant jÄ prie tiltinio krano, ne tik turėjo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui, bet tai buvo priežastis ir pagrindinė sÄ lyga tiriamam nelaimingam atsitikimui įvykti (žr. IÅ¡vados 1 p.) 8. J. V. ir G.

V. buvo apmokyti atlikti suvirinimo darbus ir tai patvirtinta jų pažymėjimais. Jie buvo periodiÅ¡kai instruktuojami pagal Instruktavimo tvarkÄ , bet darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nėra nurodyta, kaip saugiai atlikti santvaros stabilizavimÄ . Technologinės kortelės / dokumentacijos, kur bÅ«tų nurodyti saugÅ«s tokio darbo atlikimo metodai, tyrimui nepateikta. Tikėtina, kad minėtos aplinkybės didino nelaimingo atsitikimo rizikÄ ir organizaciniu požiÅ«riu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui.

9. Å io nelaimingo atsitikimo atveju (užvirtus apie 670 kg masės santvarai) asmeninės apsaugos priemonės negalėjo apsaugoti darbuotojÄ ir tokių priemonių iÅ¡davimas neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, todėl Å¡is klausimas netiriamas.

10. Atsakyta Išvados 9 punkte (t. 7, b. l. 78-83); - Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 20 d. ekspertizės aktu Nr. 11-638(22), kuriame nurodyta:

1. Tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: statramstis, laikantis santvarÄ vertikalioje padėtyje, buvo nupjautas prieÅ¡ tai neužtikrinus santvaros stabilumo, todėl santvara virto ant Å¡ono, kliudė jos virtimo trajektorijoje dirbusį G. V. ir sunkiai jį traumavo. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sÄ lyga yra tai, jog buvo nupjautas statramstis, laikantis santvarÄ vertikalioje padėtyje, kol dar nebuvo užtikrintas santvaros stabilumas kitu bÅ«du. Tai, kad nebuvo visapusiÅ¡kai įvertinta profesinė rizika santvarų suvirintojų darbo vietose (nebuvo įvertintas toks rizikos veiksnys kaip santvaros užvirtimas ant Å¡alia dirbančių darbuotojų), darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nebuvo nurodytas Å¡is rizikos veiksnys ir nebuvo nurodyti technologinių operacijų saugÅ«s atlikimo bÅ«dai, didino nelaimingo atsitikimo rizikÄ .

2. Tiriamu atveju vykdyti darbai neatitiko Instruktavimo tvarkos 10.2 p., 10.3 p. nurodyto reikalavimo apie įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių aktų parengimÄ ir darbuotojų supažindinimÄ su saugiais darbo metodais, tai didino nelaimingo atsitikimo darbe rizikÄ .

3. Saugų darbų vykdymÄ nelaimingo atsitikimo atveju reglamentavo galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, tame tarpe – Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas [2].

4. Atsakyta Išvados 2 punkte.

5. Nukentėjusio asmens – G. V. veiksmai, tai, kad jis dirbo santvaros kritimo trajektorijoje, turėjo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė (žr. Išvados 1 p.).

6. J. V. veiksmai, tai, kad jis nupjovė statramstį, laikantį santvarÄ vertikalioje padėtyje, kai santvara dar nebuvo stabilizuota, prikabinant jÄ prie tiltinio krano, ne tik turėjo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui, bet tai buvo priežastis ir pagrindinė sÄ lyga tiriamam nelaimingam atsitikimui įvykti (žr. IÅ¡vados 1 p.).

7. J. V. ir G. V. buvo apmokyti atlikti suvirinimo darbus ir tai patvirtinta jų pažymėjimais. Jie buvo periodiÅ¡kai instruktuojami pagal Instruktavimo tvarkÄ , bet darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nėra nurodyta, kaip saugiai atlikti santvaros stabilizavimÄ .

8. Šio nelaimingo atsitikimo atveju (užvirtus apie 670 kg masės santvarai) asmeninės apsaugos priemonės negalėjo apsaugoti darbuotojo nuo sužalojimų ir darbuotojo aprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui.

9. UAB „PajÅ«rio sauga“ atliktas darbo vietų ((duomenys neskelbtini), užsakovas – UAB „Aurometa“) fizinių rizikos veiksnių tyrimas galiojo, kol nepasikeitė darbo sÄ lygos ir gamybos procesas.

10. Nuostatų [4] 4, 5 p. nurodyta, kad rizikos ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas įmonėje konkrečiuose rizikos vertinimo objektuose atnaujinamas arba atliekamas iš naujo, atlikus gamybos procesų pakeitimus, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės.

11. Nagrinėjamu atveju pasikeitus technologiniam procesui – pradėjus gaminti didelių gabaritų gaminius ir jų stabilizavimui naudoti atramas (statramsčius) bei tiltinį kranÄ (t. y. atsiradus naujiems darbo priemonėms ir rizikos veiksniams – atsirado pavojus, kurį galėtų sukelti griÅ«vantys ir krentantys gaminiai) UAB „Aurometa“ privalėjo atnaujinti fizinių rizikos veiksnių vertinimÄ suvirintojo darbo vietoje. Tokį rizikos veiksnių įvertinimo atnaujinimÄ numato Nuostatų [4] 4, 5, 18 p. reikalavimai.

12. BendrÄ ja profesinės rizikos vertinimo tvarka nenustatyta, kas kiek laiko turi bÅ«ti atliktas fizinių rizikos veiksnių tyrimas konkrečioje darbo vietoje, bet Nuostatuose [4] nurodyta, kad rizikos ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas įmonėje konkrečiuose rizikos vertinimo objektuose atnaujinamas arba atliekamas iÅ¡ naujo atlikus gamybos procesų pakeitimus, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės (žr. 4, 5 p.); įmonėje vykdomas rizikos stebėjimas, jeigu sÄ lygos įmonėje pasikeičia tiek, kad gali padidėti pavojus ar kilti naujas pavojus, rizikos vertinimas nedelsiant atnaujinamas (žr. 18 p.).

13. Galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nėra numatyto reikalavimo, kad privaloma parengti technologines korteles, kuriose būtų nurodyti saugūs metalinių santvarų suvirinimo metodai. Tokie saugūs darbų atlikimo metodai gali būti nurodyti ir kituose lokaliniuose (įmonės) aktuose, kaip nurodyta UAB „Aurometa“ Instruktavimo tvarkos 10.2, 10.3 p.

14. Galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nėra konkretaus reikalavimo dėl darbo vietų iÅ¡dėstymo, kiekvienu konkrečiu atveju apie tai sprendžiama atlikus rizikos vertinimÄ darbo vietoje. Jeigu darbai bÅ«tų vykdomi tinkamai stabilizuojant ir įtvirtinant gaminius (santvaras), tai nebÅ«tų pagrindo teigti, kad suvirintojų darbo vietų iÅ¡dėstymas gamybinėse patalpose neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų.

15. Jeigu UAB „Aurometa“ gamybinėse patalpose suvirintojų darbo vietos viena nuo kitos būtų išdėstytos atstumu, didesniu negu suvirinamos detalės aukštis, tai netgi esant tokiems patiems J. V. veiksmams, tiriamas nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, nes nuvirtusi detalė nepasiektų G. V..

16. Klausimas nėra darbų saugos specialisto kompetencija, todėl – netiriamas.

17. UAB „Aurometa“ vadovas, gavęs UAB „Aurometa“ gamybinėse patalpose 2021 m. lapkričio 24 d. atlikto profesinės rizikos vertinimo išvadas – rizika suvirintojo darbo vietoje priimtina (žr. Profesinės rizikos vertinimo kortelė Nr. 5), neprivalėjo imtis veiksmų dėl suvirintojų darbo vietų.

18. Klausimas nėra darbų saugos specialisto kompetencija, todėl – netiriamas.

19. Klausimas nėra darbų saugos specialisto kompetencija, todėl – netiriamas.

20. Pagal tyrimui pateiktÄ medžiagÄ nėra pagrindo teigti, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo metu UAB „Aurometa“ gamybinėse patalpose darbo sÄ lygos įmonės suvirintojų darbo vietose neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų (t. 9, b. l. 125-132); - 2021 m. lapkričio 24 d. UAB „Aurometa“ gamybinėse patalpose, esančiose adresu – (duomenys neskelbtini), atlikto profesinės rizikos įvertinimo ataskaita, kurioje nurodyta: profesinės rizikos vertinimo objektas: Gamyba. Suvirintojas: su suvirinimo elektra aparatu, su pusautomačiu suvirinimo aparatu, krovinių tvarkymas rankomis, su nuo žemės valdomu kėlimo įrenginiu, paruoÅ¡iamieji darbai, su rankiniais elektriniais ir akumuliatoriniais darbo įrankiais), profesinės rizikos įvertinimo metu (Profesinės rizikos įvertinimo kortelė Nr.

5) buvo nustatyta, jog profesinė rizika suvirintojo darbo vietoje yra priimtina (t. 9, b. l. 23-28); - 2019 m. rugpjūčio 30 d. darbo sutartimi Nr. 158, kurioje nurodyta, jog darbdavys – UAB „Aurometa“ priėmė darbuotojÄ â€“ J. V. į suvirintojo pareigas (t. 2, b. l. 120-121); - 2010 m. rugsėjo 21 d. UAB „Aurometa“ direktoriaus įsakymu Nr. 4-SD patvirtintais UAB „Aurometa“ Suvirintojo elektra ir dujomis pareiginiai nuostatais Nr. 5, kuriuose apraÅ¡yta suvirintojo veikla, teisės pareigos ir su kuriais J.

V. 2019 m. rugsėjo 2 d. supažindintas pasiraÅ¡ytinai (t. 2, b. l. 135-137); - ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo G. V. parodymais, kur jis 2019 m. lapkričio 15 d. liudytojo apklausos metu parodė, jog UAB „Aurometa“ dirba apie 4-5 metus. IÅ¡ pradžių apie pusę metų dirbo Å¡altkalviu, po to perėjo į suvirintojo pareigas. Pagal specialybę yra suvirintojas, įgijęs Å¡iÄ profesijÄ Klaipėdos laivų politechnikos mokykloje. IÅ¡ viso suvirintoju dirba apie 9-10 metų. Pamena, kad pradėjus dirbti UAB „Aurometa“ jam buvo pravestas įvadinis instruktažas, pasirašė žurnale, jog buvo instruktuotas pagal darbų saugos reikalavimus, jam buvo paaiÅ¡kinta, kaip reikia saugiai atlikti darbÄ .

Taip pat buvo pravedami ir periodiniai instruktažai dėl darbų saugos, pasiraÅ¡ydavo žurnale. Taip pat jam yra iÅ¡duotos ir darbo apsaugos priemonės – suvirintojo pirÅ¡tinės, Å¡almas, suvirinimo skydelis, Å¡lifavimo skydelis, spec. suvirintojo rÅ«bai, batai. Å itos saugos priemonės yra iÅ¡duotos jam asmeniÅ¡kai ir jas visada turi su savimi. TÄ dienÄ , kai įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. 2019 m. spalio 14 d. darbÄ pradėjo 8 val., darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kaip ir įprastai, atėjęs į darbÄ persirengė darbo rÅ«bus, saugos priemones – suvirinimo skydelį ir Å¡lifavimo skydelį jis laiko prie suvirinimo aparato, su kuriuo pastoviai dirba.

Apsaugos Å¡almÄ turi spintelėje. Ä®vykio dienÄ jis Å¡almo iÅ¡ spintelės nepasiėmė. Ä®vykio dienÄ toliau tęsė jau anksčiau pradėtus darbus, virino metalinę santvarÄ . PaaiÅ¡kino, kad viena metalinė santvara susideda iÅ¡ dviejų 12 metrų ilgio metalinių vamzdžių, kurias tarpusavyje jungia 3 m ilgio metaliniai vamzdžiai. Jo darbas buvo suvirinti konstrukcijÄ iÅ¡ paminėtų metalinių vamzdžių. Pradžioje metalinė santvara yra virinama paguldyta horizontalioje padėtyje ant dviejų metalinių, apie 1,2 metro aukščio darbo stalų.

Toliau tęsiant darbÄ , kai jau reikia virinti vamzdžio apatinį perimetrÄ , metalinė santvara pastatoma krano pagalba vertikaliai ir 4 metaliniais apie 1,2 m ilgio strypais pritvirtinama prie darbo stalo kojų. Tokiu bÅ«du įtvirtinta metalinė santvara stovi stabiliai ir yra saugu prie jos dirbti. Atlikus darbÄ ir norint metalinę santvarÄ paguldyti vėl horizontaliai, santvara krano pagalba yra įtvirtinama, nupjaunami metaliniai strypai ir tada metalinė santvara yra vėl paguldoma horizontaliai ant darbo stalų arba apverčiama, priklauso nuo to, kokį toliau reikia darbÄ atlikti.

Neįtvirtinus santvaros kranu, metalinių strypų pjauti negalima, kitu atveju metalinė santvara gali nuvirsti, kadangi 12 m vamzdžio plotis yra tik apie 20 cm. Å alia jo, kažkur už 1,5 m dirbo kolega J. V.. Pastarasis dirbo tokį pat darbÄ kaip ir jis – virino metalinę santvarÄ . PrieÅ¡ įvykstant nelaimingam atsitikimui, buvo atkreipęs dėmesį, kad metalinė santvara, kuriÄ virino J. V., buvo vertikalioje padėtyje, buvo pastatyta ant darbo stalų ir įtvirtinta metaliniais strypais. PrieÅ¡ tai, kai ant jo užvirto J.

V. virinta metalinė santvara, jis savo metalinę santvarÄ virino toje pusėje, kur už 1,5 m buvo pastatyta J. V. metalinė santvara. Jo manymu, J. V. turėjo jį perspėti, jog nori keisti metalinės santvaros padėtį, kadangi, kaip ir sakė, buvo nuo J. V. tik 1,5 m atstumu. Tačiau J. V. neperspėjo, prie jo priėjęs nebuvo. Tuo konkrečiu momentu, kai ant jo užvirto metalinė santvara, jis virino, buvo užsidėjęs skydelį, buvo įjungęs suvirinimo aparatÄ . Stovėjo nugara į J. V. virintÄ metalinę santvarÄ .

PaaiÅ¡kino, kad virinant suvirinimo aparatu yra įmanoma girdėti žmogaus Å¡auksmÄ , žinoma, jeigu Å¡is pakankamai garsiai Å¡aukia, tačiau Å¡iuo atveju J. V. tikrai neÅ¡aukė ir jo neperspėjo. Taip pat nori pasakyti, kad tuo metu, kai virina, Å¡almo neužsideda, kadangi tokiu atveju nebÅ«tų įmanoma užsidėti suvirinimo skydelio, kuris apsaugo veidÄ . Virinant ant galvos užsideda tik iÅ¡ nedegios medžiagos pagamintÄ kepurėlę, kuri apsaugo nuo žarijų. Kaip ir sakė, prieÅ¡ nelaimingÄ atsitikimÄ , jis virino.

Pajuto, jog jį prispaudė metalinė santvara, prieÅ¡ tai jis net nematė, jog metalinė santvara virsta, nes, kaip minėjo, buvo nusisukęs, o be to, virino ir buvo užsidėjęs skydelį. Užsidėjus skydelį regėjimo laukas yra labai siauras, matosi tik virinimo vieta. Nugriuvusi metalinė santvara jį prispaudė prie jo metalinės santvaros. Negali dabar paaiÅ¡kinti kaip, tačiau matyt jis iÅ¡lindo iÅ¡ metalinių santvarų tarpo ir nuėjo į Å¡alį atsisėsti. Suprato, kad griÅ«dama santvara kliudė galvÄ , juto, kad bėga kraujas iÅ¡ nosies.

Kažkas iÅ¡ kolegų iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir jis buvo iÅ¡vežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Jam buvo atlikta galvos operacija. Apie dvi savaites buvo gydomas ligoninėje. Å iuo metu tęsia gydymÄ pas Å¡eimos gydytojÄ . Taip pat dar ne kartÄ teks važiuoti konsultuotis pas operavusį gydytojÄ Ä¯ Klaipėdos universitetinę ligoninę dėl veido ir raktikaulio sužalojimų. Kiek žino, už darbų saugÄ yra atsakingi meistrai A. ir A., jų pavardžių neprisimena.

Ä®vykio dienÄ abu meistrai buvo toje patalpoje, kur buvo virinamos metalinės santvaros. Ä®prastai meistrai bÅ«na arba salėje, kur vyksta darbai, arba kabinete. Konkrečiai pasakyti, kur meistrai buvo prieÅ¡ įvykstant nelaimingam atsitikimui, jis negali, neatkreipė dėmesio. Kaip įvyko nelaimingas atsitikimas, galėjo matyti surinkėjai A., V., A., R., jų pavardžių nežino. Å ie asmenys dirbo arčiausiai jo (t. 1, b. l. 157-160). 2020 m. rugsėjo 28 d. papildomos apklausos metu G. V. parodė, jog įsidarbinęs UAB „Aurometa“ jis buvo supažindintas su darbų saugos ir sveikatos instrukcijomis.

Pamena, kad susipažinimas vyko UAB „Aurometa“ patalpose, pas sekretorę kabinete. Pamena, kad pasirašė žurnale, jog susipažino su saugos ir sveikatos instrukcijomis. Tai, kad pasirašė žurnale, tikrai prisimena, o ar skaitė pačias darbų ir saugos instrukcijas – neprisimena. Nenori suklaidinti, todėl nurodė, jog neprisimena, ar skaitė pačias instrukcijas ar ne. Kadangi yra praėję daug laiko, todėl jis neprisimena, ar pačias instrukcijas skaitė, ar jam jos buvo perskaitytos.

Nepamena ir to fakto, ar kai pasirašė žurnale, tuo momentu buvo įmonės direktorius R. A.. Dar nori paminėti, kad kai įsidarbino UAB „Aurometa“, jis buvo įdarbintas Å¡altkalviu – montuotoju, o nuo 2016 m. tęsė darbÄ kaip suvirintojas. Kadangi darbo specifika daug nepasikeitė, nepamena to fakto, ar buvo iÅ¡ naujo supažindintas su darbų saugos ir sveikatos instrukcijomis, negali nurodyti, ar iÅ¡ naujo pasirašė kokiame žurnale. Per tÄ laikotarpį, kai dirbo UAB „Aurometa“, vykdavo tokie kasmetiniai instruktavimai.

Pamena, kad darbų vadovas pasakydavo, kad atvyks „saugumietis“ ir praves instruktavimÄ . Negali nurodyti tiksliai, kiek kartų nuo 2015 m. iki nelaimingo atsitikimo buvo tokie instruktavimai, mano, kad kartÄ per metus. Tas instruktavimas vykdavo taip: atvykus „saugumiečiui“, darbuotojai susirinkdavo valgykloje, tada „saugumietis“ pasakodavo, kad darbininkai turi dirbti saugiai, saugiai turi neÅ¡ti, stumti dujų balionus, pamena, kad yra minėjęs, jog atkreiptų dėmesį į krano diržus, kad jie nebÅ«tų sutrÅ«kę.

Negali atkartoti konkrečiai, kÄ bÅ«tent pasakodavo „saugumietis“, bet esmė tų instruktavimų buvo apie saugÄ darbo metu. Tokiuose instruktavimuose yra dalyvavęs ir darbų vadovas A.. Kai „saugumietis“ pravesdavo instruktaÅ¾Ä , tada darbuotojai galėdavo užduoti klausimus. „Saugumiečio“ pravedamas instruktažas vykdavo maždaug apie valandÄ . Negali pasakyti, iÅ¡ kokios įmonės bÅ«davo tas „saugumietis“, nežino jo nei vardo, nei pavardės. Net negali pasakyti ir to, ar pastoviai tas pats žmogus pravesdavo instruktaÅ¾Ä , neįsidėmėjo.

Instruktaže dalyvavę asmenys pasiraÅ¡ydavo ant lapo. Kas tai buvo per popieriaus lapas, jis negali įvardinti, tiesiog visi dalyvavę instruktaže darbuotojai pasiraÅ¡ydavo ant to lapo. Kas liečia darbo vietų iÅ¡dėstymÄ , tai „saugumietis“ nėra akcentavęs, kokiu atstumu turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos suvirintojų darbo vietos, bent jis Å¡ito neprisimena. Jo darbo vieta patalpoje buvo galima sakyti visÄ laikÄ ta pati. Jis buvo pasirinkęs pats, savo nuožiÅ«ra, saugiausiÄ darbo vietÄ . IÅ¡laikyti didesnį atstumÄ tarp darbuotojų, tai yra, kad darbuotojai vienas nuo kito metalines santvaras virintų didesniu atstumu, nebuvo galimybės. Patalpa nebuvo didelė, todėl iÅ¡dėstyti didesniu atstumu darbo vietų tiesiog buvo neįmanoma.

Darbų vadovas A. Å . nėra sakęs, kad suvirintojų darbo vietos yra iÅ¡dėstytos nesaugiu atstumu. Gali paminėti, kad prasidėjus darbo dienai, darbų vadovas A. Å ., pasakydavo, kokį darbÄ jis turi atlikti, pavesdavo jam darbo užduotis. Kas liečia darbų saugÄ , tai darbų vadovas žodžiu nepravesdavo darbų saugos instruktažo, neprimindavo saugos darbe reikalavimų. Kaip saugiai atlikti bÅ«tent metalinės santvaros surinkimo (suvirinimo) darbus, kaip užtikrinti santvaros stabilumÄ , Å¡ito jis iÅ¡moko per darbo patirtį.

IÅ¡ pradžių „Aurometa“ jis nevirino tokių santvarų, stebėdavo, kaip tÄ darbÄ atlieka kiti darbuotojai ir taip iÅ¡moko virinti ir įtvirtinti metalines santvaras. UAB „Aurometa“ nebuvo pravesti mokymai, kaip saugiai atlikti šį darbÄ , tokiÄ patirtį jis įgijo tiesiog dirbdamas (t. 1, b. l. 157-164); - ikiteisminio tyrimo metui duotais liudytojo D. Å . parodymais, kur jis 2019 m. gruodžio 2 d. apklausos metu parodė, jog dirba UAB „Aurometa“ suvirintoju. Apie minimÄ nelaimingÄ atsitikimÄ gali papasakoti, kad įvykio dienÄ , t. y. 2019 m. spalio mėn., tikslios datos neprisimena, dirbo UAB „Aurometa“ gamybinėse patalpose.

TÄ dienÄ jam buvo pavesta Å¡lifuoti metalines detales. Žino, kad kiti darbuotojai tvirtino metalines santvaras. Jis prie metalinių santvarų įvykio dienÄ nedirbo. Gamybinėje patalpoje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, metalines santvaras virino G. V. ir J. V.. Darbo metu matė, kad J. dirbo prie vienos santvaros, o G. prie kitos santvaros. Kadangi jis dirbo savo darbÄ , tai J. ir G. atliekamų darbų nestebėjo ir nieko apie jų atliekamÄ darbÄ prie metalinių santvarų negali pasakyti. Gamybinėje patalpoje G. su J. metalines santvaras vienas nuo kito virino apie pusantro metro atstumu.

Nuo G. V. darbo vietos iki jo darbo vietos atstumas buvo apie 10-12 metrų. Tarpe jokių aukÅ¡tų daiktų nebuvo, vaizdo niekas neužstojo. Dirbdamas jam pavestÄ darbÄ (tuo metu galėjo bÅ«ti apie 11 val., tiksliai laiko negali pasakyti), iÅ¡girdo stiprų bildesį. Atsisukęs į garso pusę, t. y. į tÄ pusę, kur prie metalinių santvarų dirbo G. V. ir J. V., pamatė, kad yra nugriuvusi metalinė santvara, prie kurios dirbo J. V.. Kadangi pamatė, kad prie G. jau yra priėjęs B. R. ir jam padeda, jis iÅ¡ gamybinės patalpos iÅ¡bėgo lauk.

Paprasčiausiai suveikė savisaugos instinktas ir tiek. Arti metalinių santvarų, prie kurių dirbo G. ir J., jis nėjo, kaip konkrečiai metalinė santvara sužalojo G., nematė ir apie tai nieko nežino. Iš kitų firmos darbuotojų (iš ko konkrečiai – negali įvardinti) sužinojo, kad metalinė santvara, prie kurios dirbo J. V., nugriuvo, nes jis nebuvo jos įsitvirtinęs kranu. Bet kaip ir sakė, tai tik girdėjo iš kitų firmos darbuotojų, pats to momento, kaip griuvo metalinė santvara, prie kurios dirbo J.

V., nematė. Pats asmeniÅ¡kai darbo metu naudoja apsaugos priemones: Å¡almÄ , akinius, batus, specialius rÅ«bus. Tuo metu, kai virina, naudoja veidÄ dengiantį skydelį, Å¡almo tuo metu nenaudoja, kadangi naudoti ir skydelį, ir Å¡almÄ yra labai nepatogu. PrieÅ¡ įvykstant nelaimingam atsitikimui, jis buvo atkreipęs dėmesį, kad G. buvo užsidėjęs ant veido skydelį, Å¡almo užsidėjęs nebuvo. Ar prieÅ¡ įvykstant nelaimingam atsitikimui netoli metalinių santvarų, prie kurių dirbo J. ir G., buvo pastatytas kranas, neįsidėmėjo (t. 2, b. l. 67-70); - ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A.

Ž. parodymais, kur jis 2019 m. gruodžio 2 d. apklausos metu parodė, jog dirba UAB „Aurometa“ Å¡altkalviu – montuotoju. Apie nelaimingÄ atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas kolega G. V., gali pasakyti, kad tÄ dienÄ , t. y. 2019 m. spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, jis dirbo gamybinėse patalpose. Jam buvo pavesta gaminti metalinės santvaros detales. Ä®vykio dienÄ kolegos J. V. ir G. V. virino metalines santvaras. Konkreti jo darbo vieta yra prie pastato sienos, prieÅ¡ais langÄ , prieÅ¡ais jo darbo vietÄ , galima sakyti beveik statmenai, įvykio dienÄ metalines santvaras virino J. ir G..

Jie dirbo prie atskirų metalinių santvarų. Metalinės santvaros, prie kurių dirbo J. ir G., viena nuo kitos buvo pastatytos, jo manymu, apie 2 metrų atstumu. Nuo jo darbo vietos iki metalinės santvaros, prie kurios dirbo J., buvo apie 10-15 metrų atstumas, už J., arčiau sienos, prie metalinės santvaros dirbo G.. Galėjo būti apie 11 val., kai jis stovėjo prie savo darbo stalo, studijavo brėžinius, buvo nusisukęs nugara į metalines santvaras, prie kurių dirbo G. ir J.. Išgirdo stiprų bildesį.

Atsisukęs pamatė, kad nugriuvo J. metalinė santvara. Santvara buvo nugriuvusi į G. pusę. Matė, kad G. keliasi iš po darbo stalo, matėsi, jog jo veidas yra kruvinas. Prie G. pribėgo kitas įmonės darbuotojas B. R.. Matė, kad J. stovėjo netoli savo metalinės santvaros. Kadangi negali matyti kraujo, todėl iš karto iš gamybinės patalpos išėjo lauk. Prieš išgirstant bildesį, jis negirdėjo žmogaus šauksmo, perspėjančio saugotis, iš vis negirdėjo jokio žmogaus šauksmo.

Gali pasakyti, kad prieÅ¡ įvykstant nelaimingam atsitikimui, jis daugmaž prieÅ¡ 5-10 min. naudojosi kranu, kuriuo turėjo naudotis ir J., norėdamas paversti savo metalinę santvarÄ . Pasinaudojęs kranu, jį paliko Å¡alia savo darbo stalo. Prie krano nebebuvo prikabintų jokių metalinių dalių. Po nelaimingo atsitikimo klausė J., kaip nutiko, jog nugriuvo metalinė santvara, prie kurios jis dirbo. J. pasakė, kad jis nupjovė metalines kojas, kurios laikė metalinę santvarÄ , prieÅ¡ tai metalinės santvaros neįsitvirtinęs kranu.

J. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl jis prieÅ¡ nupjaudamas metalines kojas, neįsitvirtino metalinės santvaros kranu. PrieÅ¡ iÅ¡girstant bildesį, jis jau buvo baigęs naudotis kranu, todėl J. juo galėjo naudotis, o kodėl nepasinaudojo, to nežino. Matė, kad nugriuvus J. metalinei santvarai, G. iÅ¡ po savo darbo stalo keliasi atsukęs nugarÄ Ä¯ tÄ pusę, kur stovėjo J. metalinė santvara, todėl galvoja, kad jis tuo metu, kai nugriuvo metalinė santvara, stovėjo bÅ«tent atsukęs į J. pusę nugarÄ .

Po to, kai jau G. buvo iÅ¡vežtas į gydymo įstaigÄ , matė, kad netoli jo darbo vietos, ant grindų, mėtėsi apsaugos skydelis, todėl galvoja, kad prieÅ¡ įvykstant nelaimingam atsitikimui, G. buvo užsidėjęs bÅ«tent skydelį. Mano, kad Å¡almo G. užsidėjęs nebuvo, nes jeigu suvirintojas užsideda apsaugos skydelį ant veido, užsidėti Å¡almo yra nebeįmanoma (t. 2, b. l. 79-82); - ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo B. R. parodymais, kur jis 2019 m. gruodžio 2 d. apklausos metu parodė, jog dirba UAB „Aurometa“ Å¡altkalviu – montuotoju.

Apie nelaimingÄ atsitikimÄ , kurio metu buvo sužalotas įmonės darbuotojas G. V., gali papasakoti, kad įvykio dienÄ , t. y. 2019 m. spalio mėnesį, tikslios dienos nepamena, dirbo UAB „Aurometa“ gamybinėse patalpose. TÄ dienÄ jam buvo pavesta sumontuoti detales. Prie metalinių santvarų jis nedirbo. Prie metalinių santvarų tÄ dienÄ dirbo J., pavardės nežino, ir G. V.. Tarp metalinių santvarų, prie kurių dirbo J. ir G., atstumas buvo apie 2 metrus, o gal ir daugiau, tiksliau negali pasakyti.

Jo darbo vieta nuo metalinių santvarų yra apie 10 metrų atstumu. Galėjo būti apie 11 val., kai dirbdamas savo darbo vietoje, išgirdo stiprų bildesį. Atsisukęs į garso pusę pamatė, kad nugriuvo J. metalinė santvara. Ji buvo nugriuvusi į G. santvaros pusę. Taip pat pamatė, kad G. keliasi iš po savo metalinės santvaros. Jis pribėgo prie G.. Pamatė, kad G. V. veidas kruvinas. Tada pavedė G. į šalį, arčiau administracijos patalpų. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

Paties momento, kaip nuvirto metalinė santvara, prie kurios dirbo J., nematė. Taip pat nebuvo atkreipęs dėmesio, kokioje padėtyje – nugara ar priekiu į J. metalinę santvarÄ â€“ darbavosi G.. PrieÅ¡ iÅ¡girsdamas stiprų bildesį, žmogaus Å¡auksmo negirdėjo. Nebuvo atkreipęs dėmesio, ar prieÅ¡ įvykstant nelaimingam atsitikimui G. turėjo užsidėjęs Å¡almÄ , bet sprendžiant iÅ¡ to, jog po to, kai jau G. buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, netoli jo darbo vietos, ant grindų, matė sulankstytÄ skydelį, galvoja, kad G. buvo užsidėjęs ant veido apsauginį skydelį.

Tuo metu, kai asmuo užsideda apsauginį skydelį, Å¡almo užsidėti neįmanoma. Po to, kai nuvedė G. prie administracijos patalpų, jis atbėgo atgal į nelaimingo atsitikimo vietÄ . Tada J. klausė, kas nutiko. Tai jis pasakė, kad jis nupjovė atramÄ ir dėl to metalinė santvara nugriuvo. Detaliau jo neklausinėjo (t. 2, b. l. 73-76); - ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo M. D. parodymais, kur jis 2020 m. gruodžio 4 d. apklausos metu parodė, jog maždaug prieÅ¡ pusantrų metų dirbo įmonėje UAB „Aurometa“.

Dirbdamas UAB „Aurometa“ dirbo suvirintoju, virino metalines santvaras. PrieÅ¡ įsidarbindamas UAB „Aurometa“, jau buvo dirbęs tokio pobÅ«džio darbÄ , todėl tai, kaip saugiai atlikti metalinių santvarų virinimo darbÄ , kaip metalines santvaras reikia įsitvirtinti stropu, jau žinojo. Pamena, kad įsidarbinant įmonėje jam buvo pravestas darbų saugos instruktažas, pasirašė žurnaluose, tačiau pasakyti Å¡iai dienai su kokiomis darbų saugos instrukcijomis jis buvo supažindintas UAB „Aurometa“ negali, nepamena koks asmuo jį su darbų saugos instrukcijomis supažindino.

Taip pat negali pasakyti, kokiuose bÅ«tent žurnaluose pasirašė. Kai įsidarbinant buvo instruktuotas darbų saugos klausimais, ar tuo metu buvo konkrečiai kalbama ir apie saugų metalinių santvarų virinimo darbÄ , kaip saugiai įtvirtinti metalinę santvarÄ , kaip jÄ Ä¯sitvirtinti stropu, Å¡iai dienai tikrai neprisimena. Kadangi tokio pobÅ«džio darbÄ kaip metalinių santvarų virinimÄ , iki įsidarbinant UAB „Aurometa“, jau buvo dirbęs ir ankščiau kitose įmonėse, tai teigti, kad bÅ«tent UAB „Aurometa“ prieÅ¡ įsidarbinant instruktažo metu buvo kalbama apie saugų metalinių santvarų virinimÄ , jų įtvirtinimÄ negali, bijo, jog gali supainioti, kada ir kokioje įmonėje buvo toks instruktažas atliktas.

UAB „Aurometa“ jis pradirbo apie metus, darbams vadovavo A., pavardės neprisimena. Jo manymu A., kaip darbų vadovas, tikrai buvo rÅ«pestingas, jis pastoviai stebėdavo, vaikščiodamas po salę, kaip bÅ«davo įtvirtintos metalinės santvaros atramų pagalba, pastoviai primindavo, kad darbÄ reikia atlikti saugiai, neskubant. A. akcentuodavo, kad metalines santvaras reikia virinti saugiai. Kadangi jis jau turėjo tokios darbo patirties, tai jam priminti, kad prieÅ¡ nupjaunant metalines atramas, laikančias metalinę santvarÄ , jÄ reikia pirma įsitvirtinti stropu, nereikėdavo.

Tačiau, mano, kad jei A. būtų matęs, kad jis dirba neteisingai, tikrai būtų tai pasakęs ir priminęs, kaip saugiai reikia atlikti metalinės santvaros virinimo darbus. A. vis akcentuodavo darbo metu, kad dirbti reikia saugiai. Jo manymu, konkreti darbo vieta, kurioje jis virino metalines santvaras, buvo saugiu atstumu nuo kito darbuotojo, virinančio metalines santvaras. Pamena, kad tuo metu dirbo trys suvirintojai ir, mano, kad tarp visų darbo vietų atstumai buvo saugūs. Kiek metrų tarp darbo vietų buvo, pasakyti negali.

Jis turėjo pastoviÄ darbo vietÄ , pats stebėdavo, pasižiÅ«rėdavo, kad kitas koks darbuotojas nebÅ«tų Å¡alia jo darbo vietos. Kas jam nurodė, kad turi dirbti toje darbo vietoje, neprisimena, tikriausiai tai buvo A.. Pamena, kad per tÄ metų laikotarpį įmonėje metalines santvaras virino ir G., pavardės nežino (t. 2, b. l. 91-94); - ikiteisminio tyrimo metu duotais R. A., kurio atžvilgiu 2022 m. gegužės 13 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių), parodymais, kur jis 2021 m. liepos 29 d. apklausiamas kaip specialusis liudytojas, parodė, jog susipažinęs su 2021 m. birželio 22 d. nutarimu jis nesutinka su tuo, kad pažeidė įstatymus, kurie yra nurodyti nutarime.

Nutarime minimo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimų jis nepažeidė, nes buvo samdoma bendrovė, vykdanti darbų saugos reikalavimų atitikties įstatymams įvertinimÄ . UAB „PajÅ«rio sauga“ buvo atlikusi darbo vietų rizikos veiksnių vertinimÄ pagal vykdomÄ veiklÄ , nes be Å¡io vertinimo nebÅ«tų galima buvę vykdyti numatytų darbų. Dėl technologinių kortelių parengimo, tai Å¡iam konkrečiam darbui jų parengti nebuvo bÅ«tina, tÄ patvirtino ir „PajÅ«rio sauga“, kadangi jo įmonė darbus vykdo pagal individualius užsakymus ir atskirus projektinius sprendinius.

Jeigu kinta gaminių projektai, tai įstatymas neįpareigoja kiekvienu atveju parengti technologinę kortelę. Dėl metalinės santvaros virinimo saugaus darbo atlikimo metodikos, tai gali pasakyti, kad Å¡iuo konkrečiu atveju tai yra akcentuojama per darbų saugos instruktavimÄ . J. V. dėl saugaus darbų atlikimo virinant metalines konstrukcijas instruktuodavo darbų vadovas A. Å .. Jis gali patvirtinti, kad prieÅ¡ darbo dienos pradžiÄ tiek su suvirintojais, tiek ir su kitais darbuotojais aptardavo darbų eigÄ , jis girdėdavo, kaip darbų vadovas A.

Š. primindavo darbuotojams, kaip saugiai virinti santvaras, kaip saugiai jas pakelti ar paguldyti naudojantis kranu. Dėl profesinės rizikos įvertinimo santvarų suvirintojų darbo vietose, tai gali pasakyti, kad dėl tokios santvaros (su kuria buvo dirbama, kai įvyko nelaimingas atsitikimas) konkretaus gaminio suvirintojo darbo vietos rizikos įvertinimo nėra, yra vertinama apskritai darbuotojo darbo vieta – suvirintojo, šaltkalvio, buhalterės. Profesinė rizika nėra vertinama dėl konkretaus gaminio, tik dėl darbuotojo darbo vietos.

Suvirintojų darbo vietų iÅ¡dėstymas ceche atitiko nustatytus reikalavimus, pastabų iÅ¡ UAB „PajÅ«rio sauga“ dėl suvirintojų darbo vietų iÅ¡dėstymo nebuvo gauta. Nutarime minima, kad nebuvo įvertintas toks rizikos veiksnys, jog virinama santvara gali užvirsti ant Å¡alia dirbančio darbuotojo, tai su Å¡iuo punktu nesutinka, nes suvirintojų darbo vietos buvo iÅ¡dėstytos saugiu atstumu, o tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju griÅ«dama santvara kliudė Å¡alia dirbantį darbuotojÄ , įtakojo tai, kad santvara krisdama atsitrenkė į suvirinimo įrenginį ir pakeitė kritimo kryptį.

Šis momentas yra užfiksuotas vaizdo įraše, kurį yra pateikęs. Jo manymu, jei griūdama santvara nebūtų atitrenkusi į suvirinimo įrenginį, ji būtų nugriuvusi ant žemės ir galimai būtų nekliudžiusi žmogaus. Dėl darbų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo, tai kaip ir yra minėjęs pateiktame rašte, jas paruošė jis pats. Visos instrukcijos buvo perduotos tikrinti UAB „Pajūrio sauga“. Ši įmonė jokių pastabų, papildymų dėl turinio nepateikė.

Kalbant dėl saugaus santvaros stabilizavimo, UAB „PajÅ«rio sauga“, patikrinusi darbų saugos ir sveikatos instrukcijas, nenurodė, kad konkrečiai reikia papildyti Å¡iuo aspektu. Saugus santvaros stabilizavimas tiek J. V., tiek kitiems suvirintojams buvo primenamas kasdien, žodinių instruktavimų metu. UAB „PajÅ«rio sauga“ pagal paslaugų sutartį turėjo pareigÄ Ä¯vertinti ne tik procedÅ«rinių dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams, bet ir jų turinį. Atsakyti į klausimÄ , ar įmonės UAB „PajÅ«rio sauga“ atsakingi darbuotojai tikrino instrukcijų turinį - negali, jokių pastabų dėl instrukcijų papildymo nepateikė.

Atsakymai į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no klausimus: nelaimingas atsitikimas įvyko tik dėl darbuotojo J. V. aplaidaus darbo, dėl to, kad jis neprikabinęs kranu santvaros, nupjovė metalinį strypÄ ; suvirintojų darbo vietų iÅ¡dėstymas, atstumai keičiasi pagal gaunamų užsakymų darbo pobÅ«dį. Suvirintojas, gavęs naujÄ užduotį, tam, kad atliktų darbÄ saugiai, yra instruktuojamas darbų vadovo ir pastoviai atliekama darbo kontrolė. Darbų vadovas įvertina, ar suvirintojo darbo vieta yra saugi, ar atitinka saugumo reikalavimus, ar suvirintojų darbo vietos iÅ¡dėstytos saugiu atstumu, atsižvelgdamas į gaminamÄ gaminį; specialistas, vertindamas darbų saugÄ , įvertina įmonės veiklÄ pagal nustatytÄ metodikÄ , kadangi įmonė gamina skirtingus gaminius, įvertinti suvirintojo darbo vietÄ naudojant kranÄ nėra jokių objektyvių galimybių, nėra galimybių iÅ¡ anksto numatyti, ar suvirintojui iÅ¡vis bus reikalinga darbo metu naudotis kranu, kadangi pagrindinė suvirintojo darbo priemonė yra suvirinimo aparatas, o kranas yra tik pagalbinė darbo priemonė, naudojama dėl to, kad nebÅ«tų pažeista darbuotojo sveikata (t. 8, b. l. 54-57); - ikiteisminio tyrimo metu duotais A.

Å ., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, duotais parodymais, kur jis 2020 m. birželio 18 d. papildomos įtariamojo apklausos metu parodė, jog nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. dirba UAB „Aurometa“ darbų vadovu. Dirbdamas UAB „Aurometa“ jis turėjo darbų saugos pažymėjimÄ . Sutinka su tuo, kad eidamas darbų vadovo pareigas jis buvo atsakingas už tai, kaip darbuotojai laikosi darbų saugos reikalavimų. Tai jį įpareigojo darbų vadovo pareiginė instrukcija. Gali paaiÅ¡kinti, kad kai asmuo bÅ«davo įdarbinamas UAB „Aurometa“, pirminį darbuotojo instruktavimÄ vykdydavo UAB „Aurometa“ darbuotoja R., pavardės nežino.

Ji darbuotojus supažindindavo su instrukcijomis, užpildydavo atitinkamus žurnalus ir duodavo darbuotojams pasiraÅ¡yti. Pats asmeniÅ¡kai Å¡iuose instruktavimuose nedalyvaudavo, kadangi tai jo neįpareigojo pareiginė darbo instrukcija. Kaip buvo instruktuotas darbuotojas J. V. - nežino, nieko apie tai negali pasisakyti. Ä®monėje buvo numatytas ir periodinis instruktavimas, kuris vyko daugmaž kas tris mėnesius. Šį instruktavimÄ atlikdavo darbų saugos specialistas D., pavardės nežino. UAB „Aurometa“ buvo sudariusi sutartį su įmone iÅ¡ Klaipėdos, kurios darbų saugos specialistas D. ir instruktuodavo darbuotojus saugos ir sveikatos klausimais.

Ar tokiame instruktavime nors kartÄ dalyvavo J. V., negali pasakyti. Tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas UAB „Aurometa“ įmonėje, gamybinėse patalpose, adresu – (duomenys neskelbtini), buvo virinamos metalinės santvaros. Ä®monėje pastoviai buvo vykdoma veikla, susijusi su santvarų, kolonų virinimu. Tokio tipo santvaros, kokia užvirto ant darbuotojo G. V., jau buvo virinamos apie du mėnesius. Metalines santvaras virino trys, keturi įmonės darbuotojai. 2019 m. spalio 14 d., kai įvyko nelaimingas atsitikimas, metalines santvaras virino du įmonės darbuotojai – G.

V. ir J. V.. Jų darbo vietos viena nuo kitos buvo įrengtos 2,5 metro atstumu. J. V. ir G. V. darbo vietos buvo pastoviai tos pačios. Nelaimingo atsitikimo dienÄ J. V. ir G. V. darbÄ pradėjo 8 val. ryto. Jie turėjo tęsti praėjusiÄ dienÄ pradėtus darbus, tęsti metalinių santvarų virinimÄ . Darbuotojams kiekvienÄ rytÄ , prieÅ¡ darbo pradžiÄ , primindavo, kaip saugiai turi bÅ«ti elgiamasi darbo metu. Primindavo, kad horizontalioje padėtyje metalinė santvara turi bÅ«ti įtvirtinta atsvaromis, o norint metalinę santvarÄ paguldyti horizontaliai, ji pirmiausia turi bÅ«ti įtvirtinta krano pagalba, o tik paskui nupjaunamos atsvaros.

Tai darbuotojams primindavo ne tik prieÅ¡ darbų pradžiÄ rytais, bet dar po kelis kartus pakartodavo ir darbo eigoje. Ä®monės darbuotojas J. V. žinojo ir suprato, kaip reikia saugiai į horizontaliÄ padėtį paguldyti metalinę santvarÄ . Jis įmonėje dirbo apie tris mėnesius, tačiau, Å¡ioje įmonėje buvo dirbęs prieÅ¡ kokius metus ir tada jo darbo specifika buvo tokia pat, metalinių santvarų ir kolonų virinimas. Jis savo darbÄ iÅ¡manė, dėl jo atliekamo darbo nebuvo kilę jokių problemų.

Tuo metu, kai J. V. įmonėje dirbo anksčiau, darbams vadovavo ne jis, todėl apie jo atliekamų darbų kokybę, negali nieko pasakyti. Darbo vietos, kuriose dirbo J. V. ir G. V., tose vietose buvo įrengtos pastoviai, tos darbuotojų vietos jau buvo įrengtos nuo tada, kai jis pradėjo dirbti UAB „Aurometa“ darbų vadovu. Tuo momentu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, apie 11 val., jam į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paskambino įmonės direktorius R. A. ir nurodė, kad priimtų dažus, kuriuos atveÅ¡ „DPD“ kurjeris.

Jis išėjo į laukÄ , prie dažyklos patalpos, priimti iÅ¡ kurjerio dažus, juos sudėti į sandėlį. BÅ«nant prie sandėlio, prie jo priėjo A. Ž. ir pasakė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, metalinė santvara prispaudė darbuotojÄ G. V.. Įėjęs į gamybos patalpÄ , vietoje, kur darbuotojai rÅ«ko, pamatė G. V., jis buvo sužeistas. Kartu su kita darbuotoja R. teikė G. V. pirmÄ jÄ pagalbÄ , buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba ir G. V. iÅ¡vežtas į gydymo įstaigÄ .

Jis aiÅ¡kinosi, kodėl įvyko nelaimingas atsitikimas. J. V. jam pasakė, kad jis yra kaltas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, nes neprikabinęs kranu metalinės santvaros, nupjovė atsvarÄ . J. V. nepaaiÅ¡kino, kodėl taip pasielgė. Mano, kad tokį J. V. poelgį galėjo įtakoti psichologinė įtampa darbe, kadangi darbuotojams atlyginimai buvo nemokėti apie porÄ mėnesių. Ä® apklausos metu pateiktÄ klausimÄ : ar JÅ«s privalėjote darbų atlikimo metu pastoviai bÅ«ti patalpoje, kur J.

V. ir G. V. virino metalines santvaras? Atsakė: neprivalėjo, nes jo darbas buvo ne tik kontroliuoti kaip yra virinamos metalinės santvaros, bet ir kaip yra vykdomas konstrukcijų dažymas, kuris vyko kitoje patalpoje, o taip pat turėdavo prižiÅ«rėti, kaip vyksta gaminių pakrovimas, tekdavo ir iÅ¡važiuoti iÅ¡ teritorijos, ir atvežti darbuotojams darbo priemones, rengti ir pildyti dokumentacijÄ , todėl fiziÅ¡kai nebuvo įmanoma pastoviai bÅ«ti patalpoje, kurioje vyko metalinių konstrukcijų virinimas.

Ä® pateiktÄ klausimÄ : ar sutinkate su tuo, kad JÅ«sų pareiga buvo parengti technologines korteles, kuriose bÅ«tų numatytas metalinių santvarų surinkimų technologinis procesas, saugÅ«s darbų atlikimo metodai? Atsakė: nesutinka su tuo, nes pareiginė darbo instrukcija jo neįpareigojo parengti technologines korteles, kuriose bÅ«tų numatytas metalinių santvarų surinkimų technologinis procesas, saugÅ«s darbų atlikimo metodai. Tai turėjo atlikti gamybos vadovas A. L. ir darbų saugos specialistas iÅ¡ įmonės, su kuria UAB „Aurometa“ buvo sudariusi sutartį.

Ä® pateiktÄ klausimÄ : ar sutinkate su tuo, kad JÅ«s privalėjote įvertinti profesinę rizikÄ santvarų suvirintojų darbo vietose, įvertinti tai, kad griÅ«dama santvara gali užvirsti ant Å¡alia dirbančio darbuotojo? Atsakė: neprisiima tuo klausimu sau atsakomybės, nes kai jis pradėjo dirbti UAB „Aurometa“ tos darbo vietos gamybinėje patalpoje jau buvo iÅ¡dėstytos. Per darbo praktikÄ atvykęs darbų saugos specialistas iÅ¡ įmonės, su kuria UAB „Aurometa“ buvo sudariusi sutartį, nei karto neiÅ¡sakė pastabų, jog nesaugiu atstumu yra iÅ¡dėstytos darbuotojų darbo vietos.

Ä® pateiktÄ klausimÄ : ar JÅ«s pažeidėte darbų vadovo pareiginės instrukcijos reikalavimus, kurie yra nurodyti praneÅ¡ime apie įtarimÄ ? Atsakė: mano, kad nepažeidė, kaip ir minėjo, darbuotojus žodžiu instruktuodavo kiekvienÄ rytÄ , o taip pat kaip saugiai atlikti darbus dar primindavo ir darbo eigoje, net po kelis kartus. Pagal fizines galimybes jis kontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Ä® pateiktÄ klausimÄ : JÅ«sų, kaip darbų vadovo nuomone, kodėl įvyko Å¡is nelaimingas atsitikimas? Atsakė: mano, kad darbuotojus, o taip pat ir J.

V., psichologiÅ¡kai veikė tai, kad nebuvo laiku iÅ¡mokėti atlyginimai. PrieÅ¡ nelaimingÄ atsitikimÄ darbuotojai pastoviai klausdavo, kada bus mokamas atlyginimas, o tai keldavo jiems įtampÄ (t. 7, b. l. 138-142). ?? Dėl veikos, numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, be to, įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 3-4 dalys).

Pagal BK 137 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo yra sveikatos sutrikdymas kitam žmogui dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis).

Nusikalstamas nerÅ«pestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo kitam žmogui kyla nustačius, kad kaltininko veika buvo nukentėjusio asmens sunkaus sužalojimo priežastis, kad yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis veikos bei padarinių ryÅ¡ys ir kad Å¡ie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Teismų praktikoje priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga, bet ir Å¡ių padarinių priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklės nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ .

BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno nusikalstamos veikos dalyvio padaryti pažeidimai buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017). Atitinkamai baudžiamosios teisės moksle yra teigiama, kad pagal adekvataus priežastinio ryÅ¡io teorijÄ priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir jų žalingų pasekmių egzistuoja tada, kai veiksmai padidina pasekmių atsiradimo galimybę.

Kitaip tariant, kadangi veiksmai padidina žalingų pasekmių atsiradimo rizikÄ , atsiradusios neigiamos pasekmės yra laikytina normalia tų veiksmų pasekme. IÅ¡ tokio adekvataus priežastinio ryÅ¡io apibÅ«dinimo matyti, kad gali egzistuoti daug kurios nors pasekmės priežasčių ir adekvati priežastis nėra vienintelė tam tikrų pasekmių priežastis, tik ji, paversdama tikrove tam tikrų pasekmių atsiradimo tikimybę, iÅ¡siskiria iÅ¡ kitų priežasčių. Å i teorija yra aktuli sprendžiant nerÅ«pestingos veikos nulemtas pasekmes ir / ar tais atvejais, kai reikia vertinti ir iÅ¡skirti iÅ¡ kelių priežasčių tÄ pagrindinę, nulėmusiÄ Å¾alingas pasekmes.

Å ia linkme formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje teigiama, kad tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, bÅ«tina įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-342/2009, 2K-443/2014, 2K-512/2014, 2K-390-1073/2017). Sprendžiant asmens kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinama objektyvių įvykio aplinkybių visuma: kitų įvykio dalyvių veiksmai, taip pat asmeninės kaltininko savybės: profesinė ir gyvenimiÅ¡ka patirtis ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimÄ ) ir sprendžiant priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus bÅ«tina nustatyti momentÄ , kada kaltininkas turėjo realiÄ galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes.

Galėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia asmens realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ bei numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realiÄ situacijÄ , kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. V. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo G. V., t. y. atlikdamas santvaros virinimo darbus, prieÅ¡ nupjaudamas santvarÄ vertikaliai laikantį statramstį, neprikabino jos prie tiltinio krano kablio, dėl ko griÅ«dama santvara sunkiai sužalojo Å¡alia dirbusį G.

V., dėl ko jis patyrė kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžius, atsiskiriant veidinei daliai nuo smegeninės dalies, kaukolės pamato kaulų lūžius, apatinio žandikaulio lūžius, kairės mentės lūžius, muÅ¡tines žaizdas veide, poodinę kraujosruvÄ veide, odos nubrozdinimÄ kairės akies apatiniame voke. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyti visi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji požymiai, taip pat ir tai, kad J.

V. veikė neatsargiai, o bÅ«tent dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, t. y. nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali atsirasti padariniai, tačiau pagal savo asmenines ir darbines savybes turėjo ir galėjo numatyti. J. V. turėjo ir galėjo numatyti, kad nupjaunant virintos santvaros atramas, santvaros neprikabinus prie krano, ji gali virsti ir sužaloti Å¡alia dirbusį G. V.. Å ias aplinkybes byloje patvirtino ir pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duodamas paaiÅ¡kinimus, kur pripažino padaręs Å¡iÄ nuskalstamÄ veikÄ , taip pat liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti D.

Š., A. Ž., B. R. ir nukentėjusysis G. V., taip pat įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai, vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Specialisto išvada Nr. G 1770/2019(04), kurioje nurodyta, jog G. V. dėl kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžių bei kaukolės pamato lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6 punkte, sunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas kai yra kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai (6.6.1 papunktis).

Taigi ikiteisminio tyrimo metu J. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo J. V. Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadijÄ â€“ padaryta viena baigtinė neatsargi veika (BK 16 straipsnio 3 dalis), į kėsinimosi dalyko vertingumÄ , padarytos žalos dydį ir mastÄ , nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ ir vietÄ , žalingų pasekmių turinį ir sunkumÄ .

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytÄ BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, į tai, jog J.

V. anksčiau teismo neteistas (t. 7, b. l. 121), administracine tvarka baustas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu baustumas iÅ¡nykęs (t. 7, b. l. 122-123), dirbantis (t. 7, b. l. 184, t. 10, b. l. 96), darbo pobÅ«dis iÅ¡vykimas į komandiruotes į užsienį, turintis nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , vedęs, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Teismas atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, taip pat į teisinį reglamentavimÄ , t. y. jog 2019 m. birželio 27 d.

įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., buvo pakeista BK 75 straipsnio redakcija, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi norma, jog atidedant paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ , intensyviÄ priežiÅ«rÄ teismas privalo nustatyti visais atvejais, kai tuo tarpu baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų paskyrimas yra teismo diskrecijos teisė (Å iaulių apygardos teismo nutartys Nr. 1A-185-616/2022 ir 1A-193-309/2022), nesutinka su prokuroro pozicija skirti kaltinamajam areÅ¡to bausmę, kurios vykdymÄ atidėti netaikant kaltinamajam intensyvios priežiÅ«ros.

Todėl, atsižvelgiant į J. V. darbo pobÅ«dį, tikslinga J. V. paskirti sankcijoje numatytÄ griežtesnę bausmę, t. y. laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatant artimÄ minimumui (BK 50 straipsnis, 137 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 641 straipsniu baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Å i nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas.

Kadangi kaltinamasis J. V. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalį, bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 2 dalį gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, t. y. yra Å¡iuo metu dirbantis, turintis pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kad anksčiau teismo neteistas, administracine tvarka nebaustas, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryÅ¡ius, atimti iÅ¡ kaltinamojo galimybę dirbti bei gyventi visavertį gyvenimÄ , dirbti ir iÅ¡laikyti save, nusikalstamos veikos pavojingumÄ , atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl neatsargumo, bÅ«damas labai susijaudinęs, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti J.

V. be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbÄ bei neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Kaltinamajam J. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 25 d. paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 7, b. l. 178-179). Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

J. V. įpareigotinas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo Å¡aukimo gavimo dienos atvykti į probacijos tarnybÄ (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas). Dėl civilinių ieÅ¡kinių Civilinis ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį, kuriuo prašė solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Aurometa“ ir R. A. priteisti 8000,49 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti (t. 6, b. l. 73-169).

IeÅ¡kinys motyvuojamas tuo, jog civilinis ieÅ¡kovas 2019 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimÄ Nr. VPA_SP5-3001, kuriuo nusprendė G. V. 2019 m. spalio 14 d. įvykusį sunkų nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu. Civilinis ieÅ¡kovas 2020 m. gegužės 27 d. priėmė sprendimÄ Nr. VPA_SP5-562, kuriuo nusprendė G. V., laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. skirti ir mokėti netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ . IeÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. liepos 31 d. priskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 8000,49 Eur (7034,89 Eur ligos iÅ¡mokos laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., 64,52 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir 901,08 Eur netekto darbingumo pensijos).

Taigi 2020 m. liepos 31 d. yra padaryta iÅ¡ viso 8000,49 Eur materialinė žala, kuriÄ pagal BK 176 straipsnį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Civilinis ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius savo civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog 2019 m. gruodžio 13 d. gavus TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų skyriaus raÅ¡tÄ Nr. 86-S-10227 apie atliekamÄ ikiteisminį tyrimÄ ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-46031-19, pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

Tačiau Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ra (TelÅ¡iai) 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu „Nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dalyje dėl nusikalstamos veikos ir įtariamojo atžvilgiu“, nutraukė ikiteisminį tyrimÄ dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, ir įtariamojo R. A. atžvilgiu (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-46031-19), nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių. Byloje gautas civilinio atsakovo UAB „Aurometa“ atsiliepimas į civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡oma civilinį ieÅ¡kinį atmesti (t. 10, b. l. 116-120).

Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog civilinis atsakovas buvo apdraudęs nukentėjusįjį asmenį G. V. socialiniu draudimu ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, todėl civilinis atsakovas mokėjo socialinio draudimo įmokas ir tokiu bÅ«du apdraudė savo atsakomybę dėl nelaimingų atsitikimų darbe. Draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos neįgyja regreso teisės į žalÄ padariusį asmenį, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo, todėl civilinis ieÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ civilinio atsakovo 8000,49 Eur žalos atlyginimo dėl nukentėjusiajam G.

V. iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų. Civilinis atsakovas nesutinka su solidariÄ ja civilinio atsakovo ir R. A. civiline atsakomybe. Pastebėjo, jog UAB „Aurometa“ vadovui R. A. nekyla solidarioji atsakomybė dėl žalos atlyginimo tretiesiems asmenims, nes R. A. veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių ir R. A. veiksmais nebuvo padaryta turtinė žala civiliniam ieÅ¡kovui, todėl R. A. negali materialiai atsakyti už civilinio ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ . Sutiktina su civilinio atsakovo UAB „Aurometa“ atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais.

Civilinis ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius siekia prisiteisti 8000,49 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro 7034,89 Eur ligos iÅ¡mokos laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., 64,52 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir 901,08 Eur netekto darbingumo pensijos, kurie buvo iÅ¡mokėti G. V. dėl 2019 m. spalio 14 d. įvykusio įvykio, kurio metu G. V. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog G. V. 2015 m. rugpjūčio 10 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 123 su UAB „Aurometa“ ir nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. pradėjo dirbti UAB „Aurometa“ Å¡altkalviu-montuotoju.

Darbo sutartis pakeista (papildyta) nuostata, jog nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. dirbs suvirintoju (pakeistas sutarties 1.2. punktas ir iÅ¡dėstytas taip: „suvirintojas“, įsakymo Nr. 1245, t. 1., b. l. 123-128). Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) numatė, jog asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos RespublikÄ ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) <...> draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 4 straipsnis numatė, jog nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 6 straipsnio 4, 5, 8, 9, 10 dalyse. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 1 punktas numatė, jog Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje nurodytų asmenų draudėjai yra pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbdaviai.

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 6 dalis numatė, jog draudėjas – darbdavys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga ar įmonė, mokantys arba pagal įstatymus privalantys mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui. Taigi konstatuotina, jog 2019 m. spalio 14 d.

G. V. siejo darbo teisiniai santykiai su UAB „Aurometa“ ir UAB „Aurometa“ tÄ dien buvo G. V. darbdavys, kuris yra mokantis valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui. Atkreiptinas dėmesys į CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ iÅ¡imtį, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos neįgyja regreso teisės į žalÄ padariusį asmenį, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymÄ pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo – viena iÅ¡ socialinio draudimo rūšių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba – socialinio draudimo sistemos dalyvė ir disponuoja iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo gautomis lėšomis (3 straipsnio 1 punktas). Tiek nukentėjusysis G. V., tiek kaltinamasis J. V. įvykio metu pagal darbo sutartis dirbo UAB „Aurometa“. Už juos darbdavys (UAB „Aurometa“) mokėjo socialinio draudimo įmokas, taip drausdamas savo atsakomybę dėl nelaimingų atsitikimų darbe, ir tai atitinka CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytos iÅ¡imties sÄ lygas.

Be to, bÅ«tina remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, kur buvo nagrinėti ir aiÅ¡kinti tapatÅ«s teisiniai santykiai. Civilinėje byloje Nr. 3K-7-166/2006 yra iÅ¡aiÅ¡kinta CK 6.290 straipsnio 3 dalies nuostata, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos neįgyja regreso teisės į žalÄ padariusį asmenį, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo (Žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2008 ir Nr. 2K-65/2014).

Be kita ko, civilinis ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ir solidarų reikalavimÄ UAB „Aurometa“ direktoriui R. A., tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnio prasme G. V. darbdavys buvo UAB „Aurometa“, o UAB „Aurometa“ direktorius R. A. buvo UAB „Aurometa“ juridinio asmens organas, per kurį UAB „Aurometa“ gali įgyti civilines teises ir pareigas (CK 2.81 straipsnis). Byloje nėra įrodytos R. A. civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos ir R. A. nėra inkriminuojama nusikalstama, kurios pagrindu kiltu jo atsakomybė atlyginti žalÄ civiliniam ieÅ¡kovui.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius neįgijo regreso teisės į žalÄ padariusį asmenį – UAB „Aurometa“, nes Å¡i mokėjo draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį, todėl civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieÅ¡kinys atmestinas. Be to, nukentėjusysis G. V. ikiteisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 176-200) ir teisminio nagrinėjimo metu patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį (t. 10, b. l. 55–81) civiliniam atsakovui UAB „Aurometa“, kuriuo prašė G.

V. iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „Aurometa“ priteisti iÅ¡ viso 17096,61 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimÄ ir 25000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kinį motyvavo tuo, jog 6572,36 Eur dydžio turtinę žalÄ , jam padarytÄ civilinio atsakovo darbuotojo nusikalstamais veiksmais sudaro:

1) dėl nelaimingo atsitikimo darbe laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m, balandžio 28 d. Nukentėjusiojo patirti 1271,62 Eur dydžio nuostoliai dėl negautų pajamų (1035,89 Eur (vidutinis darbo užmokestis) – 854,23 Eur (ligos išmoka) = 181,66 Eur (skirtumas) x 7 mėnesių = 1271,62 Eur);

2) Nukentėjusiojo patirti 2670,70 Eur dydžio nuostoliai dėl negautų pajamų dėl nelaimingo atsitikimo darbe laikotarpyje nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (1035,89 Eur (vidutinis darbo užmokestis) – 501,75 Eur (netekto darbingumo pensija) = 534,14 Eur (skirtumas) x 5 mėnesių = 2670,70 Eur) ir 3) Nukentėjusiojo patirti 2630,04 Eur dydžio nuostoliai dėl negautų pajamų dėl nelaimingo atsitikimo darbe laikotarpyje nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. (1035,89 Eur (vidutinis darbo užmokestis) – 660,17 Eur (visų išmokų suma) = 375,72 Eur (skirtumas) x 7 mėnesių = 2630,04 Eur).

Patikslintame ieškinyje nurodo, jog nukentėjusysis papildomai patyrė dar 10347,25 Eur dydžio nuostolius dėl negautų pajamų dėl nelaimingo atsitikimo darbe laikotarpyje, t. y. 1) 3498,75 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. (1035,89 Eur (vidutinis darbo užmokestis) – 350,32 Eur (visų išmokų vidurkis) = 685,57 Eur (skirtumas) x 5 mėnesių – 3427,85 Eur) ir 2) 6919,40 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. (1035,89 (vidutinis darbo užmokestis) – 343,95 Eur (visų išmokų vidurkis) = 691,94 Eur (skirtumas) x 10 mėnesių – 6919,40 Eur).

Be to, nukentėjusysis dar papildomai patyrė 177,00 Eur iÅ¡laidų sveikatos priežiÅ«ros įstaigose už įvairias medicinines paslaugas. Taigi, bendra patirta turtinė žala iÅ¡ viso sudaro 17096,61 Eur. Nukentėjusysis G. V. praÅ¡o priteisti ir 25000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ , motyvuodamas tuo, jog patyrė sunkius sveikatos sužalojimus, kurių padariniai visiÅ¡kai niekada neiÅ¡nyks, o jo netektas darbingumas iÅ¡ esmės ateityje tikėtina nepasikeis. Nurodė, jog dėl patirtų didelių fizinių skausmų, didelio dvasinio sukrėtimo ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinės depresijos ir bendravimo galimybių sumažėjimo, ne tik kad ženkliai suprastėjo jo gyvenimo kokybė, bet taip pat ir yra ribojama jo įprasta veikla, nes jis iki Å¡iol vis dar patiria fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, o taip pat ir įvairius sveikatos sutrikimus, kurių iki galo nebepavyks atkurti.

Nukentėjusiojo gydymas dėl nelaimingo atsitikimo metu patirto sunkaus kÅ«no sužalojimo tebesitęsia iki Å¡iol, nes jam ir toliau yra atliekamos bei dar turės bÅ«ti atliekamos įvairios veido organų, galvos ir kitos operacijos, jis ir toliau yra priverstas lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus ir kt., todėl jis nuolat patiria bei dar ilgÄ laikÄ patirs fizinį skausmÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Byloje gautas civilinio atsakovo UAB „Aurometa“ atsiliepimas į civilinio ieÅ¡kovo (nukentėjusiojo) G.

V. civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡oma jo civilinį ieÅ¡kinį atmesti (t. 10, b. l. 97-103). Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog civilinis ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai reikalauja atlyginti 16990,51 Eur turtinę žalÄ negautų pajamų forma, nes civilinis ieÅ¡kovas atlikdamas negautų pajamų skaičiavimus neįvertino savo darbingumo lygio, kuris atitinkamais laikotarpiais buvo 60 proc. ir 55 proc. darbingumo. Pasak civilinio atsakovo, vertinant negautų pajamų piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ už atitinkamus laikotarpius nuo 60 proc. ir 55 proc. prarasto darbingumo, civilinio ieÅ¡kovo turtinė žala negautų pajamų forma sudaro 2813,77 Eur.

Civilinis atsakovas UAB „Aurometa“ pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog civilinio ieÅ¡kovo 25000,00 Eur reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ženkliai virÅ¡ija net didžiausiÄ priteisiamÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . Civilinis ieÅ¡kovas turėtų įrodyti, jog jo atveju patirtos neturtinės žalos dydis yra didesnis už įprastinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie jam sukelia iÅ¡gyvenimus. Asmeniui nenaudingÄ poveikį gali daryti fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai asmeniui apmÄ stant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktikÄ , jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto jų pasekmės nepaÅ¡alinamos, tai prie neturtinės žalos gali bÅ«ti priskiriami tokie iÅ¡gyvenimai kaip susirÅ«pinimas bÅ«simomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks paÅ¡alinti operacija ar operacijomis bei iÅ¡gyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių.

Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifikÄ , kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius iÅ¡gyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvienÄ kartÄ priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. IÅ¡ byloje pateikto civilinio ieÅ¡kinio matyti, jog nukentėjusysis G. V. 2019 m. spalio 14 d. įvykusio įvykio metu, kuriuo metu jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl neatsargumo, patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertina 25000,00 Eur suma.

Nurodė, jog patyrė sunkius sveikatos sužalojimus, kurių padariniai visiÅ¡kai niekada neiÅ¡nyks, o jo netektas darbingumas iÅ¡ esmės ateityje tikėtina nepasikeis, o dėl patirtų didelių fizinių skausmų, didelio dvasinio sukrėtimo ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinės depresijos ir bendravimo galimybių sumažėjimo, ne tik kad ženkliai suprastėjo jo gyvenimo kokybė, bet taip pat ir yra ribojama jo įprasta veikla, nes jis iki Å¡iol vis dar patiria fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, o taip pat ir įvairius sveikatos sutrikimus, kurių iki galo nebepavyks atkurti.

Nukentėjusiojo gydymas dėl nelaimingo atsitikimo metu patirto sunkaus kÅ«no sužalojimo tebesitęsia iki Å¡iol, nes jam ir toliau yra atliekamos bei dar turės bÅ«ti atliekamos įvairios veido organų, galvos ir kitos operacijos, jis ir toliau yra priverstas lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus ir kt., todėl jis nuolat patiria bei dar ilgÄ laikÄ patirs fizinį skausmÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , emocinę įtampÄ , patyrė dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, nutrÅ«ko jo įprastas gyvenimo ritmas, yra jauno amžiaus, įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, patirtÄ traumÄ gydėsi ir buvo operuotas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. 2021 m. gegužės 3 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e (t. 10, b. l. 66), nurodyta, jog po Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliktos operacijos atlikta kita operacija, kurios metu atlikta virÅ¡utinio žandikaulio Le Fort I osteotomija ir osteosintezė atstačius sÄ kandį, virÅ¡utinio žandikaulio segmentÄ paslinkus į priekį, fiksuojant dvižandikauliniais įtvarais.

ApžiÅ«ros rezultatai, jog stebimi potrauminiai randai veide, vyzdžiai nevienodame aukÅ¡tyje, kairės akies medialinis kampas (kantas) aukščiau deÅ¡iniojo, stebimi randai kairėje paakinėje srityje, nosies nugarėlės srityje, kairiojo antakio lateralinėje dalyje, sÄ kandis netaisyklingas, labiau tiesus. Gydytojo rekomendacijos: 4 savaičių minkÅ¡to maisto dieta, gydytojo ortodonto konsultacija dėl sÄ kandžio korekcijos, 2 savaites vengti fizinio ir Å¡ildomų procedÅ«rų, o įtvarus nuimti po 2,5 sav. 2022 m. vasario 21 d. bendrinėje nejautroje atlikta nosies vožtuvo plastika, kontrolė nustatyta po 6-7 mėnesių (t. 10, b. l. 68).

G. V. nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, darbingumo lygis 40 proc., o nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d. nustatytas 45 proc. netektas darbingumas, darbingumo lygis 55 proc. (t. 1, b. l. 195; t. 10, b. l. 59). Civilinis atsakovas savo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ dėl nusikaltimų, numatytų BK 137 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 4344,30 Eur iki 17377,20 Eur (Žr.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. kovo 30 d. nutartį, priimtÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-166/2017). Tačiau kita vertus, teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali bÅ«ti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, neanalogiÅ¡kos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018). Neturtinės žalos atlyginimo atveju neįmanomas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas.

Teismas įpareigotas kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Civilinio atsakovo atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojo (kaltinamojo) J. V. kaltės, numato CK 6.264 straipsnio 1 dalis, taigi, už kaltinamojo padarytÄ Å¾alÄ civiliniam atsakovui (nukentėjusiajam) G.

V. atsako civilinis atsakovas UAB „Aurometa“. Kaip ir buvo minėta, nukentėjusysis G. V. dėl nusikalstamos veikos patyrė kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžius, atsiskiriant veidinei daliai nuo smegeninės dalies, kaukolės pamato kaulų lūžius, apatinio žandikaulio lūžius, kairės mentės lūžius, muÅ¡tines žaizdas veide, poodinę kraujosruvÄ veide, odos nubrozdinimÄ kairės akies apatiniame voke, t. y. dėl kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžių bei kaukolės pamato lūžių, todėl patyrė ne tik didelį fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, o Å¡iuo metu taip pat dar patiria nepatogumus, skausmus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, bet ir buvo skubiai operuotas (2019 m.) Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, o tęsiant gydymÄ vėl operuotas (2020 m., 2021 m. ir 2022 m.) VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, kurių metu: 2020 m. rugpjūčio 24 d.

– iÅ¡pjauti buvusios operacijos randai, atliktas osteosintezės plokščių ir sraigtų paÅ¡alinimas iÅ¡ kairės pusės paakio srities (2 plokÅ¡tės) bei kairės pusės antakio srities; atlikta kairės pusės akiduobės dugno plastika titaniniu tinkleliu; atlikta kairiosios akies medialinio kanto (akies kampo) plastika fiksuojant jį žemyn, atliktos nosies kaulų bei virÅ¡utinio žandikaulio osteotomijos bei Å¡ių kaulų osteosintezė atstatant nosies ašį į veido vidurio linijÄ . 2021 m. balandžio 26 d. atlikta virÅ¡utinio žandikaulio Le Fort I osteotomija ir osteosintezė atstačius sÄ kandį, virÅ¡utinio žandikaulio segmentÄ paslinkus į priekį, fiksuojant dvižandikauliniais įtvarais.

Gydantis gydytojas po Å¡ios operacijos, be kita ko, nurodė ir gydytojo ortodonto konsultacijÄ dėl sÄ kandžio korekcijos. 2022 m. vasario 21 d. atlikta nosies vožtuvo plastika, numatyta kontrolė po 6-7 mėnesių. Taigi, iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, jog gydymas nėra baigtas ir bus tęsiamas. Todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalÄ , kuri jam turi bÅ«ti atlyginta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, bÅ«ti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

IÅ¡ dalies sutiktina su civilinio atsakovo atsiliepimo argumentais dėl negautų pajamų priteisimo. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį už sveikatos sutrikdymÄ atsakingas asmuo privalo atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ , o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį; prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytÄ Å¾alÄ reiÅ¡kia atsakingo už jÄ asmens pareigÄ atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostoliai – piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka, apimanti turėtas iÅ¡laidas ir negautas pajamas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-87/2007, 3K-3-394/2007).

Remiantis kasacinio teismo praktika, pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimÄ priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Atsižvelgiant į tai, jog G. V. iki įvykio dirbo ir gavo pajamas iÅ¡ UAB „Aurometa“, todėl laikytina, jog tokių pajamų reali atsiradimo tikimybė egzistavo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį: negautų pajamų sÄ voka turi bÅ«ti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė iÅ¡raiÅ¡ka per tam tikrÄ laikotarpį.

Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminÄ , už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis. Sutiktina su civilinio atsakovo argumentais, jog bylos kontekste bÅ«tina atsižvelgti į G. V. darbingumo lygį. 2020 m. balandžio 28 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinis skyrius (toliau – ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) priėmė sprendimÄ dėl G.

V. darbingumo lygio, kuriuo nustatė 40 proc. darbingumo lygį (netektas darbingumas 60 proc.). Darbingumo lygio terminas nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. (t. 1, b. l. 195). 2021 m. spalio 7 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba priėmė sprendimÄ dėl G. V. darbingumo lygio, kuriuo nustatė 45 proc. darbingumo lygį (netektas darbingumas 55 proc.). Darbingumo lygio terminas nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d. (t. 10, b. l. 59). Atsižvelgiant į tai, kad po nelaimingo atsitikimo darbe ir sunkaus sveikatos sutrikdymo G.

V. prarado tik dalį nedarbingumo, todėl G. V. turtinė žala negautų pajamų forma skaičiuotina netekto nedarbingumo procentais. Taigi, už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. – 1271,62 Eur (1035,89 Eur (vidutinis darbo užmokestis) – 854,23 Eur (ligos iÅ¡moka) = 181,66 Eur, 181,66 Eur x 7 mėn. = 1271,62 Eur). Už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. – 0,00 Eur, nes netekto darbingumo pensija (501,75 Eur) virÅ¡ija apskaičiuotÄ negautų pajamų sumÄ (1035,89 Eur – 60 proc.).

Už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. – 0,00 Eur, nes netekto darbingumo pensija ir kitų iÅ¡mokų (iÅ¡ viso 660,17 Eur) suma virÅ¡ija apskaičiuotÄ negautų pajamų sumÄ (1035,89 Eur – 60 proc.). Už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. – 320,20 Eur (1035,89 Eur – 60 proc. = 414,36 Eur, 414,36 Eur – 350,32 Eur (visų iÅ¡mokų vidurkis) = 64,04 Eur, 64,04 Eur x 5 mėn. = 320,20 Eur). Už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d.

– 1222,00 Eur (1035,89 Eur – 55 proc. = 466,15 Eur, 466,15 Eur – 343,95 Eur (visų iÅ¡mokų vidurkis) = 122,20 Eur, 122,20 Eur x 10 mėn. = 1222,00 Eur). Teismas konstatuoja, jog negautų pajamų sÄ voka suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė iÅ¡raiÅ¡ka per sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpį (padauginus nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį (1035,89 Eur) iÅ¡ netekto darbingumo procentais (2020 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. – 60 proc. ir nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d.

– 55 proc.) ir iÅ¡ gautų sumų atitinkamai atėmus jam paskirtÄ netekto darbingumo pensijÄ ir kitas iÅ¡mokas. Netekto darbingumo pensija kai kuriais laikotarpiais virÅ¡ija apskaičiuotÄ negautų pajamų sumÄ , tokiu atveju skaičiuojamas 0,00 Eur, kai kuriais laikotarpiais nevirÅ¡ija apskaičiuotÄ negautų pajamų sumÄ , tokiu atveju skaičiuojamas skirtumas, todėl nukentėjusiojo praÅ¡ymas dėl negautų pajamų priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir priteistina 2813,82 Eur. G. V. 177,00 Eur reikalavimas dėl iÅ¡laidų, patirtų sveikatos įstaigose, tenkintinas visiÅ¡kai, nes iÅ¡laidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais kvitais bei yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp įvykusio įvykio ir patirtų iÅ¡laidų (t. 1, b. l. 186-187, t. 1, b. l. 69-70).

IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų akivaizdu, jog nukentėjusiojo gydymas dar tęstis. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pasekmes, nukentėjusiojo sveikata gerėja, tačiau kiekvienais metais (2019 m., 2020 m., 2021 m. 2022 m.) yra atliekamos operacijos, o po jų nustatomos gydymo, slaugos, darbo ambulatorinės priežiÅ«ros rekomendacijos, teismo vertinimu, kai buvo atliekamos operacijos ir nustatomi gydymo planai, nukentėjusysis realiai dirbti negalėjo, todėl buvo aiÅ¡kus darbo galimybių sumažėjimas, į kurį atsižvelgtina nustatant neturtinės žalos dydį, bei į tai, jog Å¡iuo metu nukentėjusiojo gydymas nėra baigtas ir numatoma gydytojo ortodonto konsultacija dėl sÄ kandžio korekcijos bei bÅ«tina kontrolė po nosies vožtuvo plastikos.

Dėl Å¡ių aplinkybių teismas, atsižvelgdamas į sužalojimo mastÄ , nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klę, kuri yra pagrįsta medicininiais dokumentais, į taikytus gydymo metodus, jog gydymo metu taikytos chirurginės operacijos, po kurių reikėjo tęsti gydymÄ ir yra numatomas gydymas, taigi, nukentėjęs asmuo nėra visiÅ¡kai grįžęs į iki įvykio buvusiÄ padėtį ir tikėtina negrįš, nukentėjusiajam Å¡iuo metu nustatytas 45 proc. netektas darbingumas, į teismų praktikÄ , nukentėjusiojo G.

V. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkina iÅ¡ dalies, laikydamas, jog nukentėjusiajam priteistina 2813,82 Eur ir 177,00 Eur, iÅ¡ viso 2990,82 Eur, turtinei žalai atlyginti bei 25000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, manant, jog iÅ¡ viso 25000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti bÅ«tų protinga bei adekvati patirtiems jo iÅ¡gyvenimams. Kiti klausimai BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusįjį G. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atstovavo atstovas advokatas Vilius Jonaitis (t. 2, b. l. 45, 46-47, t. 10, b. l. 54, 90), 2100,00 Eur dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (t. 10, b. l. 82-83, 84-89) pripažintinos proceso išlaidomis ir, pripažinus J. V. kaltu, taip pat išieškotinos iš kaltinamojo J. V. (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2019 m. spalio 22 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateikti 2 CD, bei 1 CD su nukentėjusiojo G.

V. medicininiais duomenimis, kurie voke prisegtame prie bylos 10 tomo galinio virÅ¡elio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 304–305, 307–308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. skirti sumažintÄ 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, J. V. paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. V. visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. V. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. J. V. bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä®pareigoti J. V. atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba probuotojo Å¡aukimo gavimo dienos. Nukentėjusiojo G. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ UAB „Aurometa“, j. a. k. 302531159, priteisti G.

V.: 2990,82 Eur (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų 82 ct) turtinės žalos bei 25000,00 Eur (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ J. V. 2100,00 Eur (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ eurų) G. V. advokato pagalbai apmokėti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, vokÄ su 3 (trimis) vienetais CD laikmenų, kurie prisegti prie bylos 10 (deÅ¡imto) tomo galinio virÅ¡elio vidinės pusės, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui skundÄ paduodant per TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma bloginti nuteistojo, iÅ¡teisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai nepraÅ¡o bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tuomet byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėja Andželika Butkuvienė