2022-02-23 Nr. AB-4221-4-44-3-00001-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1438-629/2022

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00001-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete A. S. A. prisistačiusios užsienietės atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete A. S. A. prisistačiusios užsienietės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi su teikimu į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliete A. S. A. prisistačiusiai užsienietei (toliau – ir Užsienietė) kartu su jos nepilnamečiais vaikais – H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), A. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), A. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), B. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), I. H. H., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) – skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre netaikant judėjimo ribojimų – terminą iki 2022 m. balandžio 14 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas Užsienietės prieglobsčio byloje.

2. Teikime nurodyta, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką pirmą kartą atvyko 2021 m. birželio 29 d. ir buvo sulaikyta, nes į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai bei neturėjo dokumentų, patvirtinančių jos tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą. Užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimu buvo apgyvendinta Centre.

3. Centras taip pat nurodė, jog Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos 2021 m. liepos 13 d. Burniškių kaime (Burniszki), Vižainio valsčiuje (gmina Wiżajny), sulaikė septynis (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos sieną. Tarp jų – ir Užsienietė su jos nepilnamečiais vaikais. Minėti užsieniečiai buvo perduoti Lietuvos Respublikai. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimu Užsienietė buvo sulaikyta iki 2021 m. spalio 14 d., apgyvendinant Centre kartu su nepilnamečiais vaikais. Užsienietei apskundus teismo sprendimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimu sulaikymas Užsienietei pakeistas alternatyvia sulaikymui priemone netaikant judėjimo apribojimų. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. sprendimu Užsienietei pratęsė alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – terminą iki 2022 m. sausio 14 d. Užsienietė šį sprendimą apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi minėtą sprendimą pakeitė ir paskyrė Užsienietei apgyvendinimą Centre kartu su nepilnamečiais vaikais netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

4. Teikime nurodyta, jog Departamentas 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu nusprendė nesuteikti Užsienietei prieglobsčio ir išsiųsti ją į kilmės valstybę. Užsienietė su minėtu sprendimu nesutiko, tačiau jos skundą nagrinėjusi Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 31 d. jį atmetė. Minėtas sprendimas taip pat yra apskųstas, todėl Užsienietė išlaikė prieglobsčio prašytojos statusą.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. sausio 10 d. sprendimu Centro teikimą tenkino.

6. Teismas sprendė, jog Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, kadangi galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas.

7. Atsižvelgęs į tai, jog Užsienietė į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikė asmens dokumento ir dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, su šeima pasišalino iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje, nors žinojo, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, teismas nustatė, kad yra pagrindas manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8. Teismo vertinimu, byloje nepasikeitė Užsienietei paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai, taip pat nėra duomenų, kad pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę asmuo jos nevykdytų ar būtų pažeidęs jos sąlygas. Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad Užsienietė turi nepilnamečių vaikų, sprendė, kad Užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms, o taikyti jai dar švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo.

III. 9. Užsienietė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, apeliaciniame skunde prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti bei taikyti Užsienietei vieną iš Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių.

10. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia Įstatymo 115 straipsniu, nurodydama, jog bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, be to, su nepilnamečiais vaikais nuo 2021 m. birželio 29 d. yra laikoma laisvės apribojimo sąlygomis.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

12. Centras pažymi, jog nėra pateikta jokių duomenų dėl užsienietės pareiškimo, ilgalaikės nuomos sutarties ar įrodymų apie turimas lėšas. Be to, užsienietė, dar būdama apgyvendinta Jiezno paramos šeimai centre, nesiekė bendradarbiauti su valdžios institucijomis – nepateikė asmens dokumentų kopijų bei buvo pasišalinusi iš Lietuvos Respublikos.

13. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą Centras pateikė Centro Apsaugos skyriaus specialisto 2022 m. vasario 20 d. tarnybinio pranešimo Nr. 3A-95 „Dėl užsieniečių negrįžimo“ nuorašą, kuriuo informuota, kad 2022 m. vasario 20 d. (nustatytu laiku) į Centrą negrįžo šeši prieglobsčio prašytojai, t. y. Užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. 14. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsienietei pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas, teisėtumas ir pagrįstumas.

15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

16. Pirmiausiai pažymėtina, jog bylos duomenimis Užsienietė kartu su nepilnamečiais vaikais nustatytu laiku į Centrą negrįžo ir dabartinė jos buvimo vieta nėra žinoma.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra konstatavęs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 4 dalies pažeidimą dėl pernelyg ilgo delsimo atlikti teisminę patikrą Aukščiausiajame teisme ir atsisakymo nagrinėti skundą dėl sulaikymo, nustačius, kad sulaikymo įsakyme nurodytas sulaikymo laikas pasibaigė (žr. EŽTT 2011 m. birželio 7 d. sprendimą byloje S.T.S. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 277/05)).

18. EŽTT taip pat yra akcentavęs, kad nacionalinė teisminė patikra turėtų būti taikoma sprendimams dėl sulaikymo ir jo pratęsimo. Teismas kritiškai žvelgė į atvejus, kai praėjus tam tikram laikui pateikti skundai nacionalinių teismų pripažinti nepriimtinais vien dėl to, kad priimtas naujas sprendimas, pratęsiantis sulaikymą. Tai neatitinka reikalavimo, kad pačių valstybės institucijų sukurtos aplinkybės turi būti tokios, jog pareiškėjams sudarytų realią galimybę pasinaudoti suteikiama teisminės gynybos priemone (žr. EŽTT 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą byloje Getoš-Magdić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 56305/08), 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Hađi prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 42998/08), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Peša prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 40523/08)).

19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodyta EŽTT praktika, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrintinas, nepaisant to, jog Užsienietei ir jos nepilnamečiams vaikams paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė šiuo metu faktiškai nėra taikoma.

20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog Užsienietė neturi socialinių, šeiminių, ekonominių ar kitokių ryšių Lietuvos Respublikoje, tačiau nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, konstatavo, jog Užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, todėl pratęsė jos taikymo terminą.

21. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įstatymo 115 straipsniu, reglamentuojančiu alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą užsieniečiams. Minėtame Įstatymo straipsnyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pažymėtina, kad aplinkybių, kuriomis remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1327-575/2022).

22. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje įvardintos tokios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.).

23. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su šeima, be kita ko, su nepilnamečiais vaikais.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriama tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3603‑815/2021).

25. Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva 2013/33/ES) 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių; toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose; valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje; sulaikytiems nepilnamečiams sudaromos sąlygos užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas (Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 11 str. 2 d.). Priėmimo sąlygų direktyvos 2013/33/ES 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

26. Atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma, dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Sulaikant vaikus su jų tėvais ar pagrindiniais globėjais, be kita ko, reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų.

27. Akcentuotina, jog pagal Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį, pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

29. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietė turi nepilnamečių vaikų, bei vadovaujantis prieš tai nurodytu reguliavimu, konstatuotina, jog Užsienietei alternatyvi sulaikymui priemonė, kurios taikymo terminas buvo pratęstas pirmosios instancijos teismo, taikyta pagrįstai. Pažymėtina, kad Užsienietė kartu su sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais jau buvo pasišalinusi iš Lietuvos Respublikos. Minėta aplinkybė suponuoja neteisėtos migracijos riziką, todėl dar švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė Užsienietei pagrįstai netaikyta.

30. Vis dėlto, teisėjų kolegija akcentuoja, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV‑816).

31. Įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2022 m. sausio 1 d.) 1407 straipsnio 1 dalis nurodo, jog X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygui ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, be kita ko, visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

32. Iš bylos medžiagos matyti, kad Centro teikimas Nr. 21-7K-33 „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietės A. S. A. alternatyvios sulaikymui priemonės Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo“ paduotas 2022 m. sausio 5 d., o pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2022 m. sausio 10 d. Taigi, atsižvelgus į nurodytą reguliavimą ir faktines aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju taikytinos Įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2022 m. sausio 1 d.) X2 skyriaus nuostatos.

33. Įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2022 m. sausio 1 d.) 14019 straipsnis, reglamentuojantis alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą, be kita ko, ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, nustato, jog gali būti taikomos tokios alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

34. Kaip matyti iš nurodyto reguliavimo, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, taikė netekusios galios redakcijos Įstatymo nuostatas. Kadangi, kaip minėta šios nutarties 22 punkte, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsienietei pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, konstatuotina, jog jos taikymo terminas turėjo būti pratęstas vadovaujantis Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tos redakcijos teisės norma, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl Užsienietei taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo, todėl nėra pagrindo šį sprendimą keisti ar naikinti.

35. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo situaciją, tačiau pritaikė netekusios galios redakcijos Įstatymo nuostatas, todėl Užsienietės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete A. S. A. prisistačiusios užsienietės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė