2020-01-29 Nr. AB-1922-3-61-3-03514-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-36-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03514-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo A. S. (toliau – ir atsakovas) NMA naudai priteisti 194 227,02 Eur sumą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. gegužės 17 d. A. S. pasirašė su NMA Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramos sutartį Nr. 3VĮ-KK-11-1-008503-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Paramos sutarties 1.1 papunkčiu atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VĮ-KK-11-1-008503-PR001 „Alternatyvaus verslo kūrimas ūkyje“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. NMA, įtarusi atsakovo įgyvendinto projekto pažeidimus, nustatyta tvarka atliko patikrą ir 2019 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-26 „Dėl A. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms taikyti turto areštą 194 227,02 Eur dydžio sumai bei šį areštą įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centras Turto arešto aktų registre.

Pareiškėjas nurodė, kad NMA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka keliamus reikalavimus ir jo pagrindu turi būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nes prašomos siekiamos susigrąžinti paramos suma yra akivaizdžiai didelė, todėl netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino – ir nutarė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo areštuoti atsakovui A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 194 227,02 Eur sumos.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį bei dydį, priėjo prie išvados, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas bei tuo gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams.

III. Atsakovas A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas nepagrįstai ir formaliai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, nutarties nemotyvavo.

Atsakovas pažymi, jog NMA praleido senaties terminą priimti 2019 m. gegužės 22 d. Sprendimą. A. S. ir NMA pasirašytos sutarties priežiūra baigėsi 2017 m. gegužės 17 d. (2018 m. lapkričio 15 d. Nr. BRK-5468 NMA pranešimas). NMA 2019 m. gegužės 22 d. priėmė Sprendimą po to, kai pasibaigė Paramos sutarties priežiūros laikotarpis, nors atsakovas tinkamai įgyvendino Projektą pagal pasirašytą Paramos sutartį.

Atsakovo nuomone, NMA norėdama įrodyti padidintą keramikos įrangos įsigijimo kainą turėjo atlikti ekspertizę ir individualizuoti sankciją atsakovui.

Atsakovo vertinimu, NMA nepagrįstai nurodė, jog A. S. tariamai nevykdo veiklos, nes patikros vietos, kuriose dirbama su moliu yra švarios, nėra užfiksuota nuolaužų ar atsargų. A. S. palaiko švarą savo darbo vietoje, todėl darbo vietoje ir nebuvo nuolaužų, taip pat atsakovo turima gamybinė įranga bei pastatyti pastatai skirti gamybinei veiklai vykdyti ir išrašytos sąskaitos-faktūros patvirtina atsakovo tinkamai vykdomą veiklą, tą patį nustatė NMA 2013, 2014, 2016 ir 2017 metais vykusių patikrų metu.

Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nei tikėtinai pagrindė, nei įrodė, kad netaikius atsakovo turto bei piniginių lėšų arešto, sprendimo vykdymas sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Atsakovas pažymi, kad (duomenys neskelbtini).

Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė atsakovo nesąžiningumo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo adekvatumo siekiamam tikslui, nei proporcingumo ir abiejų proceso šalių interesų pusiausvyros principų.

Pareiškėjas NMA pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės pakartoja prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išdėstytus argumentus. Pažymi, kad atskirajame skunde ginčijamas ne tik reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, bet ir NMA Sprendimo pagrįstumas, tačiau klausimas dėl NMA Sprendimo pagrįstumo yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (bylos Nr. eI-4473-809/2019).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ir areštavo atsakovui A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 194 227,02 Eur sumos, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovui yra išmokėta 194 227,02 Eur paramos suma. NMA Sprendimu buvo nustatyti keli pažeidimai, t. y. atsakovas nevykdo Projekte numatytos veiklos, o tik imituoja ją; keramikos įranga įsigyta už padidintą kainą; Projektas viešinamas netinkamai. Atsižvelgdama į pažeidimų mąstą ir sunkumą, NMA nusprendė susigrąžinti iš atsakovo visas išmokėtas paramos lėšas – 194 227,02 Eur bei nutraukti Paramos sutartį su atsakovu.

Pažymėtina, kad didžioji dalis atsakovo atskirojo skundo argumentų iš esmės yra susijusi su priimto NMA Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, kurie gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumo, todėl atsakovo atskirojo skundo argumentų nurodytu aspektu nevertina ir plačiau dėl to nepasisako.

Įvertinusi nustatytas reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgdama į atsakovo finansinę padėtį bei pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė