8de220cc-20df-4d0a-aceb-e0f2153efd6e · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-161-408/ 2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22101-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.1;1.2.5.4.2;1.1.7.2.5;1.1.8.10.3;1.1.8.14;1.1.10.1;2.1.15.3.3.2;2.1.16.1.9;2.1.16.1.5‘2.1.16.1.7;2.1.8(S)                                                                                                                               KAUNO APYLINKĖS TEISMAS                                                                                    NUOSPRENDIS                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                         2018 m. kovo 30 d.                                                                Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui, Skaistei Budinavičiūteidalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei, nukentėjusiai J.

N., jos atstovams advokato padėjėjai Jovitai VainilavičiÅ«tei-Kulvinskienei, advokatui Gintarui Černiauskui,kaltinamajam E. M., jo gynėjoms advokato padėjėjai Gražinai GoÅ¡tautaitei, advokatei Irenai Sabaitienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, Å«kininkas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Prienų r., teistas 2017-10-30 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintos, taikant BK 64 1 straipsnį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Teismas nustatė: E. M. laikotarpiu nuo 2013 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2016-08-02, terorizavo sugyventinę J. N., grasindamas padaryti pavojingÄ jos gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ bei sistemingai jÄ baugino, naudodamas psichinę prievartÄ , esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti, tai yra laikotarpiu nuo 2013 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2016-05-10, 14.33 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Kaune, kur kartu su sugyventine J.

N. ir dukra G. M. gyveno, ne mažiau kaip vienÄ kartÄ grasino J. N. žodžiais „nuÅ¡ausiu, užmuÅ¡iu, invalide padarysiu, pasamdysiu kÄ nors, kad sieros rÅ«gÅ¡timi tave apipiltų“, dėl to jai kartu su dukra G. M. ne vienÄ kartÄ teko bėgti iÅ¡ namų.Be to, jis 2016-05-10, apie 14.33 val., bÅ«damas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Kaune, nuosavybės teise priklausančiame nukentėjusiai J. N., iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino J. N. į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio metu agresyviai su ja kalbėjo, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, grasino jai žodžiais „aÅ¡ tave nuÅ¡ausiu, aÅ¡ tave invalide padarysiu“, grasino padegti jai nuosavybės teise priklausantį ofiso kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame sudėti jos verslo dokumentai.Be to, jis 2016 m. liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku bei vietoje, paskambino iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) J.

N. į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio metu grasino jÄ nuÅ¡auti, ragino, kad ji bėgtų kuo greičiau iÅ¡ Lietuvos.Be to, jis 2016-08-02, apie 11 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino J. N. į mobiliojo ryÅ¡io telefon`Nr. (duomenys neskelbtini) ir pokalbio metu jai pranešė, kad žino kiekvienÄ jos žingsnį, kur ji važiuoja, eina, kÄ veikia, grasino jai žodžiais „su beisbolo lazda sudaužysiu tau galvÄ , kad tu Å¡ypsotumeisi ir čia geriausiu atveju, užmuÅ¡iu, invalide padarysiu, nuÅ¡ausiu tave ir pats nusiÅ¡ausiu, tu atėmei iÅ¡ manęs leidimÄ ginklui, bet aÅ¡ turiu daug nelegalių ginklų, važiuok gyventi į AnglijÄ , nes čia aÅ¡ tave užmuÅ¡iu, aÅ¡ atsisėsiu, bet tu liksi invalide arba negyvensi.“Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2016-05-10, apie 14.33 val., vieÅ¡oje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune kieme, girdint kaimynams J.

V., T. E., M. G., vandaliÅ¡kais veiksmais, du kartus iÅ¡Å¡audamas Å¡aunamuoju ginklu „Glock19“ Nr. PPL254 į žemę, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . J. N. terorizavimas (BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas). Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Jis paaiÅ¡kino, kad nebuvo jokių konfliktų su J. N., kurių metu jis jÄ terorizuotų, naudotų psichinę prievartÄ ar naudotų fizinį smurtÄ jos atžvilgiu.

Jis negrasino sugyventinei žodžiais „nuÅ¡ausiu, užmuÅ¡iu, invalide padarysiu, pasamdysiu kÄ nors, kad sieros rÅ«gÅ¡timi tave apipiltų“. Tokių žodžių niekada nesakė nei telefoninio pokalbio metu, nei tiesiogiai. Taip pat dukros G. M. akivaizdoje nėra sakęs žodžių „nuÅ¡ausiu, užmuÅ¡iu, invalide padarysiu, pasamdysiu kÄ nors, kad sieros rÅ«gÅ¡timi tave apipiltų“. 2016-05-09 jis buvo pas savo draugÄ , kur vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare paskambino J. N. ir jos paprašė, kad jį parvežtų namo.

Ji atsisakė jį parvežti. Jis pasiliko nakvoti pas draugÄ . Parėjo į namus blaivus, kadangi 2016-05-10 alkoholinių gėrimų nevartojo. Namo kieme pamatė žaidžiančiÄ dukrÄ . Kadangi jis buvo pametęs savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tai nuėjo pas kaimynÄ L. ir paskambino J. N.. Å io pokalbio metu jis jai negrasino, nevartojo necenzÅ«rinių žodžių. Praėjus valandai, J. N. negrįžo. Apie 14.33 val. jis nuėjo pas tÄ patį kaimynÄ LiutaurÄ ir iÅ¡ jo telefono vėl paskambino J.

N.. Šio pokalbio metu jis buvo labai supykęs ant jos, bet agresyviai su ja nekalbėjo. Vartojo necenzūrinius žodžius, neatsimena kokius, kadangi buvo itin susijaudinęs. Galbūt žodžius „aš tave nušausiu, aš tave invalide padarysiu“ jis ir sakė jai, tačiau jis gerai to neprisimena. Taip pat galbūt ir pasakė, kad padegs ofiso kambarį, tačiau to taip pat gerai neprisimena, bet to neneigia. 2016 m. liepos mėnesį, būdamas Lenkijoje, paskambino J. N. iš mobiliojo ryšio telefono, norėdamas pasikalbėti su dukra G..

Telefoninio pokalbio metu jis negrasino J. N. jÄ nuÅ¡auti, taip pat nesakė jai, kad ji bėgtų kuo greičiau iÅ¡ Lietuvos. 2016-08-02, apie 11 val., važiuojant taksi automobiliu Raudondvario plentu, Kaune, bÅ«damas neblaivus, iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono paskambino J. N.. Jis jai skambino, norėdamas iÅ¡girsti jos balsÄ , pasikalbėti, kadangi buvo jos pasiilgęs. Telefoninio pokalbio metu nesakė jai, kad žino kiekvienÄ jos žingsnį, kur ji važiuoja, eina, kÄ veikia. Taip pat nesakė žodžių „su beisbolo lazda sudaužysiu tavo galvÄ , kad tu Å¡ypsotumeisi ir čia geriausiu atveju, užmuÅ¡iu, invalide padarysiu, nuÅ¡ausiu tave ir pats nusiÅ¡ausiu, tu atėmei iÅ¡ manęs leidimÄ ginklui, bet aÅ¡ turiu daug nelegalių ginklų, važiuok gyventi į AnglijÄ , nes čia aÅ¡ tave užmuÅ¡iu, aÅ¡ atsisėsiu, bet tu liksi invalide arba negyvensi“.

Nei vienu atveju, t. y. 2016-05-10, 2016 m. liepos mėn., 2016-08-08, apie 11 val., skambindamas J. N., nebuvo suplanavęs arba iÅ¡ tikrųjų galvojęs realiai nužudyti ar kitokiais bÅ«dais padaryti nusikalstamÄ veikÄ jos sveikatai ar turtui. 2016-05-10 telefoninio pokalbio metu su J. N. jai nesakė, kad padegs ofiso kambarį. Jis galėjo jai pasakyti, kad padegs verslo dokumentus, kurie priklauso tiek jai, tiek jam. Jis verslo dokumentus, kurie yra taip pat ir jo, paėmė iÅ¡ ofiso kambario ir iÅ¡nešęs į kiemÄ , juos iÅ¡mėtė.Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta Å¡iais įrodymais:Nukentėjusi J.

N. parodė, kad ji kartu su E. M. gyveno iki 2016-05-10 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris jai priklauso nuosavybės teise. Maždaug 2013 - 2014 m. E. M. pradėjo reguliariai vartoti alkoholį ir narkotines medžiagas. Nuo to laiko, jam esant apsvaigusiam nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, prasidėjo nuolatinis psichologinis smurtas jos atžvilgiu. Ne kartÄ yra ketinęs prieÅ¡ jÄ panaudoti fizinį smurtÄ , tačiau ji spėdavo su mažamete dukra iÅ¡bėgti iÅ¡ namų. Ne vienÄ naktį yra nakvojusi pas savo pusseserę D.

D., gyvenančiÄ Jonavoje, nes bijodavo grįžti namo. Dėl sistemingų E. M. grasinimų nuo 2013 m. ji pastoviai jaučia įtampÄ , jaučia baimę dėl savo ir savo dukros gyvybės, yra įsitikinusi, kad, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir galimai narkotinių medžiagų, E. M. gali įvykdyti savo grasinimus susidoroti su ja fiziÅ¡kai ar suniokoti jai priklausantį turtÄ , nes Å¡ie jo grasinimai, esant jam apsvaigus, visuomet jai atrodė realÅ«s. Ji anksčiau su jokiais pareiÅ¡kimais į policijÄ nesikreipė, nes bijojo E. M. kerÅ¡to.

Tačiau dėl 2016-05-10 įvykio, ji neapsikentusi grasinimų, norėdama atsikratyti baimės ir ramiai gyventi, kreipėsi su pareiÅ¡kimu į policijÄ . 2016-05-09 E. M. buvo iÅ¡vykęs į JonavÄ , iÅ¡ kur jai bÅ«damas neblaivus paskambino ir prašė, kad ji parvežtų jį į KaunÄ . Ji atsakė, kad parveÅ¡ jį rytoj, kai jis iÅ¡siblaivys. Vien Å¡is jos atsisakymas jį parvežti į KaunÄ sukėlė jo pyktį. 2016-05-10 dienos metu ji iÅ¡važiavo į prekybos centrÄ â€žMega“ nupirkti dukrai vaistų ir apie 14 val.

E. M. paskambino į jos telefonÄ iÅ¡ kaimyno L. G. žmonos M. telefono ir pradėjo piktai klausinėti, kur ir su kuo ji. IÅ¡ jo balso suprato, kad jis neblaivus, buvo piktas, agresyviai su ja kalbėjo, pradėjo jai žodžiais grasinti, sakydamas „nuÅ¡ausiu, padarysiu invalide“ ir ji suprato, kad jai saugiau yra negrįžti namo, nes tokio E. M. ji realiai bijojo. Suprato, kad jo grasinimai susidoroti fiziÅ¡kai su ja yra realÅ«s, nes jis neblaivus yra itin agresyvus, visiÅ¡kai neprognozuojamas dėl vartojamo alkoholio bei narkotinių medžiagų.

Tuomet ji paskambino kaimynei M. G. ir paprašė, kad ji iÅ¡ jos namų paimtų dukrÄ G. ir parsivestų pas save. Tuomet paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė, jog bijo grįžti namo, nes juose yra agresyvus neblaivus sugyventinis, kuris turi Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir kuris grasina jÄ nuÅ¡auti. 2016 m. liepos mėn., tikslios dienos neprisimena, E. M. jai paskambino ir vėl pradėjo jai grasinti, sakydamas, kad su ja susidoros fiziÅ¡kai, kad jÄ nuÅ¡aus, kad ji bėgtų kuo greičiau iÅ¡ Lietuvos.

IÅ¡ telefono numerio ji suprato, kad jis tuo metu buvo Ispanijoje. Taip pat 2016-08-02, apie 11 val., apsvaigęs E. M. paskambino jai ir vėl pradėjo sakyti, kad jis dabar jÄ seka, žino kiekvienÄ jos žingsnį, kur ji važiuoja, kur eina, kÄ veikia, sakė „su beisbolo lazda sudaužysiu tau galvÄ , kad tu Å¡ypsotumeis ir čia geriausiu atveju“, „ užmuÅ¡iu, invalide padarysiu, nuÅ¡ausiu tave ir pats nusiÅ¡ausiu“, „tu atėmei iÅ¡ manęs leidimÄ ginklui, bet aÅ¡ turiu daug nelegalių ginklų“, „važiuok gyventi į AnglijÄ , nes čia aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“, „aÅ¡ atsėdėsiu, bet tu liksi arba invalide, arba negyvensi“.

Matydama, kad jis skambino iÅ¡ telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini), ji suprato, kad jis grįžo į LietuvÄ , todėl jo grasinimus jai ji suprato kaip tikrai realius ir jo labai bijo.Liudytoja D. D. parodė, kad ji ir J. N. yra pusseserės. Jų tarpusavio santykiai yra geri, jos tarpusavyje susiskambina keletÄ kartų per dienÄ , dažnai susitinka. Kuomet J. N. pradėjo gyventi su E. M., nieko blogo jų tarpusavio santykiuose ji nepastebėjo. Pati J. N. apie savo tarpusavio santykius su E. M. jai nepasakojo.

Maždaug prieÅ¡ metus laiko ji pastebėjo, kad J. N. tapo įsitempusi, baikÅ¡ti, nervinga. Kuomet jos paklausė, kas atsitiko, ji pradėjo skųstis, kad E. M. jai grasina fiziniu susidorojimu, kad pastoviai jÄ baugina, terorizuoja ir kad ji bijo jo. Kaip konkrečiai jis jai grasina, J. N. jai nepasakojo, tačiau ji pati 2016 m. pavasarį, tikslios dienos neprisimena, girdėjo, kaip J. N. su savo dukra nakvojant jos namuose Jonavoje, jai naktį paskambino E. M. ir iÅ¡vadinęs „žertva“, pasakė, kad jÄ nužudys.

Tuo metu J. N. su dukra buvo pabėgusi iÅ¡ savo namų Kaune ir nakvojo pas jÄ . J. N. ne vienÄ kartÄ yra bėgusi iÅ¡ savo namų nuo jai grasinančio E. M. ir atvykusi pas jÄ Ä¯ JonavÄ nakvoti. Ji mano, kad E. M. grasinimai J. N. susidoroti su ja visiÅ¡kai yra realÅ«s, nes jis, bÅ«damas apsvaigęs, yra visiÅ¡kai nekontroliuojamas ir itin agresyvus, piktas, tÄ gali patvirtinti, nes pati yra mačiusi jį neblaivų ir agresyvų. Jos akivaizdoje E. M. J. N. atžvilgiu niekada nėra naudojęs fizinio smurto.IÅ¡ nepilnametės liudytojos G.

M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji gyvena su mama. Kol nebuvo Å¡io įvykio, gyveno su tėčiu ir mama. Atsitiko taip, kad mama susipyko su tėčiu ir iÅ¡siskyrė. Grasino visaip tėtis. Ä®vykis buvo vasarÄ , kai ji buvo pirmokė ir baiginėjo mokyklÄ . Nežino, dėl ko mama susipyko su tėčiu. Buvo daug įvykių, kai ji bėgo iÅ¡ namų su mama. Atsimena, kad buvo žiema, jie atvažiavo į kaimÄ , tada tėtis užsipuolė mamÄ , jai bandė užvožti, bet močiutė jį sulaikė.

Tada tėtis iÅ¡metė mamos telefonÄ ir vos seneliui nepaÅ¡ovė kojos. Močiutė jas vedė slėptis. Tada tėtis keikėsi labai, Å¡Å«kavo ant mamos. Tai buvo žiemÄ , naktis, ir labai buvo Å¡alta. Jos labai iÅ¡sigando, bėgo slėptis, užsirakino verandoje, ji buvo apsivilkusi tik apatiniu rÅ«bus ir apsigobusi pledu, basa, o mama buvo tik su Å¡lepetėmis. Kartais, kai jis prisigeria, paima maÅ¡inÄ , o jos neturi su kuo važiuoti į mokyklÄ ir Å¡okius. Miegodavo pas mamos pusseserę arba pas kaimynus, kai bėgdavo iÅ¡ namų.

Buvo dar įvykis, kai jis grįžo namo su draugu, atsigulė ir sakė jai „ar nori paÅ¡audyti”. Jis specialiai Å¡ovė į žemę, norėjo jÄ paerzinti, gerai, kad patraukė kojÄ , nes bÅ«tų perÅ¡ovęs jai kojÄ . KartÄ , kai grįžo iÅ¡ Å¡okių, tai rado su draugu ir dviem panelėm. Tada, kai tėtis klausė ar nori paÅ¡audyti, buvo vasara. Mama buvo iÅ¡važiavusi į parduotuvę, ji buvo namuose viena, ir ji iÅ¡sigando. Kai tėtis klausė, ar ji nori paÅ¡audyti, ji atsakė, kad nenori.

Tada ji viena bėgo su Å¡uniu ant rankų pas kaimynus. Tėtis turi ginklÄ , ir ji tada bijojo, kad gali kažkas atsitikti su tuo ginklu. Tėčiui sakė, kad ji bijo, bet jis sakė nebijoti. Jis yra daug kartų Å¡audęs, ji girdėjo ir matė. Tada jis buvo visai girtas ir specialiai norėjo jÄ pagÄ sdinti ir paerzinti. Viskas vyko namuose, lauke. Tėtį sutiko kieme. Tada tėtis grįžo su krepÅ¡iu, kuriame buvo ginklas. Tėtis atvažiavo su maÅ¡ina, jis jos nevairavo. Jis atvažiavo su draugu, kuris vairavo tÄ maÅ¡inÄ .

Ji mano, kad, jeigu tėtis girtas, tai durnas. IÅ¡ viso dabar su tėčiu nebendrauja jau visÄ vasarÄ . Po pokalbio su tėčiu, mama kartais drebėdavo, kai jai grasindavo. Yra vienÄ kartÄ girdėjusi, kai sakė, kad „kai G. prasidės mokslai, aÅ¡ tau sukelsiu avarijÄ â€. Yra dar mamai sakęs, kad užmuÅ¡, nuÅ¡aus, ji tai yra girdėjusi. VienÄ kartÄ girdėjo, kai tai sakė telefonu. Ji buvo Å¡alia mamos. Kai buvo prie policijos nuovados, mama prie pareigÅ«nų buvo įjungusi telefonÄ . Tada tėtis sakė mamai „naivuole, tu naivuole”.

Pakalbėjusi telefonu, jai paprastai mama pasakydavo, kad kalbėdavo su tėčiu. Kai tėtis Å¡audė ir jie buvo lauke, aplinkui kitų žmonių nebuvo. Tėčio draugas jau buvo iÅ¡važiavęs, tik ji buvo su tėčiu. Daugiau kartų yra tekę girdėti, kai tėtis yra sakęs, kad užmuÅ¡, nuÅ¡aus, yra sakęs kokį deÅ¡imt kartų, gali bÅ«ti ir daugiau. Kai ji bėgo su Å¡uniuku, tai bėgo pas kaimynę E., ji bėgo pas jÄ slėptis. Kaimynė pati jÄ pakvietė, o po to atvažiavo pareigÅ«nai.

Kai atvažiavo pareigÅ«nai, tėtis pabėgo. BÅ«davo, kad ji girdėdavo, kad tėtis grasindavo mamai, kol dar visi kartu gyveno. Yra girdėjusi daugiau nei vienÄ kartÄ (1 t., b. l. 113-116).IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl mobiliojo ryÅ¡io telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių bei SMS žinučių iÅ¡klotinės laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-08-03 analizės matyti, kad nuo 2016-07-08, 11.10 val., iki 2016-08-02, 17.55 val., kaltinamasis E. M. iÅ¡ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusios J.

N. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambino 9 kartus (t. 2, b. l. 19).BK 145 straipsnio 2 dalis baudžiamÄ jÄ atsakomybę numato tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ . Pagal įstatymÄ grasinimas turi bÅ«ti toks, kad nukentėjęs jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis kaltė, pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia.

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimÄ iÅ¡sako ar iÅ¡reiÅ¡kia taip, kad nukentėjęs tiki, jog tokie veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusio bÅ«senos. Motyvai ir tikslas, kurio siekė kaltinamasis tokiais veiksmais, neturi reikÅ¡mės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes veiksmai nėra numatyti įstatyme kaip Å¡io nusikaltimo sudėties požymiai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kaltinamasis E. M. savo sugyventinei nukentėjusiai J.

N. aiÅ¡kiai pasakė savo požiÅ«rį į jÄ bei konflikto sprendimo bÅ«dÄ , t. y. grasindamas žodžiais „nuÅ¡ausiu, užmuÅ¡iu, invalide padarysiu, pasamdysiu kÄ nors, kad sieros rÅ«gÅ¡timi tave apipiltų, su beisbolo lazda sudaužysiu tau galvÄ , kad tu Å¡ypsotumeisi ir čia geriausiu atveju, užmušęs tave ir pats nusiÅ¡ausiu, tu atėmei iÅ¡ manęs leidimÄ ginklui, bet aÅ¡ turiu daug nelegalių ginklų, važiuok gyventi į AnglijÄ , nes čia aÅ¡ tave užmuÅ¡iu, aÅ¡ atsisėsiu, bet tu liksi invalide arba negyvensi“, todėl akivaizdu, kad nukentėjusi Å¡ių kaltinamojo pasakytų žodžių reikÅ¡mę visiÅ¡kai pagrįstai suprato kaip pavojų, gręsiantį ne tik jos sveikatai ir gyvybei, bet ir turtui.

BK 145 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta nei bÅ«dų, kuriais asmuo gali bÅ«ti terorizuojamas, nei priemonių, kurios gali bÅ«ti naudojamos siekiant asmenį įbauginti. Kalbant apie bet kokį neteisėtÄ poveikį asmens psichikai, norint jį įbauginti, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad baimė, kaip viena iÅ¡ žmogaus emocijų, yra bÅ«dinga kiekvienam bei kyla situacijose, pavojingose individo biologiniam arba socialiniam gyvenimui ir dažniausiai yra siejama su įsivaizduojamu pavojaus Å¡altiniu. Veiksnių visuma, kuriuos nukentėjęs sieja su traumuojančiu poveikiu, yra individualaus pobÅ«džio.

Nukentėjęs tam tikrų bauginančių reiÅ¡kinių atžvilgiu gali iÅ¡siskirti padidintu jautrumu. Todėl kaltininkas, žinodamas Å¡iÄ informacijÄ , gali pasirinkti netradicinį bauginimo bÅ«dÄ . Žmogaus terorizavimas pasireiÅ¡kia tam tikra psichine prievarta, kuriÄ kaltininkas naudoja nukentėjusio atžvilgiu, kad taip jį įbaugintų, atkerÅ¡ytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus.Surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo E. M. veikoje, visiÅ¡kai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis E. M. sistemingai pasikartojančiais, atvirais grasinimais siekė sukelti nukentėjusiai J. N. stresÄ , nerimÄ , baimę. Å ie kaltinamojo veiksmai buvo padaryti tiesiogine tyčia. Grasinimai nukentėjusiai pasireiÅ¡kė aktyviais veiksmais praneÅ¡ant jai, kad ji bus nužudyta ar sužalota. Grasinimai buvo konkretÅ«s ir realÅ«s, nes buvo pakankamas pagrindas manyti, jog jie bus realizuoti. Kaltinamasis E. M. kaltas ir baustinas.     Dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo. Kaltinamasis E. M. kaltu neprisipažino.

Jis paaiÅ¡kino, kad 2016-05-09 jis nuvažiavo į kaimÄ pas draugus, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Jam priklausantį ginklÄ â€žGlock“ su jame esančia Å¡ovinių dėtuve, kurioje buvo sudėti Å¡oviniai, laikė prie savęs. GinklÄ pasiėmė dėl savo saugumo. 2016-05-10 grįžęs namo nusprendė jam priklausantį ginklÄ â€žGlock“ padėti į seifÄ . Norėdamas patikrinti, ar ginklo vamzdyje nėra kulkų, jis iÅ¡siėmė ginklÄ iÅ¡ savo rankinės ir jį tikrindamas, iÅ¡Å¡ovė į žemę.

Nematė, kur tuo metu buvo jo dukra. Tai galėjo girdėti aplinkiniai kaimynai. Po antro pokalbio su J. N. pamatė, kad atvyksta policijos pareigūnų ekipažas. Tada pasišalino iš kiemo, kadangi nenorėjo bendrauti su policija. Rankinę su savo ginklu paliko namo kieme.Nukentėjusi J. N. parodė, kad ji nematė kas vyko 2016-05-10 jų namo kieme, nes bijojo grįžti namo. Vėliau iš savo dukters G. M. sužinojo, kad E. M. namo kieme du kartus šovė į žemę šaunamuoju ginklu. Taip pat ir kaimynai girdėjo šūvio garsus.

Patys kaimynai žino E. M. agresyvumÄ , bijo jo ir vengia bet kokių kontaktų su juo. 2016-05-10, jau tuo metu, kai į KnygneÅ¡ių g. 44 buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, E. M. jai paskambino ir liepė, kad neraÅ¡ytų pareiÅ¡kimo, kad iÅ¡vytų pareigÅ«nus, dėl to suprato, kad jis yra kažkur netoliese ir stebi situacijÄ . Po kelių dienų jai paskambino E. M.. Jis buvo blaivus, prašė, kad su juo ji taikytųsi, kad susitiktų pasikalbėti. Ji pasakė, kad su juo nesitaikys.Liudytoja M. G. parodė, kad 2016-05-10, apie 14 val., bÅ«dama savo namų kieme iÅ¡girdo du garsus, panaÅ¡ius į ginklo Å¡Å«vius.

Per tvorÄ matė, kaip kaimynas E. M. su dukra G. M. stovėjo prie savo namo. Kaip E. M. Å¡ovė ji nematė, tik girdėjo garsus, panaÅ¡ius į Å¡Å«vius. Po to, E. M. atėjo pas jÄ ir paprašė duoti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kad galėtų paskambinti sugyventinei J. N.. Paskambinęs pradėjo grasinti, kad jÄ nuÅ¡aus, papjaus. Tada išėjo iÅ¡ jos. Matė kaip E. M. iÅ¡ savo namų nešė daiktus ir krovė į automobilį „Opel Zafira“. NeÅ¡damas daiktus, mėtė juos po kiemÄ bei rėkė, kad juos sudegins.

Tuo metu jai paskambino kaimynė J. N. ir paprašė pasiimti jos dukrÄ , nes pati bijo grįžti namo, bijojo, kad E. M. jÄ sumuÅ¡. E. M. pamatęs, kad atvyksta policijos pareigÅ«nai, savo rankinę, kuriame buvo įdėtas daiktas, panaÅ¡us į ginklÄ , liepė paimti jos sutuoktiniui L. G., o Å¡iam atsisakius, jis minėtÄ rankinę numetė prie namo kampo ant sudėtų padangų. E. M. Å¡audė ne pirmÄ kartÄ , visi jaučiasi nesaugiai.Liudytojas T. E. parodė, kad 2016-05-10, apie 14 val., bÅ«damas namuose iÅ¡girdo garsus, panaÅ¡ius į Å¡Å«vius.

Kadangi kaimynas E. M. dažnai šaudydavo iš savo ginklo, todėl jis iš karto suprato, kad tai jis šaudė. Taip pat matė, kad minėto namo kieme buvo išmėtyti įvairūs dokumentai. Tada pamatė, jog atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis parodė, kur bėga kaimynas E. M.. Liudytoja J. V. parodė, kad 2016-05-10, apie 14 val., būdama savo namuose, išgirdo tris garsus, panašius į ginklo šūvius. Ji iš karto suprato, kad tai šaudo kaimynas E. M., nes ne pirmas kartas, kai šitaip elgiasi.

Taip pat girdėjo kai kalbėjo mobiliojo ryÅ¡io telefonu ir kažkam grasino, jog nuÅ¡aus, iÅ¡raus dantis bei plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais. Kam grasino, nežino. Kai Å¡ovė, nematė, tik girdėjo Å¡Å«vius. Minėtas kaimynas Å¡audė ne pirmÄ kartÄ , jie jaučiasi nesaugÅ«s.IÅ¡ liudytojo A. S. parodymų matyti, kad 2016-05-10, jam patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. K. r.Å¡. „427“, apie 15.50 val. iÅ¡ Kauno AVPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ apie smurtÄ artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini) Kaune.

Ä® įvykio vietÄ maždaug po minutės atvyko tarnybiniu automobiliu „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau per Å¡lagbaumÄ negalėjo dar maždaug 10 minučių įvažiuoti į namų kvartalÄ . Ä® jį juos įleido atvažiavusi moteris. Ä®važiavus į (duomenys neskelbtini) g. namo Nr.44 kiemÄ , jame pamatė iÅ¡mėtytus įvairius dokumentus. Namo kieme juos pasitiko žmonės, kaip suprato, Å¡io namo gyventojai (jų duomenų neužsirašė), kurie paaiÅ¡kino, kad tarp jų kaimyno E. M. ir jo žmonos įvyko konfliktas ir bÅ«na, kad Å¡is kaimynas paÅ¡audo namo kieme Å¡aunamuoju ginklu.

Ar kaimynai sakė, kad jis Å¡audė ir šį kartÄ , jis tiksliai nepamena. Taip pat jie paaiÅ¡kino, kokiais rÅ«bais Å¡is kaimynas buvo apsirengęs ir kuria kryptimi pasiÅ¡alino. Minėto daugiabučio kieme taip pat pamatė ir mažametę mergaitę, kuriÄ kaimynai įvardijo kaip G. M., kuri, jiems paklausus, kas atsitiko, papasakojo, kad jos tėvas E. M. Å¡io namo kieme, prieÅ¡ jiems atvykstant, bÅ«damas stipriai neblaivus, du kartus iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ savo Å¡aunamojo ginklo į žemę, kad ji visÄ tai matė ir girdėjo, nes buvo Å¡alia savo tėvo.

Buvo matyti, kad Å¡i mažametė mergaitė yra iÅ¡sigandusi. Jis kartu su M. K. tuojau pat pradėjo eiti į tÄ pusę, į kuriÄ , kaip nurodė kaimynai, nubėgo E. M. ir netoli minėto gyvenamojo namo pievelėje rado numestÄ rankinę su Å¡aunamuoju ginklu. Paties E. M. nematė. Netrukus į minėto namo kiemÄ atvyko J. N.. Ji prisistatė esanti E. M. sugyventinė ir paaiÅ¡kino, kad tarp jos ir jos sugyventinio E. M. buvo tarpusavio konfliktas, kad jis iÅ¡mėtė kieme jai svarbius dokumentus, kad ji paniÅ¡kai bijo E. M., bijo dėl to, kad jis gali su ja fiziÅ¡kai susidoroti, nes jis ne kartÄ yra grasinęs jai fiziniu susidorojimu.

Be to, J. N. paaiÅ¡kino, kad E. M. turi priklausomybę nuo alkoholio ir galimai narkotinių medžiagų, todėl jo elgesys yra neprognozuojamas. Po kelių minučių į įvykio vietÄ atvyko kitas policijos ekipažas, kurio pareigÅ«nams parodė pievoje gulinčiÄ rankinę su Å¡aunamuoju ginklu, jie jÄ paėmė bei toliau dirbo įvykio vietoje (1 t., b. l. 62-64).Liudytojo M. K. parodymai, analogiÅ¡ki liudytojo A. S. parodymams (1 t., b. l. 66-68).Liudytoja D. D. parodė, kad apie 2016-05-10 įvykį sužinojo iÅ¡ J.

N.. Be to, apie šį įvykį jai papasakojo ir J. N. duktė G.. Ji sakė, kad įvykio metu jos tėtis, jai matant, namo kieme kelis kartus Å¡ovė iÅ¡ savo ginklo bei per namų langÄ Ä¯ laukÄ mėtė dokumentus.Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad policijÄ kvietė J. N., kuri parodė, kad jos sugyventinis E. M. grasina su ja susidoroti, sunaikinti visus jos dokumentus, kad jis prie savo dukters Å¡audė į žemę, kad įvykio vietoje buvo nustatyta, jog kieme iÅ¡mėtyti dokumentai, pievoje numestas Å¡aunamasis ginklas (1t., b. l. 21-24).

IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolų matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 44, Kaune, kiemas. Atvykus į įvykio vietÄ , rastas tarnybinis automobilis „Skoda”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jo salone tarp priekinių sėdynių rasta juodos spalvos rankinė su užraÅ¡u „AJ”, joje – pistoletas „Glock” Nr. PPL 254. Dėtuvėje rasta 15 vnt. Å¡ovinių, ant jų užraÅ¡ai „SB 9x19”. Vienoje rankinės vidinėje kiÅ¡enėje rastas vienas Å¡ovinys su užraÅ¡u „SB 9x19”.

Rankinė, pistoletas, dėtuvė, šoviniai supakuoti, pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 8-14, 15-20).Iš Kauno AVPK KTV 2016-05-17 specialisto išvados Nr. 20-IS1-646 matyti, kad tirti pateiktas Austrijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinis graižtvinis pistoletas GLOCK 19 Nr. PPL254, skirtas šaudyti 9 mm kalibro PARABELLUM ar LUGER tipo šoviniais, priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams. Ginklas šaudymui tinka (1 t., b. l. 38-40).Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-08-24 specialisto išvado Nr. 11-1570(16) matyti, kad iš pistoleto GLOCK 19 Nr. PPL 254 po paskutinio valymo, buvo šauta šoviniu, užtaisytu bedūmiu paraku (1 t., b. l. 45).Iš 2016-10-04 kvito B serija BBB Nr. 0046043 matyti, kad pistoletas GLOCK 19 Nr. PPL 254 su dviem dėtuvėm, 50 vnt. 9 mm šovinių priduoti saugoti Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriui (1 t., b. l. 48).Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad vyr. patrulis M.

K. pateikė rankinę su joje esančiu 1 Å¡oviniu ir Å¡aunamuoju ginklu „Glock 19” Nr. PPL 254 bei dėtuvę su 15 Å¡ovinių (1 t., b. l. 29-30).SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad J. N. pateikė revolverį „Lady Smith”, 38 vnt. Å¡ovinių, 71 vnt. Å¡ovinių, 1 tuščiÄ dėtuvę, 5 vnt. Å¡ovinių (1 t., b. l. 30).BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, kiek nukentėjusių, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015).Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t.             Kasacinės instancijos praktikoje įžūlÅ«s veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009).

ĮžūlÅ«s elgesys, grasinimai, patyčios arba vandaliÅ¡ki veiksmai visada demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams, tačiau nebÅ«tinai sukelia padarinius, t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ .             Pagal prokurorės pateiktÄ kaltinimÄ E. M. kaltinamas tuo, kad kad 2016-05-10, apie 14:33 val., vieÅ¡oje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune kieme, girdint kaimynams J. V., T. E., M. G., vandaliÅ¡kais veiksmais, du kartus iÅ¡Å¡audamas Å¡aunamuoju ginklu „Glock19“ Nr. PPL254 į žemę, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .Teismas iÅ¡klausęs kaltinamojo paaiÅ¡kinimÄ , liudytojų parodymus, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius raÅ¡ytinius dokumentus priėjo prie iÅ¡vados, kad kaltinamojo E. M. tyčia nebuvo nukreipta pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyti visuomeninę rimtį.

Nei vienas byloje liudytoju apklaustas asmuo neparodė matęs patį įvykį, kuomet kaltinamasis E. M. Å¡ovė į žemę, todėl nėra pagrindo kalbėti apie jų patirtÄ iÅ¡gÄ stį. Kaltinamojo veiksmai bei kitos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis E. M. nesuvokė savo veiksmų kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ , kad tai svarbus jo veikos aspektas. Kaltinamasis E. M. paaiÅ¡kino, kad neatsargiai elgdamasis ginklu, netyčia iÅ¡Å¡ovė, su juo, tai rodo, jog kaltinamojo veika buvo nukreipta ne prieÅ¡ vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , bet prieÅ¡ kitas įstatymo saugomas vertybes.Taigi tik iÅ¡ tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad dėl jų kiltų baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2015).

Konstatuotina, kad E. M. inkriminuoti veiksmai, nors ir pasireiškė netinkamu ir nepateisinamu elgesiu, tačiau nepasižymėjo ypatingu agresyvumu ir intensyvumu, jie truko neilgai, nebuvo padaryta žala, dėl kaltinamojo veiksmų nebuvo kilęs realus pavojus aplinkiniams ar aplinkai. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, veiksmas vyko kaltinamojo namo kieme. Svarbu ir tai, kad be kaltinamojo nepilnametės duktės G. M. daugiau asmenų, buvusių kieme nenustatyta ir nėra jokių duomenų, kad įvykio metu ten jų galėjo būti.

Å Å«vius girdėjo savo namuose buvę kaltinamojo kaimynai M. G., J. V. ir T. E., t. y. paÅ¡aliniai asmenys, tačiau iÅ¡ jų parodymų matyti, kad jie nebuvo Å¡okiruoti ar neigiamai reagavę į kaltinamojo veiksmus. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis iÅ¡Å¡ovė tik du kartus ir tai tęsėsi labai trumpai. Kitų asmenų, mačiusių ar girdėjusių Å¡Å«vius, nebuvo, todėl jie niekam negalėjo sukelti didelio iÅ¡gÄ sčio, nebuvo kilusi sumaiÅ¡tis ar nutrauktas žmonių darbas. Taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų vieÅ¡osios tvarkos ar rimties sutrikdymÄ .Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias bylos aplinkybes, konstatuoja, kad E. M. nesutrikdė vieÅ¡osios tvarkos ir rimties.

Ä®vykio aplinkybės nebuvo chuliganiÅ¡kos, jį lėmė neatsargus elgesys su ginklu. Duomenų apie tai, kad E. M. bÅ«tų siekęs aplinkiniams demonstruoti nepagarbÄ , o savo veiksmais sutrikdęs visuomenės rimtį ar tvarkÄ , byloje nėra. Taigi tik iÅ¡ tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2015, 2K-198/2015, 2K-492/2015). Konstatuotina, kad E. M. inkriminuoti veiksmai, nors ir pasireiÅ¡kė netinkamu ir nepateisinamu elgesiu su ginklu, tačiau nepasižymėjo ypatingu agresyvumu ir intensyvumu, truko neilgai ir nebuvo padaryta žala.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-20 nutarimas Nr.

40) nurodoma, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Teismas vertina įrodymų visumÄ vadovaudamasis visapusiÅ¡ku ir objektyviu iÅ¡tyrimu, vidiniu savo įsitikinimu, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Visos abejonės, kai iÅ¡naudojus visas galimybes, jų nepavyksta paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Skirtina bausmė.              Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.              Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės paskyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. M. padarė apysunkį nusikaltimÄ , kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka.              Kaltinamajam E. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė.              BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ bÅ«tina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Å ie duomenys turi sudaryti prielaidas prieiti prie iÅ¡vados, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.

Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius.              Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.             E. M. Å¡iame nuosprendyje aptartÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė dar bÅ«damas neteistas, kaltę pripažino iÅ¡ dalies. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡ioje normoje iÅ¡vardytas pareigas.

Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimÄ , skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai.              Be to, Å¡iuo nuosprendžiu skirtina bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2017-10-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Civilinis ieÅ¡kinys. Nukentėjusi J. N. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 10 000 eurų neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ kaltinamojo E. M., o taip pat 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, taip pat priteisti nukentėjusios patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (3 t., b. l.105-109, 4 t., b. l. 25-47, 111-114, 121-125).Kaltinamasis su ieÅ¡kiniu nesutinka.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieÅ¡kinį.Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo E. M. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiai J. N. nebuvo sukeltas fizinis skausmas.Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri, kiek galima visapusiÅ¡kiau, kompensuotų nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ .

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjusi J. N. patyrė iÅ¡gÄ stį, stresÄ , nepatogumus, diskomfortÄ . Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiai dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Taigi, nukentėjusios pozicija dėl civilinio ieÅ¡kinio neturėtų reikÅ¡ti norÄ pasipelnyti.IÅ¡ kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Nukentėjusiai priteistos neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, bÅ«ti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Pagal Lietuvos Respublikos CK 250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai, aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®rodymų, dėl Å¡ių įstatyme įtvirtintų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, ne visada objektyviai galima surinkti, todėl teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal esančius įrodymus, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais.Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams.

Sprendžiant dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos trukmę bei nusikaltimų sunkumo laipsnį.Vadovaudamasis ankščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į ankščiau paminėtas aplinkybes, nukentėjusios J. N. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo E. M. priteistina nukentėjusiai 2000 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas. Dėl prašomų priteisti palūkanų pažymima, kad teismas, nagrinėdamas atitinkamus klausimus, kurių nereglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, taikyti civilinio proceso normas gali tik tuo atveju, kai jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismo įsitikinimu procesinių palūkanų, numatytų CK 37straipsnio 2 dalyje priteisimas, yra nesuderinimas su baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Turtinės žalos samprata apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi bÅ«ti tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kuris reiÅ¡kia, kad atitinkamÄ Å¾alÄ (padarinius) sukėlė bÅ«tent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi tenkinant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys (Å¡iuo atveju anksčiau aptarta neturtinė žala).

Būtent ši žala yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su padaryta nusikalstama veika. Procesinės palūkanos šiuo atveju nėra nusikalstamos veikos pasekmė. Tokios pozicijos laikosi ir teismas, konstatuodamas, kad procesinės palūkanos nėra nusikalstamos veikos pasekmė, todėl jos neturi būti priteisiamos. Dėl to civilinio ieškinio dalis, kuria reikalaujama priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki nuosprendžio visiško įvykdymo, atmestinas.Taip pat nukentėjusi J.

N. teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 4902,50 eurų atstovavimo iÅ¡laidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusio ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusio ar civilinio ieÅ¡kovo atstovu, paslaugoms apmokėti. IÅ¡ byloje eančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog nukentėjusi J. N. Advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai už atstovavimÄ baudžiamojoje byloje sumokėjo 4902,50 eurus.

Teismas nustatė, kad baudžiamoji byla nagrinėta trylikoje teisiamųjų posėdžių, iÅ¡ jų viename posėdyje buvo apklausta nukentėjusi ir liudytojai, kitame – kaltinamasis ir trečiame – byla baigta nagrinėti, visi kiti posėdžiai buvo atidedami dėl įvairių priežasčių; viename posėdyje nukentėjusi teismui pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kituose posėdžiuose buvo pateikiami praÅ¡ymai dėl procesinių iÅ¡laidų priteisimo. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nukentėjusios patirtos iÅ¡laidos advokato darbo apmokėjimui yra pagrįstos, tačiau yra aiÅ¡kiai per didelės. Teismas taip pat nustatė, kad pateiktų darbų suvestinėse įraÅ¡yti ir tokie atlikti darbai, kurie neturi ryÅ¡io su Å¡ia baudžiamÄ ja byla (iÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Å¡alys bylinėjasi taip pat ir civiline tvarka), todėl praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato darbui apmokėti mažintinos ir iÅ¡ kaltinamojo E. M.

J. N. už advokato paslaugas apmokėti priteistini 2000 eurų.Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. M. buvo paskirtos kardomosios priemonės raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) Prienų r., nesilankyti vietose 500 m atstumu nuo nukentėjusios J. N. gyvenamosios vietos KnygneÅ¡ių g. 44, Kaune, nebendrauti su nukentėjusia J. N. ir jokiais kitais bÅ«dais (mobiliuoju ryÅ¡iu, internetu, per kitus asmenis ir kt.) neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja; dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 13729443, iÅ¡d. 2014-05-12 Kauno AVPK Migracijos skyriuje (20), paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos ir dokumentas – asmens tapatybės kortelė, grÄ Å¾intina E. M..             Daiktiniai įrodymai – pistoletas GLOCK 19 Nr. PPL 254 su dviem dėtuvėm, 50 vnt. 9 mm Å¡ovinių, saugomi Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriuje (1 t., b. l. 48), paliktini saugoti tame pačiame skyriuje spręsti klausmÄ dėl leidimo turėti ginklÄ panaikinimo.

Vatos kamÅ¡tis, supakuotas į vokÄ ir vandens pypkė, saugomi Kauno AVPK Kauno miesto Santakos PK (1 t., b. l. 50-53), įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini.Vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas nusprendžia: E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017-10-30 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme jas iÅ¡ dalies sudedant ir E. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant E. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ , o Å¡iai veiklai nutrÅ«kus, ne vėliau kaip per mėnesį įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (753,20 eurų) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .E. M., kaltintÄ pagal BK 284 straipsnį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Ä®moka turi bÅ«ti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ LT70 7044 0600 0026 9468, nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ .

Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ .Jeigu per teismo nustatytÄ terminÄ Ä¯moka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos iÅ¡ieÅ¡kojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su praÅ¡ymu pradėti baudžiamÄ jį procesÄ pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas bauda arba areÅ¡tu.

Å iuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti E. M. laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017-06-18, 15.45 val. iki 2017-06-20, 11.15 val. (2 paras), ir suėmime jo iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017-08-11 iki 2017-10-30.Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ E. M. priteisti nukentėjusiai J. N. 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 2000 eurų advokato paslaugoms apmokėti.

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojant nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) Prienų r., nesilankyti vietose 500 m atstumu nuo nukentėjusios J. N. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Kaune, nebendrauti su nukentėjusia J. N. ir jokiais kitais bÅ«dais (mobiliuoju ryÅ¡iu, internetu, per kitus asmenis ir kt.) neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja, dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡d. 2014-05-12 Kauno AVPK Migracijos skyriuje (20), paėmimÄ , palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

DokumentÄ â€“ asmens tapatybės kortelę, grÄ Å¾inti E. M..Daiktinius įrodymus – pistoletÄ GLOCK 19 Nr. PPL 254 su dviem dėtuvėm, 50 vnt. 9 mm Å¡ovinių, saugomus Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriuje, palikti saugoti Licencijavimo skyriuje spręsti klausimÄ dėl leidimo turėti ginklÄ panaikinimo. Vatos kamÅ¡tį, supakuotÄ Ä¯ vokÄ ir vandens pypkę saugomus Kauno AVPK Kauno miesto Santakos PK, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus Teisėjas                                                                                                              Virginijus Kalkauskas