8de142fd-1872-4e7b-bad2-53cf91ae7c24 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-429-790/2019 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00342-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio KailiÅ«no ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Robrona“, atstovaujamos bankroto administratorės Selverijos Å emetienės, apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Robrona“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Robrona“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu 2016 m. gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 12310859, kuriuo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ pervesta 42 089,69 Eur suma; priteisti ieÅ¡kovės naudai 42 089,69 Eur ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Bankroto administratorė, tikrindama bendrovės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nustatė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovė pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 42 089,69 Eur, nurodydama, kad Å¡io mokėjimo paskirtis – pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimas.

Ieškovės teigimu, mokėjimo nurodymas turi būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu. 3. 2016 m. gruodžio mėn. įmonė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais (Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir darbuotojais, kuriems buvo neišmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d.), tačiau vykdydama finansines operacijas pažeidė CK 6.9301 straipsnį, todėl ginčijamas sandoris prieštarauja įstatyme įtvirtintoms imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Duomenų, kad ginčijamo mokėjimo nurodymo dienÄ ieÅ¡kovė privalėjo grÄ Å¾inti atsakovei pervestas pinigines lėšas, nėra. IeÅ¡kovė žinojo ir turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditorių teises, nes jo sudarymo dienÄ pradelsti įsiskolinimai kreditorei VMI siekė 63 498,00 Eur. IeÅ¡kovės vadovas Mindaugas Citavičius mokėjimo nurodymo atlikimo metu buvo ir atsakovės komercijos direktorius, o jo sutuoktinė Loreta Citavičienė turėjo 51 proc. atsakovės UAB „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ akcijų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas, nustatydamas pirmÄ jÄ actio Pauliana taikymo sÄ lygÄ â€“ kreditoriaus neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui – vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, be kita ko, CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes jis gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, ir pripažino, kad ieÅ¡kinį pateikė tinkamas subjektas.

6. Teismas nustatė, kad ginčijamas sandoris nepažeidė ieÅ¡kovės kreditorių teisių, nesukėlė įmonės nemokumo ar jos turto sumažėjimo, nesÄ lygojo bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ji veikė pelningai, atsiskaitydavo su daugeliu kreditorių ir tiekėjų. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo pradelstÄ Ä¯siskolinimÄ valstybės biudžetui, nes jos mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui susidarė tik nuo 2017 m. sausio 26 d.

Be to, sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė neturėjo pareigos iÅ¡mokėti priteisto darbo užmokesčio darbuotojams (sprendimas dėl jo priteisimo įsiteisėjo po sandorio sudarymo), taip pat neprivalėjo atsiskaityti su kitais nurodytais kreditoriais (UAB „Kesko Senukai“, UAB „Igis prekyba“, UAB „Lemora“, UAB „Redus LT“). Nors pervesdama pinigus atsakovei, ieÅ¡kovė nebuvo apmokėjusi kreditorės UAB „Rovitra“ 2016 m. spalio 31 d. sÄ skaitos, pagal kuriÄ ji turėjo sumokėti 959,53 Eur, tačiau ji sumokėjo 1 281,39 Eur pagal jos vėlesnę (2016 m. lapkričio 30 d.) sÄ skaitÄ , todėl galima bÅ«tų laikyti, kad ieÅ¡kovė visiÅ¡kai atsiskaitė pagal ankstesnę 2016 m. spalio 31 d. sÄ skaitÄ ir iÅ¡ dalies apmokėjo 2016 m. lapkričio 30 d. sÄ skaitÄ .

Byloje nenustatyta, kad atliekant ginčijamÄ pavedimÄ , egzistavo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimų.

7. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad ji neprivalėjo atlikti ginčijamo pavedimo. 2016 m. birželio 6 d. Å¡alys sudarė paskolos sutartį, o 2016 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties priedÄ Nr. 2, pagal kurį ieÅ¡kovė įsipareigojo iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsiskaityti su atsakove pagal visas iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras. Atsakovė Å¡alių susitarimo pagrindu įsipareigojo iki 2017 m. sausio 15 d. pervesti į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ iki 45 000 Eur paskolÄ . Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad Å¡alys privalėjo vykdyti ginčijamÄ sandorį, nes ieÅ¡kovei reikėjo apyvartinių lėšų viešųjų konkursų bÅ«du sudarytoms sutartims vykdyti. Atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus, o ieÅ¡kovė apmokėjo iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, likusi neapmokėta suma sudaro 42 089,69 Eur. Nors ieÅ¡kovė ginčijo konkrečias atsakovės iÅ¡raÅ¡ytas ir ieÅ¡kovės apmokėtas sÄ skaitas, jos argumentai negali bÅ«ti vertinami kaip pagrįsti.

8. Teismas vertino, kad sandorio Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovė nežinojo ir neturėjo žinoti apie nepriemokÄ VMI, kitiems kreditoriams ir neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį darbuotojams, nes Å¡ie reikalavimai atsirado vėliau. Tai, kad pagrindinė atsakovės akcininkė buvo L. Citavičienė, kuri dirbo ir BUAB „Robrona“, o ieÅ¡kovės vadovu buvo M. Citavičius, nesudaro pagrindo laikyti atsakovės elgesį nesÄ Å¾iningu. Atsakovės akcininkė L.

Citavičienė, dirbdama BUAB „Robrona“, realiai galėjo įvertinti ieÅ¡kovės finansinę padėtį, tačiau ji, kaip minėta, buvo pakankami sėkminga ir pelninga. IeÅ¡kovės direktorius M. Citavičius ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo atsakovės komercijos direktoriumi – M. Citavičius UAB „Robrona“ dirbo iki 2017 m. sausio 19 d., o UAB „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ dirbti pradėjo tik 2017 m. vasario 1 d., po ginčijamo sandorio sudarymo. Å alių sÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir tai, kad po ginčijamo sandorio sudarymo atsakovė 2017 m. sausio mėnesį paskolino ieÅ¡kovei pinigų, taigi ji nelaikė, kad ieÅ¡kovės finansinė padėtis yra bloga ir pinigai negalės bÅ«ti grÄ Å¾inti.

9. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytos visos bÅ«tinos actio Pauliana pagrindu pareikÅ¡to ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygos, todėl atmetė reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir netenkino iÅ¡vestinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė BUAB „Robrona“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė nebuvo nemoki. Klaipėdos apygardos teismas, 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi pripažinęs ieÅ¡kovę nemokia ir iÅ¡kėlęs jai bankroto bylÄ , vadovavosi ieÅ¡kovės 2015 m. balansu (ji nebuvo pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 m.) ir konstatavo, kad 2015 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovė atitiko nemokios įmonės statusÄ .

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 27 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, kuria remdamasis teismas konstatavo, kad pagal 2014–2015 m. pateiktas pelno mokesčio deklaracijas ieÅ¡kovė veikė pelningai, neatspindi tikrosios ieÅ¡kovės finansinės situacijos, nes VMI netyrė jos komercinės veiklos rezultatų. Be to, pagal teismų praktikÄ Å¡i pažyma nėra oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, joje pateiktas operatyvaus patikrinimo metu surinktų ir tirtų faktų vertinimas.

Nors ieÅ¡kovė 2014–2015 metus baigė pelningai, tačiau ji patyrė tiek sÄ naudų, kad pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balansÄ buvo pripažinta nemokia. Banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose, kuriuose nurodyta, kad ieÅ¡kovės pajamos sudarė 436 244,79 Eur, o iÅ¡laidos – 396 448,42 Eur, atspindėtos gautos pajamos prieÅ¡ mokesčių sumokėjimÄ . Prie iÅ¡laidų pridėjus už 2015 m. gruodžio mėn. mokėtinÄ PVM, jos virÅ¡ytų gautas pajamas, todėl ieÅ¡kovės veikla vertintina kaip nuostolinga. 10.2.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kreditorių UAB „Kesko senukai“, UAB „Igis prekyba“, UAB „Lemora“, UAB „Redus LT“ teisės nebuvo pažeistos, nes ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė neturėjo prievolės mokėti pagal jų iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas. Tačiau teismas neįvertino byloje esančių dokumentų, patvirtinančių, kad Å¡ių asmenų patvirtinti finansiniai reikalavimai kilo ne tik iÅ¡ sÄ skaitų, bet iÅ¡ ilgalaikių sutarčių, sudarytų 2015–2016 m.

Teismo iÅ¡vada, kad kreditorei UAB „Rovitra“ nesumokėta 959,53 Eur suma buvo apmokėta atsiskaitant pagal vėliau iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ , paremta tik prielaida. IeÅ¡kovė, neapmokėdama Å¡ios sÄ skaitos iki ginčijamo sandorio sudarymo, pažeidė UAB „Rovitra“ teises, o pagal kasacinio teismo praktikÄ , sandoris gali bÅ«ti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jei jis pažeidžia bent vieno kreditoriaus teises. 10.3. IeÅ¡kovės sÄ skaitoje 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 19 877,30 Eur, tai, anot teismo, patvirtino, kad ieÅ¡kovė turėjo pinigų kitų kreditorių reikalavimams patenkinti ir nepažeidė jų tenkinimo eiliÅ¡kumo.

Tačiau Å¡ie pinigai buvo pasiskolinti iÅ¡ AB „Citadele“ banko kaip apyvartinės lėšos ir vėliau nebuvo grÄ Å¾inti bankui. 10.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad po ginčijamo mokėjimo atlikimo ieÅ¡kovė tęsė veiklÄ , nes nuo 2017 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovė neiÅ¡rašė nei vienos sÄ skaitos už atliktas paslaugas. 10.5. 2016 m. birželio 6 d. paskolos sutarties priedo Nr. 2 tikslas – suteikti pirmenybę ieÅ¡kovės kreditoriams – atsakovei, L. Citavičienei ir M. Citavičiui.

Teismas, vadovaudamasis atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimais, sprendė, kad Å¡alys turėjo vykdyti minėtÄ susitarimÄ , nes ieÅ¡kovei buvo reikalingos apyvartinės lėšos, tačiau minėtame paskolos sutarties priede nėra užsimenama apie įsipareigojimÄ suteikti paskolÄ , taip pat nėra nurodoma, kokios konkrečios sÄ skaitos turi bÅ«ti apmokėtos ir kokiu bÅ«du su minėta paskolos sutartimi yra susiję L. Citavičius ir M. Citavičienė, nesantys paskolos davėjais. 10.6. Jei skolininko vadovas sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurio mažiausiai 50 proc. akcijų turi jo sutuoktinė, preziumuojama, kad Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 20017 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡tyrė reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. IeÅ¡kovė neįrodė, kaip konkrečiai ginčijamu sandoriu buvo pažeistos jos kreditorių teisės ir interesai – byloje nenurodomi jokie argumentai ir nepateikiami įrodymai, kad dėl ginčijamo sandorio ieÅ¡kovė tapo nemoki ar jau sudarydama sandorį buvo nemoki, kad dėl ginčijamo sandorio sumažėjo galimybė atsiskaityti su kreditoriais ar tokios galimybės visai neliko.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai yra ne tik nepagrįsti ir neįrodyti, bet ir prieÅ¡taringi. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančiu 2016 m. gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 12310859, kuriuo atsakovei UAB „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ pervesta 42 089,69 Eur suma, dviem savarankiÅ¡kais teisiniais pagrindais:

1) CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu;

2) CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip finansinę operacijÄ , pažeidusiÄ CK 6.9301 straipsnį.

14. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo, nustatęs, kad ginčijamas sandoris nepažeidė ieÅ¡kovės kreditorių teisių, be to, ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ atlikti ginčijamÄ mokėjimÄ , o Å¡io sandorio Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos. Su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka.

15. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininkÄ , neleisti Å¡iam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ . (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, iÅ¡skyrė tokias bÅ«tinÄ sias actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas.

16. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo 2 – 5 sÄ lygų (pagal Å¡io sprendimo 15 punkte nurodytÄ eiliÅ¡kumÄ ) egzistavimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako.

17. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:

1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus;

2) kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylÄ pagal actio Pauliana, turi bÅ«ti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

18. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad ginčijamu mokėjimu ieÅ¡kovė suteikė prioritetÄ prieÅ¡ kitus kreditorius atsakovei, kurios 51 proc. akcijų turėjo ieÅ¡kovo vadovo Mindaugo Citavičiaus sutuoktinė Loreta Citavičienė. Teisėjų kolegija, iÅ¡samiai įvertinusi ieÅ¡kovės veiklos ir ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, iÅ¡ esmės sutinka su tokia ieÅ¡kovės pozicija.

19. Byloje surinktų įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nuo 2016 m. susidÅ«rė su finansiniais sunkumais ir apyvartinių lėšų stoka. Tokia iÅ¡vada darytina pirmiausia įvertinus tai, kad bendrovei Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir teismas, iÅ¡keldamas bankroto bylÄ , rėmėsi aplinkybėmis, kad pagal 2015 m. balanso duomenis bendrovė turėjo 109 574 Eur turto, iÅ¡ jo ilgalaikio turto už 10 262 Eur, trumpalaikio už 99 312 Eur, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 82 119 Eur.

Bendrovė 2016 m. finansinių ataskaitų nebuvo parengusi. Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų iÅ¡rašų ir kitų įrodymų matyti, kad 2016 m. bendrovė ėmė paskolas apyvartinėms lėšoms (pvz., 2016 m. liepos 17 d. pasiskolino 10 000 Eur iÅ¡ UAB „BnP Finance“, 2016 m. rugsėjo 20 d. 9 750 Eur iÅ¡ UAB „Ferratum Finance“, bendrovė su atsakove 2016 m. birželio 6 d. sudarė paskolos sutartį apyvartinėms lėšoms pasiskolinti).

20. Pastebėtina, kad bendrovė 2016 m. dar vykdė realiÄ Å«kinę veiklÄ . Kaip matoma iÅ¡ VMI 2017 m. birželio 27 d. operatyvaus patikrinimo pažymos, bendrovė 2016 m. spalio mėn. atliko darbus biudžetinėms įstaigoms ir Å vedijos juridiniam vienetui už 86 220,28 Eur sumÄ , lapkričio mėn. už 139 553,04 Eur sumÄ , o gruodžio mėn. tiems patiems asmenims ir UAB „Žemkasa“ už 368 403,78 Eur sumÄ . 2016 m. spalio 28 d. bendrovė buvo sudariusi rangos sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

21. NežiÅ«rint į tai, kad bendrovė 2016 m. vykdė realiÄ Å«kinę veiklÄ , ji, kaip minėta, turėjo skolintis apyvartinėms lėšoms. Be to, bendrovės veiklos rezultatas 2016 m. buvo neigiamas. IÅ¡ AB DnB banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad per 2016 m. bendrovė patyrė daugiau iÅ¡laidų, nei gavo pajamų (iÅ¡laidos sudarė atitinkamai 151 513,09 Eur ir 244 233,15 Eur, o įplaukos 139 251,41 Eur ir 243 756,14 Eur). IÅ¡ AB „Citadele“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matoma, kad per 2016 m. gruodžio mėn. bendrovė gavo 436 244,79 Eur įplaukų, o patyrė 396 448,42 Eur iÅ¡laidų. Tačiau bendrovė dar deklaravo už 2016 m. gruodžio mėn. mokėtinÄ 63 498 Eur sumÄ . Taigi, pagal teismui pateiktus duomenis bendrovės veiklos rezultatas 2016 m. buvo neigiamas.

22. Pastebėtina, kad byloje surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad bendrovė kai kurias skolas pradelsė sumokėti 2016 m. lapkričio mėn., o didžiÄ jÄ daugumÄ skolų kreditoriams pradelsė sumokėti pradedant 2017 m. sausio mėn. Pavyzdžiui, iÅ¡ Darbo ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimų matyti, kad bendrovė tinkamai neatsiskaitė su dviem savo darbuotojais Giedriumi Kirkučiu bei Aurimu Korotinu už 2016 m. lapkričio mėn., be to, pradelsė sumokėti UAB „Rovitra“ 959,53 Eur sumÄ .

Bendrovė iki 2017 m. sausio 25 d., kaip nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 85 straipsnio 1 dalis ir 90 straipsnio 1 dalis, nesumokėjo į biudžetÄ jos deklaruoto PVM mokesčio už 2016 m. gruodžio mėn., ėmė nevykdyti mokėjimų kitiems kreditoriams. Bendrovė netinkamai vykdė minėtÄ rangos sutartį, sudarytÄ su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, sutartis buvo nutraukta. Bendrovės 2017 m. sausio mėn. pajamas (neskaitant atsakovės suteiktų paskolų) sudarė tik Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 29 993,43 Eur mokėjimas, UAB „Žemkasa“ 11 347,05 Eur mokėjimas ir Å ilutės rajono savivaldybės administracijos 6 846,29 Eur mokėjimas.

Bendrovė 2017 m. sausio mėn. jokių sÄ skaitų neiÅ¡rašė. Pastebėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieÅ¡kovės bankroto byloje buvo patvirtinti net 390 035,08 Eur dydžio finansiniai reikalavimai.

23. Vertinant ginčijamo mokėjimo metu (2016 m. gruodžio 31 d.) buvusiÄ finansinę padėtį matyti, kad bendrovė tuo metu iÅ¡ esmės buvo nemoki ir neturinti veiklos perspektyvų. Ginčijamo mokėjimo atlikimo metu jau buvo susiformavusių pradelstų finansinių reikalavimų, be to, jau buvo aiÅ¡ku, kad bendrovė biudžetui turės sumokėti didelę PVM sumÄ , taip pat atsiskaityti ir su kitais kreditoriais. Pavyzdžiui, 2016 m. gruodžio 31 d. pagal iÅ¡raÅ¡ytas, bet neapmokėtas kreditorių sÄ skaitas, buvo aiÅ¡ku, kad bendrovė turės sumokėti UAB „Lemora“ 1 206,60 Eur, UAB „Igos prekyba“ 1 784,03 Eur, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 10 246,29 Eur.

Dar daugiau, pagal bendrovės 2017 m. sausio mėn. vykdytus mokėjimus matyti, kad turėjo bÅ«ti (ir buvo) mokamos didelės sumos kitiems kreditoriams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui (2017 m. sausio mėn. buvo sumokėta 16 683 Eur). Net ir įvertinus tai, kad bendrovė po ginčijamo mokėjimo atlikimo dar turėjo sÄ skaitoje 19 877,30 Eur, be to, dar buvo planuojama gauti įplaukas iÅ¡ užsakovų (faktiÅ¡kai jų buvo gauta 48 186,77 Eur), jau ginčijamo mokėjimo atlikimo metu turėjo bÅ«ti akivaizdu, kad piniginių lėšų nepakaks visiems pradelstiems ir dar nepradelstiems, tačiau jau susiformavusiems įsipareigojimams įvykdyti (pvz., įvertinus vien sumas, kurias bendrovė turėjo mokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui ir VMI).

24. IÅ¡ aptartų faktinių aplinkybių teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, ginčijamo mokėjimo metu bÅ«dama faktiÅ¡kai nemoki ir žinodama apie esančių įsipareigojimų apimtį, taip pat esant pradelstų finansinių reikalavimų, privalėjo užtikrinti kreditorių lygiateisiÅ¡kumÄ ir susilaikyti nuo ginčijamo mokėjimo, kuriuo tenkinami tik vieno kreditoriaus reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, to nepadariusi, ieÅ¡kovė pažeidė kreditorių teises, nes skolos jiems, skirtingai nuo atsakovės, dėl ieÅ¡kovės nemokumo jau nebuvo padengtos.

Tai aiÅ¡kiai matoma, pavyzdžiui, iÅ¡ VMI ar kitų Å¡iame sprendime paminėtų kreditorių padėties, kai ieÅ¡kovė taip ir liko nepadengusi jiems pakankamai reikÅ¡mingų finansinių reikalavimų, tarp jų ir pirmesnės eilės, sumų. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčijamu mokėjimu nebuvo pažeistos kreditorių teisės – tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada padaryta nevisapusiÅ¡kai įvertinus susiklosčiusiÄ bendrovės finansinę padėtį ir ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes.

25. Teisėjų kolegija nesutinka ir su tuo, kad ieÅ¡kovė privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ . Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2016 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016 ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti, kad ginčijamu mokėjimu buvo apmokėtos atsakovės 2015 m. iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos už tam tikras prekes ir (didesniÄ ja dalimi) skola už automobilių nuomÄ , kurių apmokėjimui nebuvo nustatytas konkretus terminas. Å iuo atveju negalima spręsti, kad 2016 m. pabaigoje tokios iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos siekiant iÅ¡saugoti bendrovės veiklÄ , užsitikrinti bendrovės veikloje bÅ«tinus resursus ar pan. Kaip minėta, bendrovė tuo metu jau faktiÅ¡kai buvo nemoki.

Tai, kad sÄ skaitos buvo apmokėtos pagal 2016 m. birželio 6 d. sutarties priedÄ Nr. 2, sudarytÄ 2016 m. gruodžio 31 d., pagal kurį ieÅ¡kovė įsipareigojo apmokėti sÄ skaitas, o atsakovė suteikti paskolÄ apyvartinėms lėšoms, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ tiesų kilo pareiga 2015 m. iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas apmokėti. 2016 m. birželio 6 d. sutarties priedu Nr. 2 atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovei suteikti iki 45 000 Eur dydžio paskolÄ , taigi, toks įsipareigojimas nebuvo konkretus, be to, nurodyta suma buvo iÅ¡ esmės panaÅ¡aus dydžio, kaip ir neapmokėtų sÄ skaitų suma, taigi, toks susitarimas jokios esminės ekonominės naudos siekiant bendrovei tęsti veiklÄ negalėjo duoti.

IÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matoma, kad vykdydama sutarties priedÄ Nr. 2 atsakovė ieÅ¡kovei 2017 m. sausio mėn. pervedė 43 400 Eur, tačiau jau 2017 m. sausio 19 d. atsakovei buvo grÄ Å¾inta 28 000 Eur suma.

27. CK 6.67 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdeÅ¡imt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė, sudarydamos ginčijamÄ sandorį, nebuvo sÄ Å¾iningos. Ginčijamo mokėjimo atlikimo metu ieÅ¡kovės vadovu buvo Mindaugas Citavičius (1 t., b. l. 9), o 51 proc. atsakovės akcijų priklausė jo sutuoktinei Loretai Citavičienei (1 t., b. l. 107). Tokia situacija atitinka kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , įtvirtintÄ CK 6.67 straipsnio 7 punkte, kuri nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigta.

29. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad egzistuoja visos actio Pauliana sÄ lygos ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados iÅ¡ esmės atitinka ir įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-271-460/2018 padarytas iÅ¡vadas dėl 2016 m. gruodžio 18, 19 ir 31 d. ieÅ¡kovės mokėjimų Mindaugui Citavičiui pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

30. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl to, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu ginčijamÄ sandorį antruoju ieÅ¡kovės nurodytu pagrindu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį kaip finansinę operacijÄ , pažeidusiÄ CK 6.9301 straipsnį, pažymi, kad pastarasis CK straipsnis skirtas įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliÅ¡kumo srityje. Å ios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018 20 punktas).

31. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliÅ¡kumo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad tam, jog atliktas mokėjimas bÅ«tų pripažįstamas prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartÄ normÄ , turi bÅ«ti nustatyta CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sÄ lygų visuma. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyvÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę, bÅ«tina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikÅ¡tų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi bÅ«ti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sÄ lygai, atliko mokėjimÄ pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ , t. y. turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.

Tik esant Å¡ių dviejų sÄ lygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali bÅ«ti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimÄ ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017 21–24 punktai).

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsiskaitymo metu pareikšti reikalavimai reiškia visus pradelstus (privalomus sumokėti) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018 22 punktas).

33. IÅ¡ Å¡iame sprendime jau aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovė po ginčijamo mokėjimo atlikimo dar turėjo sÄ skaitoje 19 877,30 Eur. Vadinasi, ieÅ¡kovė ginčijamo mokėjimo atlikimo metu turėjo bent 61 966,99 Eur piniginių lėšų (42 089,69 Eur + 19 877,30 Eur). Vertinant atsiskaitymo metu pareikÅ¡tų reikalavimų sumÄ (pradelstas skolas darbuotojams Giedriui Kirkučiui ir Aurimui Korotinui bei 959,53 Eur pradelstÄ skolÄ UAB „Rovitra“), ji buvo mažesnė, nei piniginių lėšų suma, kuria ginčijamo mokėjimo atlikimo metu turėjo ieÅ¡kovė.

Kaip jau buvo minėta, skolos kitiems kreditoriams (įskaitant VMI) ginčijamo mokėjimo metu jau buvo susiformavusios, tačiau nebuvo pradelstos, todėl jos į pareikÅ¡tų reikalavimų apimtį neįskaičiuotinos. Vadinasi, nėra CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sÄ lygų visumos tam, kad ginčijamÄ mokėjimÄ pripažinti pažeidusiu atsiskaitymo eiliÅ¡kumÄ â€“ ieÅ¡kovė ginčijamo mokėjimo atlikimo metu turėjo pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė neeliminuoja bÅ«tinybės pripažinti ginčijamÄ mokėjimÄ negaliojančiu actio Pauliana pagrindu dėl argumentų, nurodytų Å¡io sprendimo 23–29 punktuose.

34. Actio Pauliana pagrindu pripažinus ginčijamÄ sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi UAB „Robrona“ bankroto byloje patvirtinti patikslinti 439 444,92 Eur finansiniai reikalavimai. Todėl taikant restitucijÄ ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteistina visa 42 089,69 Eur suma. Tuo atsakovės pažeidžiant kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principÄ gautas finansinis reikalavimas bus grÄ Å¾intas ieÅ¡kovei ir panaudotas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka atsiskaityti su įmonės kreditoriais (CK 6.66 straipsnis, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis).

35. Pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restitucijÄ ne pripažįstama praeityje jau egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas. Tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp Å¡alių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iÅ¡ skolininko procesines palÅ«kanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas tenkinamas iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ ne nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, bet nuo Å¡io teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.260 – 6.261 straipsniai, 6.37 straipsnis).

36. Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys iš dalies tenkinamas.

37. IeÅ¡kovė, kaip bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus materialinius reikalavimus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Å iuo atveju ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės patenkintas, ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu, restitucija, kaip sandorio negaliojimo pasekmė, taikyta atsakovės atžvilgiu (netenkinta tik reikalavimo dalis dėl procesinių palÅ«kanų). Dėl to valstybei priteisiamas iÅ¡ atsakovės 856 Eur žyminis mokestis už ieÅ¡kinį ir 856 Eur už apeliacinį skundÄ (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 10–11 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Robrona“, atstovaujamos bankroto administratorės Selverijos Å emetienės, ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkinti. Pripažinti 2016 m. gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 12310859, kuriuo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ pervesta 42 089,69 Eur negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ â€“ iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Robrona“ 42 089,69 Eur (keturiasdeÅ¡imt du tÅ«kstančius aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus 69 centus) ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (42 089,69 Eur) už laikotarpį nuo Å¡io teismo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. birželio 27 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Robrona“, atstovaujamos bankroto administratorės Selverijos Å emetienės, ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IÅ¡skirtinio bÅ«sto statyba“ valstybei 1 712 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus dvylika eurų) žyminį mokestį už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ . Teisėjai Marius Bajoras Kazys KailiÅ«nas Asta Radzevičienė