Legislator Case Law & Legislation
8de010ea-ede3-46f0-b6de-33fdb64efc04 AI generated

8de010ea-ede3-46f0-b6de-33fdb64efc04 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 8de010ea-ede3-46f0-b6de-33fdb64efc04
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Laimanto MisiÅ«no, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Valiulienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-848-911-2013 pagal pareiÅ¡kėjo M. P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims VšĮ „Lietuvos Didžiosios KunigaikÅ¡tystės atminties rÅ«mai“, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijai, S. P., A.

Legislator headnote

AI generated

8de010ea-ede3-46f0-b6de-33fdb64efc04 · Panevėžio apygardos teismas: Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Gyventojų registro tarnybos pažymoje bei 1980-07-20 ir 1992-09-24 praÅ¡ymuose iÅ¡duoti pasÄ yra duomenys, jog pareiÅ¡kėjo senelio vardas yra S., o ne S., o jo gimimo data yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), taip pat yra duomenys, jog P., o ne P., P. buvo (duomenys neskelbtini) gimimo, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ sutikslino pagal byloje esančius įrodymus. Konstatavo, jog byloje yra įrodymai, kad P. P. buvo bajoras, todėl nustačius juridinį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjo M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo teisėja                        Civilinė byla Nr. 2A - 685 - 252 - 2013Kristina Serdiukienė                                          Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00033-2013-5                                                Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                     76.1; 121.14; 121.21; 128.2 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 18 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Laimanto MisiÅ«no, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Valiulienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-848-911-2013 pagal pareiÅ¡kėjo M. P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims VšĮ „Lietuvos Didžiosios KunigaikÅ¡tystės atminties rÅ«mai“, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijai, S. P., A.

P., D. M., D. Ž. ir E. P. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.            Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas M. P. prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra bajoro P. P. ir žydaitės C. B. sÅ«nus. Nurodė, kad P. P., J. P. ir S. D. sÅ«nus, buvo vedęs bent du kartus. AntrÄ jÄ santuokÄ sudarė su U. M., su kuria susilaukė dviejų sÅ«nų – A. ir J.

U. M. greitai mirus, jų vaikus Anykščiuose augino žydaitė C. (O.) B., o (duomenys neskelbtini) gimė P. P. ir C. B. nesantuokinis sÅ«nus – pareiÅ¡kėjo senelis S. P.. C. B. mirė jauna – apie (duomenys neskelbtini) Anykščiuose. Po jos mirties pareiÅ¡kėjo senelį S. P. paėmė globoti Kaune gyvenę motinos žydaitės tėvai. Ten jis augo, mokėsi ir įgijo specialybę. Juridinio fakto nustatymas yra reikalingas tam, jog suinteresuotas asmuo Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija galėtų iÅ¡duoti teigiamÄ iÅ¡vadÄ dėl kilmės liudijimo gavimo, dėl ko VšĮ „Lietuvos didžiosios kunigaikÅ¡tystės atminties rÅ«mai“ galėtų iÅ¡duoti kilmės liudijimÄ , kuris patvirtintų pareiÅ¡kėjo giminystės ryšį su bajorų P., bajorų D. ir kunigaikščių G. gimine.

Nėra iÅ¡likusių jokių archyvinių duomenų, kurie neginčijamai įrodytų, jog jo senelis S. P. buvo bajoro P. P. ir žydaitės C. B. sÅ«nus, todėl stinga juridinę galiÄ turinčio dokumento, įrodančio pareiÅ¡kėjo giminystės ryšį su bajorų P. gimine. Gavus tokį dokumentÄ , neliks jokių teisinių kliūčių teigiamos iÅ¡vados iÅ¡davimui dėl kilmės liudijimo.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino iÅ¡ dalies.

Nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra bajoro P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), sÅ«nus. Nustatė, kad pareiÅ¡kėjo M. P. senelis buvo S. P.. IÅ¡ Gyventojų registro tarnybos pažymos bei praÅ¡ymų iÅ¡duoti LR pasÄ kopijų nustatė, kad S. P. gimė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos pažymoje bei S. P. 1980-07-20 ir 1992-09-24 praÅ¡ymuose iÅ¡duoti pasÄ S. P. nurodo, kad tėvas – P. P., gimęs (duomenys neskelbtini), motina – U.

P., gimusi (duomenys neskelbtini), S. P. turėjo 4 vaikus – S. P., gimusį (duomenys neskelbtini), A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), D. M., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), D. Ž., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). S. P. mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymų nustatė, kad Alantos Romos katalikų bažnyčios santuokos aktų įrašų knygoje įraÅ¡yta, jog (duomenys neskelbtini) bajoras P. P. susituokė su valstiete U. M.. Bajoras P. (P.) P. ir jo žmona U. (pavardė iki santuokos – M.) turėjo dukras M., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), S., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sÅ«nų J., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Šie vaikai mirė būdami maži: J. P. – (duomenys neskelbtini), M. P. – (duomenys neskelbtini), S. P. – (duomenys neskelbtini). Alantos Romos katalikų bažnyčios 1915-1919 metų, Skiemonių Romos katalikų bažnyčios 1918-1919 metrikų knygose U. P. mirties duomenų nerasta. Taip pat 1942-1947 metų Alantos ir Skiemonių valsčių civilinės būklės mirties aktų įrašų knygose nerasta duomenų apie P. P. mirtį. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos nustatė, kad žydų bendruomenių archyviniame fonde, Anykščių žydų bendruomenės mirties metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) Anykščiuose mirė 29 metų amžiaus C.

B., A. duktė.Teismo vertinimu, byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma – paties S. P., jam bÅ«nant dar gyvu, nurodymas 1980 m. ir 1992 m. praÅ¡ymuose iÅ¡duoti asmens dokumentÄ savo tėvu P. P. bei kiti iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai dokumentai, taip pat liudytojų parodymai apie tai, kad bajoras P. P. gyveno netoli Alantos, (duomenys neskelbtini), jis turėjo sÅ«nų S., kuris iÅ¡važiavo mokytis į KaunÄ , leidžia konstatuoti, jog S. P. tėvas buvo bajoras P. P.. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nustatyti, kad jo senelio S. P. motina buvo C.

B., teismas laikė neįrodytu. Motyvavo tuo, kad Gyventojų registro tarnybos pažymoje nurodyta, jog S. P. motina yra U. P., be to, bÅ«damas gyvas S. P. du kartus – 1980 m. ir 1992 m. praÅ¡ymuose iÅ¡duoti pasÄ kaip savo motinÄ nurodė U. P., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), taip pat nėra duomenų, kad P. P. buvo susituokęs su C. B.. Teismo nuomone, liudytojų S. D., A. D. bei A. J. L. parodymai apie tai, kad jie žinojo, jog netoli jų gyveno bajoras P. P. su C. B., nėra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad C.

B. buvo S. P. motina. Be to, teismui kėlė abejonių suinteresuotų asmenų S. P., D. M., D. Ž., A. P., E. P. atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ nurodytos aplinkybės apie tai, jog jie žino, kad jų tėvo bei vyro S. P. motina buvo žydaitė C. B., kadangi jos prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, iÅ¡ jų ir oficialiam raÅ¡ytiniam įrodymui, kuris turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ â€“ Gyventojų registro tarnybos pažymai, iÅ¡ kurios matyti, kad S. P. motina yra U. P., gimusi (duomenys neskelbtini).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Gyventojų registro tarnybos pažymoje bei 1980-07-20 ir 1992-09-24 praÅ¡ymuose iÅ¡duoti pasÄ yra duomenys, jog pareiÅ¡kėjo senelio vardas yra S., o ne S., o jo gimimo data yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), taip pat yra duomenys, jog P., o ne P., P. buvo (duomenys neskelbtini) gimimo, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ sutikslino pagal byloje esančius įrodymus. Konstatavo, jog byloje yra įrodymai, kad P. P. buvo bajoras, todėl nustačius juridinį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjo M.

P. senelis S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo bajoro P. P. sÅ«nus, pareiÅ¡kėjas M. P. įgys asmeninę subjektinę teisę tapti asociacijų nariu.Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas M. P. praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ dalyje, kurioje atmestas praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra žydaitės C. B. sÅ«nus. Taip pat praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad pareikÅ¡tas nustatyti juridinis faktas turi labai didelę reikÅ¡mę visos jo giminės genealogijos nustatymui bei Å¡eimos garbės atkÅ«rimui, Å¡iuo klausimu yra suinteresuotas didelis skaičius ir garbaus amžiaus žmonių.

Nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria atmestas praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , priimta netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei surinktus paaiÅ¡kinimus. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, pateikti paaiÅ¡kinimai nėra prieÅ¡taraujantys, o papildantys raÅ¡ytinius įrodymus bei atskleidžiantys visas praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto aplinkybes. Teismas netinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo surinktų Lietuvos valstybinės istorijos archyvo ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus pažymų reikÅ¡mę bei pagrindžiamas ir paneigiamas faktines aplinkybes.

Nebuvo tinkamai atsižvelgta į kompetentingų asmenų pateiktas iÅ¡vadas bei paaiÅ¡kinimus. Tiek Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, tiek VšĮ „Lietuvos Didžiosios KunigaikÅ¡tystės atminties rÅ«mai“ palaikė ir prašė tenkinti nagrinėjamÄ pareiÅ¡kimÄ . Aplinkybės, kad bÅ«tent S. P. giminystės santykio faktus nenuginčijamai pagrindžiantys metrikų duomenys nėra iÅ¡saugoti, negali atimti teisės kitais surinktais įrodymais pagrįsti praÅ¡omÄ nustatyti giminystės faktÄ , o archyvinių duomenų neiÅ¡saugojimas lemia, jog vienintelis bÅ«das nustatyti pareiÅ¡kime nurodomus faktus yra teismo keliu.

Taip pat itin reikÅ¡minga įvertinti, kad jokiomis kitomis aplinkybėmis bajoro P. P. sÅ«nus nebÅ«tų paimtas auginti, globoti ir iÅ¡mokslinti santuokos ryÅ¡iais su bajoru nesusijusios žydaitės C. B. tėvų, kaip tik neginčijamai žinant faktÄ , jog S. P. yra nesantuokinis bajoro ir žydaitės sÅ«nus. Tuo tarpu teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino pildant praÅ¡ymus S. P. be faktinių metrikacijos duomenų pateiktus giminystės ryÅ¡ius ir jais rėmėsi neatsižvelgdamas į surinktų įrodymų ir paaiÅ¡kinimų visetÄ bei prieÅ¡taravimÄ be oficialių duomenų nurodytam faktui.Atsiliepimais į pareiÅ¡kėjo M.

P. apeliacinį skundÄ suinteresuoti asmenys D. M., S. P., D. Ž., E. P., VšĮ „Lietuvos Didžiosios KunigaikÅ¡tystės atminties rÅ«mai“ ir Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija praÅ¡o pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ tenkinti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytomis faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo priežasčių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi procesinės teisės normomis (CPK 185 str., 444 str.), kas sudaro teisėtÄ pagrindÄ sprendimui panaikinti. PareiÅ¡kėjas M. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo apeliantas iÅ¡ esmės nepagrindė, konstatuoja, jog nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 str. numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dalyje, kurioje atmestas praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo senelio S. P., gimusio (duomenys neskelbtini), motina buvo C.

B., ir sprendžia, jog buvo netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai (CPK 185 str.). Visų pirma teismas nepagrįstai kaip keliančius abejonių vertino suinteresuotų asmenų S. P., D. M., D. Ž., A. P. ir E. P. atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ nurodytas aplinkybės. Å iuo atveju visi suinteresuoti asmenys ne tik visiÅ¡kai palaikė pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, bet ir nurodė įvairių skirtingų S. P. gyvenimo, kilmės aplinkybių, kurios papildo kitų asmenų paaiÅ¡kinimus bei jau surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat paaiÅ¡kina atitinkamuose dokumentuose įrašų nebuvimÄ , bei kitus esminius faktus (pavyzdžiui, S. P. sÅ«nus S. P. nurodė, jog „ta aplinkybė, kad mano tėvas S. P. buvo bajoro P. P. ir žydaitės C.

B. sÅ«nus, mÅ«sų Å¡eimoje nuo seno buvo žinoma ir aptariama“ (t. 1, b. l. 165-167); S. P. žmona E. P. nurodė, kad „iÅ¡ vyro pasakojimų žinojau tik tiek, jog jo tikroji motina buvo žydaitė C., nors tėvas gyveno su ja nesusituokęs“ (t. 2, b. l. 50)). Tuo tarpu liudytojas S. D. paaiÅ¡kino, kad P. P. buvo bajoras, gyveno netoli Alantos, turėjo žmonÄ O. B., taip pat turėjo sÅ«nų S., kuris mokėsi Kaune. Tiek liudytoja A. D., tiek liudytoja A. J. L. Å¡ias aplinkybes patvirtino, jų paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės nesiskyrė (t. 2, b. l. 16-21).

Nepaisant to, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Gyventojų registro tarnybos pažymoje nurodyta, jog S. P. motina yra U. P., gimusi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 97), be to, bÅ«damas gyvas S. P. du kartus – 1980 m. ir 1992 m. praÅ¡ymuose iÅ¡duoti pasÄ kaip savo motinÄ nurodė U. P., tikėtina pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimu, jog netikros motinos įvardijimas buvo priemonė itin pavojingu metu iÅ¡vengti persekiojimo dėl žydiÅ¡kos kilmės, apsaugoti save ir savo Å¡eimÄ . Netikrosios motinos duomenų nurodymo priežastis atskleidžia ir S. P. sÅ«naus nurodomi paaiÅ¡kinimai apie tai, kad tėvas „atkreipdavo dėmesį, jog turi bÅ«ti atsargÅ«s ir per daug neÅ¡nekėti, jog yra žydukai.

Pats iÅ¡gyvenęs dalies savo artimųjų tragiÅ¡kÄ likimÄ Kauno gete, nebuvo linkęs kalbėti ir slėpė savo tiesiogines sÄ sajas su žydų tauta, taip siekdamas apsaugoti Å¡eimÄ nuo nemalonumų.“, bei E. P. žodžiai, kad „Tais laikais papročiai buvo gana griežti, už tai jie su aplinkiniais apie tai (gyvenimÄ nesusituokus) stengdavosi nekalbėti“. Be to, kaip teikė paaiÅ¡kinimus suinteresuoti asmenys bei kviesti liudytojai, S. P. savo Å¡eimoje skiepijo žydiÅ¡kas tradicijas, priklausė žydų bendruomenei, visoje apylinkėje buvo žinoma, kad Å¡is asmuo yra iÅ¡skirtinis, kadangi nevaikÅ¡to į bažnyčiÄ bei laikosi žydiÅ¡kų papročių, o visos Å¡ios aplinkybės galėjo susiklostyti tik S. P. motinai esant žydaitei.

Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė bajoras P. P. ir valstietė U. M. (t. 1, b. l. 116), (duomenys neskelbtini) pakrikštyta P. ir U. P. duktė S., (duomenys neskelbtini) gimimo, (duomenys neskelbtini) pakrikštyta P. ir U. P. duktė M., (duomenys neskelbtini) gimimo, (duomenys neskelbtini) pakrikštytas P. ir U. P. sūnus J., (duomenys neskelbtini) gimimo (t. 1, b. l. 110-115). Taip pat byloje yra duomenys, kad visi trys P. P. ir U. M. vaikai mirė dar būdami maži, o paskutinysis sūnus Juozas mirė būdamas 6 dienų amžiaus.(t.1,b.l.133-135).

Tuo tarpu jokių katalikų bažnyčios krikÅ¡to aktų įrašų knygoje duomenų apie P. P. ir U. M. sÅ«naus S. P. gimimÄ ar krikÅ¡tÄ nėra. Todėl tikėtina apelianto teiginiu, jog tai prieÅ¡tarauja detaliai ir tiksliai fiksuotiems tikrų U. M. vaikų gimimams bei krikÅ¡tui ir mirčiai, bei sukelia pagrįstas abejones be jokio dokumentinio pagrindo padaryto įraÅ¡o, jog S. P. motina yra U. P., teisingumu. Bylos duomenimis nepaneigiamas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad U. M. mirė tuoj po sÅ«naus J. gimimo, kÄ patvirtina paties J. mirtis bÅ«nant 6 dienų amžiaus.

Å ie raÅ¡ytiniai įrodymai prieÅ¡ingai nei teigė pirmos instancijos teismas, patvirtina visų apklaustų liudytojų parodymams, kad P. P. neilgai trukus susilaukė sÅ«naus su patarnaujančia jo namuose C. B.. Vertinant įrodymų visumÄ , teismo nuomone, paties S. P. kilmės duomenų neteisingas nurodymas (motinÄ U. P.) turi bÅ«ti vertinamas itin atsargiai, o Å¡iuo atveju tai kelia pagrįstų abejonių jo teisingumu. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Atsižvelgdamas į byloje esančių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir apeliacinės instancijos teisme įvertintų įrodymų visumÄ , bei aplinkybę, jog S. P. giminystės santykio faktus nenuginčijamai pagrindžiančių metrikų duomenų nėra iÅ¡saugotų, apeliacinės instancijos teismas laiko tikėtina, jog, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra C.

B. sūnus.Pagal CPK 444 str. 1 d., teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 str. įtvirtinta nuostata, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tuo tarpu CPK 444 str. 2 d. išvardinti atvejai, dėl kokių teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 444 str. normÄ , nustatydamas juridinį faktÄ dėl „bajoro“ titulo. CPK normos nenumato galimybės ir įstatymas nesuteikia teismams teisės nustatinėti asmenų kilmė pagal tautybę ar buvusius titulus, todėl Å¡iuo atveju nevertintinos aplinkybės dėl pareiÅ¡kėjo M. P. siekio tapti Lietuvos bajorų karaliÅ¡kosios sÄ jungos, LDK kilmingųjų susivienijimo ar LDK kilmingųjų palikuonių bendrijos nariu.

Su tokiu praÅ¡ymu apeliantas turi teisę kreiptis į Legitimacijų komisijÄ (TarybÄ ) (Legitimacijos tarybos darbo reglamento 17 p.),kuri sprendžia Å¡iuos klausimus. Todėl netenkintinas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nustatant giminystės santykius, nurodyti ir asmens tautybę ar kilmės titulÄ . Todėl tenkinant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pagal CPK 444 str. 2 d. teismas tik nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo senelio S. P. mama buvo C. B.. Pirmos instancijos teismas be teisinio pagrindo tenkindamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir nustatydamas juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. P., gimęs (duomenys neskelbtini) yra P. P., gimusio (duomenys neskelbtini) sÅ«nus, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė P. P. kilmės titulÄ â€žbajoras.“.

Kaip jau minėta aukščiau, įstatymas nenumato galimybės teismams nustatinėti asmenų kilmę pagal titulus. Šiuos klausimus sprendžia susikūrusios visuomeninės organizacijos ir jos savo veiklos aktų nustatyta tvarka suteikinėja ar atstato fiziniams asmenims ir jų palikuoniams buvusius titulus pagal kilmę. Todėl iš pirmos instancijos teismo 2013-05-29 sprendimo rezoliucinės dalies šalintinas „bajoro“ titulas ir toje dalyje sprendimo rezoliucinė dalis išdėstytina be nurodyto kilmės titulo.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs CPK 329 str. 1 d. pažeidimÄ , sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir C. B. sÅ«nus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .PareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir C.

B. sÅ«nus.Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iolika litų) 116 Lt. procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.Kitoje dalyje pareiÅ¡kimÄ atmesti. Teisėjai                                                                                      Laimantas MisiÅ«nas                                                                                                      Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                               Birutė Valiulienė                                                                      Â