8ddd6e83-5149-4e63-8b59-e55ff87181cc · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-110-993/2019 Proceso Nr. 1-01-1-30781-18-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.6.2.1; 2.3.6.4.5 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 8 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Čepkauskui, nukentėjusiajai V. G., jos atstovui advokato padėjėjui Donatui Dužinui, kaltinamajam K. G., jo gynėjai advokatei Ritai Petručionytei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis K. G. IÄ®, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : K. G. 2018 m. birželio 26 d., apie 16.00 val., bÅ«damas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas savo Å¡eimos nario – sutuoktinės V.

G. atžvilgiu fizinį smurtÄ â€“ stipriai sugriebdamas jÄ už rankų ir vienÄ kartÄ smarkiai stumdamas į sienÄ , po to sugriebdamas už kairės rankos rieÅ¡o ir tokiu bÅ«du iÅ¡stumdamas jÄ iÅ¡ kambario, padarė odos nubrozdinimus deÅ¡iniame žaste, poodines kraujosruvas juosmenyje ir sukėlė nukentėjusiajai V. G. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis K. G. kaltu neprisipažino, teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog tiek nukentėjusioji, tiek jos sÅ«nus L. P. kalbėjo netiesÄ . Å i istorija buvo sugalvota, siekiant atimti iÅ¡ jo butÄ ir jį iÅ¡keldinti.

PrieÅ¡ V. G. jis niekada nesmurtavo, yra kartÄ apspjovęs ir tiek. Jie tarpusavyje nebendrauja ir nesimato, tarp jų vyksta skyrybų procesas. V. G. nenorėjo gražiuoju skirtis, todėl iÅ¡kėlė jam bylÄ . Ji su sÅ«numi yra užėmusi jo butÄ , todėl jis priverstas gyventi pas kitus žmones. Ä® savo butÄ jis ateina tik rytais, patikrinti ar viskas tvarkoje, stengiasi prižiÅ«rėti savo butÄ , po pietų jo regėjimas suprastėja ir jis niekur nevaikÅ¡to. 2018 m. birželio 26 d. ryte, kaip įprastai, jis į butÄ buvo atvažiavęs, jį apžiÅ«rėjo ir po 10-15 minučių iÅ¡važiavo.

Po pietų, kai įvyko tariamas smurtas, jo bute iÅ¡ viso nebuvo. L. P. užstoja motinÄ ir jį taip pat apkalba. Jo bute gyvena dar vienas V. G. sÅ«nus, nors jis turi jo pavardę, tačiau jis nėra tikras ar tai jo sÅ«nus. M. sunkai serga, yra autistas, stambaus kÅ«no sudėjimo, aukÅ¡tas, nuolat stumdo motinÄ , todėl ir tÄ dienÄ jis galėjo jÄ sužaloti. V. G. nori su juo susidoroti, nors jis priėmė gyventi jÄ Ä¯ savo butÄ , rÅ«pinosi buitimi, pirkdavo maistÄ , iÅ¡laikė ir jÄ , ir jos sÅ«nų, pirko buitinius prietaisus, pats už juos mokėjo, todėl dabar gali juos iÅ¡sivežti kur nori.

V. G. viskÄ niokoja, todėl jis neleidžia naudotis mikrobangų krosnele, jÄ laiko užsirakinęs savo kambaryje, o kitÄ iÅ¡sivežė. Nukentėjusioji V. G. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog 2018 m. birželio 26 d., apie 16 val. į namus parėjo vyras K. G., ji jo paklausė, kur dingo mikrobangų krosnelė, vyras atsakė, kad tai ne jos reikalas. Kadangi vyro kambaryje buvo padėta kita krosnelė, ji įėjo paskui vyrÄ Ä¯ jo kambarį, kad duotų nors laikinai pasinaudoti. Tačiau jis netikėtai griebė jai už žastų ir stÅ«mė iÅ¡ kambario, ji galva ir nugara atsitrenkė į sienÄ , tada antrÄ kartÄ griebė už kairio rieÅ¡o ir iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ kambario.

Dar buvo plastmasiniai tuÅ¡ti buteliai ir juos jis metė į jÄ , bet nepataikė. Jai suskaudo rankÄ , pajuto stiprų skausmÄ nugaros apatinėje dalyje, suskaudo galvÄ . Kurį laikÄ negalėjo atsipeikėti, buvo Å¡okiruota tokio elgesio, nežinojo kÄ daryti ir kur kreiptis. KitÄ dienÄ ji kreipėsi į advokatÄ , jai patarė kreiptis į policijÄ . Tada ji nuvyko į policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ , be to nuvyko pas ekspertę, kuri jÄ apžiÅ«rėjo ir surašė iÅ¡vadÄ , nustatė žasto įbrėžimÄ ir mėlynę nugaroje, kurie ir atsirado dėl smurto panaudojimo.

Po pareiÅ¡kimo paraÅ¡ymo, į namus atvyko policija, tačiau vyro tuo metu nebuvo namuose, pareigÅ«nai pasakė, kad ji paskambintų, kai jis grįš. 29 dienÄ vyras grįžo į namus ir tada ji iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. IÅ¡ tikrųjų su vyru jie jau kuris laikas konfliktuoja, dar 2017 m. metais jis grįžo pas savo buvusiÄ Å¾monÄ , todėl iÅ¡ namų pradėjo vežti visus daiktus, iÅ¡nešė televizorių, mikrobangų krosnelę, kitus buities daiktus laiko užsirakinęs savo kambaryje, supakavo jos daiktus ir nori, kad ji su vaikais iÅ¡sikeltų.

Vyras neleidžia gyventi bute net savo sÅ«nui, kuris yra neįgalus ir jam reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra. Jis pats jo neprižiÅ«ri, nesidomi jo sveikata, net „daunu“ vadina. Paskutiniu metu vyras net vandenį užsuko, atjungė orkaitę, nupjovė skalbimo maÅ¡inos laidÄ , sakė, kad atjungs elektrÄ ir dujas. Teroras, grasinimai, įžeidinėjimai tęsiasi iki Å¡iol. ViskÄ girdi ir mato abu sÅ«nÅ«s. K. G. padavė į teismÄ ieÅ¡kinį dėl skyrybų, ji nesutinka su reikalavimais, kad ji kalta dėl iÅ¡tuokos ir kad tai tik jo butas, jį abu kartu užgyveno, mokėjo paskolÄ , tačiau vyras gera valia nenori turto dalintis.

Vyras anksčiau labai gerdavo, bÅ«davo agresyvus, įžeidinėjo, bet ji taikydavosi, fizinį smurtÄ panaudojo pirmÄ kartÄ . Kai vyras jÄ stumdė, matė abu sÅ«nÅ«s, jie buvo netoliese, koridoriuje. SÅ«nus M. nėra agresyvus, jos nestumdo, reikia mokėti su juo kalbėti. Dėl smurto ji patyrė didelį stresÄ , sutriko miegas, geria raminamuosius. Liudytojas L. P. teismo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusioji yra jo mama, o kaltinamasis – jo patėvis. 2018 m. birželio 26 d. ryte apie 9-10 val. patėvis grįžo į namus, jis tuo metu buvo namuose ir prižiÅ«rėjo brolį.

Atėjęs į namus, patėvis iÅ¡ virtuvės paėmė ir į savo automobilį nunešė mikrobangų krosnelę, apie jis tai pasakė mamai. Patėvis netrukus iÅ¡ namų iÅ¡važiavo ir apie 16.00 val. grįžo. Tuo metu namuose jau buvo grįžusi mama. Įėjęs į namus, jis atsirakino savo kambarį, o mama paklausė, kodėl iÅ¡nešė mikrobangų krosnelę. Jis pasakė, kad yra savininkas ir kad tai ne jos daiktai. Tada mama įėjo paskui K. į jo kambarį, bet jis staiga sugriebė jÄ už rankų ir stÅ«mė, mama atsitrenkė tarp durų ir staktos, tada jis greitai dar priėjo prie jos ir sugriebęs už kairiojo rieÅ¡o, iÅ¡stÅ«mė per kambario duris, dar metė penkių litrų tuščius butelius, kuriuos turėjo savo kambaryje, bet mamai nepataikė, koliojo mamÄ Ä¯vairiais žodžiais, grasino, tada užrakino kambario duris ir iÅ¡važiavo.

Tuo metu jis su broliu stovėjo koridoriuje ir visÄ Ä¯vykį gerai matė. Namuose K. engia mamÄ ir brolį, mamÄ kolioja, sakė, kad žaibas nutrenks, iÅ¡veÅ¡ su invalido vežimėliu. Jam taip pat grasino, kad iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kus, iÅ¡nešė iÅ¡ namų televizorių, kitus daiktus, vandens kranelius sugadino, skalbimo maÅ¡inos laidÄ nupjovė. Patėvis anksčiau labai stipriai gerdavo ir girtas bÅ«damas daužydavo lėkÅ¡tes, kažkada paveikslÄ koridoriuje metė, kėdes spardė. Mama po Å¡io įvykio iÅ¡ tikrųjų buvo Å¡oke, gėrė vaistus ir su tepalu ,,Bepanten“ tepėsi, naudojo raminamuosius ,,Sedacif“ vaistus, vartoja juos iki Å¡iol.

Kai mama trenkėsi su galva, matėsi, kad susvyravo, galėjo nukristi, pagal jos veido iÅ¡raiÅ¡kÄ jis suprato, kad jai skauda, matė žymes ir ant mamos rankos. Ekspertė M. K. teismo posėdžio metu palaikė specialisto iÅ¡vadÄ ir nurodė, jog V. G. padaryti sužalojimai pagal savo lokalizacijÄ nebÅ«dingi savęs susižalojimui, be to nugaroje sau pats negali pasidaryti tokios mėlynės. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai gali bÅ«ti laikomi tiesioginiais arba netiesioginiais. Tiesioginis, kai smogia ar traumuoja, o netiesioginis, kai stumia ir asmuo atsitrenkia į kitÄ daiktÄ .

Kaip ir nurodyta specialisto iÅ¡vadoje, sužalojimas nugaroje galėjo atsirasti stumiant ir atsitrenkiant į sienÄ . Specialisto iÅ¡vadoje nurodyti visi matomi sužalojimai, tikimybė yra, kad galėjo bÅ«ti sužalojimų mažiau ir daugiau. Kairiame rieÅ¡e sužalojimų nebuvo surasta, o skausmo matyti nėra galimybės. Nurodytas sužalojimo laikas pagal morfologijÄ atitinka užduotyje nurodytam įvykio laikui. 2018 m. birželio 28 d. V. G. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK su pareiÅ¡kimu dėl smurto Å¡eimoje, kuriame nurodė, kad 2018 m. birželio 26 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sÅ«nų M.

G. ir L. P. akivaizdoje prieÅ¡ jÄ smurtÄ panaudojo K. G.. SmurtÄ panaudojo kai ji bandė užeiti į kitÄ kambarį. Tuomet jis stipriai sugriebė jÄ už rankų ir stipriai stÅ«mė į sienÄ , vėliau dar kartÄ stipriai pastÅ«mė, metė vandens butelius, taip sukėlė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 16). 2018 m. birželio 28 d. protokole – pareiÅ¡kime užfiksuoti V. G. parodymai apie tai, kad 2018 m. birželio 26 d. apie 16.00 val. jos sÅ«naus M. G. ir sÅ«naus L. P. akivaizdoje jos vyras K. G. prieÅ¡ jÄ panaudoji fizinį smurtÄ .

Tuo metu ji buvo kambaryje ir norėjo pažiÅ«rėti ar yra mikrobangų krosnelė, jai jos vyras atbėgęs pradėjo ant jos Å¡aukti ir sugriebęs už rankų du kartus stipriai stÅ«mė į sienÄ . Po to bandė mesti vandens butelius, stovėjusius kambaryje, tačiau nepataikė. Tokiais veiksmais jos vyras jai sukėlė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 7). 2018 m. birželio 28 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Bute grumtynių pėdsakų, kraujo žymių, kitų nusikaltimų įrankių ar pėdsakų ar kitų daiktų, galinčių turėti reikšmės įvykio tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 20-24). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1997/2018 (02) prieita išvados, kad V. G. konstatuotas odos nubrozdinimas dešiniame žaste, poodinė kraujosruva juosmenyje, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Poodinė kraujosruva galėjo bÅ«ti padaryta V. G. atsitrenkiant į sienÄ (t. 1., b. l. 56). Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimo, numatyto Å¡ioje dalyje, sudėtis yra materiali, t.y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms.

Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: muÅ¡imu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kÅ«nui, pasireiÅ¡kiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stÅ«mimu, tempimu, laužymu ir panaÅ¡iais veiksmais. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl tyčinio smurto panaudojimo žmonos atžvilgiu neigė, tačiau iÅ¡klausius teisme nukentėjusiosios, liudytojo parodymus, ekspertės paaiÅ¡kinimÄ , įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamasis K.

G. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 26 d. apie 16 val. tarp K. G. ir V. G. įvyko žodinis konfliktas dėl galimybės naudotis mikrobangų krosnele. Nukentėjusioji, įėjusi į K. G. kambarį, paprašė leisti naudotis ten laikoma mikrobangų krosnele, tačiau K. G. akivaizdžiai su tuo nesutiko, staiga sugriebė jai už abiejų žastų ir stÅ«mė jÄ iÅ¡ kambario, tačiau nukentėjusioji nugara atsitrenkė į sienÄ , Å¡alia išėjimo, todėl jis dar kartÄ sugriebė už nukentėjusiosios kairės rankos rieÅ¡o ir stipriu judesiu iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ kambario.

Nors K. G. Å¡ias aplinkybes neigia, nurodydamas, kad tokio įvykio iÅ¡ viso nebuvo, kad tuo metu jo net nebuvo namuose, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nuosekliai iÅ¡dėstė visas įvykio aplinkybes, aiÅ¡kiai nurodė kaltinamojo jos atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus. Nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio aplinkybių, smurto panaudojimo jos atžvilgiu, nekito viso ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad kaltinamasis konflikto metu sugriebė jai už žastų ir stipriai stÅ«mė, todėl ji galva ir nugaros apatine dalimi atsitrenkė į sienÄ , tada jis griebė už rieÅ¡o ir iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ kambario.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina visÄ konfliktÄ matęs sÅ«nus L. P.. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojo parodymais tarpusavyje sutampa. Netikėti Å¡io liudytojo, kuris buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, parodymais teismas taip pat neturi pagrindo. Liudytojas L. P. nuosekliai ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kad mama buvo įėjusi į K. G. kambarį, norėdama paklausti dėl mikrobangų krosnelės, jis su broliu stovėjo netoliese, koridoriuje, todėl viskÄ gerai matė ir girdėjo.

AiÅ¡kiai matė, kad K. G. sugriebė mamai už rankų ir stÅ«mė, todėl mama atsitrenkė į sienÄ , net susvirduliavo, atrodė, kad nukris ant žemės, tada K. G. dar sugriebė už rieÅ¡o ir iÅ¡stÅ«mė mamÄ iÅ¡ kambario. Nors iÅ¡ karto po įvykio ir nebuvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba ar policijos pareigÅ«nai, tačiau Å¡i aplinkybė neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad po dviejų dienų, t. y. 2018 m. birželio 28 d. nukentėjusioji nuvyko į policijos įstaigÄ , kur užregistravo savo pareiÅ¡kimÄ dėl smurto Å¡eimoje, o 2018 m. birželio 29 d. kreipėsi į ekspertinę įstaigÄ dėl kÅ«no apžiÅ«ros.

IÅ¡ tikrųjų byloje esanti specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad 2018 m. birželio 26 d. jai buvo padaryti kÅ«no sužalojimai, o bÅ«tent odos nubrozdinimas deÅ¡iniame žaste, poodinė kraujosruva juosmenyje, kuri galėjo atsirasti ir nukentėjusiajai atsitrenkiant į sienÄ , ir Å¡ie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Specialisto iÅ¡vada aiÅ¡ki, nekelianti jokių abejonių, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Teismo posėdžio metu specialisto iÅ¡vadÄ patvirtino ir palaikė apklausta teismo medicinos ekspertė M.

K., kuri dar nurodė, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai pagal savo lokalizacijÄ nebÅ«dingi savęs žalojimui. Taigi, neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Ä®rodymų, kurie nors iÅ¡ dalies patvirtintų tai, kad kaltinamoji buvo sužalota kitomis aplinkybėmis, kito asmens, byloje nėra. IÅ¡ tikrųjų, kaip nustatyta iÅ¡ kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo L. P. parodymų, nesutarimai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios dėl turto, buitinių reikalų vyksta jau ilgai, Å¡alys ketina iÅ¡siskirti, Liteko duomenimis teisme registruotas K.

G. civilinis ieÅ¡kinys dėl iÅ¡keldinimo bei civilinis ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, tačiau pažymėtina, jog Å¡ie Å¡eimyniniai nesutarimai, skyrybų procesas, nepateisina smurto panaudojimo prieÅ¡ vienÄ iÅ¡ sutuoktinių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiose jautriose bylose, kai nesutaria ir skiriasi santuokoje ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situacijÄ , turėti ne visai teisėtų motyvų.

Konfliktinėse situacijose susijaudinę sutuoktiniai ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaiÅ¡tams iÅ¡reikÅ¡ti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui iÅ¡spręsti, jų motyvuoti bei pateisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2012, 2K-299/2013). Atsižvelgiant į aptartÄ teismų praktikÄ , abejoms konflikto pusėms skirtingai aiÅ¡kinant įvykio aplinkybes, vertinant parodymų teisingumÄ , svarbu, kieno parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Kaip minėta nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, be to, juos patvirtina liudytojo L. P. parodymai, specialisto iÅ¡vada, kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, todėl nukentėjusiosios parodymai laikytini teisingais ir patikimais, lygiai taip pat kaip ir liudytojo L. P. parodymai. Taigi, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad K. G. 2018 m. birželio 26 d. apie 16.00 val., bÅ«damas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas V.

G. atžvilgiu fizinį smurtÄ â€“ stipriai sugriebdamas jÄ už rankų ir vienÄ kartÄ smarkiai stumdamas į sienÄ , po to sugriebdamas už kairės rankos rieÅ¡o ir tokiu bÅ«du iÅ¡stumdamas jÄ iÅ¡ kambario, padarė jai odos nubrozdinimus deÅ¡iniame žaste, poodines kraujosruvas juosmenyje, kas sukėlė nukentėjusiajai V. G. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kadangi K. G. smurtavo savo Å¡eimos nario – sutuoktinės atžvilgiu, todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobÅ«džio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. Dėl bausmės skyrimo Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

K. G. padarė nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 ir 60 straipsniai). K. G. ankščiau neteistas, yra baustas administracine tvarka už smulkiÄ vagystę, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 148, 150-151), VÅ¡Ä® Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas, Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. 153, 155), dirba, yra individualios įmonės savininkas (1 t., b. l. 156), medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad jam nustatytas cukrinis diabetas, katarakta, akies obuolio ligos (1 t., b. l. 130-131, 2 t., b. l. 31), teismo posėdžio metu jis nurodė, jog yra amputuoti kojos pirÅ¡tai.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės tikslai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ (BK 48 straipsnis), kurio laikotarpis, atsižvelgus į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes, parinktinas kiek mažesnis nei bausmės vidurkis. Ä®vertinus kaltinamojo sveikatos bÅ«klę, jam skirtinas tik įpareigojimas nustatytu laiku bÅ«ti namuose, neskiriant kitų įstatyme numatytų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų Nukentėjusioji byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atliginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 76-78). CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas turi diskrecijÄ spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ , turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, nustatant žalos dydį, taip pat turi bÅ«ti užtikrinta skirtingų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-137-693/2017).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nežymiai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, jai sutriko miegas. Smurtiniai veiksmai atlikti namuose, nepilnamečio vaiko su negalia akivaizdoje, buvo sukeltas triukÅ¡mas.

Teismas įvertinęs Å¡ias aplinkybes, nukentėjusiosios emocinę bÅ«senÄ , sukeltas nusikalstamos veikos pasekmes, sprendžia, kad ji pagrįstai praÅ¡o atlyginti jai padarytÄ neturtinę žalÄ , tačiau teismo vertinimu, praÅ¡omas neturtinės žalos dydis per didelis, neproporcingas padarytai veikai, kaltinamojo turtinei padėčiai, neatitinka formuojamos teismų praktikos. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad konfliktai tarp sutuoktinių vyksta jau kuris laikas, tarp sutuoktinių vyksta skyrybų procesas, todėl žala nukentėjusiosios emocinei bÅ«senai galimai atsirado ne tik dėl Å¡ioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajai turtinė žala nepadaryta, į medikus dėl savo sveikatos bÅ«klės ji nesikreipė, sužalojimai padaryti ant kÅ«no, tačiau ne akivaizdžiai matomojoje vietoje (rankoje, nugaroje), kitų aplinkybių, kad nukentėjusiosios emocinė bÅ«sena bÅ«tent dėl Å¡io įvykio bÅ«tų sutrikusi ilgesniam laikui, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant nepažeisti teisingumo, sÄ Å¾iningumo, proporcingumo principų, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas.

Toks neturtinės žalos dydis atitinka formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-3772014, 2K-540/2014, 2K-220-677/2015, 2K-153-696/2015). Nukentėjusioji taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo jos turėtas iÅ¡laidas advokato darbui apmokėti. Byloje pateiktos sÄ skaitos už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitai (2 t., b. l. 16-19, 29-30) patvirtina, kad nukentėjusioji už jai suteiktas teisines paslaugas, o bÅ«tent už civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ , pasirengimÄ bylos nagrinėjimui ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose, advokato padėjėjui sumokėjo 260 Eur.

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato darbui apmokėti yra pagrįstos ir proporcingos atliktam darbui (advokatas ruošė civilinį ieÅ¡kinį, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, pasisakė baigiamosiose kalbose), todėl įvertinus nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, nukentėjusiosios patirtos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, kurias teismas laiko ne per didelėmis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.

Kiti klausimai Daiktiniai įrodymai – dujinis pistoletas „Perfecta Mod FBI 8000“, 3 vnt. šovinių, 1 šovinio tūtelė, saugomi Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus ginklų saugykloje, paliktinas Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus žinioje iki bus baigtas tyrimas; rankšluostis, į kurį buvo suvyniotas ginklas, saugomas Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK daiktų saugykloje, sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

IÅ¡aiÅ¡kinti K. G., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ , nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimÄ . Kaltinamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti. Nukentėjusiosios V. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo K. G. jos naudai 500 Eur neturtinę žalÄ ir 260 Eur advokato iÅ¡laidoms apmokėti, kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

Daiktinius įrodymus – dujinį pistoletÄ â€žPerfecta Mod FBI 8000“, 3 vnt. Å¡ovinių, 1 Å¡ovinio tÅ«telę, saugomus Kauno apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus ginklų saugykloje, palikti Kauno apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus žinioje iki bus baigtas tyrimas; rankÅ¡luostį, į kurį buvo suvyniotas ginklas, saugomÄ Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK daiktų saugykloje, sunaikinti kaip menkavertį. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teisėja Indrė Averkienė