8ddcfb9b-e2b2-4417-a90e-22598eef838e · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1290-613/2020 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00094-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.5; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erikos MisiÅ«nienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

D. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. D. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriui dėl teisės pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kretingos skyriaus sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas pripažinti ieÅ¡kovo subjektinę teisę įsigyti be aukciono Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkiu Nr. 94v suteiktÄ 1012 kv. m namų valdos žemės sklypÄ ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) Kretingos skyrių pradėti administracinę procedÅ«rÄ dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo; panaikinti NŽT Kretingos skyriaus 2019 m. spalio 7 d. sprendimÄ Nr. 14SD-3117-(14.14.104) „Dėl atsakymo į praÅ¡ymÄ â€œ, 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ Nr. Nr. 1SS-2510-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

2. Nurodė, kad Kretingos rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu Nr. 381v buvo leista J. D. ir P. D. nusipirkti kiekvienam po 563 kv. m (iš viso 1 126 kv.

m) namų valdos žemės sklypo dalį adresu (duomenys neskelbtini), sumokant po 1 598,00 rublius. Už Å¡iÄ Å¾emę su ant jos stovėjusiais pastatais J. D. 1992 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo 1 598,00 rublius, 1992 m. lapkričio 7 d. sumokėjo 1 598,00 rublius. Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkiu Nr. 94v buvo leista P. D. dar papildomai nusipirkti 1 012 kv. m namų valdos žemės sklypo dalį, esančiÄ Å¡alia jau minėtos namų valdos (duomenys neskelbtini). Už Å¡iÄ 1 012 kv. m namų valdos žemės sklypo dalį 1993 m. vasario 2 d. sumokėta 3 916,00 rublių.

IeÅ¡kovas A. D., po J. D. ir P. D. mirties perėmęs materialines teises, dėl jų įgyvendinimo kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administracijÄ ir NŽT Kretingos skyrių. Buvo suformuotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), patvirtinti kadastriniai duomenys ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Sklypui suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). 1992 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu Nr. 381v suformuotas sklypo plotas kiek didesnis (1 213 kv. m), kad bÅ«tų galima tinkamai eksploatuoti jame esančius statinius.

Dėl Å¡io sklypo pirkimo ar nuomos praÅ¡ymas nėra pateiktas, administracinė iÅ¡pirkimo procedÅ«ra neinicijuota. NŽT Kretingos skyrius atsisakė pripažinti 1993 m. vasario 25 d. potvarkiu Nr. 94v suteiktÄ teisę P. D. papildomai nusipirkti 1 012 kv. m namų valdos žemės sklypo. NŽT Kretingos skyrius atsisakė inicijuoti sklypo pardavimo procedÅ«rÄ , Kretingos savivaldybės administracija atsisakė pradėti sklypo formavimo procedÅ«rÄ , teigdama, kad ieÅ¡kovas neturi subjektinės teisės pirkti ginčo sklypÄ .

3. Atsakovės NŽT Kretingos skyrius su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad nagrinėjamu konkrečiu ginčo atveju valstybinės žemės pardavimo sÄ lygos ir procedÅ«ra griežtai reglamentuotos teisės aktuose. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti atvejai, kuriais valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono. Nagrinėjamu atveju nėra aiÅ¡ku, už kokį žemės sklypÄ Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkiu Nr. 94v „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo“ P. D. buvo leista nusipirkti privačia namų valda užimtÄ 1 012 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 3 916,00 valstybės vienkartinių iÅ¡mokų, kadangi nėra pateiktas nei žemės sklypo planas, nei schemos, kuriuose bÅ«tų nurodytas papildomai skirtas žemės sklypo plotas ar žemės sklypas individualiai statybai.

Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas A. D. neatitinka Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje numatytų iniciatorių sÄ raÅ¡o. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas finansuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarime Nr. 241 „Dėl Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ nustatyta tvarka ir atvejais.

Pagal teisinį reglamentavimÄ teritorijų planavimas miesto teritorijoje yra iÅ¡skirtinė savivaldybės kompetencija, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas pareikÅ¡tas ne tam asmeniui. PraÅ¡omi panaikinti NŽT Kretingos skyriaus sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo teisės aktų nuostatas, atsakymai pagrįsti ginčo teisinį santykį reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl juos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

4. Trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad palaiko NŽT Kretingos skyriaus atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Pažymėjo, kad Valstybinės žemės sklypų, reikalingų įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams, pardavimÄ be aukciono reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 12 punkte iÅ¡vardyti dokumentai, kuriuos pagal žemės buvimo vietÄ turi pateikti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Projektų rengimo taisyklės), nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarkÄ .

Projektų rengimo taisyklių 44 punkte nustatyta, kad prie statinio gali bÅ«ti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį. Taigi, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepateikė duomenų apie valdomus statinius norimame formuoti 1012 kv. m žemės sklype, todėl, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimÄ , savivaldybės administracija netenkino A. D. praÅ¡ymo organizuoti 1012 kv. m žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ (duomenys neskelbtini).

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė teismui Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkį Nr. 94v, kuriuo leista P. D. nusipirkti 1 012 kv. m privačios namų valdos žemės sklypÄ , tačiau kitų duomenų Å¡iuo klausimu Kretingos rajono savivaldybės administracijoje esančiame archyve nerasta. Mano, kad NŽT Kretingos skyrius priėmė teisingÄ sprendimÄ ir jo naikinti nėra pagrindo, todėl ieÅ¡kinio reikalavimai atmestini.

5. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė, prašė tenkinti juose iÅ¡dėstytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad buvo priimti du administraciniai individualÅ«s norminiai aktai, t. y. 1992 m. rugpjūčio 13 d. potvarkis ir 1993 m. vasario 25 d. potvarkis, kurie buvo priimti skirtingų asmenų, dėl skirtingų žemės sklypų ploto ir skirtingu laiku sumokėti pinigai. Kretingos rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu leista ieÅ¡kovo tėvams iÅ¡sipirkti žemės sklypÄ , už kurį jie sumokėjimo pinigus ir pasirašė susitarimÄ .

Å iuo metu Å¡is žemės sklypas yra po pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), turi unikalų numerį, ieÅ¡kovas už jį moka žemės mokestį. Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkiu Nr. 94v leista papildomai nusipirkti 1 012 kv. m žemės sklypÄ , už jį pinigai yra sumokėti. IeÅ¡kovas, paveldėjęs iÅ¡ tėvų materialinę teisę, nori tęsti pradėtÄ procedÅ«rÄ . Taip pat nurodė, kad ginčo žemės sklype pastatų nėra, auga vaiskrÅ«miai.

Pažymėjo, kad neturi galimybės patvirtinti, kad P. D. kada nors valdė pastatus. Mano, kad jeigu yra leidimas iÅ¡sipirkti ginčo sklypÄ , tai minėtas žemės sklypas ir suteiktas, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.

6. Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, ieÅ¡kinį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais.

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, ieÅ¡kinį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieÅ¡kovo A. D. ieÅ¡kinį dėl teisės pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimų panaikinimo atmetė.

9. Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo teisės įsigyti žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės be aukciono.

10. Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas visa apimtimi, kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų apie galimai papildomai skirtÄ 1 012 kv. m žemės sklypÄ prie statinių, nepateikti konkretaus žemės sklypo skyrimo dokumentai, nepateiktas žemės sklypo planas ar schema, kuriuose bÅ«tų nurodytas papildomai skirtas žemės sklypo plotas ar žemės sklypas individualiai statybai pagal Kretingos rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 13 d. potvarkį Nr. 381v „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo Salantų mieste“, kuriuo leista piliečiams pagal priedÄ iÅ¡sipirkti privačia namų valda užimtus žemės sklypus, t. y.

P. D. buvo leista nusipirkti privačia namų valda užimtÄ 1 012 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 3 916,00 valstybės vienkartinių iÅ¡mokų. Pažymėjo, kad nėra nurodytas minėto sklypo tikslus adresas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. IeÅ¡kovas A. D., atstovaujamas advokato Gintaro Aleknavičiaus, apeliaciniame skunde praÅ¡o Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti.

Taip pat priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1 Civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline data (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , vadovavosi Žemės įstatymo ir 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260, kurie priimti po Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkio Nr. 94v priėmimo, nuostatomis. 14.2 Nagrinėjamu atveju taikytinos 1992 m. vasario 7 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės. 14.3 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi iÅ¡imtinai tik NŽT Kretingos skyriaus atstovės paaiÅ¡kinimu, kad nėra pateiktas joks dokumentas, patvirtinantis antrojo sklypo suteikimÄ .

Tai, kad archyvuose neiÅ¡liko sprendimo dėl suteikimo, nepatvirtina fakto, kad tokio nebuvo ir kad Kretingos valdybos sprendimas dėl leidimo pirkti valstybinę žemę nesukuria jokių teisinių padarinių. 14.4 Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir priėmė nemotyvuotÄ sprendimÄ . BÅ«tent atsakovas turėjo įrodyti, kad individualus norminis aktas, kuriuo remiasi ieÅ¡kovas, yra neteisėtas ir (ar) negaliojantis ir ieÅ¡kovui nesukuriantis subjektinių teisių. 14.5 Pirmosios instancijos teismas netinkamai atkleidė bylos esmę, kadangi ieÅ¡kovas nesiekia įgyti subjektinės teisės, o siekia, kad bÅ«tų pripažintas jau turimos 1993 m. vasario 25 d.

Kretingos rajono valdybos potvarkio Nr. 94v pagrindu atsiradusios ir paveldėtos teisės egzistavimas. 14.6 Nepagrįstas teiginys, kad minėti potvarkiai buvo priimti dėl vieno ir to paties žemės sklypo, kadangi jie priimti skirtingu laiku, potvarkiuose nurodyti skirtingi žemės sklypų adresai, pinigai sumokėti už abu sklypus, potvarkiai priimti dėl skirtingų asmenų, priimant antrÄ jį potvarkį, pirmasis potvarkis nebuvo panaikintas ir nebuvo iÅ¡keltas klausimas dėl sumokėtų pinigų įskaitymo ir (ar) grÄ Å¾inimo, nuo pat 1992 metų nekilo jokių ginčų dėl abiejų žemės sklypų faktinio valdymo. 14.7 Tiek NŽT Kretingos skyrius, tiek pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad 1992 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu Nr. 381v, kuriuo buvo leista nusipirkti pirmÄ jį žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), suteikto sklypo plotas buvo 1 126 kv. m, o ne 1 012 kv. m.

12. Atsakovės NŽT Kretingos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Valstybinės žemės teisiniams santykiams bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais, Å¡is principas yra imperatyvus. 12.2.

Atvejai, kuriais valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, nurodyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalyje. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių P. D. teisę į valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimÄ be aukciono. Už kokį namų valdos žemės sklypÄ sumokėjo P. D., byloje duomenų nepateikta, apie skirtÄ prie namų valdos (statinių) žemės sklypÄ duomenų nėra.

BÅ«tent ieÅ¡kovo pareiga yra įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. 12.3. IeÅ¡kovas teismui nepateikė ir duomenų, nurodytų pagal ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų suteikimÄ neatlygintinai, pardavimÄ ir nuomÄ ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilėse statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse.

13. Trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1 Apelianto teiginys, kad Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkiu Nr. 94v leista P. D. nusipirkti papildomai 1 012 kv. m namų valdos žemės sklypo dalį, esančiÄ Å¡alia namų valdos (duomenys neskelbtini), nepagrįstas, kadangi apie tai minėtame potvarkyje nekalbama. 13.2 Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo žemės sklype P. D. jai nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių neturėjo. 13.3 Ä®vertinus teisinį reglamentavimÄ ir byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, sutikti su apelianto teiginiais, kad jam atsirado subjektinė teisė pirkti ginčijamÄ namų valdos 1 012 kv. m valstybinės žemės sklypÄ , nėra pagrindo, dėl to nėra pagrindo ir naikinti NŽT Kretingos skyriaus sprendimus.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 17. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Kretingos rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu Nr. 381v J. D. ir P. D. buvo leista nusipirkti po 563 kv. m dalį namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už kuriÄ sumokėta 1 598,00 valstybės vienkartinės iÅ¡mokos ir 1 598,00 rubliai (grynaisiais pinigais).

Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkiu Nr. 94v buvo leista P. D. nusipirkti 1 012 kv. m dalį namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už kuriÄ sumokėta 3 916,00 valstybės vienkartinės iÅ¡mokos. Taip pat nustatyta, kad už leistas nusipirkti žemės sklypo dalis yra tinkamai atsiskaityta. Tai patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: Taupomojo banko 1992 m. rugpjūčio 7 d. praneÅ¡imas F. Nr. 187a, kad A. D. Kretingos žemėtvarkos tarybai už žemę sumokėjo 1 598,00 rublius;

TSRS (Sovietų Socialistinių Respublikų SÄ jungos) taupomojo banko 1992 m. rugpjūčio 8 d. kvitas, serija C?, Nr. 969462, kad J. D. Kretingos žemėtvarkos tarybai už žemę sumokėjo 1 598,00 rublius, Taupomojo banko 1993 m. vasario 2 d. praneÅ¡imas apie nuraÅ¡ymÄ iÅ¡ A. D. nebalansinės sÄ skaitos Nr. I-1218 Kretingos žemėtvarkos tarybai 3 916,00 rublių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad 0,1213 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal 2018 m. rugpjūčio 13 d.

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimÄ Nr. 14SK-691-(14.14.110.). Minėtame žemės sklype esantys statiniai nuosavybės teise priklauso A. D. pagal 1998 m. rugpjūčio 13 d. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 6168. IeÅ¡kovas A. D. kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių dėl leidimo iÅ¡sipirkti žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), NŽT Kretingos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 7 dalimi, atsisakė leisti A.

D. iÅ¡sipirkti žemės sklypÄ lengvatinėmis sÄ lygomis.

18. Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieÅ¡kovo teisės įsigyti žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ , ieÅ¡kovo reikalavimus atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

19. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginÄÄ neteisingai taikė materialinės teisės normas, pažeidė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės, dėl to priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo reikalavimų 20. Apeliantas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ grindžia tuo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius.

Teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260, kurie buvo priimti po Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkio Nr. 94v priėmimo, nuostatomis. Nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir 1992 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 89 „Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apelianto teiginiais.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, vėliau jį tikslindamas, pareiÅ¡kė kelis reikalavimus, t. y. pripažinti teisę įsigyti valstybės žemės sklypÄ ir įpareigoti atitinkamas institucijas pradėti administracinę procedÅ«rÄ dėl žemės sklypo pardavimo; taip pat panaikinti valstybinės institucijos sprendimus.

22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teisingai nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl valstybės žemės sklypo įsigijimo be aukciono ir kad ginčo atveju taikytinos valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), kurių 2.4 papunktyje numatyta, kad asmenys gali įsigyti (nuomoti) žemės sklypus, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį.

23. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, keldamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omos pripažinti teisės įsigyti valstybės žemės sklypÄ be aukciono atitikties teisiniam reglamentavimui, turėjo taikyti apelianto nurodytus teisės aktus, t. y. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymÄ ir 1992 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 89 „Žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisykles.

24. Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad P. D. 1993 metais atliko mokėjimus už perkamÄ valstybinę žemę. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Byloje nustatyta, kad Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkiu Nr. 94v buvo leista P. D. nusipirkti 1 012 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Taupomojo banko 1993 m. vasario 2 d. praneÅ¡imas apie nuraÅ¡ymÄ iÅ¡ A. D. nebalansinės sÄ skaitos Nr. I-1218 patvirtina pinigų – 3 916,00 rublių sumokėjimÄ už 1 012 kv. m Kretingos žemėtvarkos tarybai.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentavusios teisės normos nenumatė, kad nuosavybės teisės į perkamÄ valstybinę žemę įgijimas bÅ«tų iÅ¡imtinai siejamas vien su sumokėjimu už Å¡iÄ Å¾emę. Anksčiau paminėtų valstybinės žemės pardavimÄ reglamentavusių teisės aktų analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad mokėjimas už perkamÄ valstybinę žemę buvo tik viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų nuosavybės teisei įgyti.

Kaip teisingai nurodė NŽT Kretingos skyriaus atstovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nuosavybės teisei į perkamÄ valstybinę žemę įgyti buvo bÅ«tina juridinių faktų visuma, iÅ¡ jų ir subjektinės teisės pirkti valstybinę žemę turėjimas, apskrities valdytojo sprendimas leisti parduoti arba kitaip perleisti žemės sklypÄ , atitinkamų institucijų priimti administraciniai aktai dėl privatizuojamo valstybinės žemės sklypo dydžio ir ribų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo, perėmusio pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , teisę pirkti valstybinės žemės sklypÄ be aukciono.

26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (redakcija, galiojusi nuo 1992 m. gegužės 21 d. iki 1993 m. liepos 29 d.) 4.1.1 punkte buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami privačių namų valdų savininkams – šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už šio nutarimo 7.7 punkte nurodyti maksimalūs.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kretingos rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu Nr. 381v J. D. ir P. D. buvo leista nusipirkti po 563 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, už kurias sumokėta 1 598,00 valstybės vienkartinėmis išmokomis ir 1 598,00 rubliais (grynaisiais pinigais). Minėtas žemės sklypas buvo suteiktas J. D. ir P. D. kaip privačios namų valdos savininkams žemės sklype esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad suteiktas žemės sklypas, kuris buvo įgytas didesnis – 0,1213 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini), suformuotas, įregistruotas ir nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal 2018 m. rugpjūčio 13 d.

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimÄ Nr. 14SK-691-(14.14.110.). Vertinant, ar Kretingos rajono valdybos 1993 m. vasario 25 d. potvarkiu Nr. 94v buvo leista P. D. nusipirkti 1 012 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, už kurį sumokėta 3 916,00 valstybės vienkartinių iÅ¡mokų, ir ar ta teisė yra pripažintina, pažymėtina tai, kad pagal anksčiau minėto potvarkio priėmimo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimÄ valstybinės žemės sklypai ne žemės Å«kio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami privačių namų valdų savininkams – Å¡ioms valdoms faktiÅ¡kai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už Å¡io nutarimo 7.7 punkte nurodyti maksimalÅ«s. 7.7 punkte nurodyta, kad suteikiamas neatlygintinai, parduodamas ar iÅ¡nuomojamas žemės sklypas esamoms privačių namų valdoms kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse – ne didesnis kaip 0,3 ha.

Maksimalus žemės sklypo dydis individualaus namo statybai kituose miestuose, visų miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse – 0,15 ha. Miestų valdybų sprendimu žemės sklypų maksimalūs dydžiai individualiems gyvenamiesiems namams statyti miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose gali būti sumažinti iki šiems miestams galiojančių maksimalių dydžių. Kaime maksimalus žemės sklypo dydis individualiam namui statyti – 0,25 ha, o esamai namų valdai – faktiškai jos užimamas plotas, bet ne didesnis kaip 2 ha.

Konkretų privačių namų valdoms parduodamų (iÅ¡nuomojamų) žemės sklypų dydį miestų (rajonų) valdybos nustato atsižvelgdamos į vietos sÄ lygas pagal patvirtintus planų projektus. Todėl minėtu potvarkiu P. D. suteiktas leidimas nusipirkti 1 012 kv. m namų valdos žemės sklypÄ , nesant kitų byloje pateiktų įrodymų, kelia pagrįstų abejonių.

28. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jų vertinimÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad turi subjektinę teisę pasinaudoti namų valdos savininkams suteikta teise pirkti valstybinės žemės sklypÄ , reikalingÄ namų valdai eksploatuoti. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai taikė teisės aktus, reglamentavusius valstybinės žemės sklypų įgijimÄ privatinėn nuosavybėn, vertindamas 1993 m. vasario 25 d. potvarkį Nr. 94v, kuriuo buvo leista P. D. nusipirkti 1 012 kv. m namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, tačiau taikytinus sprendžiant klausimÄ dėl kitų ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien potvarkis ir atlikti mokėjimai už žemę, nenustačius kitų bÅ«tinųjų sÄ lygų nuosavybės teisei į 1 012 kv. m valstybinę žemę įgyti, nesudaro pakankamo pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir pripažinti teisę pirkti valstybinės žemės sklypÄ be aukciono.

29. Apeliantas taip pat teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra atliktas teisinis kvalifikavimas, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ , priėmė nemotyvuotÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais.

30. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas motyvuoti nutartį (sprendimÄ ) neturėtų bÅ«ti suprantamas kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso Å¡alių iÅ¡dėstytų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų.

31. CPK 329 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimÄ tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. NeiÅ¡samių motyvų faktas savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. NeiÅ¡samÅ«s motyvai reiÅ¡kia CPK normų pažeidimÄ , tačiau toks pažeidimas turi bÅ«ti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014 ir kt.).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje ir CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos pareigos motyvuoti sprendimÄ , kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo esmę, kvalifikavo ginčo Å¡alis siejančius teisinius santykius, iÅ¡tyrė faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamam klausimui, iÅ¡sprendė visus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus, skundžiamame teismo sprendime yra pateikti esminiai motyvai, kuriais vadovaujantis priimtas atitinkamas procesinis sprendimas, todėl, ieÅ¡kovo vertinimu, netinkamas materialinių teisės normų taikymas negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai vertinamas kaip pareigos motyvuoti sprendimÄ nevykdymas.

33. Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

34. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

35. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, motyvuodamas tuo, kad skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovas nepaneigė atsakovės argumentų, kad pastatų kilusio ginčo sklype niekada nėra buvę ir nėra iki šiol, t. y. nepaneigė atsakovės argumentų, susijusių su Žemės įstatymo nuostatų taikymu, sklypo užstatymu ir skyrimo dokumento neegzistavimu, dėl to padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai atmetė ieškinį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su Å¡iuo apelianto argumentu. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad minėtame 1 012 kv. m valstybės žemės sklype statinių nebuvo ir nėra. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ pripažinti teisę įsigyti valstybinės žemės sklypÄ be aukciono, turi pateikti savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus arba įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės.

36. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl kitų ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio, patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų (ne)pagrįstumo nepasisako, kadangi apeliantas dėl jų apeliaciniame skunde klausimo nekelia. Dėl bylos procesinės baigties 37. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, įvertinusi ginčo santykiams taikytinÄ teisinį reglamentavimÄ ir remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teisės įgijimÄ Ä¯ valstybinės žemės sklypÄ be aukciono ginčo laikotarpiu, tačiau, teisėjų kolegijai, vadovaujantis Å¡ioje nutartyje nurodytais motyvais, padarius iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti teisę netenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas Å¡ioje nutartyje nurodytais motyvais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant nagrinėjamÄ ginÄÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 39. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

40. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkintinas, apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė