8ddc4b76-8b2f-4bdd-a5cd-2ae9652872e7 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-6398-320/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01495-2018-4 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 14 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas R. K. (toliau – ir R. K., ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 2-3) ir patikslintu skundu (b. l. 13-14) kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. liepos 18 d.

PareiÅ¡kėjas R. K. skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nepagrįstai buvo priskirtas į drausmės grupę, nebuvo iÅ¡leistas atlikti religinių apeigų. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo kankinančios, nežmoniÅ¡kos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl minėtų atsakovės veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dvasiniais iÅ¡gyvenimais, orumo pažeminimu.

Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau – ir atsakovės atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN-AK) atsiliepime (b. l. 24-27) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas į drausmės grupę paskirtas nebuvo, už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus bÅ«davo skiriamos nuobaudos – patalpinimas į kamerų tipo patalpas. Administracija nebuvo gavusi tikinčiųjų nuteistųjų grupinio pageidavimo, jog į pataisos namus atvyktų dvasininkas, todėl nebuvo derinamas jo atvykimo laikas.

Patikslintais duomenimis (b. l. 46-47) atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2018 m. birželio 5 d. atliko bausmę 3-ame sektoriuje. Å iame sektoriuje nuteistieji į religinių apeigų atlikimÄ iÅ¡leidžiami laisvai, jokių praÅ¡ymų raÅ¡yti nereikia. PareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡leidžiamas į visas religines apeigas be jokių apribojimų. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovės atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose.

PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Atsakovės atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. liepos 18 d. patirtÄ neturtinę žalÄ . Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas teigė, kad neteisėtai buvo perkeltas į drausmės grupę. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ â€“ nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus. Å io Kodekso 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.).

To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atitinkamai BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ . BVK 112 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sÄ lygų ir Å¡iÄ bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: bÅ«tinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiÅ«ra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sÄ lygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu.

Tuo tarpu teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iÅ¡ pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.). Teismas pažymi, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymÄ bausmės vykdymo metu, bÅ«tinybė palaikyti drausmę, sukurti bÅ«tinas sÄ lygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.).

IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 67-547, už kategoriÅ¡kÄ atsisakymÄ gyventi jam administracijos paskirtame bÅ«ryje, buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 7 paroms (b. l. 34); 2018 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 67-567, už kategoriÅ¡kÄ atsisakymÄ gyventi jam administracijos paskirtame bÅ«ryje, buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 14 parų (b. l. 35); 2018 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 67-621, už kategoriÅ¡kÄ atsisakymÄ gyventi jam administracijos paskirtame bÅ«ryje, buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 14 parų (b. l. 36); 2018 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 67-705, už kategoriÅ¡kÄ atsisakymÄ gyventi jam administracijos paskirtame bÅ«ryje, buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 5 paroms (b. l. 37).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų priskirtas drausmės grupei. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali bÅ«ti pareikÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimÄ ir po to paduodant skundÄ (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiÅ¡kėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu bÅ«du (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimÄ ) (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.).

Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su PravieniÅ¡kių PN-AK administracijos reikalavimu atlikti bausmę paskirtame bÅ«ryje, turėjo įvykdyti šį reikalavimÄ , o po to turėjo teisę apskųsti jį teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau byloje nėra duomenų (nenurodytos skundo aplinkybės ir nepateikti įrodymai), kad pareiÅ¡kėjas, atsisakęs vykdyti minėtus PravieniÅ¡kių PN-AK administracijos reikalavimus, bÅ«tų juos apskundęs BVK 143 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, numatančia, jog nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtÄ nuobaudÄ aukÅ¡tesniam pagal pareigas pareigÅ«nui.

Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. AukÅ¡tesnis pagal pareigas pareigÅ«nas nuobaudÄ suÅ¡velnina arba jÄ panaikina, jeigu jÄ paskyręs pareigÅ«nas virÅ¡ijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus eiti gyventi į paskirtus bÅ«rius, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nuobaudos pareiÅ¡kėjui už nurodytus pažeidimus paskirtos pagrįstai ir teisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1931-575/2015).

Esant Å¡ioms aplinkybėms ir įrodymams teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nebuvo paskirtas į drausmės grupę – jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus. Taigi nenustačius neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, kaip minėta, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad liepos 17 d. (patikslintame skunde – liepos 8 d.) nebuvo iÅ¡leistas į susitikimÄ su tikinčiaisiais. Nuteistųjų teisė atlikti religines apeigas įtvirtinta BVK 106 straipsnyje – laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas (106 straipsnio 1 dalis). Pagal BVK 106 straipsnio 2 dalį pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui.

BVK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali bÅ«ti pakviestas dvasininkas. Religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (106 straipsnio 4 dalis). Jokių BVK 106 straipsnio taikymo iÅ¡imčių nuteistiesiems, kad ir kur jie bÅ«tų kalinami, Å¡is BVK straipsnis nenustato. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. liepos 18 d. pareiÅ¡kėjas atliko bausmę 3-iame sektoriuje, 10 bÅ«ryje, 9 gyvenamojoje patalpoje. 2018 m. lapkričio 9 d. pažymoje Nr. 63-3679 pažymėta, kad 3-iame sektoriuje nuteistiesiems, norintiems atlikti religines apeigas, nereikia raÅ¡yti praÅ¡ymo, į religinių apeigų atlikimÄ jie iÅ¡leidžiami laisvai.

Taip pat nurodyta, kad kiekvieno mėnesio pirmÄ penktadienį 3-iame sektoriuje lankosi RumÅ¡iÅ¡kių klebonas, kuris praveda pamaldas bei atlieka religines apeigas. PareiÅ¡kėjas į religines apeigas buvo iÅ¡leidžiamas kiekvienÄ kartÄ , kai tik to norėjo, be jokių apribojimų (b. l. 46, 50). Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktu oficialiu dokumentu. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų iÅ¡leistas atlikti religinių apeigų. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad į religines apeigas nebuvo iÅ¡leistas liepos 17 d., o patikslintame skunde jau nurodė liepos 8 d., todėl teismas pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes vertina kritiÅ¡kai.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad nuteistieji asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, negali naudotis absoliučiomis teisėmis pagal savo norus ar religinius įsitikinimus. Šias teises riboja tiek Konstitucijoje, tiek BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ir kituose teisės aktuose numatytos pareigos bei draudimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-424-14). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka.

PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Ä®rodymų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, į bylÄ nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

PravieniÅ¡kių PN-AK pateikti teismui duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nei karto nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus ar Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl patirto streso, dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinės depresijos, pažeminimo ar sveikatos pablogėjimo (b. l. 32, 33). PareiÅ¡kėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 57 str.). Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,  n u s p r e n d ž i a :  pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Irena Varžinskienė