Legislator Case Law & Legislation
8ddc35ba-7713-4222-a0a8-bb283fbf40bf AI generated

8ddc35ba-7713-4222-a0a8-bb283fbf40bf · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 8ddc35ba-7713-4222-a0a8-bb283fbf40bf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Atsakovas P. R. atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Bylos Å¡alys teismui pateikė tvirtinti 2022 m. vasario 13 d. taikos sutartį dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei praÅ¡ymÄ paskirstyti tarp bylos Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

8ddc35ba-7713-4222-a0a8-bb283fbf40bf · Vilniaus apygardos teismas: Teismas sprendė, kad Å¡alys, sudarydamos 2022 m. vasario 13 d. taikos sutartį, nepasiekė bendro susitarimo dėl taikaus ginčo užbaigimo civilinėje byloje. Teismo vertinimu, pastaroji taikos sutartis kelia dar didesnius ginčus tarp bylos Å¡alių, pastarosioms skirtingai suvokiant taikos sutarties esminės sÄ lygos (dėl skolos padengimo) turinį ir įvykdymo apimtį. Teismas konstatavo, jog taikos sutartis neatitinka tikrosios sutarties Å¡alių valios bei atitinkamai neiÅ¡sprendžia tarp bylos Å¡alių kilusio ginčo, kas reiÅ¡kia, jog nėra teisinių prielaidų tokios taikos sutarties patvirtinimui vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalimi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-2313-577/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09197-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.8.4; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo P. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ieÅ¡kinį atsakovui P. R. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo P. R. 1 526,41 Eur skolos, 1 687,89 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovas P. R. atsiliepime prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Bylos Å¡alys teismui pateikė tvirtinti 2022 m. vasario 13 d. taikos sutartį dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei praÅ¡ymÄ paskirstyti tarp bylos Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-811-465/2022, patvirtino tarp bylos Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas patvirtino sumokėjęs ieÅ¡kovei 593,87 Eur įsiskolinimui padengti, o ieÅ¡kovė įsipareigojo nebereikÅ¡ti atsakovui reikalavimo dėl likusių sumų priteisimo. Ta pačia nutartimi teismas paskirstė tarp bylos Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1075-430/2022, iÅ¡nagrinėjęs atsakovo P. R. atskirÄ jį skundÄ , panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimÄ dėl taikos sutarties tvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo nurodymus, 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatė Å¡alims terminÄ pateikti raÅ¡ytinę pozicijÄ dėl 2022 m. vasario 13 d. taikos sutarties sÄ lygų atitikimo tikrajai sutarties Å¡alių valiai.

5. IeÅ¡kovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kad ji ir toliau pageidauja taikos sutarties patvirtinimo, nors joje nurodytos netikslios aplinkybės, kuriomis remiantis Å¡alys buvo sutarusios užbaigti bylÄ taikiai. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys, vykdydamos derybas dėl taikos buvo žodžiu sutarusios, kad atsakovas pripažįsta ir padengia visÄ skolos sumÄ , nurodytÄ ieÅ¡kinyje (1 526,41 Eur), o ieÅ¡kovė atsisako reikalavimo dėl delspinigių priteisimo.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovas trimis pavedimais sumokėjo ieÅ¡kovei 1 164,83 Eur, o likusi atsakovo 361,58 Eur skola buvo įskaityta perskirsčius ankstesnius atsakovo mokėjimus, kuriais buvo iÅ¡ pradžių užskaityti delspinigiai. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo 570,96 Eur mokėjimai nebuvo atspindėti taikos sutartyje, nes buvo sumokėti taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , o atsakovas nesÄ Å¾iningai atlikdamas taikos sutartimi sulygtus mokėjimus juose nurodė kitus skolos dengimo laikotarpius. Be to, atsakovas pats parengė taikos sutarties sÄ lygas, kurios ieÅ¡kovės buvo pasiraÅ¡ytos skubotai savaitgalio metu.

Ieškovė prašo įvertinti šias aplinkybes skirstant bylinėjimosi išlaidas ir priteisti ieškovės visas patirtas išlaidas iš atsakovo.

6. Atsakovas P. R. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ydamas tvirtinti taikos sutartį, kurios sÄ lygos atspindi tikrÄ jÄ ginčo faktinę situacijÄ â€“ atsakovo skola pagal ieÅ¡kinį laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2022 m. kovo 29 d. buvo 593,87 Eur, kuri ir buvo padengta vykdant taikos sutarties sÄ lygas. Atsakovas prašė bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstyti atsižvelgiant į taikos sutartimi patvirtintÄ ginčo baigtį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė atsisakė visų ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡skyrus 593,87 Eur skolÄ .

7. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės pirmininkė E. K. žodžiu atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 1 526,41 Eur skolos priteisimo, paaiÅ¡kindama, kad atsakovas ieÅ¡kinyje nurodytÄ skolÄ padengė, taip pat atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 1 687,89 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo.

8. Atsakovas P. R. žodžiu nurodė palaikantis reikalavimÄ teismui paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių pagal proporcijÄ , laikant, kad ieÅ¡kinio reikalavimai buvo patenkinti 30 procentų, nes atsakovas ieÅ¡kovei sumokėjo tik 593,87 Eur sumÄ , pripažindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl bÅ«tent Å¡ios dalies skolos priteisimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi netenkino Å¡alių praÅ¡ymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, priėmė ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio ir bylÄ nutraukė.

10. Teismas nustatė, kad Å¡alys taikos sutarties esminę sÄ lygÄ dėl atsakovo skolos pagal ieÅ¡kinį padengimo interpretuoja iÅ¡ esmės skirtingai. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovas padengė visÄ 1 521,41 Eur skolÄ pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ , dėl ko ieÅ¡kovė ir sudarė taikos sutartį, tačiau į taikos sutartį buvo įraÅ¡yta tik 593,87 Eur suma, nes dalis skolos buvo įskaityta perskirsčius atsakovo mokėjimus (kuriuos anksčiau ieÅ¡kovė buvo įskaičiusi kaip skolos už delspinigius padengimÄ ), o likusi skolos dalis buvo sumokėta taikos sutarties sudarymo dienÄ . Atsakovas laiko, kad pagal ieÅ¡kinį jis buvo skolingas tik 593,87 Eur sumÄ ir ieÅ¡kovė sutikusi taikos sutartyje nurodyti bÅ«tent šį dydį pripažino, kad likęs ieÅ¡kinio reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo nepagrįstas.

11. Teismas sprendė, kad Å¡alys, sudarydamos 2022 m. vasario 13 d. taikos sutartį, nepasiekė bendro susitarimo dėl taikaus ginčo užbaigimo civilinėje byloje. Teismo vertinimu, pastaroji taikos sutartis kelia dar didesnius ginčus tarp bylos Å¡alių, pastarosioms skirtingai suvokiant taikos sutarties esminės sÄ lygos (dėl skolos padengimo) turinį ir įvykdymo apimtį. Teismas konstatavo, jog taikos sutartis neatitinka tikrosios sutarties Å¡alių valios bei atitinkamai neiÅ¡sprendžia tarp bylos Å¡alių kilusio ginčo, kas reiÅ¡kia, jog nėra teisinių prielaidų tokios taikos sutarties patvirtinimui vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalimi.

12. Teismas priėmė ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio atsisakymo, nes darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinio atsisakymo priėmimas Å¡ioje byloje neprieÅ¡taraus vieÅ¡ajam interesui ar imperatyvioms įstatymo normoms bei nepažeis bylos Å¡alių ar kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų.

13. Teismas nustatė, kad atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovei 2022 m. sausio 31 d. – 593,87 Eur, 2022 m. vasario 13 d. – 380,84 Eur ir 190,12 Eur (iÅ¡ viso 1 164,83 Eur sumÄ ), nurodydamas, kad moka už bendro naudojimo komunalinių paslaugų įsiskolinimÄ . Dėl likusios ieÅ¡kinio reikalavimo dalies priteisti 361,58 Eur (1 526,41 Eur – 593,87 Eur – 380,84 Eur – 190,12 Eur) skolÄ ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog Å¡iÄ dalį ieÅ¡kovė (po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo) nusprendė laikyti padengta ieÅ¡kovei perskaičiavus įmokas dėl to, kad ji atsisakė reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo delspinigius.

14. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovui po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sumokėjus ieÅ¡kovei iÅ¡ viso 1 164,83 Eur sumÄ Ä¯siskolinimui padengti, atsakovas tokiu procesiniu elgesiu iÅ¡ esmės pripažino ieÅ¡kinio reikalavimo dalį dėl 1 164,83 Eur skolos priteisimo. Pažymėjo, kad likusioje dalyje ieÅ¡kovė atsisakė ieÅ¡kinio (dėl 361,58 Eur skolos ir 1 687,89 Eur delspinigių priteisimo), atsakovui dėl to neatlikus jokių veiksmų, susijusių su pastarosios ieÅ¡kinio dalies reikalavimų tenkinimu. Teismas nustatė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcijÄ pagal atsakovo gera valia po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo sumokėtos sumos dydį, dengiant skolÄ ; sprendė, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo proporcija sudaro 36 procentus (1 164,83 Eur/3 214,30 Eur) ieÅ¡kovės naudai. Teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 334,80 Eur (36 proc. x 930 Eur).

15. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovo naudai, teismas vadovavosi teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principais. Pažymėjo, kad atsakovas yra advokatas, kurio teisinės žinios (nepaisant to, kurioje teisės srityje jis specializuojasi) turi bÅ«ti pakankamos pačiam parengti procesinių dokumentų formas, atitinkančias procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus; ginčas nėra laikytinas sudėtingu. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovo į bylÄ teiktų procesinių dokumentų esminę dalį sudaro aplinkybių apie skolos susidarymo dydį/mokėjimÄ /įskaitymÄ dėstymas, kas, teismo nuomone, reiÅ¡kia, kad tokias aplinkybes žino tik pats atsakovas.

Teismas įvertino ir tai, kad visus procesinius dokumentus pirmojoje instancijoje iki taikos sutarties pasiraÅ¡ymo kaip rengėjas į bylÄ teikė pats atsakovas, kas teismui sukėlė abejonių, ar Å¡ioje byloje atsakovui buvo teiktos advokato paslaugos. Å iÄ abejonę, teismo nuomone, sustiprina ir tai, kad advokatė nurodė, kad ji teisines paslaugas atsakovui teikė pagal sumokėtÄ avansÄ . Atsižvelgdama į tai, kad į bylÄ pateiktas 2021 m. spalio 22 d. pinigų priėmimo kvitas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog advokatė teisines paslaugas atsakovui turėjo teikti ne anksčiau nei 2021 m. spalio 23 d.

Pažymėjo, jog pagal advokatės nurodytas suteiktas teisines paslaugas, gautas avansas galėjo bÅ«ti panaudotas tik už 2 valandų konsultacijas dėl aktualiausios teismų praktikos 2021 m. gruodžio 17 d. ir 2022 m. sausio 7 d., o kitos raÅ¡te nurodytos teisinės paslaugos buvo suteiktos iki 2021 m. spalio 22 d. avanso advokatei sumokėjimo. Teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ dėl 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ priteisimo, vertindamas tokias iÅ¡laidas kaip perteklines ir nebÅ«tinas, atsakovui pačiam turint pakankamai teisinių žinių ir patirties tokio pobÅ«džio ginče. III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. Atsakovas P. R. atskiruoju skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį: patvirtinti 2022 m. vasario 13 d. taikos sutartį ir nutraukti bylÄ , nepriteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas arba priimti ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio, nutraukti bylÄ , nepriteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 16.1. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti CPK 42 straipsnio 2 dalies, nes ieÅ¡kovės įvardintos aplinkybės (suklydimas vertinant ginčo užbaigimo sumÄ , bei pasikeitusi nuomonė dėl taikos sutarties) nėra imperatyvių normų pažeidimas. Nutarties nuostata, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas skirtingai supranta taikos sutarties esminę sÄ lygÄ dėl atsakovo skolos pagal ieÅ¡kinį padengimo – nėra imperatyvi teisės norma.

Vertindamas imperatyvių normų taikymÄ teismas privalėjo nustatyti CK 6.986 straipsnyje numatytus atvejus, kurie darytų taikos sutartį negaliojančia. Teismas privalėjo įvertinti taikos sutarties sudarymo aplinkybes ir priežastis, dėl kurių ieÅ¡kovė nutarė keisti savo nuomonę dėl pasiraÅ¡ytos taikos sutarties. IeÅ¡kovės pasiraÅ¡yta taikos sutartis negali bÅ«ti laikoma negaliojančia dėl esminės jos Å¡alių nelygybės. 16.2. Atsakovui susidarė įspÅ«dis, kad ieÅ¡kovei atstovaujanti E. K. suderino pozicijas su civilinę bylÄ nagrinėjančia teisėja dėl ieÅ¡kinio atsisakymo. 16.3.

Pagal taikos sutartį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė, kad nereiÅ¡kia atsakovui likusių reikalavimų ir apsiriboja atsakovo sumokėta 593,87 Eurų suma. Taikos sutarties 593,87 Eur suma atitinka sumÄ , nurodytÄ atsakovo pateiktame 2021 m. lapkričio 14 d. praÅ¡yme dėl įsiskolinimo paskaičiavimo. Atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovei pagal taikos sutartį 593,87 Eur, o ne kito dydžio sumas. Å alių valia iÅ¡reikÅ¡ta tinkamai. IeÅ¡kovės pasikeitusi nuomonė dėl taikos sÄ lygų nesudaro pagrindo taikos sutarties negaliojimui.

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė tvirtini taikos sutartį. 16.4. IeÅ¡kovei atsisakius ieÅ¡kinio teismas klaidingai nustatė atsakovo padengtos skolos dydį. IeÅ¡kovės teiginiai dėl įmokų paskirstymo neatsispindi ieÅ¡kinyje ir neparemti jokiais leistinais įrodymais. Atsakovo skaičiavimais patenkinto reikalavimo dydis bÅ«tų 974,71 Eur (593,87 Eur + 380,84 Eur). Teismas įskaičiavo 190,12 Eur sumÄ , kuri sumokėta po ieÅ¡kinio pateikimo, kas yra neleistina. Teismas negali rÅ«pintis ieÅ¡kovės procesinėmis teisėmis, nes tampa Å¡aliÅ¡kas. 16.5.

Pasisakydamas dėl CPK 94 straipsnio taikymo, apeliantas nurodė, jog dėl netaisomų vėdinimo sistemos trÅ«kumų ir parkavimo vietų remonto atsakovas remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 4 dalimi buvo sustabdęs administravimo mokesčio mokėjimÄ . 16.6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė klaidingai suformulavo ir pateikė teismui ieÅ¡kinio reikalavimus, nepagrįstai skaičiuodavo itin didelius delspinigius, atsakovui už akių atliko mokėjimų paskirstymus.

Å iuos trÅ«kumus teismas iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovės naudai, nors taikydamas CPK 94 straipsnį jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų visiÅ¡kai neturėjo priteisti. 16.7. Teismas negali riboti atsakovo teisės turėti advokatÄ , teikiantį teisines paslaugas. Advokatės darbų apimtis ir klausimų sudėtingumas atitinka sumokėtÄ honorarÄ . Teismo teiginiai, kad atsakovui nebuvo suteiktos teisinės paslaugos, prieÅ¡tarauja civilinėje byloje esantiems įrodymams. Sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų bÅ«ti atsižvelgta ne tik į iÅ¡laidų priežastį, bet ir į patenkintų reikalavimų proporcijas.

17. IeÅ¡kovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o atsakovo skunde iÅ¡dėstyti argumentai yra nepagrįsti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirojo skundo medžiagÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

19. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria netenkintas Å¡alių praÅ¡ymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir byla nutraukta ieÅ¡kovei atsisakius ieÅ¡kinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 1 526,41 Eur skolos, 1 687,89 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å alys 2022 m. vasario 13 d. pateikė teismui pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas patvirtino sumokėjęs ieÅ¡kovei 593,87 Eur įsiskolinimui padengti, o ieÅ¡kovė įsipareigojo nebereikÅ¡ti atsakovui reikalavimo dėl likusių sumų priteisimo. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė ieÅ¡kinio atsisakymÄ ir patvirtino, kad atsisakymo pasekmės jai žinomos.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas trimis pavedimais sumokėjo ieÅ¡kovei 1 164,83 Eur, o likusi atsakovo 361,58 Eur skola buvo įskaityta perskirsčius ankstesnius atsakovo mokėjimus, kuriais buvo iÅ¡ pradžių užskaityti delspinigiai. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo 570,96 Eur mokėjimai nebuvo atspindėti taikos sutartyje, nes buvo sumokėti taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ . Atsakovas nurodė, kad skola pagal ieÅ¡kinį laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2022 m. kovo 29 d. buvo 593,87 Eur, kuri ir buvo padengta vykdant taikos sutarties sÄ lygas.

21. Pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti Å¡alių 2022 m. vasario 13 d. sudarytÄ taikos sutartį, priėmė ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio ir nutraukė civilinę bylÄ .

22. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi. Teismas, prieÅ¡ tvirtindamas taikos sutartį, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar ji neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Todėl dispozityvumo principas nėra absoliutus ir tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais gali bÅ«ti ribojamas.

23. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti CPK 42 straipsnio 2 dalį, nes aplinkybė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas skirtingai supranta taikos sutarties esminę sÄ lygÄ dėl atsakovo skolos pagal ieÅ¡kinį padengimo, nėra imperatyvi teisės norma.

24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, prieÅ¡ tvirtindamas Å¡alių raÅ¡ytine forma sudarytÄ ir jų pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį, turi pareigÄ patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje iÅ¡reikÅ¡ta tikroji Å¡alių valia, ar sutarties sÄ lygos joms aiÅ¡kios ir priimtinos, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims Å¡ių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

25. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju Å¡alių pozicijos dėl skolos padengimo, laikotarpio ir sumų iÅ¡siskyrė, t. y. taikos sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos skirtingai. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog 2022 m. vasario 13 d. taikos sutartis neatitinka tikrosios sutarties Å¡alių valios ir neiÅ¡sprendžia tarp bylos Å¡alių kilusio ginčo, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinių prielaidų tokios taikos sutarties patvirtinimui vadovaujantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi.

26. Å iuo atveju reikÅ¡minga, kad Å¡ioje byloje yra pareikÅ¡tas atsisakymas nuo ieÅ¡kinio. Teismas pagrįstai sprendė šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ .

27. Atskirajame skunde atsakovas iÅ¡reiÅ¡kia pozicijÄ dėl galimo teisėjos Å¡aliÅ¡kumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien iÅ¡reikÅ¡ti abejonę dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo neužtenka, tokia abejonė turi bÅ«ti pagrįsta įrodymais, leidžiančiais teismui spręsti ar bylÄ nagrinėjusi teismo sudėtis galėjo bÅ«ti Å¡aliÅ¡ka. Tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė, todėl Å¡is atskirojo skundo argumentas atmetamas.

28. Apeliantas teigia, kad ieškovei atsisakius ieškinio, teismas klaidingai nustatė ieškinio, atsakovo padengtos skolos dydį. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties dalyje dėl ieškinio atsisakymo nėra detalizuojamos ieškinio ar padengtos skolos sumos. Šie apelianto argumentai susiję su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu tarp šalių. Atsakovas nesutinka ir su teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

29. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

30. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi bÅ«ti atsižvelgiama tiek į Å¡alių procesinio elgesio tinkamumÄ bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, tiek ir į bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktikÄ , kad, civilinę bylÄ nutraukus, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis Å¡alių elgesys, įvertinus bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumÄ , Å¡alių apdairumÄ , rÅ«pestingumÄ atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieÅ¡kinio padavimÄ , ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo procesinis elgesys nesudaro pagrindo teigti, kad buvo piktnaudžiaujama teisėmis, todėl abejoms bylos šalims gali būti priteistos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos pateiktais teismui įrodymais.

32. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dydis - 593,87 Eur, taip pat, kad jo skaičiavimais patenkinto reikalavimo dydis bÅ«tų 974,71 Eur (593,87 Eur + 380,84 Eur). Mano, kad teismas nepagrįstai įskaičiavo 190,12 Eur sumÄ (laikotarpis nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d.), t. y. po ieÅ¡kinio pateikimo.

33. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad byla nebuvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės ir teismas nevertino ieÅ¡kinio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ nutraukus bylÄ , reikÅ¡minga tai, jog teismas negalėjo vertinti įrodymų viseto. Teismas nustatė, kad atsakovas visÄ laikotarpį nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo iki taikos sutarties pateikimo tvirtinti teismui (2022 m. vasario 13 d.) buvo skolingas ieÅ¡kovei už teiktas bendro turto administravimo paslaugas, kad bÅ«tent po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo (taikos sutarties derybų vedimo metu) jis sumokėjo ieÅ¡kovei 1 164,83 Eur sumÄ , nurodydamas, kad moka už bendro naudojimo komunalinių paslaugų įsiskolinimÄ .

Byloje nustatyta, kad atsakovas 1 164,83 Eur sumÄ Å¡iais pavedimais: iki taikos sutarties pasiraÅ¡ymo t. y. 2022 m. sausio 31 d. sumokėjo 593,87 Eur, bei taikos sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ t. y. 2022 m. vasario 13 d. sumokėjo 380,84 Eur ir 190,12 Eur. LikusiÄ skolos dalį (361,58 Eur) ieÅ¡kovė laikė padengta ankstesnėmis atsakovo atliktomis įmokomis. Pirmosios instancijos teismo skaičiavimai atitinka bylos medžiagÄ .

34. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovui neatsiskaičius su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl savo pažeistų teisių gynimo, kas reiÅ¡kia, kad bÅ«tent atsakovui tenka kaltė (atsakomybė) dėl proceso inicijavimo, siekiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo prisiteisti 1 164,83 Eur skolÄ .

35. Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcija sudaro 36 procentus (1 164,83 Eur/3 214,30 Eur) ieškovės naudai ir 64 procentus atsakovo naudai.

36. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pačiam atsakovui esant advokatu, jo teisinės žinios (nepaisant to, kurioje teisės srityje jis specializuojasi) turi bÅ«ti pakankamos pačiam parengti procesinių dokumentų (atsiliepimo, tripliko, taikos sutarties, įvairių procesinių praÅ¡ymų, atskirojo skundo) formas, atitinkančias procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog tokio pobÅ«džio ginčas nėra laikytinas sudėtingu materialiosios teisės taikymo aspektu ar patenkančiu į itin specifinių teisinių santykių sritį, taip pat tai, jog visus procesinius dokumentus pirmojoje instancijoje iki taikos sutarties pasiraÅ¡ymo kaip rengėjas į bylÄ teikė pats atsakovas, kas teismui kėlė pagrįstų abejonių, ar atsakovui buvo teiktos Å¡ioje byloje advokato paslaugos.

37. CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iÅ¡ jo teisės turėti Å¡ioje byloje atstovÄ .

38. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę ginti save pasitelkdamas tam teisinį iÅ¡silavinimÄ turinčius asmenis – advokatus, advokatų padėjėjus. Å iuo atveju atsakovas bÅ«tent Å¡ia teise pasinaudojo – savo teisėms ginti pasitelkė advokatÄ , o aplinkybė, jog Å¡i byla nebuvo itin sudėtinga, nereiÅ¡kia, jog advokato paslaugos nebuvo reikalingos ir, kad tai yra pagrindas nepriteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovui, kuris pats turi teisinį iÅ¡silavinimÄ , negali bÅ«ti ribojama teisė turėti atstovÄ , kadangi prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų užtikrinamas proceso dalyvių lygiateisiÅ¡kumas.

39. Atsakovo teismui pateikti įrodymai įrodo, kad atsakovo atstovė teikė konsultacijas, rengė procesinių dokumentų projektus ir dalyvavo 2022 m. liepos 27 d. teismo posėdyje. Teismui buvo pateikti ir 1 500 Eur sumos mokėjimo už teisines paslaugas įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo abejonės, dėl to, ar atsakovui buvo teiktos teisinės paslaugos, yra nepagrįstos, dėl ko skundžiamos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo atsakovui keistina. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai taikytini sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio.

40. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumÄ , sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , advokato darbo laiko sÄ naudas bei kitas svarbias aplinkybes.

41. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties iÅ¡vadai, kad ginčas nėra laikytinas sudėtingu materialiosios teisės taikymo aspektu ar patenkančiu į itin specifinių teisinių santykių sritį. Apeliantas nepaneigė, kad procesinius dokumentus iki taikos sutarties pasiraÅ¡ymo kaip rengėjas į bylÄ teikė jis pats, be to, sutiktina, jog atsakovo procesinių dokumentų turinio esminę dalį sudaro aplinkybių apie skolos susidarymo dydį/mokėjimÄ /įskaitymÄ dėstymas, kurias žino tik pats atsakovas. Taigi advokato laiko sÄ naudos nebuvo (neturėjo bÅ«ti) didelės. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ mažinti atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį iki 1 000 Eur, ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ proporcijÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisti 640 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovo atskirÄ jį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, pakeisti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, papildomai nurodant, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisiama 640 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas, n u t a r i a: Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos (į.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui P. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 640 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jadvyga Mardosevič