2024-08-29 Nr. AB-12255-3-66-3-00052-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-43-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00052-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjui P. G.,

atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Rokui Stabingiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. G. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK) 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. Sp-211 „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytų reikalavimų, neregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas) 2.1 punktą; 2) įpareigoti VRK registruoti pareiškėją kandidatu į 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) rinkimus. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) ištirti ir atsakyti, ar Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalis, ribojanti pareiškėjo teisę būti išrinktam Seimo nariu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnio nuostatoms dėl piliečių teisės dalyvauti politinėje veikloje; 2) ištirti, ar Rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalis atitinka Konstitucijos 56, 59 ir 74 straipsnius; 3) atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) Didžiosios kolegijos 2022 m. balandžio 8 d. konsultacinę išvadą dėl draudimo kandidatuoti rinkimuose po pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka proporcingumo vertinimo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 3 straipsnį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsniu, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl oficialaus išaiškinimo, susijusio su pareiškėjo teise kandidatuoti į Seimo narius, atsižvelgiant į pareiškėjo ankstesnę padėtį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56, 59, 74 straipsnių bei Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalies nuostatas.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad:

2.1. VRK 2024 m. rugpjūčio 22 d. priėmė Sprendimą, kurio 2.1 punktu nusprendė neregistruoti pareiškėjo kandidatu į 2024 m. Seimo rinkimus, kaip neatitinkančio Rinkimų kodekse nustatytų reikalavimų. Sprendimo 2.1 punktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

2.2. Konstitucijos 56, 59, 74 straipsnių ir Rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalis sukuria teisinę dviprasmybę, nes asmens kandidatavimas rinkimuose laikomas piliečio konstitucine teise dalyvauti politiniame procese, o ne pareigybe, kuri reikalauja priesaikos. Pareiškėjo įsitikinimu, jis gali dalyvauti politiniame procese – rinkimuose, kaip kandidatas į Seimą, nes tai leidžia aukštesnės galios teisės aktas – Konstitucija.

2.3. Rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 56 straipsniui, kuris numato, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. Konstitucijos 59 straipsnis numato, kad <...> Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą <...>. Taigi galima situacija, kai pareiškėjas gali būti išrinktas, tačiau, neleidus jam prisiekti, jis netektų Seimo nario mandato, bet ne automatiškai, o tik Seimui priėmus tokį nutarimą. Todėl balsavimo baigtis nėra susaistyta Konstitucija. Konstitucijos 74 straipsnis numato, kad <...> asmuo gali užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų. Tačiau ši nuostata netaikoma asmens teisei kelti savo kandidatūrą rinkimuose, t. y. dalyvauti rinkimuose, o tik numato tam tikrus reikalavimus užimti pareigas, kurioms yra reikalinga priesaika.

2.4. Konstitucinis Teismas konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie trys elementai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą bei stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia (be kita ko) suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, negali būti užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra ir teisinis aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui. Tai reiškia, kad teisinis visuomeninių santykių reguliavimas turi būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai ir aiškiai, jose negali būti dviprasmybių.

2.5. VRK Sprendimo 2.1 punktas prieštarauja Konvencijos 1 protokolo 3 straipsniui. EŽTT ne kartą yra konstatavęs, jog teismas nuosekliai laikosi nuomonės, kad demokratija yra esminis „Europos viešosios tvarkos“ elementas ir kad Konvencijos 1 protokolo 3 straipsnyje garantuojamos teisės yra labai svarbios kuriant ir palaikant veiksmingos ir prasmingos teisinės valstybės principais grindžiamos demokratijos pagrindus (EŽTT 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Karácsony ir kiti prieš Vengriją, Nr. 42461/13 ir 44357/13, 141 p.; 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo byloje Mugemangango prieš Belgiją, Nr. 310/15, 67 p., 2020 m. liepos 10 d.; Selahattin Demirtaş prieš Turkiją (Nr. 2), Nr. 14305/17, 382 p., 2020 m. gruodžio 22 d.). Teismas nusprendė, kad bet kokie rinkimų teisės aktai turi būti vertinami atsižvelgiant į atitinkamos šalies politinę raidą, todėl bruožai, kurie vienos sistemos kontekste būtų laikomi nepriimtinais, gali būti pateisinami kitos sistemos kontekste. Tačiau teismas pabrėžė, kad valstybės vertinimo laisvę šiuo atžvilgiu riboja pareiga laikytis pagrindinio principo, įtvirtinto 3 protokolo 1 straipsnyje, būtent „laisvą tautos nuomonės išreiškimą renkant įstatymų leidžiamąją valdžią (Mathieu-Mohin ir Clerfayt, 54 p.; Podkolzina prieš Latviją, Nr. 46726/99, 33 p., ECHR2002-II; Tănase prieš Moldovą, Nr. 7/08, 157 p., ECHR2010; Cernea prieš Rumuniją, Nr. 43609/10, 40 p., 2018 m. vasario 27 d.). Lietuvos pozicija šioje srityje sudarė išimtį Europoje, kadangi daugumoje Europos Tarybos narių valstybių apkaltos neturėjo tiesioginio poveikio asmeniui, susijusio su rinkimų teisėmis, arba nebuvo tiesioginių pasekmių teisei kandidatuoti į parlamento rinkimus (Paksas prieš Lietuvą, Nr. 34932/04, 103 ir 106 p., 2011 m. sausio 6 d.).

3. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad:

4.1. Šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad P. G. yra Lietuvos Respublikos Seimo pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką. Dėl šios priežasties buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas. Todėl VRK pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui pritaikė Rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalies normą, kuri draudžia kandidatuoti į Seimą asmenims, kuriems Seimo sprendimu buvo panaikintas Seimo nario mandatas ir nuo tokio sprendimo nėra praėję daugiau kaip 10 metų. Pareiškėjas turės teisę kandidatuoti į Seimą praėjus 10 metų, t. y. nuo 2033 m. gruodžio 18 d., todėl jo pasyvioji rinkimų teisė yra apribota laikinai.

4.2. Rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalies norma yra aiški ir neprieštarauja Konstitucijos 56 ir 59 straipsniams, kurie atitinkamai numato, kas gali būti renkamas Seimo nariu ir kada prasideda Seimo nario įgaliojimai. Pareiškėjas Konstitucijos 74 straipsnį aiškina, kaip neva leidžiančią jam dalyvauti rinkimuose, tačiau neleidžiančią prisiekti. Tačiau VRK nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija. EŽTT byloje Sadak ir kiti prieš Turkiją (33 p.) yra išaiškinęs, kad Konvencija garantuoja asmens teisę kandidatuoti ir, išrinkus, būti nariu į parlamentą. Tai reiškia, kad šios dvi teisės yra susijusios ir negali būti aiškinamos atsietai, kaip viena nuo kitos nepriklausančios teisės.

4.3. Pareiškėjas skunde cituoja EŽTT sprendimus, tačiau nenurodo, kokį ryšį jie turi su priimtu VRK Sprendimu. EŽTT sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34932/04), buvo priimtas galiojant visiškai kitam teisiniam reguliavimui, kuriame nebuvo nustatytas apribojimas kandidatuoti 10 metų pagal Konstitucijos 74 straipsnio antrą dalį ir Rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalį. Todėl pastaroji byla nėra aktuali. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 28 d. yra priėmęs sprendimą administracinėje byloje Nr. R-7-442/2024, kurioje P. G. dėl tos pačios priežasties nebuvo registruotas politinės kampanijos dalyviu 2024 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Teismas šiame sprendime konstatavo: „Seimo nutarimu pareiškėjo Seimo nario mandatas yra panaikintas apkaltos proceso tvarka. Nuo Seimo sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo Seimo nario mandatas, nėra praėję 10 metų. Taigi VRK pagrįstai neregistravo pareiškėjo P. G. 2024 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimų savarankiškos politinės kampanijos dalyviu, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl VRK sprendimo panaikinimo atmetamas.“

4.4. VRK nesutinka su pareiškėjo reikalavimais kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 56, 59, 74 straipsnių, Rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalies išaiškinimo, nes šios teisės normos yra aiškios ir viena kitai neprieštarauja. VRK priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimo 2.1 punktą, kurio nėra teisinio pagrindo panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. 5. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsisakymo registruoti daugiamandatėje rinkimų apygardoje P. G., keliamą Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų), kandidato numeris kandidatų sąraše – 1, ir VRK įpareigojimo registruoti pareiškėją kandidatu į 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus.

6. Byloje nustatyta, kad:

6.1. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 242 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. gruodžio 5 d. išvadoje Nr. KT100-I1/2023 konstitucinės justicijos byloje Nr. 14/2023 pripažino, jog Lietuvos Respublikos Seimo nario P. G. veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei šiuo veiksmu Lietuvos Respublikos Seimo narys P. G. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką, 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. XIV-2382 „Dėl P. G. Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ (toliau – ir Nutarimas) panaikino P. G. Lietuvos Respublikos Seimo nario mandatą.

6.2. VRK Sprendimo 2.1 punktu nusprendė neregistruoti daugiamandatėje rinkimų apygardoje P. G., keliamo Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų), kandidato numeris kandidatų sąraše – 1, nes jis neatitinka Rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalies nuostatų. Sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. XIV-2382 „Dėl P. G. Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato panaikinimo“ buvo panaikintas P. G. Lietuvos Respublikos Seimo nario mandatas.

III. 7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis nustato, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

8. Pagal Konstitucijos 59 straipsnį, Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą. Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.

9. Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. Asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų (Konstitucijos 74 straipsnis).

10. Rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip 10 metų.

11. Pagal Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kandidatas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad kandidatas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų.

IV. 12. Šios bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui pritaikytas rinkimų teisės suvaržymo pagrindas yra numatytas Konstitucijos 74 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. balandžio 21 d. priėmė Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1029, kuriuo patvirtintos naujos Konstitucijos 74 straipsnio redakcijos 2 dalyje numatyta, kad „Asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų“.

13. Iki 2022 m. balandžio 21 d. Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1029 priėmimo draudimas apkaltos tvarka iš Seimo nario pareigų pašalintam asmeniui kandidatuoti į Seimą buvo neterminuotas.

14. Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos teisėje nebuvo įtvirtintas šio apribojimo terminas, EŽTT Didžioji kolegija 2011 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34932/04), kuriame dėl draudimo užimti pirmiau minėtas pareigas pasisakė, jog, „atsižvelgiant į visas pirmiau minėtas aplinkybes, ypač į nuolatinį ir negrįžtamą draudimo pareiškėjui būti renkamam į parlamentą pobūdį, Teismas nustato, kad šis apribojimas yra neproporcingas, ir daro išvadą, jog buvo pažeistas 1 Protokolo 3 straipsnis“.

15. Seimui ilgą laiką neištaisant šio Lietuvos teisės ir viršnacionalinės teisės nesuderinamumo (nepriimant atitinkamų Konstitucijos pataisų), galėjo kilti rizika, kad konkretaus asmens teisė dalyvauti rinkimuose bus apribota itin ilgai ir dėl to teisės suvaržymas galėtų būti pripažįstamas neatitinkančiu Konvencijos 1 protokolo 3 straipsnio kaip neproporcingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. R-1-602/2022, Administracinė jurisprudencija Nr. 43, 2022 m., 23 p.).

16. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nagrinėjant administracinę bylą Nr. R-1-602/2022, buvo paskelbta EŽTT Didžiosios kolegijos 2022 m. balandžio 8 d. konsultacinė išvada (prašymas Nr. P16-2020-002) (toliau – ir Išvada): Kriterijai, kurie yra svarbūs sprendžiant, ar apkaltos proceso tvarka priimtas draudimas vykdyti parlamento nario mandatą viršijo proporcingumo ribas pagal 1 protokolo 3 straipsnį, turėtų būti objektyvūs ir leisti skaidriai atsižvelgti į svarbias aplinkybes, susijusias ne tik su įvykiais, dėl kurių atitinkamam asmeniui buvo surengta apkalta, bet ir – visų pirma su pareigomis, kurias šis asmuo ketina eiti ateityje. Jie turėtų būti matomi visų pirma atsižvelgiant į institucijos, kurios nariu tas asmuo siekia tapti, tinkamo veikimo reikalavimus, taip pat į visos atitinkamos valstybės konstitucinės sistemos ir demokratijos reikalavimus.

17. Minėta, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. balandžio 21 d. priėmė Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1029, kuriuo patvirtintos naujos Konstitucijos 74 straipsnio redakcijos 2 dalis įtvirtino iš Konstitucijos kylančio draudimo apkaltos tvarka iš Seimo nario pareigų pašalintam asmeniui kandidatuoti į Seimą terminą – dešimt metų (nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas).

18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, įsigaliojus Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymui, koreguodamas suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną, pažymėjo, kad Konstitucijoje įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų, pagal Konstituciją gali būti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, gali užimti Konstitucinio Teismo teisėjo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo, kito teismo teisėjo, Vyriausybės nario, valstybės kontrolieriaus pareigas, t. y. gali užimti tokias Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų (Konstitucinio Teismo 2023 m. gruodžio 5 d. išvada Nr. KT100-I1/2023, 26.4 punktas).

V. 19. Pareiškėjui pritaikytas draudimas, neleidžiantis buvusiam Seimo nariui, kurio mandatas buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, kandidatuoti Seimo rinkimuose.

20. Šiame kontekste akcentuotina, kad EŽTT yra atkreipęs dėmesį, jog siekiant nustatyti, kad buvo laikomasi Konvencijos 1 protokolo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų, turi būti užtikrinta, jog nustatyti suvaržymai neapriboja ginčijamos teisės tiek, kad būtų paneigta pati jos esmė ar ji netektų veiksmingumo; kad siekiama teisėto tikslo; kad priemonės, kurių buvo imtasi, nėra neproporcingos. Konkrečiai, tokios priemonės neturi kliudyti žmonių nuomonės raiškos laisvei renkant įstatymų leidybos institucijas (1987 m. kovo 2 d. sprendimo byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 9267/81), 52 p.; 2005 m. spalio 6 d. sprendimo byloje Hirst prieš Jungtinę karalystę (pareiškimo Nr. 74025/02) 62 p.; 2006 m. kovo 16 d. sprendimo byloje Ždanoka prieš Latviją (pareiškimo Nr. 58278/00) 104 p. ir 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo byloje Tănase prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 7/08) 157 ir 161 p.).

21. Pagal 1 protokolo 3 straipsnio nuostatas neatmetama galimybė taikyti rinkimų teisės apribojimus asmenims, kurie, pvz., šiurkščiai piktnaudžiavo valstybės tarnyba ar kurių elgesys galėjo pakenkti teisės viršenybės principui ar demokratijos pagrindams (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 16 d. sprendimo byloje Ždanoka prieš Latviją (pareiškimo Nr. 58278/00) 110 p.).

22. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas padarytų teisiškai beprasmį, betikslį patį konstitucinį apkaltos už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą institutą, būtų nesuderinamas su konstitucinės atsakomybės už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą esme ir paskirtimi, su Konstitucijoje numatytos priesaikos, kaip konstitucinės vertybės, esme ir paskirtimi, su iš visuminio konstitucinio teisinio reguliavimo kylančiu reikalavimu, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, taip pat kitos valstybės institucijos būtų sudaromos tik iš tokių piliečių, kurie be išlygų paklūsta Tautos priimtai Konstitucijai ir kurie, eidami savo pareigas, besąlygiškai vadovaujasi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas būtų nesuderinamas ir su konstituciniu teisinės valstybės principu, su konstituciniu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. R-1-602/2022, Administracinė jurisprudencija Nr. 43, 2022 m., 34 p.).

23. Minėtose nagrinėjamai bylai aktualiose teisės aktuose įtvirtinta, kad apkalta turi tiesioginį poveikį asmens teisei būti renkamam parlamento nariu ir turi tiesiogines pasekmes teisės kandidatuoti parlamento rinkimuose įgyvendinimui. Šis teisinis draudimas, neleidžiantis būti asmeniui registruotam kandidatu Seimo rinkimuose, yra tiesioginė teisės nuostatų dėl apkaltos pasekmė, tačiau šis draudimas nėra bendras ir neribotas, taigi nelaikytinas neproporcinga sankcija, šis teisinis draudimas yra apibrėžtas – 10 metų (nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas). Pareiškėjui pritaikytas rinkimų teisės suvaržymo pagrindas yra numatytas Konstitucijos 74 straipsnyje, kuris įgyvendintas Rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalyje.

24. Seimo Nutarimu pareiškėjo Seimo nario mandatas yra panaikintas apkaltos proceso tvarka ir nuo šio Nutarimo nėra praėję 10 metų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Sprendimo 2.1 punktu VRK teisėtai pareiškėjo neregistravo daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kaip neatitinkančio Rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalies nuostatų.

25. Įvykiai, dėl kurių pareiškėjui buvo surengta apkalta, yra atskleisti ir teisiškai kvalifikuoti Konstitucinio Teismo 2023 m. gruodžio 5 d. išvadoje Nr. KT100-I1/2023, kurioje pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Seimo nario P. G. veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo veiksmu Lietuvos Respublikos Seimo narys P. G. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Remiantis šia išvada, Seimo 2023 m. gruodžio 18 d. Nutarimu buvo panaikintas Seimo nario mandatas.

26. Šioje Konstitucinio Teismo išvadoje konstatuota, kad Seimo narys P. G., Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio metu balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, sąmoningai, tyčia balsavo du kartus – ne tik už save, bet ir už kitą Seimo narį. Pagal Konstituciją duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti; iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Seimo narys P. G., Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio metu balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, sąmoningai, tyčia balsuodamas už Seimo narį L. Jonauską, perėmė kito Seimo nario balso teisę ir taip pažeidė iš Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 111 straipsnio 4 dalies kylantį reikalavimą Seimo nariams balsuoti asmeniškai tik už save ir nebalsuoti už kitus Seimo narius. Taigi konstatuotina ir tai, kad Seimo narys P. G. nesilaikė iš Seimo nario priesaikos jam kylančios pareigos gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus. Seimo narys P. G. nepaisė iš Konstitucijoje, inter alia jos 59 straipsnio 4 dalyje, įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, inter alia Seimo nario mandato individualumo reikalavimo, kylančio draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį, balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo išreiškė ne Seimo nario L. Jonausko, bet savo valią, taigi savavališkai perėmė Seimo nario L. Jonausko teisę savo nuožiūra balsuoti priimant įstatymus ir kitus Seimo aktus, iškreipė balsavimo rezultatus. Vadinasi, Seimo narys P. G., Seimo posėdyje balsuodamas už Seimo narį L. Jonauską, savo pareigas ėjo nesąžiningai, pažeidė iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą. Net ir vienkartinis Seimo nario balsavimas už kitą Seimo narį Seimo posėdyje sudaro prielaidas iškreipti Seimo valią ir trukdo Seimui deramai vykdyti jo konstitucinę priedermę, lemia Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų pažeidimą.

27. Vertinant pareiškėjo teisių suvaržymo proporcingumą, pabrėžtina aplinkybė, kad pareiškėjas realiai patyrė neigiamus padarinius dėl negalėjimo dalyvauti Seimo rinkimuose praėjus neilgam laiko tarpui – nepraėjus vieneriems metams po apkaltos. Taigi konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo abejoti dėl pareiškėjui taikomo ribojimo proporcingumo.

28. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių argumentų, kurie būtų susiję su kriterijais (be kita ko, išdėstytais EŽTT Išvadoje), kurie sudarytų pagrindą pripažinti, jog skundžiamu VRK sprendimu pareiškėjo rinkimų teisė buvo suvaržyta neproporcingai ir dėl to pažeidžiant Konvencijos reikalavimus.

29. Pareiškėjo veiksmai, dėl kurių jam buvo surengta apkalta neatitinka elgesio standartų rūpestingo ir apdairaus asmens, kuris gerbtų šalies Konstituciją, įstatymus ir institucijas, ir nesudaro pagrindo išvadai, kad išnyko visos aplinkybės, dėl kurių jam buvo pritaikytas rinkimų teisės ribojimas.

30. Vadovaujantis Konstitucija, visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos privalo būti sudaromos tik iš tokių piliečių, kurie be išlygų paklūsta Tautos priimtai Konstitucijai ir kurie, eidami savo pareigas, besąlygiškai vadovaujasi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Aptartos aplinkybės ir teisinis reguliavimas patvirtina, kad skundžiamo VRK sprendimo priėmimo metu nepaisius pareiškėjui galiojusio iš Konstitucijos kylančio draudimo užimti Seimo nario pareigas būtų buvę pažeisti valstybės konstitucinės sistemos ir demokratijos reikalavimai, Seimo nario pareigoms keliami reikalavimai, todėl skundžiamu VRK Sprendimu jam pritaikytas rinkimų teisės apribojimas atitiko šio instituto paskirtį ir buvo proporcingas.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas VRK Sprendimas buvo priimtas tinkamai vadovaujantis aukštesnės galios teisės aktais, todėl yra teisėtas.

VI. 32. Nepagrįsti yra pareiškėjo skundo argumentai, kad teisė kandidatuoti ir būti išrinktam į Seimą yra atskiros teisės, dėl to pareiškėjui netaikytinas draudimas, neleidžiantis buvusiam Seimo nariui, kurio mandatas buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, kandidatuoti Seimo rinkimuose, nes šis draudimas nėra įtvirtintas teisės normose, įtvirtinančiose, kas gali būti renkamas Seimo nariu.

33. EŽTT yra išaiškinęs, kad Konvencijos 1 protokolo 3 straipsniu garantuojama asmens teisė kandidatuoti ir, išrinkus, būti parlamento nariu (EŽTT 2002 m. birželio 11 d. sprendimas byloje Sadak ir kiti prieš Turkiją, pareiškimų Nr. 25144/94 ir kt., 33 punktas; 1996 m. lapkričio 25 d. sprendimas byloje Ganchev v. Bulgaria, pareiškimo Nr. 28858/95).

34. Pagal Konstitucijos 59 straipsnį išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Vadinasi, Seimo nario pareigų ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Susiklosčiusi situacija (kai Seimo nario mandatas buvo panaikintas Seimo nutarimu, nuo jo priėmimo dar nėra praėję dešimt metų) yra vertinta, kaip neleidžianti vadovaujantis Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalimi, užimti Seimo nario pareigų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. R-1-602/2022, Administracinė jurisprudencija Nr. 43, 2022 m., 13 p.).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-7-442/2024 išnagrinėtas ginčas dėl atsisakymo įregistruoti P. G. Respublikos Prezidento rinkimų savarankišku politinės kampanijos dalyviu dėl tos pačios priežasties (Seimo Nutarimu panaikinus P. G. Seimo nario mandatą). Šioje byloje teismas atsisakymą registruoti savarankišku politinės kampanijos dalyviu vertino teisės kandidatuoti ir būti išrinktam kontekste ir šį atsisakymą pripažino teisėtu.

36. Taigi tiek EŽTT praktika, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje asmens teisė kandidatuoti ir, išrinkus, būti parlamento nariu (užimti pareigas) sąvokos (teisės) vertinamos kaip vieninga sąvoka. Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti teisė kandidatuoti ir, išrinkus, būti parlamento nariu taikomi visi įstatymuose nustatyti reikalavimai ir teisiniai draudimai, nors minėti dalykai ir įtvirtinti skirtingose teisės normose. Taigi tai, kad šiuo atveju draudimas, neleidžiantis buvusiam Seimo nariui, kurio mandatas buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, kandidatuoti Seimo rinkimuose, yra įtvirtintas atskiroje teisės normose, nepaneigia būtinumo jo laikytis ir taikyti konkrečiu pareiškėjo atveju.

VII. 37. Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl oficialaus išaiškinimo, susijusio su jo teise kandidatuoti į Seimo nario pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, administracinis teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, taip pat kai suabejoja, ar Lietuvos Respublikos Prezidento aktas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai. Akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą yra suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą.

38. Šiame teismo baigiamajame akte (IV dalyje) yra išdėstyta kaip keitėsi (2022 metais) teisinis reguliavimas, kuris pritaikytas pareiškėjo atveju. Minėta, kad šis reguliavimas keitėsi, atsižvelgiant į EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. priimtą sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34932/04), į EŽTT Didžiosios kolegijos 2022 m. balandžio 8 d. konsultacinę išvadą (prašymas Nr. P16-2020-002). Minėta, kad buvo koreguojama oficialioji konstitucinė doktrina. Šių pasikeitimų pagrindu, neliko įtvirtinto nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio draudimo pareiškėjui būti renkamam į parlamentą, buvo įtvirtintas draudimo terminas.

39. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl minėtų, atsižvelgiant į EŽTT praktiką pakeistų ir nagrinėjamoje byloje taikomų teisės aktų (Rinkimų kodekso 11 straipsnio 3 dalies, kurioje įgyvendinta Konstitucijos 74 straipsnis) atitikties Konstitucijai, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

40. Apibendrindama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VRK Sprendimas (jo 2.1 punktas) buvo priimtas tinkamai vadovaujantis aukštesnės galios teisės aktais, todėl yra teisėtas. Nepatenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimo 2.1 punkto panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl VRK įpareigojimo registruoti pareiškėją kandidatu į 2024 m. Seimo rinkimus. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo P. G. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan