8ddb8a7d-b408-4da6-a4cd-e66af55e46c0 · Kauno apylinkės teismas

                                                                                                               Baudžiamoji byla Nr. N1-332-720/2015                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00364-2014-7                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                                  1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.11.9.;                                                                                                                  1.2.26.2.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.7.;                                                                                                                2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.5.

                          KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 11 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, sekretoriaujant Vitai Padriezaitei, Kristinai NekroÅ¡ienei, Živilei Dervaitienei,dalyvaujant:prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamajam V. M., jo gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei, atstovui pagal įstatymÄ kaltinamojo tėvui V. M.,nukentėjusiajam B. M. jo atstovui pagal įstatymÄ J. M.,Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Martynui Kapčiui, Sigitui Å liažui, E. B.,nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Valstybinių ligonių kasų atstovui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartÄ :2014 11 17 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 7 val., per 2 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 20 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 64 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinus paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu, paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimÄ 4 mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 7 val., per 2 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 20 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir n u s t a t ė : nepilnametis kaltinamasis V.

M. 2014 m. balandžio 25 d., apie 21.30 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su E. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris nėra sulaukęs amžiaus nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, bei ikiteisminiu metu nenustatytu jaunuoliu, įžūliais veiksmais, t.y. be jokios aiÅ¡kios priežasties, E. D. smogus nukentėjusiajam nepilnamečiui B. M. vienÄ kartÄ kumščiu į pilvÄ bei 3 - 4 kartus smogus į veidÄ , po ko nukentėjusiajam B.

M. pradėjus eiti į kitÄ gatvės pusę, jis ėjo paskui nukentėjusįjį B. M., sudavė jam vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , dėl ko B. M. nukritus ant žemės, bendrai spyrė B. M. ne mažiau, kaip du kartus, padarydami nukentėjusiajam galvos sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės akies vokuose, kaktoje, odos nubrozdinimus deÅ¡inės akies apatiniame voke, deÅ¡inio antakio srityje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, tokiu bÅ«du, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, padarydami nukentėjusiajam B.

M. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Kaltinamasis V. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis 2014 m. balandžio 25 d., penktadienį, apie 21.00 val., jis išėjo iÅ¡ diskotekos, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, ir ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link autobusų stotelės. Stotelėje jis pamatė B. M., su kuriuo anksčiau mokėsi vienoje mokykloje. Stotelėje su B.

M. buvo L. C. ir dvi merginos. E. D. norėjo kažkÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti su B. M.. Stotelėje buvo daugiau žmonių. Jie priėjo prie B. M., norėdami jį sumuÅ¡ti, tiesiog buvo dideli nesutarimai. Kaltinamasis pareiÅ¡kė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad tai galėjo bÅ«ti įtarime nurodytu laiku, jis, E. D. ir jam nepažįstamas asmuo, kurio nei vardo nei pavardės jis nežino, sustojime prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos sumušė pažįstamÄ B. M.. Jie jau nuo seniau pyko ant B., o kai jį pamatė sustojime, tada ir kilo mintis jį sumuÅ¡ti, iÅ¡ anksto susitarę nebuvo. Jis nežino kodėl B. mušė jam nepažįstamas asmuo. Kai priėjo prie B., E. D. trenkė jam į pilvÄ .

B. pradėjo eiti į kitÄ kelio pusę. E. nubėgo paskui B. vis suduodamas jam smÅ«gius. Jis taip pat nubėgo paskui. Trenkė B. smÅ«gį į veidÄ , B. nukrito ant žemės. Kai B. nukrito, dar vienÄ kartÄ spyrė, kur pataikė, nežino, ir nuo gulinčio B. nuėjo. Kai spyrė B., Å¡alia buvo E., nematė kiek smÅ«gių B. sudavė E.. Jaunuolio vardu A., nepažįsta ir nepastebėjo, ar jis buvo kartu, ar sudavė smÅ«gius ir kiek. L. R. smÅ«gių B. nesudavė. B. jis atsiprašė kai buvo jį sutikęs. B. tik pasakė, kad visko bÅ«na.

Å iuo metu su Benu tik sveikinasi, nebendrauja (1 t., b. l. 90, 93). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad smurtauti prieÅ¡ nukentėjusieji stotelėje stovėję paÅ¡aliniai žmonės netrukdė, patvirtino, kad jis kumščiu smogė nukentėjusiajam vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , kai jis stovėjo, antrÄ kartÄ smogė nukentėjusiajam, kai jis buvo nukritęs, be to, pripažino, kad jis spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į kojÄ , kodėl tai padarė jis nežino.

PareiÅ¡kė, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikaltimÄ , nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės pripažįsta, tik mano, kad jis labai didelis, galėtų bÅ«ti 1 000,00 litų.  Be visiÅ¡ko kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiÅ¡kai įrodoma nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, byloje surinktais ir iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais.             Nukentėjusysis B. M. parodė, kad 2014 m. balandžio 25 d., apie 21 – 22 val., jis kartu su draugais, L.

C., G. P., G. L. ir G. G. ėjo iÅ¡ Å vento mato gimnazijos diskotekos. Jie sustojo autobusų sustojime ir laukdami autobuso sėdėjo autobusų stotelėje. Tuo metu prie jų priėjo apie 10 – 15 nepilnamečių maždaug jo amžiaus vaikinų, kurių jis nepažinojo. Vaikinai buvo nusiteikę nedraugiÅ¡kai bÅ«tent jo atžvilgiu, jis tai suprato iÅ¡ karto, kadangi jie praėjo pro arčiau jų sėdėjusius jo draugus ir ėjo link jo. Jis stojosi, tuo metu jis pajuto smÅ«gį į galvÄ . Kas smogė jis nematė, tačiau jam kumščiu į galvÄ smogė priekyje kitų ėjęs vaikinas, jis jį matė, tačiau jo veidas jam iÅ¡sitrynė.

Po smÅ«gio jis iÅ¡silaikė ant kojų, tačiau tas vaikinas vėl jam smogė, tada pasipylė kiti smÅ«giai. Atsimena, kad vienu metu aplink jį vaikinai buvo apstoję ratu. Kai jam smogė, jis paėjo į priekį ar į Å¡onÄ , mėgino iÅ¡stovėti ant kojų ir jie visi atsirado iÅ¡ kelių pusių aplink mane. Kaip jis atsidÅ«rė kitoje gatvės pusėje neatsimena, gal jis ėjo, o jie visi ėjo jam iÅ¡ paskos. Prisimena, kaip jam padėjo atsistoti kitoje pusėje gatvės, už krÅ«mų, ir sakė, kad neliesčiau veido.

Kad buvo kraujas, jis suprato, kai grįžo ir pažiūrėjo į veidrodį. Nukentėjusysis pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad 2014 04 25, apie 21.20 val. jis kartu su savo draugais G.

G., G. L., G. P. ir L. C. ėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gimnazijos diskotekos. Jie stovėjo stotelėje tarp gimnazijos ir bažnyčios ir laukė autobuso. Atėjo apie 9-12 jaunuolių. Jis ir G. jau ėjo link Panemunės palikę kitus draugus, nes jie gyveno visai netoli. Sustojime stovėjo tik kartu su draugais, kurie laukė autobuso. Pastebėjo, kad ateinantys jaunuoliai į jį Å¡nairuoja. Kai jis perėjo į kitÄ kelio pusę, jaunuoliai jį pasivijo ir tik perėjus keliÄ , pajuto smÅ«gį. Buvo pakankamai stiprus smÅ«gis į nugarÄ .

Negali pasakyti iÅ¡ rankos ar iÅ¡ kojos. Nuo smÅ«gio jis parkrito. Gulėdamas juto daug smÅ«gių. Jaunuoliai priėję prie jo smÅ«giavo jam rankomis ir kojomis pagrinde į veidÄ , daugiau neprisimena ar kur trenkė. Mėlynių niekur daugiau nebuvo tik ant veido. SmÅ«gių rankomis ir kojomis buvo virÅ¡ 20. Jaunuoliai jam smÅ«giuodami nieko nesakė. Jo draugai bandė jaunuolius raminti. Girdėjo kaip merginos Å¡aukė, kad jie baigtų. Girdėjo kaip L. Å¡aukė „kÄ Äia darot“, „apsiraminkit“, „(duomenys neskelbtini), kÄ Äia tu darai?“.

Asmenį, pravarde (duomenys neskelbtini), jis pažįsta, kadangi jis mokinasi (duomenys neskelbtini) mokykloje. T. V. M. Dar iš jam žinomų jaunuolių buvo L. R.. Kitų asmenų žino tik facebook slapyvardžius, tai „(duomenys neskelbtini).“, „(duomenys neskelbtini)“, taip pat vienas jaunuolis jam paskambinęs atsiprašė ir sakė, kad jis A. J.. A. J. jam paaiškino, kad jis jam trenkė dėl to, kad jam kažkas pasakė, jog jis skriaudžia K., tačiau A. išsiaiškino, kad K. skriaudžia ne jis, o kitas jaunuolis.

A. J. jis ir iÅ¡ matymo nepažįsta, nežino ar jis prisistatė savo vardu ir pavarde. IÅ¡ A. J. balso tono, kai jis jam skambino, jis suprato, kad yra iÅ¡sigandęs dėl atsakomybės ir jis norėjo atsipraÅ¡yti tik nuo savęs. Dėl kitų jaunuolių jis nieko nesakė. Visi jį mušę jaunuoliai yra jam matyti, jie visi gyvena netoli. Kai jis grįžo namo, jam skambino draugai G., G., L. ir pasakė, kÄ iÅ¡ jį muÅ¡usių jaunuolių pažįsta jie. Sudavę smÅ«gius ir nueidami jaunuoliai jam taip pat nieko nesakė.

Jis ir G. nuėjo pas jÄ Ä¯ namus. Ten ji jam nuvalė kraujus, jis paskambino savo tėvui J. M. ir jis atvažiavęs parvežė jį namo. Jaunuoliai jo draugams nieko nesakė, nesikoliojo. Gulėdamas ant žemės jis buvo apsvaigęs, nes jam vaizdas atsirasdavo ir vėl dingdavo. L. ir merginos buvo pribėgę prie jų. Jo draugai bandė jį ginti. Kas jam smÅ«giavo, nematė, tik juto smÅ«gius. Jaunuolis vardu (duomenys neskelbtini) galėjo jam spirti į veidÄ su koja, nes iÅ¡ kart po smÅ«gio koja į veidÄ iÅ¡girdo kaip L.

Å¡aukė „(duomenys neskelbtini) kÄ darai?” Jam buvo spirta apie 7 - 8 kartus. Tuo metu jis fizinio skausmo nejuto. Gal bÅ«t skausmo nejuto, nes buvo apsvaigęs nuo to, kai krito ant žemės. SkausmÄ pradėjo jausti tik maždaug už valandos, kai jau buvo atvažiavę policijos pareigÅ«nai. DeÅ¡ine akimi matė kaip per rÅ«kÄ (1 t., b.l. 19). Nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad nors atrodo labai keistai, tačiau jis po to karto kelis kartus sapnavo Å¡iuos įvykius, todėl jam painiojasi, kÄ jis matė, o kÄ sapnavo.

Apklausos metu jis manė, kad viskÄ atsiminė puikiai. Jei jis visai neatsimena veido, gali bÅ«ti, kad iÅ¡ tiktųjų ir buvo smÅ«gis iÅ¡ nugaros, gali bÅ«ti taip, kaip buvo parodyta ikiteisminio tyrimo metu. Å iuos savo parodymus tvirtina. Kiek jam buvo suduota smÅ«gių, neįsivaizduoja, galėjo bÅ«ti virÅ¡ 20 smÅ«gių. Jam atrodo, kad buvo suduota daugiau kaip 20 smÅ«gių, jis prisimena trumpÄ laiko intervalÄ tarp kiekvieno smÅ«gio ir žino, kad, jis gulėjo apie dvi minutes, o tie smÅ«giai buvo suduodami pastoviai, jam toks smÅ«gių skaičius atrodė.

Nurodė, kad su juo susisiekė Jasionis. Be to, jis girdėjo, kad kažkas ketina skambinti jo tėčiui ir atsipraÅ¡yti, tai ir liko tik kalbų lygyje. Parodė, kad jis kelis kartus sapnavo tÄ Ä¯vykį, jaučia, kad Å¡iek tiek su nervais darosi ne taip, kaip buvo prieÅ¡ tai. Jis patyrė fizinį skausmÄ , stresÄ , buvo sumažėjusi galimybė bendrauti su kitais asmenimis, nors gulėti ligoninėje neteko, tačiau teko gydytis. Jis lankėsi poliklinikoje pas neurologę, jam buvo iÅ¡raÅ¡yti įvairÅ«s tepalai, vaistai nuo skausmo, buvo jam buvo iÅ¡duota pažyma, kad jis negali eiti į mokyklÄ , jis kelias dienas gėrė vaistus, jam gydytoja liepė ilgai neiti iÅ¡ namų, laikytis lovos rėžimo.

Nurodė, kad jis įvykio pasekmes jaučia iki Å¡iol, jam yra nemalonu kažkur vaikščioti, galbÅ«t baimė, jis nesijaučia komfortiÅ¡kai, visuomet galvoja, kad prieÅ¡ jį vėl gali bÅ«ti smurtaujama, visuomet apsidairo aplink, bÅ«na įsitempęs. Parodė, kad jis pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 litų neturtinės žalos palaiko, praÅ¡o jį priteisti iÅ¡ kaltų asmenų.Liudytojas L. C. parodė, kad 2014 metų pavasarį, galimai balandžio mėnesį, savaitės dienos neprisimena, galimai buvo penktadienis, jis kartu su B.

M., G. G., G. L. ir G. P. ėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gimnazijoje buvusios diskotekos, laukė autobuso sustojime, kur buvo ne vieni. Po to atėjo daugiau nepilnamečių, kai kuriuos jis pažinojo, pažinojo V. M. ir kitus. V. M. mokėsi su manimi vienoje mokykloje, kiti buvo pažįstami tik iÅ¡ matymo, jų buvo apie penkiolika. Stotelėje jis stovėjo, o B. sėdėjo. Vaikinams priėjus prie jų, vienas jų, mažesnysis, vardu E., priėjo prie B. ir smogė kumščiu B. M. į pilvÄ be jokios aiÅ¡kios priežasties, niekas nieko nesakė, tiesiog priėjo ir smogė.

Tada B. atsistojo, užsidengė galvÄ ir mėgino pereiti gatvę. Gatvę jis perėjo, smÅ«giai B. buvo suduoti dar einant jam gatve. E. ėjo iÅ¡ priekio ir smogė kumščiu B. M. apie penkis kartus jam į galvÄ , kol jis pereidinėjo gatvę, o B. traukėsi. Kiti vaikinai taip pat mušė B.. B. perėjus gatvę, dar du vaikinai prisijungė ir taip pat mušė B.. Jis ėjo gatve paskui B., mėgino juos iÅ¡skirti. Gal kažkas kÄ ir pasakė, bet jis nelabai prisimena, nebuvo paaiÅ¡kinta, kodėl jie pristojo prie B..

Jis klausė jų, kodėl, o tas mažiausiasis, kuris pirmas sudavė smūgius B., atsakė, kad „šiaip“. Eidamas gatve B. nuo smūgių nenugriuvo, dar išsilaikė ant kojų, bet po to, kai daugiau žmonių jį mušė, pargriuvo. Tada jį visi apspardė ir nuėjo. Kiek galėjo būti suduota smūgių, jis nežino, kiek spardė, nežino, tai darė ne vienas asmuo. Jis pats atsitraukė dėl to, kad jo paties nesumuštų. Viso B. M. mušė trys vaikinai. Daugiausiai mušė tas mažesnysis vaikinas, vardu E., trečiasis B. mušęs asmuo buvo daug aukštesnis už visus, jis mušė mažiau, o mažiausiai mušė V.

M.. Ar V. M. mušė ir rankomis, ir kojomis, jis neprisimena, jis pats atsitraukė ir tiksliai nematė. Visi įvykiai baigėsi tuo, kad B. M. atsistojo ir kartu su G. nuėjo namo, visi išsiskirstė, o jis su merginomis liko stovėti stotelėje laukti autobuso. Liudytoja G. P. parodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, penktadienio vakare, apie 21.45 val. ji su draugais G. L., L. C., G. G. ir B. M. buvo (duomenys neskelbtini) gimnazijos diskotekoje. Po diskotekos jie visi ėjo į stotelę, laukė autobuso.

Jiems belaukiant, atėjo apie 15 paauglių, jie atėjo kaip grupė pažįstamų, ji nei vieno iÅ¡ jų nepažinojo, tik kaltinamÄ jį, vardu V., ji žinojo, tačiau jie nebendravo. Tie vaikinai buvo agresyviai nusiteikę. Juos pamatęs B. pasakė G., kad jie eina namo, norėjo atsistoti ir nueiti, tačiau vienas vaikinų priėjęs sudavė B. į pilvÄ , pradėjo Å¡aukti: „kÄ namo!“ ir pastÅ«mė B. ant stotelės, B. vėl atsisėdo. Po to B. atsisėdo ir nieko nesakė, po to jis kartu su G.

ėjo per gatvę link savo namų. Tada B. su G. nusekė trys ar penki vaikinai, jie užsipuolė B., pradėjo jį tÄ syti, sudavė jam į pilvÄ , jis suklupo krÅ«muose, po to, kai jie perėjo gatvę. B. pirmÄ kartÄ sudavė į pilvÄ kumščiu. Po smÅ«gio jis suklupo, tada jį pradėjo spardyti, spardė visi trys ar penki. Tarp tų trijų vaikinų V. nebuvo, jis buvo kažkur Å¡one, jie labai buvo iÅ¡sisklaidę. Mano, kad V. buvo stotelėje, jis stotelėje B. nesudavė. Liudytoja pareiÅ¡kė, kad tai įvyko prieÅ¡ metus, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 21.45 val. buvo penktadienis, ar gegužės ar balandžio mėnuo, ji tiksliai neprisimena. Mokykloje, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, buvo diskoteka. Diskotekoje buvo B., G.. Jie buvo išėję į Panemunę pasivaikščioti. Tai L. C., G. L., B. M., G. G.. Besivaikščiojant ji matė būrelį jaunuolių, tačiau jie juos praėjo. Vėliau, kai jie buvo sustojime, atėjo būrys vaikinų, iki 18 metų amžiaus. Jų buvo apie 10-15. Vienas buvo su mėlynu megztiniu.

Jaunuoliai jai buvo nepažįstami. Kiek žino, kažkas užsiminė, kad vienas, kuris daugiausia mušė yra iÅ¡ Žemųjų Å ančių. Jis buvo su mėlynu megztiniu. B. sėdėjo sustojime ant suolo. Jis pasakė G., kad jie eina namo ir norėjo nuo suolo atsikelti. Tada prie jo priėjo vaikinas su mėlynu megztiniu ir pastÅ«mė jį atgal ant suolo sakydamas „kÄ namo“ ir pradėdamas Å¡aukti ant B.. B. atsisėdo ir nieko nesakė. Jaunuoliai nuėjo į Å¡onÄ . Tada B. ėjo per gatvę link namų.

B. ėjo su G.. Tada bÅ«rys jaunuolių B. nusivijo. Ji matė kaip jie pradėjo B. tÄ syti už drabužių. B. tik Å¡aukė, kad jis nenori problemų. Jaunuoliai B. pargriovė į krÅ«mus ir pradėjo spardyti. B. spardė 7-8 vaikinai. Vėliau vaikinai nuo B. pasitraukė. Ji pribėgo prie B. ir paklausė ar jam viskas gerai, jis pasakė, kad gerai. Vardų ir pavardžių jaunuolių, kurie spardė, ji nežino, nėra jų mačiusi (1 t., b. l. 45). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad kai B. spardė, asmenų buvo nedaug, bet kai jį tÄ sė, jų buvo daugiau, ji nėra tikra ar kaltinamasis V. buvo tarp B. spardžiųsių vaikinų.

MuÅ¡tynės baigėsi tuo, kad, kai jie nustoto B. spardyti, jie visi nubėgo link stadiono, o B. atsikėlė. Kai užpuolę vaikinai pabėgo, jie priėjo prie B., klausė ar jam viskas gerai. Ji matė žaizdÄ B. po akimi, iÅ¡ jos bėgo kraujas. B. stovėjo, pasakė, kad jam viskas gerai. Tada atvažiavo autobusas ir jie iÅ¡važiavo namo, o B. su G. nuėjo namo.Liudytoja G. L. parodė, kad 2014 m. balandį ar gegužę, tiksliai neprisimena, ji kartu su Benu, G., G. ir L. buvo diskotekoje (duomenys neskelbtini) gimnazijoje.

Apie 21.40 val., kai diskoteka baigėsi, jie nuėjo į stotelę laukti autobuso, kuris turėjo atvažiuoti 21.45 val. Laukiant autobuso, link jų atėjo apie 10 vaikinų apie 16 metų amžiaus. Jie atėjo į stotelę, vienas iÅ¡ atėjusių priėjo prie B., ar kÄ nors sakė ji neatsimena. B. norėjo stotis, tada jį pastÅ«mė, B. pats nuėjo per gatvę, norėjo pereiti gatvę, bet tada jį užsivijo nuo 5 iki 10 vaikinų. B. ėjo per gatvę vienas, G. ėjo iÅ¡ paskos. Tiksliai negali pasakyti, ar visi vaikinai ėjo, gal ir ne visi.

Keli vaikinai pradėjo B. mušti, bet jau nebe gatvėje, o jam perėjus per gatvę. Ar jį mušė rankomis, nematė, matė, kad tikrai spardė kojomis. B. nestovėjo, jį parvertė ant žemės, jam teko apie 10 ar daugiau smūgių, dėl ko B. nukrito ant žemės. Jie pradžioje buvo stotelėje, kai pamatė, kad muša B. jie nesiartino, L. ėjo B. ginti pirmas, jie pradėjo jį ginti. B. mušimas baigėsi, kai visi išsiskirstė. B. akis buvo prakirsta, prakirsta po akim, jis labai greitai nuėjo namo.

G. jį pavijo ir klausė, ar nereikia pagalbos, kÄ jis atsakė, nežino, nes tuo metu atvažiavo autobusas ir jie įlipo į jį ir iÅ¡važiavo. Ji kaltinamÄ jį V. žinojo, ar jis mušė B., nematė, matė, kad V. ėjo su kitais vaikinais prie B., jis neliko stotelėje.Liudytoja G. G. parodė, kad 2014 m. balandžio mėnesio pabaigoje, dienos neprisimena, penktadienį, ji kartu su B. M. buvo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje diskotekoje. Kartu su jais buvo L. C., G. P. r G. L.. Po diskotekos apie 21 – 22 val. jie visi laukė autobusų stotelėje G., G. ir L. autobuso.

Jie sėdėjo ir šnekučiavosi. Tuo metu prie jų atėjo apie 10 vaikinų 14 – 17 metų amžiaus, tarp kurių buvo kaltinamasis V. M., su kuriuo ji mokėsi vienoje mokykloje. Vienas vaikinas žydra striuke priėjo prie B. M. ir paklausė: „kas tau yra?“. Jie nekreipė dėmesio ir šnekėjosi toliau, tačiau L. C. pasakė jai ir B., kad jiems geriau eiti, nes žinojo, kad tie vaikinai gali prie jų prisikabinti, matyt jis juos pažinojo. Tada ji su Benu atsisveikino su L., G. ir G., B. jau ėjo per gatvę, o ji dar kalbėjosi su G..

Tie vaikinai vijosi B., tarp jų buvo ir V. M., B. sakė jiems, kad jis nenori problemų, tačiau jie visi, tame tarpe ir V. M., suÅ¡oko ant B., jį pargriovė, pradėjo jį muÅ¡ti kumščiais ir spardyti, kažkÄ garsiai Å¡Å«kavo. L. C. pribėgo prie vaikinų, bandė atplėšti juos nuo B., sakė vaikinams, kad jie paliktų B. ramybėje, mėgino juos nuo B. atitraukti, kad jie atstotų. Kas kokius smÅ«gius sudavė ji tiksliai nematė. Tada vaikinai iÅ¡silakstė, B. gulėjo ant žemės purvinas, kruvinas, buvo praskeltas paakys prie kairio antakio, bėgo kraujas, buvo dvi žaizdos.

Ji su L. padėjo B. atsikelti, klausė, kaip jis jaučiasi. B. buvo Å¡oko bÅ«senoje, klausė, kas čia atsitiko. Tuo metu atvažiavo autobusas, L. nubėgo, įlipo į autobusÄ ir kartu su G. ir G. iÅ¡važiavo, o ji su Benu nuėjo į jos namus. Eidami jie kalbėjosi, ji klausė, kÄ jam skauda, teiravosi, kaip jis jaučiasi. Jis sakė, kad nieko tokio. Ji parsivedė B. namo, apiplovė jam dvi žaizdas, po to atvažiavo B. tėvas jo pasiimti. Ji nesuprato, kas ten atsitiko. IÅ¡ diskotekos jie išėjo linksmi, pailsėję, o tas įvykis, B. sumuÅ¡imas vieÅ¡oje vietoje jÄ sukrėtė ir Å¡okiravo.Liudytojas N. S. parodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį, dienos neatsimena, penktadienį, jis buvo Å vento Mato gimnazijos diskotekoje, o po 20 val. jis su draugėmis Paulina ir mergina, kurios neprisimena, laukė autobuso, dar stotelėje buvo moteris.

Liudytojas pareiškė, kad tai įvyko prieš metus, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad šiais metais balandžio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje buvo šokiai, buvo penktadienis, jis po šokių stovėjo stotelėje, kitoje gimnazijos pusėje.

Žino, kad tikrai buvo po 20.00 val., tiksliai koks laikas buvo, neprisimena. Jis matė kaip vyko muštynės. Mušėsi 12-16 metų amžiaus jaunuoliai. Tiksliai nepamena kiek jų buvo, gal apie 10. Matė lakstančius jaunuolius, buvo tamsu, nematė, kad kas kam suduotų smūgius. Jis matė tik, kad tamsoje kažkas grūmėsi. Nežino dėl ko jaunuoliai mušėsi. Matė V., pavardės nežino. Daugiau jaunuolių neįžiūrėjo, jie buvo su kapišonais ir buvo tamsu. Pasibaigus muštynėms, trys vaikinai priėjo prie jo ir kartu su juo stovinčių merginų.

Jie stovėjo sustojime. Jam atrodo, kad tie jaunuoliai matė, kad jis sveikinosi su B. M. ir todėl priėję paprašė, kad jis duotų jiems jo telefono numerį. Kai jaunuoliai prie jo priėjo, jis dar nežinojo, kad jie sumušė B.. Jis surado B. telefono numerį savo telefone ir davė telefonÄ jiems kalbėtis. Vaikinai paprašė, kad jis jiems duotų paskambinti savo telefonÄ . Bijodamas, kad nesumuÅ¡tų, jiems telefonÄ davė. B. skambino A. J.. Jis jo nepažįsta, tačiau jis taip prisistatė.

Buvo įsimintinas įvykis, todėl tÄ pavardę įsiminė. Su A. kartu prie jo priėjo V. ir nepažįstamas jaunuolis. A. atsiprašė B., prašė neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo. A. pakalbėjo su Benu ir jam telefono aparatÄ grÄ Å¾ino. Po to jie visi trys nuėjo. Jis pakalbėjo su sustojime buvusiais B. draugais L., G., kitų neprisimena ir iÅ¡važiavo namo. B. tÄ vakarÄ nematė. IÅ¡ jo draugų sužinojo, kad jis buvo sumuÅ¡tas. IÅ¡ muÅ¡tynėse dalyvavusių asmenų pažįsta tik V. (1 t., b. l. 39).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad vaikinas pats prisistatė A. J., iki tol jis to vaikino nepažinojo, už kÄ buvo sumuÅ¡tas B. jis nežino, matė, kaip V. M. su draugais, apie 10 vaikinų, sparčiai ėjo link B. ir jo draugų, buvusių stotelėje. Po to, kai iÅ¡ jo telefono paskambino A. J., jie dingo, o jis priėjo prie B. draugų ir paklausė, kas jam ten buvo, jie atsakė, kad B. sumuÅ¡tas. Tos muÅ¡tynės sugadino jam nuotaikÄ .                   Liudytojas L.

R. pareiÅ¡kė, kad tai įvyko prieÅ¡ metus, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad dienos neprisimena, tačiau tÄ dienÄ kai vyko muÅ¡tynės, kurių metu buvo sumuÅ¡tas B., pavardės neprisimena, jis buvo kieme.

Kiemas yra Mažoji g., kurioje vietoje jis nežino. Jis gyvena Mažojoje gatvėje, tačiau nežino koks jo namo numeris. Buto numerio taip pat nežino. Kiemas buvo to paties namo, kuriame jis gyvena. Kieme jis buvo su K., G. ir P. Jie buvo keturiese, sėdėjo ant suoliuko. Kai nesėdėjo ant suoliuko, ėjo link (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Kartu ėjo K., G. ir P.. Jie galvojo nueiti į diskotekÄ . Visi sugalvojo nueiti į diskotekÄ , todėl visi nuėjo iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės matosi mokykla.

PažiÅ«rėjęs į mokyklÄ jis pamatė, kad diskoteka baigėsi. Jis taip nusprendė, nes nebegirdėjo muzikos ir nieko nematė. Jis stovėjo prie (duomenys neskelbtini). Eidamas nuo (duomenys neskelbtini) sutiko E. ir V.. Su V. ir E. kalbėjosi apie Sambo žaidimÄ . Jo draugai K., G. ir P. kalbėjo su jais kartu. Jie nuo (duomenys neskelbtini) ėjo link sustojimo. Tai yra į prieÅ¡ingÄ pusę nei jo namo. Kodėl ten ėjo, jis nežino. Jis ėjo paskui E. ir V.. Nepamena ar E. ir V. kvietė jį eiti kartu ar ne.

Nuėjus prie stotelės jie sutiko B.. Prie stotelės ėjo jis, K., V., E., P., G.. Dar ėjo vaikinas vardu A.. Jis buvo prie (duomenys neskelbtini). Kai jis atėjo prie (duomenys neskelbtini), V. ir E. jau buvo ten. Ten jau stovėjo nepažįstamas vaikinas, vardu A.. Nematė, kad kuris nors iÅ¡ jų bÅ«tų su juo kalbėjęs. Kad jis vardu A. sužinojo iÅ¡ to, kad girdėjo kaip į jį kreipėsi kažkokios merginos, kurios buvo prie (duomenys neskelbtini). Jo vardÄ jis iÅ¡girdo netyčia. Kai jie ėjo link sustojimo tas vaikinas ėjo su jais kartu.

Jis to vaikino eiti kartu nekvietė. Nežino kodėl jo draugai sako, kad jis tÄ vaikinÄ kvietė. Jis jo tikrai nekvietė ir jis jo nepažįsta. Kažkada senai, kokie du – trys metai atgal, tarp jo ir B. buvo konfliktas facebooke, nepamena dėl ko. Jie buvo dėl to apsižodžiavę. Po Å¡io konflikto tarp jo ir B. nebuvo nei draugiÅ¡kų, nei prieÅ¡iÅ¡kų santykių. Atėjus į sustojimÄ E., V. ir A. pradėjo muÅ¡ti B.. Dėl ko jie mušė, jis nežino. J. B. nemušė (1 t., b. l. 36, 37).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad V. kelis kartus kumščiu smogė B. prie stotelės, ar jis spardė B. jis nematė. B. jiems tikrai nieko blogo nepadarė, priežasties jo muÅ¡ti nebuvo, B. mušė ir prie stotelės ir kitoje gatvės pusėje. B. nukrito ant žemės. Daugiausiai B. mušė E. ir A., V. smogė B. 2 – 3 smÅ«giai į veidÄ , pilvÄ , tiksliai neprisimena. Liudytojas G. S. parodė, kad jis 2014 m. balandžio mėnesį, apie 12 valandÄ susitiko su draugais L.

R., E. D., V. M., P. G. ir K. V.. Vėliau L. sugalvojo nueiti į Å vento mato mokyklos diskotekÄ . Jie nuėjo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ten sutiko A., kurio jis nepažinojo, ir kelias merginas, tai E. G. ir dar 3 – 4 merginas, kurių nepažinojo. Tada L. R. priėjo prie to vaikino, Vardu A., ir paprašė, kad jis padėtų, jei reikės jo pagalbos, kaip suprato – pagalbos muÅ¡tynėse.. be to, jam L. dar prie parduotuvės sakė, kad jis nori sumuÅ¡ti B., nes jie esÄ susiginčijo per „FacebookÄ â€œ.

A. padėti sutiko, kodėl L. kilo mintis sumuÅ¡ti B. jis nežino. Jiems atėjus link stotelės, prie jų atėjo L. C., pasisveikino su jais ir pasakė jiems nelįsti prie B.. E. D. pasakė, kad niekas prie jo nelys. Jiems priėjus stotelę, ten sėdėjo B., jie visi jį apstojo. B. atsistojo, pasakė, kad eina namo, tačiau prie jo priėjo E. ir smogė jam kumščiu 1 – 2 kartus į galvÄ . Po E. jam 1 – 2 kartus kumščiu smogė V., smogė jam jau ant Å¡aligatvio. Po A. smÅ«gių B. krito į krÅ«mus.

Po to, kai jis nukrito, visi trys, tai yra V., A. ir E. jį apstojo ratu ir spardė. A. ir E. spyrė po 1 – 3 kartus, V. spyrė 1, gal ir daugiau kartų. Ä® kurias kÅ«no vietas spardė jis nematė. Merginos Å¡aukė, kad prie B. nelįstų, padėti atėjo B. draugas. A. ir E. ir V. kažkÄ garsiai Å¡Å«kavo. Jis su L. perėjo gatvę, priėjo prie jų. Visi nuėjo prie kitos stotelės, kažkuris paėmė telefonÄ , paskambino B., pradėjo jo atsipraÅ¡inėti, kad mušė, atidavė telefonÄ ir jie iÅ¡siskirstė.

B. dar gulėjo ant žemės, jam buvo gaila B..             Kadangi nepilnamečio liudytojo E. D. nepavyko prisikviesti į teisamÄ jį posėdį, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad tiksliai neprisimena, atrodo, kad gegužės mėnesį, buvo vakaras, savaitės dienos neprisimena, mėnesio dienos neprisimena.

Jis su V. M. buvau diskotekoje (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Jie abu išėję iš diskotekos nuėjo link stotelės. Stotelėje sutiko B., pavardės nežino. B. buvo su draugėmis, kurių jis nepažįsta. B. ir V. apsistumdė. V. priėjo prie B. ir jį pastūmė. Kodėl pastūmė, nežino, neklausė. Paskui iš jų kažkuris kažkuriam trenkė, jis nematė ar B. V. ar V. B.. Tada jis pribėgo ir trenkė B.. Jis B. trenkė į petį ir į krūtinę. Trenkė, nes jam atrodė, kad jie susimušė.

Kodėl trenkė, nežino. Link jų ateidinėjo L. R.. L. pasisveikino su kažkokiomis merginomis, o paskui nuėjo su jais į miÅ¡kÄ . Prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos su jais buvo K., pavardės nežino, gyvena Panemunėje, gyvena netoli vienas kito. L., pavardės nežino, gyvena Panemunėje, kur mokosi nežino, jis su juo nebendrauja. KÄ jie veikė prie gimnazijos jis nežino. Ä® miÅ¡kÄ nuėjo tik jis, V. ir L.. Kai L. priėjo prie B., B. buvo kitoje kelio pusėje. B. ėjo jau tada, kai jis jam trenkė.

Jis sutrenkęs B., grįžo į stotelę. L. B. tikrai smÅ«gių nesudavė. Jis taip pat daugiau smÅ«gių nesudavė. Jis nematė ar B. buvo parkritęs ant žemės, nes į jį nežiÅ«rėjo. Kas nubėgo paskui B. į kitÄ kelio pusę jis nematė, nežiÅ«rėjo, jam neįdomu. Kai jis perėjo į kitÄ kelio pusę matė, kad B. stovėjo prie stulpo su viena mergina ir dviem vaikinais. Nepažįsta tų vaikinų, su kuriais stovėjo B.. L. ir V. į kitÄ kelio pusę bėgo kartu su juo.

Kiti su jais buvę vaikinai nuėjo link (duomenys neskelbtini) gimnazijos. MiÅ¡ke tik Å¡iaip pavaikščiojo ir nuėjo namo (1 t., b. l. 55).              Kaltinamojo V. M. atstovas pagal įstatymÄ jo tėvas V. M. nurodė, kad jis nemato nieko blogo, kad vaikinai susimuÅ¡a, taip visada buvo, tai yra normalu. Mano, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl 5000,00 litų neturtinės žalos yra per didelis, todėl su juo nesutinka.              Nukentėjusiojo B. M. atstovas pagal įstatymÄ J.

M. patvirtino, kad jis su žmona važiavo pasiimti sumušto sūnaus, vežė jį pas gydytojus, sūnus buvo gydomas, mano, kad sūnui padaryta 5000,00 litų dydžio neturtinė žala.2014 04 25 Panemunės PK gautas J. M. protokolas - pareiškimas, kuriame užfiksuota, kad J. M. pranešė, jog 2014 04 25, apie 21.30 val. Vaidoto g., netoli (duomenys neskelbtini) gimnazijos pareiškėjo nepilnametį sūnų B. M., gim. 1998 m. sumušė iš matymo pažįstami asmenys (1 t., b.l. 2).2014 04 25 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta -teritorija, esanti G.

Vaidoto g. 30, pateikta fotolentelė su nuotrauka (1 t., b.l. 15-17).2014 06 10 teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad B. M. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kaktoje, odos nubrozdinimais dešinės akies apatiniame voke, dešinio antakio srityje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 64-65).  Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . VieÅ¡Ä ja tvarka laikoma padėtis ar veikimo bÅ«das, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslÄ užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį ar svetimÄ turtÄ buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir panaÅ¡iai.

Å io nusikaltimo pagrindinis objektas yra vieÅ¡oji tvarka, kuri Å¡iuo atveju buvo pažeista tiesiogiai. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimui bÅ«dinga neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas vieÅ¡oje vietoje. Å io nusikaltimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini). Tai yra vieÅ¡a vieta, kurioje bÅ«nant, asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai – kaltinamojo įžūliu elgesiu demonstruojama nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, nukentėjusiojo B.

M. muÅ¡imas vieÅ¡oje vietoje yra vieÅ¡osios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Kaltinamasis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, nesiskaitydamas su elementariomis moralės ir elgesio normomis, be kita ko sukeldamas pavojų ir kitiems asmenims, kuo ir pasireiÅ¡kė jo chuliganiÅ¡kos paskatos. Å io nusikaltimo objektas yra vieÅ¡oji tvarka, o papildomas objektas yra asmens sveikata.IÅ¡tyrus įrodymų visetÄ ir įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, darytina iÅ¡vada, kad teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma – kaltinamojo kaltės pripažinimu, nukentėjusiojo B.

M., liudytojų L. C., L. R., N. S., G. S., G. P., G. G., G. L., E. D. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametis kaltinamasis V. M. 2014 m. balandžio 25 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su E. D., gimusiu 2000 m., kuris nėra sulaukęs amžiaus nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bei ikiteisminiu metu nenustatytu jaunuoliu, įžūliais veiksmais, t.y. be jokios aiškios priežasties, E. D. smogus nukentėjusiajam nepilnamečiui B.

M. vienÄ kartÄ kumščiu į pilvÄ bei 3 - 4 kartus smogus į veidÄ , po ko nukentėjusiajam B. M. pradėjus eiti į kitÄ gatvės pusę, jis ėjo paskui nukentėjusįjį B. M., sudavė jam vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , dėl ko B. M. nukritus ant žemės, bendrai spyrė B. M. ne mažiau, kaip du kartus, padarydami nukentėjusiajam galvos sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės akies vokuose, kaktoje, odos nubrozdinimus deÅ¡inės akies apatiniame voke, deÅ¡inio antakio srityje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, tokiu bÅ«du, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, padarydami nukentėjusiajam B.

M. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius. Civilinis ieÅ¡kinys. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.).Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 47,99 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo B.

M. gydymo, priteisimo iÅ¡ kaltinamojo. Civilinis ieÅ¡kovas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalÄ , kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su civilinio ieÅ¡kovo patirta turtine žala, civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (1 t., b.l. 121 – 123, kaltinamojo pripažįstamas, todėl tenkintinas.Nukentėjusysis B. M., atstovaujamas atstovo pagal įstatymÄ J. M., praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 5 000,00 litų neturtinės žalos.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitÄ , teismo įvertinti pinigai.

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Byloje esantys anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo pasekmes nukentėjusysis jaučia iki Å¡iol, be to, dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jis akivaizdžiai patyrė stresÄ , fizinį skausmÄ , sumažėjusiÄ galimybę bendrauti su aplinkiniais, neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimÄ . Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirba. Taigi atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, į susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-215/2010, 2K-401/2009), darytina iÅ¡vada, kad pareikÅ¡tas 5 000 litų civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobÅ«džiui nukentėjusiojo sveikatai, todėl yra mažintinas ir nukentėjusiajam priteistina 2 000 litų neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Bausmės skyrimo nuostatos.             Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis. Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

             Kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , jo kaltės forma – tiesioginė tyčia.Skirdamas V. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, nedirba, nesimoko, į tai, kad jis teisiamas antrÄ kartÄ , į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jis charakterizuojamas patenkinamai, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam įstatymo sankcijoje nustatyto dydžio bausmę – laisvės apribojimÄ , paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. nuostatomis.Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiÅ«rėti tėvui V.

M. – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ė : V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - 1 (vienus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ laisvės apribojimo laikÄ mokytis arba pradėti dirbti, bÅ«ti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 07.00 val.ir iÅ¡dirbti 60 valandų nemokamų darbų, dirbant ne mažiau, kaip po 10 valandų per mėnesį sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 ir 9 dalimis, subendrinus paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du su 2014 m. lapkričio 17 d.

Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme 4 mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., per 2 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 20 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų, paskirti galutinę bausmę – 1 (vienus) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ laisvės apribojimo laikÄ mokytis arba pradėti dirbti, bÅ«ti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 07.00 val.ir per visÄ laisvės apribojimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ V.

M., o jam neturint lėšų subsidiariai su jo atstovu pagal įstatymÄ jo tėvu V. M., 13,90 Eurų (trylika eurų ir 90 euro centų), tai yra 47,99 Lt, nusikaltimu padarytos turtinės žalos civilinio ieÅ¡kovo naudai.Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo B. M. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo, o jam neturint lėšų kardu su jo atstovu pagal įstatymÄ jo tėvu V. M., 579,24 Eurų (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis eurus ir 24 euro centus), tai yra 2 000,00 litų, nukentėjusiojo naudai.

Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. KardomÄ jÄ priemonę – nepilnamečio atidavimÄ prižiÅ«rėti jo tėvui V. M., pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.             Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                            Tatjana Butkienė