8ddb15f5-ffe5-453e-a8ee-aeb6002c3281 · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas KazakiÅ«nas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo)UAB „Mano bÅ«stas NPC“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui UAB „Mano bÅ«stas NPC“ ir nustatė: I.Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ â€“ 1 339,70 Eur, palÅ«kanas – 74,22 Eur, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2020-11-30 įvykio metu buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini). Ä®vykio metu minėtas butas ieÅ¡kovo buvo apdraustas bÅ«sto draudimu, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodamas nuostolius ir mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovas vadovavosi BÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 067. Nurodė, kad ieÅ¡kovas apskaičiavo jo apdraustam turtui padarytÄ Å¾alÄ ir iÅ¡mokėjo 1 339,70 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas pažymėjo, jog ieÅ¡kovo apdraustam turtui žala buvo padaryta dėl vandens iÅ¡siliejimo, trÅ«kus bendro naudojimo Å¡alto vandens stovui. Nurodė, kad pastato (duomenys neskelbtini), administratoriumi įvykio metu buvo paskirtas atsakovas, kuris privalėjo prižiÅ«rėti jo administruojamo pastato bendro naudojimo inžinerinę įrangÄ , organizuoti jų remontÄ , atlikti daugiabučio namo techninės priežiÅ«ros pagrindinius darbus.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

4. Atsakovas nurodė, kadieÅ¡kovas apie įvykio priežastis sprendė pagal savo darbuotojų paaiÅ¡kinimus, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamÄ inžinerinį iÅ¡silavinimÄ ir/ar turinčiais kitų specifinių žinių, įgalinčių daryti atitinkamas iÅ¡vadas. Pažymėjo, kad draudikui atliekant draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimÄ ar nustatant žalos dydį, turėjo dalyvauti atsakovo specialistai. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas tinkamai neatliko draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatė žalos dydžio.

Taigi, tinkamai neiÅ¡tyręs draudžiamojo įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė rizikÄ dėl galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡mokas iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas pateiktame ieÅ¡kinyje neįrodinėja bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Pažymėjo ir tai, jog nėra pateikta apipylimo židinio nuotraukų. Be to, atkreipė dėmesį, jog įvykio metu ieÅ¡kovo draudėjas atlikto patalpų remonto darbus, kaip matosi iÅ¡ pateiktų nuotraukų, todėl akivaizdu, jog bet kokios inžinerinės sistemos, tiek bendrosios, tiek draudėjui priklausančios asmeninės nuosavybės teise galėjo bÅ«ti kliudytos ar kitaip paveiktos.

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, atsakovas negali bÅ«ti pripažintas atsakingu už ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ , kadangi nėra visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų. PrieÅ¡ingas vertinimas pažeistų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-06-16 sprendimu ieÅ¡kinįvisiÅ¡kai patenkino. 6.Pirmosios instancijos teismasnustatė, kadbÅ«sto draudimo liudijimasserija LD Nr. 118796027, patvirtina, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2020-11-12 iki 2021-11-11 apdraudė UAB „Atominiai butai“ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kovo suraÅ¡yto 2020-12-03 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto duomenų matyti, kad 2020-11-30 įvyko draudžiamasis įvykis – vandentiekio avarija ieÅ¡kovo draudėjo apdraustamebute (duomenys neskelbtini). Akte nurodoma, kad bute trÅ«ko vienas iÅ¡ magistralinių vandentiekio vamzdžių; apžiÅ«ros metu vandens bėgimas buvo sustabdytas; aplietas visas butas.Pastato (duomenys neskelbtini), administratoriumi įvykio metu buvo paskirtas atsakovas UAB „Mano BÅ«stas NPC“. Nurodyto draudžiamojo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudėjui 1 339,70 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .Å iÄ aplinkybę patvirtina 2020-12-11 praneÅ¡imas Nr. 2526290, taip pat 2020-12-14 mokėjimo nurodymas Nr. 20015732.

Apskaičiuodamas draudimo iÅ¡mokos sumÄ , ieÅ¡kovas rėmėsi BÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 067.

7. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad atsakovas, tvirtindamas, jog tinkamai vykdė namo bendrosios dalinės nuosavybės prižiÅ«rėtojo, pareigas, nepateikė Å¡ios aplinkybės įrodymų:nėra duomenų, liudijančių, kad atsakovas bÅ«tų atlikęs vamzdyno apžiÅ«ras, duomenų, kad vamzdyno bÅ«klė kada nors bÅ«tų tikrinta, duomenų, kad vamzdyno bÅ«klė buvo pripažinta patenkinama. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, atsiliepime ginčydamas ieÅ¡kovo nurodomus argumentus dėl atsakovo netinkamo pareigų vykdymo, turėjo pateikti įrodymus, jog Å¡ias pareigas jis vykdė tinkamai.Kadangi vandens iÅ¡siliejimas įvyko dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto gedimo (trÅ«kumo), nesant kitų duomenų, nulemia pradinę iÅ¡vadÄ , kad tas bendrosios dalinės nuosavybės objektas galimai buvo netinkamai prižiÅ«rimas (CPK 185 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡ios iÅ¡vados nepaneigė, taigi, nepaneigė ir atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos buvimo.

8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius tiek padarytÄ Å¾alÄ (aktas), tiek draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ (mokėjimo pavedimo kopija). Atsakovas, keldamas abejonių dėl minėtų įrodymų patikimumo, apsiribojo deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, nenurodydamas kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų galimų trÅ«kumų. Ä®vertinęs aplinkybę, kad nėra ginčo dėl įvykio, kurio metu buvo aplietas butas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad labiau tikėtina yra, jogžala atsirado bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo apdrausto buto apliejimo.

Dėl Å¡ių aplinkybių nusprendė, kad egzistuoja visos įstatyme nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.263 straipsnis). III. Apeliacinio skundo argumentai 9. Apeliantas(atsakovas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-16 sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovoieÅ¡kinį atmesti. 10.Apeliantasnurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, dėl kokių priežasčių trÅ«ko Å¡alto vandens stovas, t. y. ar dėl nesandarumo, ar dėl itin didelio nusidėvėjo, ar vamzdis buvo mechaniÅ¡kai pažeistas, kadangi trečiasis asmuo bute vykdė remonto darbus.

Atsakovo įsitikinimu, iš ieškovo pateiktų nuotraukų nėra galimybės identifikuoti, ar nuotraukose yra užfiksuotas šalto vandens stovas, priklausantis trečiajam asmeniui ar tai yra bendrojo naudojimo objektas, negalima nustatyti vandentiekio sistemos veikimo principo (ar vamzdynas skirtas aptarnauti vien tik atsakovo poreikius), vamzdyno trūkimo vietos (prieš ar po apskaitos prietaiso). Taip pat, iš pateiktų nuotraukų neaišku, ar apskritai trūko šalto vandens stovas. Iš esmės nustatytas avarijos įvykis ir tai, kad apdraustų patalpų apliejimas įvyko, trūkus šalto vandens stovui, nes yra pateiktas turto sunaikinimo ir apgadinimas aktas, tačiau neidentifikavus stovo trūkimo vietos, nenustačius jo trūkimo priežasties nėra galimybės nuspręsti dėl atsakovo atsakomybės ribų.

Nenustačius vamzdyno trÅ«kimo vietos, teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas įrodė, kad trÅ«ko vamzdžio atÅ¡aka, kuri nėra priskiriama prie vartotojo (atsakovo) inžinerinės sistemos, nėra pagrįsta civilinėje byloje nustatytais faktiniais duomenimis bei padaryta, netinkamai aiÅ¡kinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę bei nustatančias atsakomybės ribas žalos dėl pastato inžinerinėse sistemose atsiradusių defektų padarymo atveju, pagal kurių nuostatas vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinė sistema nuo pastato bendrosios inžinerinės sistemos yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis.

11. Skunde pažymėta, kad trečiojo asmens, kaip buto savininko, atsakomybės ribos prasideda nuo Å¡alto vandens pirmo sriegio. IÅ¡ pateiktų nuotraukų vizualiai neįmanoma nustatyti Å¡alto vandens stovo trÅ«kimo vietos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti pagrįstos iÅ¡vados, kad vamzdis trÅ«ko bÅ«tent atsakovo atsakomybės ribose. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų nuotraukų, trečiajam asmeniui priklausančiame bute vanduo nebeteka. Atsakovas laikosi pozicijos, jog kadangi į atsakovÄ nebuvo kreiptasi dėl vandens visam namui užsukimo, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad trečiasis asmuo užsuko bute esančiÄ vandens sklendę.Vadinasi,trečiajam asmeniui turint galimybę užsukti vandenį savo bute, neiÅ¡tyrus visų įrodymų ir nenustačius visų aplinkybių, nepagrįsta daryti iÅ¡vadÄ , kad trÅ«ko bÅ«tent bendrojo naudojimo stovas.

Ši aplinkybė patvirtinta, jog trūko ne bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdis, o būtent trečiajam asmeniui priklausantis vamzdis.

12. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas.Pažymėjo, jog šiuo atveju tokių aplinkybių, ar buvo fiksuojami gyventojų nusiskundimai, nustatyti defektai ir pan., niekada nebuvo. Šalto vandens stovo pažeidimai ar problemos niekada nebuvo nustatyti, nebuvo gyventojų nusiskundimų nei iki įvykio, nei po jo, todėl teismas reikalavo atsakovo įrodyti aplinkybes, kurių jis įrodyti negali. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundasatmestinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir kai neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jis pripažintas atsakingu už turtui padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovo įsitikinimu, teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai įvertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jis, kaip administratorius, netinkamai vykdė savo pareigas.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK)6.1015straipsnyje nurodyta, jog draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.CK6.1015straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama, laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusįjį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2009).

Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.IeÅ¡kovaspareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK6.245 straipsnio 4 dalis,6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti apelianto neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieÅ¡kovui. Å iuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama.

16. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apeliantas tinkamai vykdė namo administratoriaus pareigas, ar jo elgesys buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, kad nekiltų žala. 17. 2020-11-30 įvykio metu buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), administratoriumi įvykio metu buvo paskirtas atsakovas, kuris privalėjo prižiÅ«rėti jo administruojamo pastato bendro naudojimo inžinerinę įrangÄ , organizuoti jų remontÄ , atlikti daugiabučio namo techninės priežiÅ«ros pagrindinius darbus.

PagalCK4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – irDNSBĮ).

Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

18. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK4.75straipsnio 1 dalis).CK4.83straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arbaCK4.84straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

19. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr.603(2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtusCK4.85straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planÄ (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiÅ«ros Å«kinį ir finansinį planÄ , kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiÅ«ros, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiÅ«ros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir iÅ¡laidas.

Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu bÅ«du jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiÅ«lymų teikimo terminÄ . Ūkinį planÄ tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiÅ«lymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 punktuose nurodytais bÅ«dais; organizuoja ir vykdo namo techninės priežiÅ«ros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas).

Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas atlikti ir pareigas vykdyti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal įvykio metu galiojusiÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr.D1-971„Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) redakcijÄ , buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai iÅ¡laikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebÅ«tų pažeisti esminiai architektÅ«ros, aplinkos, kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebÅ«tų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos.

Be to, gyvenamojo namo bÅ«klė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumÄ per visÄ ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo bÅ«ti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos bÅ«klės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiÅ«ra, jų atnaujinimu (remontu) laiku ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 punktas).

Namo administratorius, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiÅ«rÄ , privalėjovienÄ kartÄ per metustikrinti vamzdyno bÅ«klę (12.2, 38, 39, 42, 43, 51 punktai).

21. Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovas, bÅ«damas namo (duomenys neskelbtini), administratorius/techninis prižiÅ«rėtojas, yra atsakingas už namo bendruosius inžinerinius objektus, todėl atsakovas privalėjo užtikrinti tinkamÄ namo vamzdynų funkcionavimÄ .

22. Vandens išsiliejimo vieta (magistralinis vandentiekio vamzdis) nustatyta 2020-12-03 ieškovo darbuotojų surašytame turto sugadinimo, sunaikinimo akte (ieškinio priedas Nr. 3,e. b. l. 39, 40). Įrašas akte toks: „Bute trūko vienas iš magistralinių vandentiekio vamzdžių. Apžiūros metu vandens bėgimas buvo sustabdytas. Sulietas visas butas.“ Pagal Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinės (pavyzdinės) formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d.

įsakymu Nr. D1-895 (draudžiamojo įvykio metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-549 redakcija) II skirsnio lentelės „Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ pirmosios eilutės „Vandentiekio sistema“ nuostatas prie bendrųjų pastato inžinerinių sistemų priskiriami geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos).

Magistraliniai vamzdžiai pagal aprašo prasmę yra bendrųjų pastato inžinerinių sistemų dalis.

23. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (magistralinio vandentiekio vamzdžio)gedimo, bÅ«tent apeliantui atsirado pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių bÅ«tinų (galimų) priemonių tokios žalos iÅ¡vengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų bÅ«klės nuolatinį stebėjimÄ , kasmetines apžiÅ«ras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimÄ , parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus, siÅ«lė remontuoti ir pan. Tačiau apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo, kaip namo administratoriaus, tinkamÄ pareigų vykdymÄ , nepateikė (CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatas).

24. Atsakovui buvo iÅ¡siųsta ieÅ¡kovo 2020-12-25 pretenzija Nr. R0002542876 (ieÅ¡kinio priedas Nr. 6, e. b. l. 28), tačiau atsakovas nepasinaudojo pretenzijoje nurodytomis galimybėmis susipažinti su žalos tyrimo dokumentais ir pateikti savus įrodymus. IeÅ¡kovo pateiktas 2020-12-03 turto sugadinimo, sunaikinimo aktas yra raÅ¡ytinis įrodymas, suraÅ¡ytas po draudžiamojo įvykio vietos apžiÅ«ros. Norėdamas jį nuginčyti, atsakovas turėjo pateikti savo įrodymus apie draudžiamojo įvykio vietÄ ir (ar) priežastis, tačiau to nepadarė. 25.Vertinant nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad užmagistralinių vandentiekio vamzdžių funkcionavimÄ name, kurie priskirtini daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, priežiÅ«rÄ buvo atsakingas atsakovas, kaip namo administratorius.

Apeliantas nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovas savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl konstatuotina, kad bÅ«tent atsakovo neteisėti veiksmai – nepakankamas rÅ«pinimasis administruojamo daugiabučio magistraliniais vandentiekio vamzdžiais bei jų priežiÅ«ra – nulėmė žalos atsiradimÄ . Tai reiÅ¡kia, jog priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovo, kaip verslininko ir namo administratoriaus, pareiga, kurios jis nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jam tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad įvykus vandentiekio avarijai, niekas neprašė atsakovo pagalbos, užsukant vandenį ir tai, atsakovo manymu, turėtų patvirtinti, kad avarija įvyko trečiojo asmens atsakomybės ribose, nepaneigia teisingų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų apie vandentiekio avarijos vietÄ magistraliniame vandentiekio vamzdyje: vandens tiekimo užsukimo sklendė gali bÅ«ti įrengta namo gyventojams lengvai prieinamoje vietoje, atsakovas Å¡ios galimybės nenuginčijo.

26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK12straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.Ä®rodymų vertinimas pagalCPK185straipsnio nuostatas reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas, neįvertinus surinktų įrodymų, kurie turi įtakos, priimant sprendimÄ , visumos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį pakeisti ar panaikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ar argumentų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-16 sprendimas paliktinas nepakeistas.

27. Byla iÅ¡spręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-16 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Visvaldas KazakiÅ«nas