8dd84c76-d69a-41eb-bdb2-277ada3b5de2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-88-381/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00474-2013-6. Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1; 21.4.1.2; 21.4.2.8; 35.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Milašienės, sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, dalyvaujant vertėjai A.

K., ieÅ¡kovo atstovei adv. Rasai Stankauskienei, atsakovei M. M., jos atstovėms adv. Vilijai VieÅ¡Å«naitei ir Aurelijai Rutkauskaitei,žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SNORAS Development“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-202-340/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SNORAS Development“ ieÅ¡kinį atsakovei M.

M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys: notarė V. S.-M., S. A. (S. A.), uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „PANDA Insurance“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Å ioje byloje keliami teisės ir fakto klausimai dėl sandorių prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), taip pat actio Pauliana instituto taikymo (CK 6.66 straipsnis).IeÅ¡kovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „SNORAS Development“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento tarp jo ir atsakovės M.

M. 2012 m. kovo 1 d. sudarytas Pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartys) ir taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra: grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo nuosavybėn atsakovei perleistus butus (duomenys neskelbtini) ir 2/10 dalis negyvenamosios patalpos-garažo (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo administratorius nurodė, kad įmonė 2012 m. vasario 23 d. – 2012 m. kovo 1 d. sudarė deÅ¡imt savarankiÅ¡kų sandorių, tarp jų ir Sutartis, kuriais perleido jai priklausiusius nekilnojamojo turto objektus (butus ir garažus), esančius tame pačiame pastate – (duomenys neskelbtini).

Pagal visus Å¡iuos sandorius už perleistÄ turtÄ buvo atsiskaityta turto kainÄ sumokant į Kipro banke po sandorių sudarymo (2012 m. kovo 16 d.) ieÅ¡kovo atidarytÄ sÄ skaitÄ . IÅ¡ turto pardavimo gautas lėšas ieÅ¡kovas panaudojo atsiskaitymui su Panamoje registruota įmone TotalChem Trading S. A. už iÅ¡ jos įgytÄ iÅ¡ esmės neįgyvendinamÄ reikalavimo teisę į bankrutavusiÄ akcinę bendrovę (toliau – ir AB) SNORAS. Taigi Sutarčių sudarymas įmonei buvo žalingas, prieÅ¡taravo jos veiklos tikslams.

IÅ¡kart po Sutarčių sudarymo, t. y. 2012 m. kovo 9 d., siekiant užtikrinti galimÄ civilinį ieÅ¡kinį ir turto konfiskavimÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Å ių suvaržymų taikymas buvo susijęs su ieÅ¡kovo akcininko BAB banko SNORAS bankrotu. Banko sÄ skaitos Kipre atidarymas 2012 m. kovo 16 d. ir visų atsiskaitymų vykdymas per jÄ rodo, kad buvo siekiama apsunkinti ieÅ¡kovo pinigų srautų iÅ¡siaiÅ¡kinimÄ .

Atsakovė, žinodama apie BAB banko SNORAS bankrotÄ , turėjo suvokti, kad pinigų pervedimas į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ , atidarytÄ ne Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo veiklos tikslams. IeÅ¡kovas neturėjo teisės perleisti ginčo turto, nes to negalėjo daryti neturėdamas BAB banko SNORAS sutikimo: jo pateikimo bÅ«tinybė buvo numatyta ieÅ¡kovo ir BAB banko SNORAS 2008 m. kovo 21 d. sudarytos Kredito sutarties Nr. 031-03169 13.7 punkte. Toks sutikimas duotas nebuvo. Be to, Sutarčių sudarymui ieÅ¡kovas turėjo turėti valdybos pritarimÄ (Ä®statų 10 straipsnio 11 punkto 3 punktas).

Nors pritarimÄ Sutartims sudaryti valdyba buvo suteikusi 2010 m. birželio 29 d., tačiau jis galiojo tik vienerius metus (CK 2.142 straipsnis), t. y. pasibaigė iki Sutarčių pasiraÅ¡ymo dienos. Ä®gydama ginčo turtÄ atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga, kadangi ji nepasidomėjo ieÅ¡kovo finansine padėtimi, taip pat neįvertino vieÅ¡ai skelbtos informacijos apie BAB banko SNORAS bankrotÄ , jo akcininkams pareikÅ¡tus įtarimus. Apie turto pardavimÄ nebuvo skelbiama vieÅ¡ai. Tai suponuoja buvus piktavaliÅ¡kÄ atsakovės ir tuometinio ieÅ¡kovo direktoriaus trečiojo asmens S. A. susitarimÄ .

Å ios aplinkybės patvirtina esant visas sÄ lygas sandorių pripažinimui negaliojančiais dėl jų prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, juridinio asmens teisnumui bei actio Pauliana taikymui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Ä®vertinęs bylos svarstymui pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad sudarant Sutartis galiojo ieÅ¡kovo valdybos ir akcininkų 2010 m. birželio 29 d. priimti sprendimai dėl bendrovės turto dalies perleidimo (Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABÄ®) 34 straipsnis, įstatų 10 straipsnis).

Anot teismo, Å¡ie sprendimai negali bÅ«ti vertinami kaip įgaliojimų ieÅ¡kovo vadovui perleisti turtÄ suteikimas, todėl jiems netaikytinos CK 2.142 straipsnio nuostatos. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo akcininkų sprendimas pritarti ginčo turto pardavimui patvirtina, jog BAB bankas SNORAS sutiko su turto pardavimu. Nustatęs, kad Sutarčių sudarymo metu ginčo turtas buvo laisvas nuo draudimų ir apribojimų, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Kredito sutartis pažeista nebuvo. Be to, Å¡ios sutarties sÄ lygos atsakovei negalėjo bÅ«ti žinomos, juolab, kad ieÅ¡kovo teisnumas ir sandorių neprieÅ¡taravimas ieÅ¡kovo steigimo dokumentams buvo patikrintas ir patvirtintas notaro.

Ä®rodymų, kad Kredito sutarties turinys buvo iÅ¡vieÅ¡intas, nepateikta. AnalogiÅ¡kai teismas vertino ir ieÅ¡kovo laikinÄ nuosavybės teisių ribojimo taikymo aplinkybę, akcentuodamas, kad prokuratÅ«ros darbuotojų ketinimai taikyti Å¡iuos apribojimus Sutarčių pasiraÅ¡ymo metu nebuvo iÅ¡vieÅ¡inti. Teismas pabrėžė, kad ieÅ¡kovas neginčija Sutarčių ekonominio nenaudingumo. Kadangi turtas atsakovei buvo perleistas už kainÄ , daugiau nei du kartus didesnę, nei buvo rinkos vertė, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai įrodinėja įmonės turto sumažėjimo bei atsiskaitymo su kreditoriais apsunkinimo faktus.

Teismo nuomone, turto kainos sumokėjimas į užsienyje esančiÄ banko sÄ skaitÄ savaime neįrodo ieÅ¡kovo bei jo kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei. Pinigai iÅ¡ užsienyje esančios banko sÄ skaitos galėjo bÅ«ti ieÅ¡kovo nukreiptos kreditorių interesų tenkinimo tikslams. Realiai ieÅ¡kovo lėšos sumažėjo ir kreditoriai neteko galimybes nukreipti savo reikalavimus į bendrovės lėšas, gautas už parduotÄ turtÄ , po to, kai bendrovė reikalavimų perleidimo sutartimis perdavė gautas už turtÄ lėšas Panamos valstybėje registruotai įmonei TotalChem Trading S.A., kuri mainais įsigijo reikalavimo teisę į BAB bankas SNORAS.

Teismas pažymėjo, kad Å¡ių sandorių ieÅ¡kovas byloje neginčija, jų atitikimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei neanalizuoja. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė argumentų, kad atsakovei pinigų pervedimo į užsienio banko sÄ skaitÄ metu bÅ«tų buvę žinoma apie ieÅ¡kovo ketinimus vėliau pervesti pinigus iÅ¡ užsienio banko sÄ skaitos bendrovei TotalChem Trading S.A. ir ginčijamais sandoriais pažeisti ieÅ¡kovo kreditorių interesus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas BUAB „SNORAS Development“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovės jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl Sutarčių prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , vertindamas, ar Sutartys neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, teismas turėjo analizuoti ne tik turtÄ Ä¯sigijusios Å¡alies sÄ Å¾iningumÄ , bet ir jų teisingumÄ , moralumÄ , tikslus bei padarinius atskirų asmenų bei visos visuomenės atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

M. stomatologijos klinika v. UAB „Ratio“, A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2006; 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. N. v. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-384/2009). Teismas CK 1.81 straipsnio nuostatų taikymÄ apribojo tik formaliu atsakovės elgesio įvertinimu. Nustatant Sutarčių neteisėtumÄ , pakanka nustatyti nors vienos sandorio Å¡alies kryptingÄ ir neteisėtÄ tikslÄ , prieÅ¡taraujantį geros moralės supratimui ir vieÅ¡ajai tvarkai.

Ä®rodymų, kad Sutarčių Å¡alių nesÄ Å¾iningas elgesys pažeidžia minimalius teisingumo ir padorumo suvokimus, byloje pakanka. Byloje įrodyta, kad bendrovė skubėjo sudaryti ginčijamus sandorius, o pagal juos gautas pajamas siekė nuslėpti. 1.1. Teismas be pagrindo atmetė apelianto argumentus, kad įmonės valdybos 2010 m. birželio 29 d. sprendimas pritarti parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), savo turiniu atitinka CK 2.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Ä¯galiojimo apibrėžtį.

IÅ¡ valdybos posėdžio protokolo matyti, kad valdyba nutarė parduoti bendrovei priklausančius butus ir kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ne mažesnėmis, nei protokole nurodytomis kainomis. Taip pat valdyba nutarė įgalioti bendrovės vadovÄ â€“ generalinį direktorių S. A., o pastarajam nesant Lietuvoje – direktorių A. G., atstovauti bendrovę ir veikti visais klausimais, susijusiais su nurodyto kilnojamojo turto pardavimu, su teise derėtis dėl atitinkamų sutarčių sÄ lygų, pasiraÅ¡yti Å¡ias sutartis su pirkėjais.

Kadangi vienas iÅ¡ valdybos priimtų sprendimų yra įgalioti bendrovės vadovÄ atstovauti parduodant jos turtÄ , Å¡is antrasis valdybos sprendimas yra įgaliojimas (CK 2.137 straipsnio 1 dalis). Kai terminas įgaliojime nenurodytas, įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo (CK 2.142 straipsnis) ir sandorių sudarymo metu buvo pasibaigęs. Laikantis pozicijos, kad valdybos sprendimas yra galiojantis, bÅ«tų pripažįstama, jog jo galiojimas nėra apribotas laike. Taip pat toks požiÅ«ris reikÅ¡tų, kad pasikeitus aplinkybėms ir iÅ¡nykus suinteresuotumui parduoti turtÄ , bÅ«tų reikalinga įgaliojimo panaikinimo procedÅ«ra.

FaktÄ , kad turto pardavimas neatitiko apelianto valdybos narių valios, patvirtina M. V. ir V. M. kreipimasis į apelianto generalinį direktorių ir vyriausiÄ jį buhalterį. Netinkamu minėtÄ valdybos įgaliojimÄ Sutarčių sudarymui laikė ir įmonės direktorius A. G.. 1.2. ProkÅ«rorų taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ teismas turėjo vertinti ne kaip pavienį faktÄ , bet faktų visumoje. Žinodami apie apelianto akcininkui BAB bankui SNORAS iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ , apelianto valdymo organai privalėjo žinoti, kad yra pradėtas ikiteiminis tyrimas dėl BAB banko SNORAS akcininkų, vadovų veiksmų ir jis gali turėti įtakos apelianto teisėms bei pareigoms.

Tokį vertinimÄ suponuoja A. G. atsiliepime dėstomos aplinkybės, kad paskelbus BAB banko SNORAS nacionalizacijÄ , apelianto generalinis direktorius S. A. nurodė skubiai rengtis ginčo turto pardavimui. 1.3. IÅ¡vadÄ , kad atsiskaitomosios banko sÄ skaitos nenurodydamas Sutartyse bei jų punktai dėl pinigų pervedimo į užsienyje esančiÄ apelianto banko sÄ skaitÄ neįrodo Sutarčių prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei, teismas padarė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.

SÄ skaita, į kuriÄ buvo nurodyta pervesti atsakovei pinigus, atidaryta tik 2012 m. kovo 16 d., t. y. jau po Sutarčių sudarymo bei kito apelianto turto areÅ¡to. Tokie veiksmai rodo siekį nuslėpti piniginių lėšų srautus bei apsunkinti jų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ .

2. Dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Atsakovės elgesys neatitiko bonus pater familias elgesio standarto: ji negalėjo nežinoti apie BAB banko SNORAS vadovams ir akcininkams pareikÅ¡tus įtarimus; nėra žinoma, kaip atsakovė sužinojo apie perleidžiamÄ turtÄ (visi butai, esantys (duomenys neskelbtini), perleisti Rusijos Federacijos piliečiams); disponavimas didelėmis pinigų sumomis rodo jÄ turint patirties ir rinkos subtilybių iÅ¡manymÄ . Atsakovės disponavimas tokio masto lėšomis rodo, kad ji turėjo patirties rinkoje, todėl jos veiksmai vertintini pagal aukÅ¡tesnius standartus.

Paisydama minimalių visiems suvokiamų teisingumo normų bei visuomenės interesų, priešingai nei nurodė teismas, atsakovė turėjo ir galėjo suvokti, kad Sutartimis siekiama išvengti apelianto įsipareigojimų kreditoriams vykdymo ir gaunamų lėšų nuslėpimo. Ši aplinkybė, be kita ko, patvirtina apelianto teisę ginčyti sudarytus sandorius remiantis ne tik CK 1.81, bet ir CK 1.82, 6.66 straipsniais.

3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Teismas pažeidė pareigÄ pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo bei įvertinti juos sistemiÅ¡kai. Jis neįvertino A. G. atsiliepime į apelianto bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytų aplinkybių, taip pat apelianto valdybos narių M. V. ir V. M. 2012 m. gegužės 14 d. praÅ¡ymo turinio. Be to, teismas, įvertinus ginčo pobÅ«dį (ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ginant bankrutavusios įmonės kreditorių interesus), turėjo bÅ«ti aktyvus ir siÅ«lyti Å¡alims pateikti trÅ«kstamus įrodymus.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė M. M. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iÅ¡ apelianto jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsikirsdama į apelianto argumentus, atsakovė teigia, kad CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu sandorį siekianti nuginčyti Å¡alis turi įrodyti, jog sandoris yra draudžiamas įstatymo ir abi jo Å¡alys tikslingai siekė neleistinų bei teisei prieÅ¡ingų tikslų. Byloje surinkti įrodymai paneigia bet kokius įtarimus dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo:

Sutarčių teisėtumÄ patvirtino notarė, o įsigytas nekilnojamasis turtas yra gyvenamosios paskirties. Be to, Sutarčių kaina atitiko jų sudarymo metu buvusiÄ turto rinkos kainÄ ir netgi jÄ virÅ¡ijo. Atsakovei negali bÅ«ti perkeliamos paties apelianto neteisėtos veiklos, apie kuriÄ ji negalėjo žinoti ir jos kontroliuoti, pasekmės. Juridinio asmens valdymo organų sprendimai galioja tol, kol nėra panaikinami ar įstatymų nustatyta tvarka pripažįstami negaliojančiais. Ne iÅ¡imtis ir apelianto aptariamas jo valdybos pritarimas.

Taigi teismas pagrįstai sprendė, kad Sutartys pasiraÅ¡ytos esant teisėtam ir galiojančiam apelianto valdybos pritarimui. Abejonių dėl jo galiojimo nekilo ir Sutartis tvirtinusiai notarei. Svarbu tai, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė galėjo žinoti ar žinojo apie galimÄ Sutarčių prieÅ¡taravimÄ ieÅ¡kovo veiklos tikslams, t. y. nepateikta įrodymų, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga. Atsakovė neturėjo jokių priežasčių manyti esant kokių nors aplinkybių, kuros galėtų daryti Sutartis neteisėtomis ar negalimomis sudaryti ar įvykdyti.

Kadangi ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbiami, nei apeliantas, nei atsakovė, sudarydami Sutartis, objektyviai negalėjo žinoti apie bÅ«simÄ prokuratÅ«ros sprendimÄ dėl apelianto nuosavybės teisių laikino apribojimo. Atlikdama mokėjimÄ Ä¯ apelianto banko sÄ skaitÄ , atidarytÄ Kipro banke, atsakovė tik vykdė tiesioginius apelianto nurodymus. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo notarė V. S.-M. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Atsikirsdama į apelianto argumentus, notarė teigia, kad A.

G. apklausimas yra netikslingas, nes jis yra konfliktinėje situacijoje su buvusia apelianto administracija, todėl jis suinteresuotas duoti šališkus parodymus. Bylos stabdymas yra netikslingas, nes ikiteisminio tyrimo eigoje priimti procesiniai sprendimai neturi prejudicinės galios. Prieš tvirtinant Sutartis notarine tvarka, buvo įsitikinta, ar jie neprieštarauja teisės aktams, ar apelianto valdybos nutarimas yra galiojantis. Apelianto akcininkui iškelta bankroto byla neturėjo reikšmės apelianto teisei disponuoti savo turtu ir ji buvo apribota tik po Sutarčių sudarymo.

Tai, kad lėšos už ginčo turtÄ buvo pervestos į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ , esančiÄ Kipro banke, nepažeidė nei apelianto interesų, nei įstatymų reikalavimų. Tiek apelianto, tiek jo kreditorių interesus pažeidė ne turto pardavimas, o už turtÄ gautų pinigų panaudojimas, kurio notarė nebegalėjo kontroliuoti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinio proceso tikslas – nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktine ir teisine prasme, tačiau ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ naujo. Å io apeliacinio proceso nagrinėjimo ribas sudaro apeliaciniame skunde iÅ¡kelti teisės ir fakto klausimai, susiję su tuo, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai sprendė, kad Sutartys neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), apelianto teisnumui (CK 1.82 straipsnio 1 dalis) bei nėra visų bÅ«tinųjų sÄ lygų actio Pauliana instituto taikymui (CK 6.66 straipsnis).

Taigi byloje yra kilusi sandorių negaliojimo instituto normų aiÅ¡kinimo ir taikymo taikymo problema. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad sandorių negaliojimo instituto tikslas – apsaugoti nukentėjusiÄ sandorio Å¡alį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumÄ , teisingumÄ , sÄ Å¾iningumÄ ir protingumÄ , kartu iÅ¡saugoti ir civilinių teisinių santykių stabilumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „ Init“ prieÅ¡ UAB „Parabolė“, bylos Nr. 3K-3-905/2000; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje bendra Lietuvos–JAV įmonė UAB „ Sanitex“ prieÅ¡ UAB „Šalvis“, bylos Nr. 3K-3-501/2007).

CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi bÅ«ti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir iÅ¡reikÅ¡ti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ bei turi bÅ«ti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka.

Teisių, sudarant sandorius, įgyvendinimas pažeidžiant teisės principus, imperatyvias įstatymų nuostatas gali bÅ«ti pagrindas konstatuoti konkretaus subjekto veiksmų neteisėtumÄ . Nors civilinių teisių įgyvendinimas, pareigų vykdymas ir pagrįstas asmenų autonomija, tačiau visi civiliniai santykiai turi bÅ«ti tvarkomi veikiant pagal teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepažeidžiant subjektų lygiateisiÅ¡kumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitų principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

Jeigu Å¡ių imperatyvų yra nesilaikoma, dėl to kylančios teisinės pasekmės paÅ¡alinamos taikant sandorių negaliojimo institutÄ (CK IV skyrius). Å ioje byloje pareikÅ¡tais reikalavimais apeliantas siekia panaikinti Sutartimis sukurtus teisinius padarinius, t. y. grÄ Å¾inti jam nuosavybės teisę į parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (CK 1.138 straipsnis). Apelianto manymu, Sutarčių sudarymo aplinkybės, nurodomos kaip ieÅ¡kinio faktinis pagrindas, patvirtina, kad jas sudarant buvo pažeistas įmonės teisnumas, jos kreditorių interesai bei vieÅ¡oji tvarka ir gera moralė.

Vadinasi, sandorių negaliojimas grindžiamas tiek jų turinio (sÄ lygų) neteisėtumo, tiek subjektų statuso aspektais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog tarp Å¡alių susiklostęs teisinis santykis gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu ne pagal vienÄ , o kelias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prieÅ¡ K.

S., V. S., bylos Nr. 3K-3-279/2012). Sprendžiant, ar egzistuoja teisiniai sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindai, reikia aiÅ¡kintis sandorio teisinę prigimtį, paskirtį ir juo sukuriamų civilinių teisių bei pareigų pobÅ«dį, taip pat sandorio sudarymo aplinkybes. Tik visapusis ir iÅ¡samus faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas bei nustatymas įgalina teismÄ atlikti apibrėžtų teisinių santykių kvalifikacijÄ , t. y. nustatytiems byloje faktams parinkti ir pritaikyti tinkamas teisės normas.

Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia teisėjų kolegija apibrėžia esmines byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su viso apeliantui priklausiusio turto, esančio (duomenys neskelbtini), o ne tik su Sutarčių objektu buvusio turto, pardavimu. Pastarųjų faktinių aplinkybių, nagrinėjant Å¡ioje byloje apelianto pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , negalima ignoruoti dėl jų aiÅ¡kių sÄ sajų su įrodinėjimo dalykÄ sudarančių juridinių faktų visetu. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl ginčijamų sandorių prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms, todėl sandorių teisėtumas Å¡iuo pagrindu nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, iÅ¡skyrus jeigu apeliacinės instancijos teisme ex officio bÅ«tų nustatytas pagrindas konstatuoti niekinio sandorio faktÄ .

Dėl apeliantui priklausiusio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorių sudarymo ir vykdymo esminių aplinkybių Byloje nustatyta, kad apeliantui Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Iki bankroto bylos iškėlimo apelianto pagrindinė ūkinė veikla buvo nekilnojamojo turto veiklos vystymas: rekonstrukcija, statyba, realizavimas ir kt. (Įstatų 2 straipsnio 2 dalis (I b. t., l. 55). Vienas iš apelianto vystytų nekilnojamojo turto projektų buvo butų ir kitų patalpų įrengimas įmonei priklausančiuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Ä®gyvendinus pastarÄ jį projektÄ , apelianto valdyba 2010 m. birželio 29 d. vykusiame posėdyje nutarė parduoti įmonei priklausančius nekilnojamuosius daiktus (16 butų, 21 parkavimo vietÄ ir 2 komercines patalpas) bei nustatė minimalias turto pardavimo kainas (II b. t., l. 68–69). Å iam valdybos nutarimui tÄ pačiÄ dienÄ pritarė apelianto akcininkai, t. y. BAB bankas SNORAS ir Plazmexon Investments Limited (II b. t., l. 70). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir remiantis apelianto pateiktais įrodymais po valdybos sprendimo priėmimo iki 2012 m. vasario 23 d. buvo parduoti tik du butai: pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos 2010 m. rugpjūčio 11 d. ir 2010 m. spalio 14 d. (III b. t., l. 148–189).

Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas su savo akcininku BAB banku SNORAS iki aptarto valdybos sprendimo priėmimo buvo sudaręs ne vienÄ kredito sutartį. IÅ¡ įmonių 2009 m. liepos 1 d. pasiraÅ¡yto Papildomo susitarimo Nr. 2 sÄ lygų aiÅ¡ku, kad apelianto konsoliduota skola sudarė 78 803 848,27 Lt (III b. t., l. 23–24). Apeliantui suteikto kredito grÄ Å¾inimo terminai buvo pratęsinėjami, o 2011 m. spalio 28 d. pasiraÅ¡ytu Papildomu susitarimu Nr. 6 apeliantui buvo suteikta papildoma paskola, padidinant kredito limitÄ iki 15 285 220 Eur (III b. t., l. 27–45).

Å iuo susitarimu, be kita ko, buvo sutarta, kad apeliantui suteikto kredito grÄ Å¾inimas turi bÅ«ti užtikrintas 15 nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka. Remiantis apelianto paaiÅ¡kinimais, nurodyto turto hipotekos sandoriai nebuvo sudaryti dėl ABÄ® 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto draudimo (III b. t., l. 9). Galutinis apeliantui suteikto kredito grÄ Å¾inimo terminas buvo 2012 m. birželio 30 d. (III b. t., l. 29). Savo įsipareigojimų BAB bankui SNORAS apeliantas neįvykdė:

įmonės bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas patvirtino 68 387 801,91 Lt banko reikalavimÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kitų apelianto kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo patenkinti iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sudaro 4 633 748,55 Lt (73 021 550,46 Lt – 68 387 801,91 Lt). Å ių faktinių aplinkybių kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal 2011 m. gruodžio 31 d. duomenis apelianto turimo turto vertė finansinių metų pabaigoje buvo 48 492 938 Lt.

Taigi apelianto turimo turto ir įsipareigojimų balansas 2012 m. pradžioje buvo neigiamas, o įmonės bÅ«klė atitiko faktinę nemokumo bÅ«senÄ . 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimÄ Nr. 03-186 „Dėl akcinės bendrovės banko SNORAS veiklos apribojimo (moratoriumo)“, kuriuo nutarė iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti banko veiklos apribojimÄ (moratoriumÄ ) ir paskirti laikinÄ jį administratorių. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi BAB bankui SNORAS buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Liudytojas A. G., dirbęs apelianto direktoriumi bei dalyvavęs įmonės valdyme kaip jos akcininko Plazmexon Investments Limited įgaliotinis, parodė, kad iškart po BAB banko SNORAS nacionalizacijos apelianto generalinis direktorius S. A. nurodė įmonės darbuotojams ruoštis skubiam turto pardavimui (II b. t., l. 181–182). Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2012 m. vasario 23 d. ir 2012 m. kovo 1 d. sudarytais sandoriais apeliantas pardavė 13 nekilnojamųjų objektų (butų ir komercinių patalpų), esančių (duomenys neskelbtini).

Visi objektai parduoti Rusijos Federacijos piliečiams. Jie, įskaitant atsakovę, už įgytÄ turtÄ su apeliantu atsiskaitė lėšas pervesdami į 2012 m. kovo 16 d. apelianto banko OJSC „Promsvyazbank“ Kipro skyriuje atidarytÄ sÄ skaitÄ (II b. t., l. 128–131). Å i sÄ skaita apelianto buhalterinėje apskaitoje registruota nebuvo. Dėl tokios atsiskaitymo tvarkos nagrinėjamo ginčo fone pastebėtina, kad Sutartyse Å¡alys aptarė, jog atsakovė už perkamÄ turtÄ atsiskaitys per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarčių pasiraÅ¡ymo dienos pervesdama turto kainÄ Ä¯ apelianto nurodytÄ sÄ skaitÄ (Sutarčių 2 punktas).

Apelianto generalinis direktorius S. A. 2012 m. kovo 16 d. praneÅ¡ime nurodė atsakovei pinigus už turtÄ pervesti į pirmiau minėtÄ Ä¯monės sÄ skaitÄ , atidarytÄ Kipre (II b. t., l. 26). Atsakovei 2012 m. balandžio 12 d. atlikus 695 000 Eur dydžio mokėjimÄ , apeliantas 2012 m. balandžio 13 d. iÅ¡davė pakvitavimus, kuriais patvirtino atsakovės prievolės atsiskaityti įvykdymÄ (II b. t., 13–14, 24–25). Nurodyti dokumentai į įmonės buhalterinę apskaitÄ taip pat nebuvo įtraukti.

Už turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į apelianto banko sÄ skaitÄ OJSC „Promsvyazbank“ Kipro skyriuje pervestos lėšos dalimis nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2012 m. balandžio 18 d. buvo pervestos TotalChem Tranding S. A. – įmonei, registruotai Panamos Respublikoje (II b. t., l. 138–139). Tokiu bÅ«du apeliantas įvykdė savo įsipareigojimus pagal su TotalChem Tranding S. A. 2012 m. kovo 8 d. ir 2012 m. kovo 15 d. sudarytas Reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartis (II b. t., l. 109–113, 119–124).

Å iomis sutartimis apeliantas už iÅ¡ turto pardavimo gautomis lėšomis iÅ¡ TotalChem Tranding S. A. įgijo 3 975 945,83 Eur dydžio reikalavimo teisę į BAB bankÄ SNORAS. TotalChem Tranding S. A. veikla įmonės akcininkų sprendimu nutraukta 2013 m. rugpjūčio 21 d. (II b. t., l. 138)Teisėjų kolegija bylai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių klausimu taip pat atkreipia dėmesį, kad iki nurodytų sandorių sudarymo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį dėl BAB banko SNORAS vadovų ir akcininkų nusikalstamų veikų.

Ä®tarimai pareikÅ¡ti BAB banko SNORAS stebėtojų tarybos pirmininkui V. A. ir valdybos pirmininkui R. B. (I b. t., l. 140–145). Užtikrinant galimÄ civilinį ieÅ¡kinį ir / ar turto konfiskavimÄ prieÅ¡ apeliantÄ 2012 m. kovo 9 d. buvo taikyta procesinė prievartos priemonė: laikinas viso įmonei priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių apribojimas (BPK 151 straipsnis). Tokios priemonės taikymo poreikį prokuroras motyvavo siekiu užtikrinti, kad įtariamieji per tikėtinai jų kontroliuojamas Plazmexon Investments Limited ir Jubilee financial products LLP – apelianto akcininkes, nelemtų apelianto priimamų sprendimų dėl disponavimo įmonės turtu.

Dėl sandorių Å¡alių sÄ Å¾iningumo Kaip minėta, apeliantas byloje įrodinėja, kad Sutartys prieÅ¡tarauja ne tik vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), bet ir įmonės teisnumui (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Be to, apeliantas jo teisių gynimui praÅ¡o taikyti ir actio Pauliana institutÄ (CK 6.66 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.66 straipsnį 1 dalį, kitos atlygintino sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas taip pat yra privaloma sÄ lyga sandorio panaikinimui taikant actio Pauliana institutÄ . Taigi Sutarčių nuginčijimui pagal įvardytÄ negaliojimo pagrindÄ esminę reikÅ¡mę turi atsakovės veiksmų įvertinimas sÄ Å¾iningumo aspektu. Nagrinėjamu atveju jis reikÅ¡mingas dar ir dėl to, kad apeliantas Å¡alis į pradinę padėtį, buvusiÄ iki Sutarčių pasiraÅ¡ymo, praÅ¡o grÄ Å¾inti taikant ne dviÅ¡alę, bet vienaÅ¡alę restitucijÄ , kaip tai numatyta CK 1.81 straipsnio 2 dalyje.

Tokio teisių gynimo bÅ«do taikymas yra siejamas su abiejų sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumu, t. y. žinojimu, kad sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. Todėl pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principÄ (lot. affirmanti incumbit probatio), atsakovės nesÄ Å¾iningumo fakto pagrindimo pareiga teko apeliantui. IÅ¡tyręs apelianto bylos svarstymui pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas neįrodė atsakovės nesÄ Å¾iningumo.

Apeliantas teigia, kad teismas klaidingai kvalifikavo atsakovės veiksmus, neatsižvelgė į Sutarčių pasiraÅ¡ymo bei vykdymo aplinkybių visumÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai iÅ¡plėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė prieÅ¡ UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ prieÅ¡ A.

B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ prieÅ¡ G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Joje ne kartÄ iÅ¡skirta, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įrodymų pakankamumo taisyklė nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo.

IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.             SÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus. SÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ prieÅ¡ AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010).             Pagal bylos medžiagÄ nėra jokių abejonių, kad sudarydamas Sutartis apelianto generalinis direktorius S. A. veikė nesÄ Å¾iningai, vedinas neteisėtų tikslų: perleisti įmonės turtÄ tokiu bÅ«du, kuris leistų iÅ¡vengti prievolių įvykdymo įmonės kreditoriams.

TÄ betarpiÅ¡kai patvirtina visetas byloje nustatytų faktų. Pirmiausia, visi apeliantui priklausiusio turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo sandoriai, į kurių tarpÄ patenka ir Sutartys, sudaryti per kelias dienas, kai iki tol įmonei buvo pavykę realizuoti tik du butus. Nedelsiant po pirkimo–pardavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo, be kita ko, nuosavybės teisių į turtÄ perleidimo, apeliantui taikyta laikino nuosavybės teisių apribojimo priemonė. Nors ikiteisminio tyrimo pareigų atliekamų tyrimo veiksmų eigos prognozavimas objektyviai sudėtingas, tačiau akivaizdu, kad apelianto valdymo organams buvo žinoma apie jo pagrindiniam akcininkui BAB bankui SNORAS iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ ir apie jo vadovams, akcininkams pareikÅ¡tus įtarimus nusikalstamų veikų padarymu.

Tokių aplinkybių fonas implikuoja, kad apelianto valdymo organai turėjo numanyti, jog įmonės, itin glaudžiai susijusios su nurodytais asmenimis, turtas gali bÅ«ti areÅ¡tuotas. KryptingÄ ir sÄ moningÄ rengimÄ si turto perleidimui patvirtina tiek tokio kiekio sandorių sudarymas per trumpÄ laikÄ , tiek juose apibrėžta atsiskaitymo už perkamÄ turtÄ tvarka. Pagal jÄ , turto kainÄ pirkėjai turėjo sumokėti į apelianto po sutarčių pasiraÅ¡ymo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ . Kita vertus, 2010 metais sudarytose nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyse tiesiogiai buvo numatyta, kad pirkėjas lėšas už perkamÄ turtÄ turi pervesti pardavėjÄ kredituojančiam bankui – Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui (III b. t., l. 153, 173).

Byloje nustatyta, kad banko sÄ skaita, skirta atsiskaitymams už ginčo turtÄ , apelianto vardu buvo atidaryta Kipre veikiančiame banke po to, kai prieÅ¡ apeliantÄ buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių ribojimas. Taip pat minėta, kad Å¡i sÄ skaita į apelianto buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukta nebuvo. Organizuojant tokį atsiskaitymo modelį buvo apsunkintas ne tik apelianto atliktų Å«kinių operacijų nustatymas, bet ir sudarytos faktinės prielaidos nevaržomam įmonės lėšų panaudojimui bei Lietuvoje įmonei taikytų suvaržymų iÅ¡vengimui.

Konkretaus rezultato siekimÄ , t. y. apeliantui priklausiusio turto neteisėto perleidimo, rodo tranzitinis Kipre atidarytos apelianto banko sÄ skaitos pobÅ«dis: į jÄ atsiskaitant už turtÄ pervestos lėšos nedelsiant panaudotos atsiskaitant su TotalChem Tranding S. A. už iÅ¡ esmės bevertę reikalavimo teisę į BAB bankÄ SNORAS. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės dalyvavimas aptartoje civilinės teisės požiÅ«riu neteisėtoje koordinuotų veiksmų schemoje pagal byloje surinktus įrodymus negalėjo bÅ«ti atsitiktinis ar pagrįstas tik apelianto generalinio direktoriaus S. A. piktnaudžiavimu atsakovės jam suteiktu pasitikėjimu.

             Byloje apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad po BAB banko SNORAS veiklos sustabdymo apelianto generalinis direktorius S. A. nurodė rengtis įmonės turto perleidimui. Jis taip pat parodė, kad apelianto vystytas nekilnojamojo turto projektas, esantis (duomenys neskelbtini), išsiskyrė tuo, jog buvo taikoma turto pirkėjų atranka, o turto pardavimo kainos buvo nustatytos apie 30 procentų didesnės, nei reali jo rinkos vertė. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojo A. G. parodymai nuoseklūs, jie neprieštarauja faktiniams duomenims, nustatytiems remiantis kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo notarė V. S.-Malcienė iÅ¡sako abejones dėl Å¡io liudytojo suinteresuotumo duoti bylos Å¡alims nepalankius parodymus. A. G. išėjimo iÅ¡ darbo pas apeliantÄ aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nerodo, kad jis bÅ«tų suinteresuotas konkrečia nagrinėjamos bylos baigtimi. Dėl Å¡ių abejonių pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali bÅ«ti suinteresuotas duoti vienai Å¡aliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytojÄ , jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų Å¡altinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G.

K., R. K. K. prieÅ¡ A. P., bylos Nr. 3K-3-365/2014, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Dėl liudytojo A. G. pateiktų paaiÅ¡kinimų įrodomosios vertės teisėjų kolegija sprendžia, kad jais nesivadovauti byloje nėra pagrindo, be to, atsakovė juos paneigiančių įrodymų neteikė.              Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė parodė, kad yra Rusijos Federacijoje veikiančios įmonės direktorė. Ji paaiÅ¡kino norėjusi įsigyti nekilnojamojo turto užsienyje, tuo domėjosi ir ilgÄ laikÄ ieÅ¡kojo jai tinkančio objekto.

Atsakovės pažįstami asmenys jÄ supažindino su apelianto generaliniu direktoriumi S. A., kuris pateikė pasiÅ«lymÄ pirkti butÄ apeliantui priklausančiame nekilnojamojo turto komplekse (duomenys neskelbtini). Atsakovė patvirtino, kad nesidomėjo, ar jai siÅ«lomo pirkti turto kaina atitinka rinkos vertę, dėl turto pirkimo su kitais asmenimis nesikonsultavo ir iki Sutarčių sudarymo Lietuvoje nebuvo buvusi. SprendimÄ pirkti butus atsakovė priėmė susipažinusi su S. A. duotomis nuotraukomis, kita reklamine medžiaga.

Atsakovė taip pat paaiÅ¡kino, kad butus gyvai apžiÅ«rėjo tik prieÅ¡ pat Sutarčių pasiraÅ¡ymÄ , o už juos atsiskaitė grynaisiais pinigais, laikytais namuose ar banke. Be kita ko, atsakovė patvirtino iki Sutarčių sudarymo žinojusi apie pradėtas BAB banko SNORAS bankroto procedÅ«ras. PasiraÅ¡ant ir vykdant Sutartis atsakovei abejonių dėl sandorių teisėtumo nekilo, ji pasitikėjo S. A. ir notare.              Taigi, turėdama patirties versle, iÅ¡silavinusi, ilgÄ laikÄ ieÅ¡kojusi bei norėjusi įgyti nekilnojamÄ jį turtÄ užsienyje atsakovė ginčo turtÄ iÅ¡ apelianto pirko nepasidomėjusi, ar mokama kaina atitinka realiÄ jo vertę, o labai didelės vertės turtÄ apžiÅ«rėjo tik prieÅ¡ pat pirkimo sandorių sudarymÄ .

Nors apelianto generalinio direktoriaus S. A. artimai nepažinojo, tačiau atsakovė dėl neįvardytų priežasčių iÅ¡reiÅ¡kė pasitikėjimÄ juo bei priėmė sprendimÄ 695 000 Eur dydžio santaupas investuoti į neaiÅ¡kios vertės turtÄ , parduodamÄ Ä¯monės, kurios finansinė padėtis yra sudėtinga, o pagrindiniam akcininkui bei kreditoriui iÅ¡kelta bankroto byla. Be to, iki Sutarčių pasiraÅ¡ymo atsakovė Lietuvoje nebuvo buvusi. Atsakovė yra įmonės generalinė direktorė, todėl akivaizdu, kad jai, kaip tiesiogiai versle dalyvaujančiam asmeniui, teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai nei, pavyzdžiui, fiziniams asmenims, kurie neturi didelės vertės sandorių su verslo subjektais sudarymo bei vykdymo patirties.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rÅ«pestingai, teisingai ir sÄ Å¾iningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal A.

P. G. ir kt. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-384/2007). Teisėjų kolegijos įsitikinimu atsakovės elgesys ginčo situacijoje, pritariant apeliaciniame skunde dėstomiems teiginiams, akivaizdžiai neatitinka bonus pater familias elgesio standarto ir elementarių objektyvaus sÄ Å¾iningo elgesio (bona fides principas) reikalavimų.              IÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų, jos veiksmų vykdant Sutartis aiÅ¡ku, kad ji nepasidomėjo nei apelianto finansine padėtimi, nei BAB banko SNORAS bankroto įtaka apelianto veiklai, nei, kaip prieÅ¡ tai pasakyta, turto pardavimo kainos adekvatumu.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pastarosios dydis, t. y. pardavimo kaina buvo didesnė nei turto rinkos vertė, sukuria Sutarčių teisėtumo bei naudingumo apeliantui įspÅ«dį. Tuo betarpiÅ¡kai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apelianto pretenzijas nepagrįstomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje sandorių ginčijimo aplinkybės yra specifinės, nes jų neteisėtumas de jure įrodinėjamas remiantis Å¡alių pasirinktu ir realizuotu atsiskaitymo už turtÄ bÅ«du, bet ne turto pardavimo esminiu ydingumu.

Pagal pasirinktÄ atsiskaitymo už perkamÄ turtÄ bÅ«dÄ Sutartyse nebuvo įvardyta apelianto banko sÄ skaita, į kuriÄ turėjo bÅ«ti pervesta turto kaina, tačiau įraÅ¡yta, kad apeliantas jÄ nurodys po Sutarčių pasiraÅ¡ymo. Pinigus pervesti į banko OJSC „Promsvyazbank“ Kipro skyriuje atidarytÄ sÄ skaitÄ apeliantas atsakovei nurodė tik 2012 m. kovo 16 d. praneÅ¡ime (II b. t., l. 26). Atsakovei jokių abejonių dėl tokios atsiskaitymo tvarkos teisėtumo nekilo, taip pat ji nepasitikslino, kodėl pinigai turi bÅ«ti pervesti į įmonės banko sÄ skaitÄ , atidarytÄ ne Lietuvoje.

Minėta, kad 2012 m. kovo 16 d. apeliantui jau buvo taikytas laikinas nuosavybės apribojimas ir Å¡is faktas iÅ¡vieÅ¡intas.              SÄ Å¾iningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek jÄ vykdant (CK 6.200 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apdairiam, protingam ir rÅ«pestingam įgijėjui, turinčiam patirties versle, neabejotinai bÅ«tų kilę abejonių, ar apelianto pageidauta atsiskaitymo tvarka nepažeidžia įmonės ir jos kreditorių interesų.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡skirta, kad sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ prieÅ¡ UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009).

Bylos duomenimis jokių tokio pobÅ«džio veiksmų (pavyzdžiui, gauti papildomos informacijos iÅ¡ apelianto apie jo finansinę padėtį, kreditorius, pasirinkto tokio atsiskaitymo už parduodamÄ turtÄ bÅ«do priežastis, apie pardavėjo bankrutuojančio akcininko BAB bankas SNORAS pritarimÄ sandoriams, apie galimybę atsiskaityti už perkamÄ turtÄ Ä¯ užsienio banke atidarytÄ sÄ skaitÄ tuo metu, kai jau galiojo ir buvo iÅ¡vieÅ¡intas pardavėjo turto areÅ¡tas, ir pan.) atsakovė neatliko, tačiau įvykdė mokėjimÄ Ä¯ apelianto nurodytÄ sÄ skaitÄ užsienio banke.

             Nustatytos ir aptartos aplinkybės dėl apeliantui priklausiusio turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo modelio (sudaryta grupė pirkimo–pardavimo sutarčių, atsiskaitymas už turtÄ Ä¯vykdytas per tam tikslui užsienio valstybėje atidarytÄ banko sÄ skaitÄ , į kuriÄ pervestos lėšos nedelsiant pervestos jau iÅ¡registruotai įmonei), suponuoja, kad, kaip jau konstatuota, atsakovės dalyvavimas jame nebuvo atsitiktinis (CPK 185 straipsnis). TÄ betarpiÅ¡kai tvirtina jos veiksmai bei teismo posėdyje duoti paaiÅ¡kinimai apie nesidomėjimÄ turto kaina ar apelianto veikla (finansine padėtimi, prievolių kreditoriams vykdymu, BAB banko SNORAS bankroto įtaka įmonės veiklai), atvykimas į LietuvÄ tik prieÅ¡ pat sandorių sudarymÄ , nesiaiÅ¡kinimas, kodėl už turtÄ atsiskaitoma neįprasta tvarka.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovė pagal savo profesinę patirtį, iÅ¡silavinimÄ turėjo suvokti Sutarčių vykdymo neteisėtumÄ , jų žalingumÄ apelianto ir jo kreditorių interesams, taip pat tikrÄ jį jų tikslÄ . Jeigu ji to neįvertino dėl nepagrįsto pasitikėjimo apelianto generaliniu direktoriumi S. A., ji elgėsi nepateisinamai neapdairiai.              Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog bylos svarstymui pateiktų įrodymų nepakanka pripažinti atsakovę buvus nesÄ Å¾iningÄ , pažeidė civilinio proceso įrodinėjimo taisykles ir Å¡ie pažeidimai lėmė klaidingų iÅ¡vadų padarymÄ .

Nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas ne tik nutarė neiÅ¡klausyti atsakovės – asmens, tiesiogiai dalyvavusio sudarant ginčijamus sandorius, bet ir remdamasis CPK 181 straipsnio 2 dalimi be pagrindo atsisakė tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ apklausti A. G.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tik esant tinkamai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtoms byloje reikÅ¡mingoms faktinėms aplinkybėms teismas gali priimti teisingÄ sprendimÄ . Vien tik formalus proceso operatyvumo siekimas negali bÅ«ti priežastimi nepagrįstai riboti suinteresuotai Å¡aliai pristatyti savo pozicijÄ , jÄ pagrįsti faktiniais duomenimis.

Spręsdamas po pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme dėl Å¡alių ir trečiųjų asmenų pateiktų įrodymų priėmimo, taip pat dėl praÅ¡ymų iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus ar apklausti liudytojus pagrįstumo, teismas visais atvejais turi visapusiÅ¡kai įvertinti, kokios priežastys lėmė, kad Å¡alys negalėjo tokių procesinių veiksmų atlikti ar praÅ¡ymų pateikti anksčiau (CPK 226 straipsnis, 245 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis apeliantas praÅ¡ymÄ apklausti A. G. pareiÅ¡kė teismo posėdyje, baigus įrodymų tyrimÄ (II b. t., l. 201).

Nors šį praÅ¡ymÄ pagal bylos medžiagÄ apeliantas galėjo pareikÅ¡ti ir anksčiau, tačiau jį atmesdamas pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje kilusio ginčo specifikos, kliūčių, su kuriomis susidÅ«rė apelianto bankroto administratorius, aiÅ¡kindamasis įmonės turto perleidimo sandorių sudarymo aplinkybes, t. y. jo veiksmai pavėluotai teikiant praÅ¡ymÄ dėl liudytojo apklausos nebuvo lemti noro vilkinti proceso. Dėl Å¡ių priežasčių spręstina, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo procesÄ .

Tai lėmė ne tik apelianto teisių apribojimÄ , bet ir bylos esmės neatskleidimÄ bei ginčo situacijos teisinį kvalifikavimÄ , nesant tinkamai nustatytos faktinių aplinkybių visumos. Dėl sandorių prieÅ¡taravimo juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis) CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktikÄ dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, pagal kuriÄ sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu, ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ prieÅ¡ UAB „Šklėriai“, UAB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-462/2012, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Byloje nustatyta, kad ginčo Å¡alys, sudarydamos Sutartis, buvo nesÄ Å¾iningos – tÄ patvirtina jų pasirinktas atsiskaitymo už turtÄ modelis, jų veiksmai iki Sutarčių pasiraÅ¡ymo ir jas vykdant. Apeliantas įrodinėja, kad įmonės generalinis direktorius, sudarydamas turto perleidimo sandorius, pažeidė savo kompetencijÄ , nes neturėjo valdybos pritarimo. Anot apelianto, įmonės valdybos 2010 m. birželio 29 d. sprendimas parduoti įmonei priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), galiojo vienerius metus, t. y. iki 2011 m. birželio 29 d.

Tokį teisinį vertinimÄ apeliantas motyvuoja CK 2.142 straipsnio nuostata, reglamentuojančia įgaliojimo galiojimo terminus. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas klaidingai kvalifikuoja nurodytu valdybos sprendimu įmonės vadovui suteiktus įgaliojimus parduoti jai priklausantį turtÄ patvirtintomis kainomis pagal atstovavimo sutarties sudarymÄ reglamentuojančias teisės normas. Valdybos sprendimu, kurį patvirtino įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas, apelianto vadovas buvo įgalintas veikti bendrovės vardu ir sudaryti sprendime nurodyto turto pardavimo sandorius pagal valdybos nustatytus reikalavimus.

Ä®galinimas Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė ne teisės įmonės vadovui veikti jos vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis suteikimu (iÅ¡oriniai santykiai), bet leidimu realizuoti įmonės ilgalaikį turtÄ , kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 įmonės įstatinio kapitalo (vidiniai įmonės valdymo santykiai). Ä®rodinėdamas, kad Å¡is leidimas galiojo vienerius metus, apeliantas ignoruoja aplinkybę, kad turto pardavimui pritarė įmonės akcininkų visuotinis susirinkimas. IÅ¡ Å¡io sprendimo, kaip teisinės prielaidos turto pardavimui, turinio matyti, kad formaliai leidimo parduoti turtÄ galiojimo ribos laiko požiÅ«riu nebuvo nustatytos.

Liudytojas A. G. parodė, kad paprastai kiekvienais metais įmonės valdyba bei akcininkai pakartotinai spręsdavo turto pardavimo klausimÄ , tačiau Å¡ie faktai galėjo bÅ«ti neįforminti naujais valdymo organų sprendimais, jeigu anksčiau nustatytos turto pardavimo kainos nebuvo keičiamos. Taigi įmonės vadovui suteiktas leidimas parduoti turtÄ de jure nebuvo atÅ¡auktas. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad apelianto vadovas ginčo turto pardavimo klausimo iÅ¡ tiesų kiekvienais metais pakartotinai nederindavo su įmonės valdyba ir akcininkais.

Nors įmonės vadovui suteiktas leidimas parduoti turtÄ de jure nebuvo atÅ¡auktas, tačiau prieÅ¡ tai aptartos aplinkybės dėl įmonės finansinės padėties, įsipareigojimų BAB bankui SNORAS ir jo bankroto implikuoja, kad apelianto vadovas, prieÅ¡ sudarydamas ginčo turto perleidimo sandorius, privalėjo įsitikinti, ar jiems pritaria valdyba bei akcininkų susirinkimas. Vadovo pareiga prieÅ¡ atliekant konkretų teisinį veiksmÄ , ypač kai nuo leidimo jį atlikti suteikimo momento yra praėjęs ilgas laiko tarpas, pasitikrinti, ar valdybos bei akcininkų susirinkimo sprendimas konkrečiu klausimu nėra pasikeitęs, tiesiogiai iÅ¡plaukia iÅ¡ jį ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę siejančių fiduciarinių santykių.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Ji konstatuota atsižvelgiant į tai, kad bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus, o bendrovės vadovas privalo Å¡iuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė prieÅ¡ R.

Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Nors Å¡ios kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo nuostatos suformuluotos bylose, kuriose spręsti bendrovių vadovų civilinės atsakomybės klausimai, tačiau jos kaip obiter dictum reikÅ¡mingos ir nagrinėjamoje byloje. BAB banko SNORO – apelianto akcininkui ir pagrindiniam kreditoriui – iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , apelianto vadovas, prieÅ¡ priimdamas sprendimus parduoti įmonei priklausantį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti akcininko BAB bankas SNORAS teismo paskirto administratoriaus pozicijÄ Å¡iuo klausimu.

Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3, 4, 14 punktus bÅ«tent bankroto administratorius valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtÄ ir juo disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugÄ , gina įmonės ir visų kreditorių interesus. Pasikeitus akcininko valdymo organams dėl įmonės bankroto, apelianto vienasmenis valdymo organas, vykdydamas lojalumo ir sÄ Å¾iningo elgesio juridinio asmens atžvilgiu pareigÄ (CK 2.87 straipsnis), privalėjo kreiptis į didesniojo akcininko bankroto administratorių ir sužinoti jo ir naujos sudėties įmonės valdybos nuomonę dėl kredituojamos dukterinės įmonės, turinčios mokumo problemų, turto pardavimo.

Nepaisant to, kad tai yra vidinių įmonės valdymo teisinių santykių klausimai, akivaizdu, jog asmuo (turto pirkėjas), veikiantis kaip bonus pater familias, prieÅ¡ sudarydamas su įmone ginčo turto pirkimo–pardavimo sandorius, nebÅ«tų vien tik formaliai susipažinęs su jos valdybos bei akcininkų sprendimais. Žinančiam apie pardavėjo akcininko bankrotÄ , taip pat pasidomėjusiam pardavėjo finansine padėtimi, be kita ko, jo kreditoriais, sÄ Å¾iningam asmeniui, kuris pats yra įmonės vadovas, turėtų kilti abejonės dėl pardavėjo vadovo kompetencijos sudaryti sandorį, kuriam reikalingas įmonės valdybos bei visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jokie nurodytų aplinkybių patikrinimo veiksmai prieÅ¡ Sutarčių pasiraÅ¡ymÄ ir patvirtinimÄ atliekami nebuvo. Tai yra papildomas atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodantis faktas. Å iame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad Sutarčių sudarymo pats faktas negali bÅ«ti vertinamas kaip per se prieÅ¡taravęs apelianto teisnumui, nes turtas parduotas už didesnę, nei rinkos kainÄ . Ä®monės teisnumÄ pažeidė ginčo Å¡alių įgyvendintas atsiskaitymo už turtÄ modelis, pagal kurį įmonė neteko didelės vertės turto.

PrieÅ¡ tai aptarta, kad atsakovė turėjo numanyti, jog parinkta atsiskaitymo už turtÄ tvarka yra žalinga apelianto interesams. Vis dėlto ji jokių veiksmų apelianto vadovo motyvams dėl nustatytos atsiskaitymo už turtÄ tvarkos iÅ¡siaiÅ¡kinti neatliko. Kadangi Sutartys akivaizdžiai komerciÅ¡kai nenaudingos apeliantui, sutarties įvykdymas yra sudėtinė ir neatsiejama sandorio sudarymo bei realizavimo dalis, jų Å¡alys veikė nesÄ Å¾iningai, egzistuoja visi materialieji teisiniai pagrindai Sutarčių pripažinimui negaliojančiomis pagal CK 1.82 straipsnį.

Dėl sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis)              CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ samprata; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose.

SÄ voka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindÄ sudaro teisingumas. Juo turi bÅ«ti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimÄ , apsaugoti ekonomiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti keliÄ piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. K. prieÅ¡ UAB „Vlantana“, bylos Nr. 3K-3-26/2014, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). IÅ¡ Å¡ių kasacinio teismo praktikoje pateikiamų teisės aiÅ¡kinimo nuostatų akivaizdu, kad „vieÅ¡osios tvarkos“ ir „geros moralės“ kategorijos yra atviro tipo normos, kurių konkretus turinys priklauso nuo valstybėje vykstančių socialinių bei teisinių procesų.

Nepaisant to, Å¡ios kategorijos nėra visiÅ¡kai abstrakčios. Jeigu „vieÅ¡oji tvarka“ – tai fundamentalÅ«s principai bei taisyklės, užtikrinantys politinių, socialinių ar ekonominių valstybės, o kartu ir visuomenės, interesų apsaugÄ , tai į „geros moralės“ kategorijÄ patenka normos, kurių tikslas civiliniuose teisiniuose santykiuose užtikrinti sÄ Å¾iningumo, teisingumo, tvarkos ir protingumo laikymÄ si. Taigi aptartos kategorijos suteikia teismams galimybes įvertinti civilinių teisinių santykių teisėtumÄ ne tik galiojančios statutinės teisės aspektu, bet ir remiantis fundamentaliais teisinėje valstybėje priimtinais elgesio standartais.

             Vienas esminių Lietuvos privatinės teisės principų, tiesiogiai susisiejančių su „vieÅ¡osios tvarkos“ bei „geros moralės“ kategorijomis, – tai objektyvųjų sÄ Å¾iningumÄ iÅ¡reiÅ¡kiantis teisės principas bona fides. Å is principas ne tik įpareigoja Å¡alis, sudarant tarpusavyje sutartis, jas vykdant, vadovautis tuo, kas yra laikoma protinga ir teisinga, bet draudžia įgyvendinti savo teises prieÅ¡ingai sÄ Å¾iningų ketinimų (angl. good faith) principui.

Jokia teisė negali bÅ«ti įgyvendinama, jeigu ketinama pakenkti kitam arba ji įgyvendinama neproporcingu, neprotingu bÅ«du, prieÅ¡taraujančiu prieÅ¡ tai aptartoms kategorijoms. SÄ Å¾iningumo, įskaitant sÄ Å¾iningų ketinimų, principo pažeidimas per se nereiÅ¡kia, kad atliktas teisinis veiksmas prieÅ¡tarauja ir vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Jam konstatuoti nepakanka nustatyti bendro asmens nepakankamo atidumo ar rÅ«pestingumo, sudarant sandorius ar atliekant kitus veiksmus, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sandorio prieÅ¡taravimas vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, kaip sÄ Å¾iningumo principo pažeidimo pasekmė, gali bÅ«ti konstatuojamas, jeigu pakanka įrodymų nustatyti sÄ moningÄ asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus civilinės teisės požiÅ«riu. Tokiais atvejais sÄ Å¾iningų ketinimų principo bei geros moralės kategorijų taikymu siekiama to paties tikslo: objektyvaus teisingumo atkÅ«rimo.              Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, atsižvelgiant į anksčiau konstatuotas faktines bylos aplinkybes bei jų teisinį įvertinimÄ apelianto (turto pardavėjo) ir atsakovės (turto pirkėjos) sÄ Å¾iningumo aspektu, dėl akivaizdaus sÄ Å¾iningų ketinimų principo reikalavimų pažeidimo, sudarant Sutartis.

Jomis iÅ¡ tiesų siekta ne sÄ Å¾iningo nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus perleidimo, bet, imituojant teisėtų civilinės apyvartos reikalavimus atitinkančių sandorių sudarymÄ ir vykdymÄ , sumažinti apelianto turimo turto masę ir taip iÅ¡vengti įsipareigojimų įmonės kreditoriams įvykdymo. Taigi Sutartimis buvo pažeisti ne tik apelianto, bet ir jo kreditorių teisės bei teisėti interesai. Tokio pobÅ«džio veiksmų atlikimas bei jais sukurtos civilinės teisinės pasekmės neatitinka vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės reikalavimų.

Remdamasi tuo, teisėjų kolegija konstatuoja Sutarčių niekinį pobÅ«dį pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis) Apeliacinio skundo skirsnyje „Dėl sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumo“ nurodoma, kad Sutartys ginčijamos ir pagal CK 6.66 straipsnį. Nors Å¡ių argumentų apeliantas plačiau neatskleidžia, tačiau iÅ¡ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme medžiagos matyti, kad Sutarčių negaliojimo klausimÄ pirmosios instancijos teismas vertino ir remdamasis actio Pauliana institutu.

Atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ atsakovė ir trečiasis asmuo neteikia jokių atsikirtimų dėl Sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pagal actio Pauliana. Vis dėlto Å¡ios bylos kontekste sandorių negaliojimo sÄ lygos, numatytos CK 6.66 straipsnyje, tiesiogiai koreliuoja su Å¡ioje byloje jau konstatuotomis aplinkybėmis dėl Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, juridinio asmens teisnumo ir kreditorių teisių pažeidimo, sudarančiomis pagrindÄ sandorius pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.81, 1.82 straipsnius.

Sutartys sudarytos jų Å¡alims žinant apie skolininko kreditorių teisių pažeidimÄ ir sÄ moningai to siekiant. Atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos bÅ«tinosios sÄ lygos sandoriams pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Byloje nustatytos ir anksčiau teisėjų kolegijos Å¡iame teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kurių kolegija nekartoja, patvirtina visų actio Pauliana sÄ lygų egzistavimÄ , kaip pagrindÄ ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais ir pagal CK 6.66 straipsnį:

1) sandorius ginčija bankrutavusios įmonės bankroto administratorius, veikiantis įmonės kreditorių interesais, kurie turi reikalavimo į apeliantÄ teises;

2) ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, nes dėl jų nebeužtenka įmonės turimo turto įsipareigojimų įvykdymui;

3) apeliantas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių:

4) apeliantas ir atsakovė buvo nesÄ Å¾iningi, nes žinojo, kad sudaromi sandoriai pažeis apelianto ir jo kreditorių teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje AB DnB NORD bankas prieÅ¡ A. M., D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012, ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Kitų Sutarčių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija ex officio nenustatė (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Dėl restitucijos taikymo Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – Å¡alių grÄ Å¾inimas į pirminę padėtį (lot. status quo ante).

Restitucija taikoma pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir pagrįstÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Taikant restitucijÄ , konkrečiu atveju turi bÅ«ti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos - atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Kitaip tariant, kiekvienu konkrečiu atveju restitucija turi bÅ«ti atliekama ne mechaniÅ¡kai, o įsigilinus į individualiÄ situacijÄ ir atidžiai pasvėrus Å¡alių bei trečiųjų asmenų interesus. Pažymėtina ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“, gali prieÅ¡intis materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D.

M. prieÅ¡ V. M., UAB „Alsva“, bylos Nr. 3K-3-398/2014, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Apelianto ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais pagal kelis savarankiÅ¡kus teisinius pagrindus. CK 1.81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu sandoris negalioja dėl prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos, kai abi Å¡alys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vienaÅ¡alė ar dviÅ¡alė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas vieÅ¡ajai tvarkai ar geros moralės normoms prieÅ¡taraujančio sandorio tikslas, o vieÅ¡osios teisės normos nenustato tokio sandorio Å¡alims turtinių sankcijų.

Kasacinio teismo praktikoje restitucijos taikymo ribojimas dėl sandorio, prieÅ¡taraujančio vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, aktualus tik tokio sandorio Å¡alims, bet ne trečiojo asmens teisėtų interesų užtikrinimo atveju (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prieÅ¡ K. S., V. S., bylos Nr. 3K-3-279/2012). Taigi, tais atvejais, kai vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, sprendžiant dėl restitucijos bÅ«do taikymo, prioritetas turi bÅ«ti teikiamas pažeistų jų teisių gynimui.Restitucijos bÅ«do parinkimo klausimu teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad vieni pagrindinių teisės principų, kuriais grindžiama bet kuri civilizuota teisės sistema, teigia, kad asmuo iÅ¡ savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) ir iÅ¡ neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (lot. ex injuria ius non oritur).

Tai reiÅ¡kia, kad teisė negali ginti tokių teisių, kurios naudojamos prieÅ¡ingai jos tikslams ir paskirčiai. Tais atvejais, kai asmuo pažeidžia šį įstatymo nustatytÄ imperatyvÄ , laikoma, kad asmuo piktnaudžiauja teise. Tai konstatavęs, teismas gali atsisakyti ginti tokiÄ subjektinę teisę, nes piktnaudžiavimas teise yra neteisėtas elgesys, todėl teisė negina ir negali ginti asmens, piktnaudžiaujančio teise, interesų (CK 1.137 straipsnio 3 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

N. prieÅ¡ R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Teisėjų kolegija Å¡ioje byloje nustatė, jog abi sandorių, prieÅ¡taraujančių gerai moralei, Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, t. y. žinojo apie jų neteisėtumÄ ir to siekė. Kadangi ginčo sandoriais buvo pažeistos trečiųjų asmenų teisės, principas, kad esant abiejų Å¡alių kaltei nei viena iÅ¡ jų negali atgauti to, kÄ perdavė (lot. in pari causa turpitudinis cessat repetitio), negali bÅ«ti taikomas.

Ä®vertinusi tai, kad neteisėtas sandorių tikslas buvo pasiektas – apelianto kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ perleisto turto, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė negali bÅ«ti atleidžiama nuo nesÄ Å¾iningai įgytų daiktų grÄ Å¾inimo (lot. fraus et dolus nemini patrocinari debent). DviÅ¡alės restitucijos taikymas, t. y. reikalavimo teisės į apeliantui perduotas lėšas grÄ Å¾inimas atsakovei, reikÅ¡tų Å¡alies, veikusios nesÄ Å¾iningai bei neteisėtai, teisių gynimÄ .

Tai neatitiktų vienaÅ¡alės restitucijos tikslo ir paneigtų bendruosius teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, kad iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė turėjo visas galimybes atsisakyti Sutarčių iki jų įvykdymo (lot. locus poenitentia), tačiau užbaigusi tokius sandorius, ji negali gauti naudos dėl padarytų nesÄ Å¾iningų veiksmų ir taip iÅ¡vengti neteisėtų veiksmų pasekmių.              Dėl absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų              BylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, apeliantas iÅ¡sakė abejones dėl to, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo spręsti klausimai, susiję su Sutartis tvirtinusios notarės civiline atsakomybe.

Kadangi į bylÄ buvo įtrauktas ne notarės civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas, o draudimo brokerių kompanija, anot apelianto, egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Taigi, apelianto manymu pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl asmenų, kurie nebuvo įtraukti byloje dalyvaujančiais asmenimis, teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų.

Ä®statymo sÄ vokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje O. L.v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje IÄ® „Du broliai“ v.

UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009). Šioje byloje notarės V. S.-M. veiksmų, patvirtinant Sutartis, teisėtumas ar neteisėtumas nebuvo įrodinėjimo bei tyrimo dalykas. Dėl to apskųstu teismo sprendimu nebuvo nuspręsta nei dėl notarės, nei dėl jos civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko teisių ir pareigų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatė pirmosios instancijos teismo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl netinkamo įrodinėjimo taisyklių aiÅ¡kinimo bei taikymo neatskleidė ginčo esmės. Tai, be kita ko, lėmė klaidingÄ materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl jų prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, juridinio asmens teisnumui, sÄ lygas, taip pat actio Pauliana institutÄ , aiÅ¡kinimÄ bei taikymÄ . Dėl nustatytų pažeidimų Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – apelianto BUAB „SNORAS Development“ ieÅ¡kinys atsakovei M.

M. tenkinamas: Sutartys pripažįstamos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir taikoma vienaÅ¡alė restitucija, grÄ Å¾inant apeliantui pagal Sutartis atsakovei perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Patenkinus apeliacinį skundÄ , panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , atitinkamai perskirstomos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Apeliacinės instancijos teisme apeliantas turėjo 2 096,07 Eur iÅ¡laidų už advokato suteiktas apeliacinio skundo, paklausimo UADBB „Panda Insurance“ ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų Lietuvos apeliaciniam teismui parengimo teisines paslaugas (IV b. t., l. 7–12).

Ä®vertinusi apelianto advokato, dalyvavusio ir pirmosios instancijos teisme, apeliacinėje instancijoje suteiktos teisinės pagalbos mastÄ , taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumÄ , vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teisėjų kolegija apelianto praÅ¡ymÄ atlyginti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkina iÅ¡ dalies, t. y. iÅ¡ atsakovės apeliantui priteisiama 1 000 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kompensuotinų iÅ¡laidų dydis nustatytas remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.9, 8.16–8.17 ir 11 punktais. Atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylÄ , valstybė pirmosios instancijos teisme turėjo 5,03 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o apeliacinėje instancijoje – 14,27 Eur (III b. t., l. 195).

Å ių iÅ¡laidų atlyginimas, įskaitant 8 108 Eur žyminį mokestį už ieÅ¡kinį, valstybei priteisiamas iÅ¡ atsakovės (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,  n u s p r e n d ž i a: Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento tarp ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SNORAS Development“ (juridinio asmens kodas 125427865) ir atsakovės M. M. (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 1 d. pasiraÅ¡ytas Pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio reg. Nr. 2-884, 2-885). Taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „SNORAS Development“ nuosavybėn butÄ , (duomenys neskelbtini); butÄ , (duomenys neskelbtini); 2/10 dalis negyvenamosios patalpos–garažo, (duomenys neskelbtini).Priteisti ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „SNORAS Development“ iÅ¡ atsakovės M.

M. 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės M. M. 8 127,30 (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius Å¡imtÄ dvideÅ¡imt septynis eurus ir 30 ct) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                   ArtÅ«ras Driukas                                                                         Rasa GudžiÅ«nienė                                                                           Danutė MilaÅ¡ienė                                                                              Â