2018-04-26 Nr. AB-8497-3-61-3-00430-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-222-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00430-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Ž. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. vasario 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. SP-25, kuriuo nuspręsta pareiškėjo ir kito asmens skundus dėl galimų akademinės bendruomenės nario akademinės etikos pažeidimų pripažinti nepagrįstais (toliau – ir Sprendimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad ginčijamas aktas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, rašte nesuformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės. Pareiškėjo skundžiamu raštu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui. Ginčijamo Sprendimo padaryta išvada tiesiogiai nesukuria pareiškėjui teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos poveikio priemonės. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo ginčijamą raštą laikyti atitinkamas teisines pasekmes pareiškėjui sukuriančiu individualiu administraciniu aktu, nors jame nurodyta apskundimo tvarka ir raštas priimtas viešąjį administravimą vykdančio subjekto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-504/2014).

II. Pareiškėjas Ž. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad įstatymu asmeniui suteikiama teisė kreiptis į Kontrolierių su skundu, todėl asmeniui pateikusiam skundą, kai jo skundas nėra visapusiškai išnagrinėjamas, turi būti suteikiamos ir tos teisės gynimo priemonės (kreipimasis į teismą), kad būtų įvertintas Kontrolieriaus sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (ubi ius – ibi remedium – suteikus teisę, turi būti suteikiama ir jos gynimo priemonė).

Taip pat pareiškėjas pabrėžia, kad teismo cituojama teismų praktika nėra identiška nagrinėjamam atvejui, t. y. pagal susiformavusią praktiką Kontrolieriaus priimamų sprendimų skųsti negali asmenys, kurių atžvilgiu Kontrolierius priima sprendimą, nes minėtiems asmenims tiesiogiai sprendimas jokių teisių ar pareigų nesukuria. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nėra asmuo, kurio atžvilgiu Kontrolierius priėmė sprendimą, jis tik pareiškėjas, kuris kreipėsi į Kontrolierių dėl galimų akademinės etikos pažeidimų Lietuvių kalbos institute (toliau – ir Institutas) ir pagrįstai tikėjosi, kad Kontrolierius jo skundą išnagrinės bei dėl jo priims teisėtą sprendimą. Tačiau Kontrolierius iš esmės neatliko to, ko skundu buvo prašoma, t. y. visiškai nenagrinėjo pareiškėjo skundo dalies, kurioje buvo keliamas klausimas buvo ar ne pažeistos procedūros ir akademinės etikos nuostatos ne tik išleidžiant Instituto vardu neperiodinį leidinį jo prieš tai nepatvirtinus Instituto Mokslo taryboje, kaip to imperatyviai reikalauja Instituto Mokslų tarybos darbo reglamento 4.12 punkto nuostatos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), konstatavęs, jog ginčijamas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus Sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Šių nuostatų kontekste svarbu akcentuoti, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Kitaip tariant, skundas yra priimtinas tik su sąlyga, kad šis asmuo turi esamą ir aktualų suinteresuotumą dėl ginčijamo akto panaikinimo.

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.

Įvertinusi ginčijamo Kontrolieriaus Sprendimo turinį, atsižvelgusi į ABTĮ bei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus bei juos pagrindžiančių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Nagrinėjamu atveju Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis, be kita ko, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta Kontrolieriaus kompetencija nagrinėti skundus ir inicijuoti tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 patvirtintų Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų 23 punkte nustatyta, kad Kontrolieriaus priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Iš Sprendimo matyti, kad Kontrolieriaus tyrimas buvo pradėtas gavus pareiškėjo ir kito asmens skundus, kuriuose jie prašė įvertinti Lietuvių kalbos instituto direktoriaus ir kolektyvinių monografijų bendraautoriaus veiksmus, susijusius su kolektyvinių monografijų leidimu ir priskyrimu Institutui. Išnagrinėjęs šiuos skundus, Kontrolierius priėmė siekiamą apskųsti Sprendimą, kuriuo akademinės etikos ir procedūrų, įtvirtintų Instituto Akademinės etikos kodekse, pažeidimų nenustatė ir konstatavo, kad skundai nepagrįsti, t. y. iš esmės atsisakė juos tenkinti ir atmetė. Be to, šis Sprendimas pagal Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 17 dalį buvo paskelbtas (t. y. paviešintas) Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje.

Tvirtindamas, kad ginčijamas Sprendimas jam sukelia teisines pasekmes, pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad šiuo atveju į Kontrolierių kreipėsi su skundu kaip pareiškėjas dėl galimų akademinės etikos pažeidimų Institute, tačiau Kontrolierius tinkamai neišnagrinėjęs jo skundo pripažino jį nepagrįstu, taigi atmetė.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundo priėmimo stadijoje nebuvo pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, kad Sprendimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu dėl to, kad nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-896-520/2015; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2105-525/2015; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2170-502/2016; 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-131-822/2017; 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-588-438/2017). Administracinių teismų praktikoje paprastai panašiais atvejais skundai priimami nagrinėti ir tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje sprendžiama dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015; 2017 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1532-858/2017; 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017).

Atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai įvertino visas skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes ir skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė, jog Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. SP-25 įtakos pareiškėjo teisiniam statusui nesukelia. Pabrėžtina, kad tai gali būti nustatyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsniu, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė