2022-03-15 Nr. DBT-25-3-61-3-03528-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-10/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03528-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2022 m. kovo 15 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas S. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti atsakovo Lietuvos architektų rūmų (toliau – ir Rūmai) veiksmus vilkinimu vykdyti Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) reikalavimus pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 45 straipsnio 3, 5 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ suformuluotą konstitucinę privalomosios narystės asociacijose doktriną ir įpareigoti atsakovą nedelsiant išbraukti pareiškėją iš Rūmų narių sąrašo; 2) iš atsakovo priteisti turtinės žalos atlyginimą, lygų Rūmams sumokėto narystės ir nario draudimo mokesčiams – 289,82 Eur; 3) iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur.

Skunde, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 16 d. Rūmams pateikė prašymą išbraukti jį iš Rūmų narių sąrašo, sugrąžinti sumokėtą narystės mokestį (289,82 Eur) bei atlyginti 1 000 Eur neturtinę žalą. Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime konstatavo, kad Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta atestuotų architektų, nesiverčiančių atestuoto architekto veikla, privaloma narystė Rūmuose, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjas niekada nebuvo pareiškęs sutikimo būti Rūmų nariu. Rūmai 2020 m. spalio 2 d. atsakymu yra informavę pareiškėją, kad dėl susidariusios neįprastos situacijos prašymo nagrinėjimas užtruko, bet jis yra nagrinėjamas, todėl apie Rūmų sprendimą dėl prašyme keliamų klausimų Rūmai informuos pareiškėją kaip įmanoma greičiau.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas Rūmų nariu, turėjo pareigą mokėti su dalyvavimu susijusias įmokas bei kitus su tuo susijusius mokesčius. Pareiškėjas turėjo sumokėti įmokas bei delspinigius tuo laikotarpiu, kai dar Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu nebuvo pripažinta, jog privalomas architektų, kurie nesiverčia privaloma atestuotų architektų veikla, įtraukimas į Rūmų narius neatitinka Konstitucijos nuostatų. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas pateiktame skunde neginčijo Rūmų 2020 m. spalio 2 d. atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, padarė išvadą, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Teismui nenustačius, jog pareiškėjas buvo neteisėtai įtrauktas į Rūmų narių sąrašą, nebuvo pagrindo priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjantis administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendimo, nutartyje, kuria kreipiasi į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą, nurodo, kad Architektų rūmų įstatymas, Architektūros įstatymas, Rūmų statutas ir kiti teisės aktai nenustato bylų, susijusių su ginčais dėl narystės Rūmuose, nario mokesčio mokėjimu, teismingumo; specialioji teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nutartyje Nr. T-241/2012 ginčą, susijusį su naryste Lietuvos auditorių rūmuose, yra priskyrusi administraciniam teismui. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra priimta jokio sprendimo dėl pareiškėjo narystės Rūmuose, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, negalima teigti, jog Rūmai veikė viešojo administravimo srityje. Taigi teisiniai santykiai, dėl kurių pareiškėjas kelia ginčą, yra civilinio pobūdžio, nevykdant jokio viešojo administravimo, ginčas kilęs iš narystės asociacijoje (Rūmuose), nario mokesčio grąžinimo, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Rūmų neveikimo atsiradusios žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – išbraukti pareiškėją iš Rūmų narių sąrašo.

Rūmai – pagal Architektų rūmų įstatymą ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus architektus ir įgyvendinantis atestuotų architektų profesinę savivaldą (Architektų rūmų įstatymo 2 str. 1 d., Architektūros įstatymo 17 str.).

Rūmų nariais privalo būti visi atestuoti architektai, besiverčiantys atestuoto architekto veikla (Architektų rūmų įstatymo 4 str. 1 d.). Architektų rūmų įstatymo 41 straipsnio 11 dalies 3 punkte nustatyta, kad Rūmų sprendimu narystė Rūmuose pasibaigia Rūmų nario, kurio narystė Rūmuose neprivaloma, prašymu. Sprendimus dėl atestuoto architekto įrašymo į Rūmų narių sąrašą ir išbraukimo iš jo, atestuoto architekto narystės Rūmuose sustabdymo, atnaujinimo ir pasibaigimo priima Rūmų taryba (Architektų rūmų įstatymo 8 str. 3 d. 2 p.).

Atestuoti architektai vykdo su viešojo intereso įgyvendinimu susijusią veiklą, todėl ji laikoma valstybės kontroliuojama profesija. Šios veiklos kontrolė valstybės patikėta Rūmams kaip valstybės kontroliuojamos profesijos (architektų) profesinės savivaldos institucijai. Rūmams įstatymu priskirtos specialios architektų profesinės veiklos kontrolės funkcijos (Architektų rūmų įstatymo 3 str.). Atestuotų architektų, besiverčiančių šia profesine veikla, priklausymu Rūmams siekiama užtikrinti su viešojo intereso įgyvendinimu susijusios architektūrinės veiklos skaidrumą ir kokybę, architektų atestavimą, kvalifikacijos pripažinimą, profesinės etikos standartų laikymąsi, taip pat kitokią įstatymuose reikalaujamą architektų veiklos kontrolę (Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 nutarimo 17.1 p.).

Vertinant tai, ginčas tarp Rūmų ir Rūmų nario dėl pastarojo narystės (taip pat Rūmų nario narystės pasibaigimo), su kuria siejamos tam tikros Rūmų ir Rūmų nario teisės bei pareigos, laikytinas ginču, kylančiu Rūmams įgyvendinant atestuotų architektų profesinės veiklos kontrolės funkcijas.

Specialioji teisėjų kolegija ginčus dėl panašaus pobūdžio asociacijų priimtų sprendimų, susijusių su narystės jose panaikinimu, profesinės kvalifikacijos kėlimu yra priskyrusi administraciniams teismams (pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 3 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-62-2012, 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-241-2012, taip pat žr. 2020 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2020).

Taigi tiek reikalavimas išbraukti pareiškėją iš Rūmų narių sąrašo, tiek reikalavimas atlyginti žalą, patirtą Rūmams įgyvendinant atestuotų architektų profesinės savivaldos funkcijas, yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl byla nagrinėjamu atveju priskirtina administraciniam teismui ir grąžinama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys