Legislator Case Law & Legislation
8dd4fbe8-e693-49e2-8b28-88c3069d6f86 AI generated

8dd4fbe8-e693-49e2-8b28-88c3069d6f86 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 8dd4fbe8-e693-49e2-8b28-88c3069d6f86
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2014-09-11 sprendimÄ Nr. S-183(7-143/2014); panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2014-06-12 sprendimÄ Nr. 68-116 (toliau – ir VMI sprendimas);

Legislator headnote

AI generated

8dd4fbe8-e693-49e2-8b28-88c3069d6f86 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: K.. Pastarosios laisva valia prisiėmė visas mokestines prievoles pagal sudarytus sandorius. A. K. advokato pateiktame raÅ¡te buvo nurodyta, kad apie prievolę bÅ«tent apdovanotosioms sumokėti gyventojų pajamų mokestį yra žinoma, tai yra joms buvo žinoma apie sudaromo sandorio pasekmes ir jos sutiko su tokiomis pasekmėmis. PareiÅ¡kėjo nuomone, toks asmenų laisvas sutikimas, nepriklausęs nuo jo valios, objektyviai atėmė galimybę deklaruoti ir sumokėti mokesčius, t. y. elgdamasis pagal kontrahentų valiÄ , jis negalėjo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

       Administracinė byla Nr. I-4978-561/2015Proceso Nr. 3-61-3-04416-2014-5                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 9.3.7.; 26; 38; 74 (S)                              VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 28 d.                                                                          Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. B. (S. B.) skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas    n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. B. teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2014-09-11 sprendimÄ Nr. S-183(7-143/2014);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2014-06-12 sprendimÄ Nr. 68-116 (toliau – ir VMI sprendimas);

3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2014-04-11 sprendimÄ Nr. (23.31-08)-323-5062;

2) atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo 4 315,38 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių.Skunde pareiÅ¡kėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) nuostatomis, pabrėždamas, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, todėl atsakovė nepagrįstai neatleido jo nuo PVM delspinigių. PaaiÅ¡kino, kad 2005-10-03 dovanojimo sutarčių sudarymo metu galiojusios Mokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimo už mokesčių mokėtojÄ taisyklės, patvirtintos 2001-08-09 VMI virÅ¡ininko įsakymu Nr. 205, nenustatė jokių papildomų apribojimų, mokant už mokesčių mokėtojÄ , buvo privalu tik laikytis jose nustatytos tvarkos.

Remiantis minėtomis taisyklėmis, asmuo už mokesčių mokėtojÄ mokestį galėjo mokėti pagal pavedimo sutartį ar kitais pagrindais, tačiau jokie pagrindai konkrečiau nebuvo įvardinti. Tik jau po dovanojimo sutarčių sudarymo 2006-01-30 VMI virÅ¡ininko įsakymu Nr. VA-6 patvirtinto Mokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimo už mokesčių mokėtojÄ tvarkos apraÅ¡o 5 punkte buvo nustatyta, kad asmuo už mokesčių mokėtojÄ gali mokėti pagal pavedimo sutartį arba pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir sutikimÄ sumokėtÄ sumÄ Ä¯skaityti mokesčių mokėtojo mokesčiui ir su juo susijusioms sumoms padengti.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai už mokesčių mokėtojÄ turėjo bÅ«ti sumokėta kitais pagrindais.

PareiÅ¡kėjas 2005-09-06 Vilniaus m. 16 notarų biuro notarei D. J. pateikė pareiÅ¡kimus, kuriuose be atsisakymo sudaryti žemės sklypų (Bajorų k. ir Pavilionių k.) pirkimo-pardavimo sutartis, buvo siÅ«loma (sutinkama) gražinti J. K. sumokėtus pinigus: 1350000 Lt ir 1428000 Lt. Tačiau Vilniaus apygardos teismas (toliau – ir VAT) 2005-09-16 nutartimi nutarė uždėti areÅ¡tÄ (apsaugant A. ir V. K. interesus) žemės sklypams, priklausantiems pareiÅ¡kėjui, iÅ¡ jų ir 2,0750 ha žemės sklypui žemės sklypui Bajorų kaime.Anot pareiÅ¡kėjo, pagal VAT 2005-09-16 nutartį jis minėtus žemės sklypus privalėjo perleisti tik V. ir A.

K.. Pastarosios laisva valia prisiėmė visas mokestines prievoles pagal sudarytus sandorius. A. K. advokato pateiktame raÅ¡te buvo nurodyta, kad apie prievolę bÅ«tent apdovanotosioms sumokėti gyventojų pajamų mokestį yra žinoma, tai yra joms buvo žinoma apie sudaromo sandorio pasekmes ir jos sutiko su tokiomis pasekmėmis. PareiÅ¡kėjo nuomone, toks asmenų laisvas sutikimas, nepriklausęs nuo jo valios, objektyviai atėmė galimybę deklaruoti ir sumokėti mokesčius, t. y. elgdamasis pagal kontrahentų valiÄ , jis negalėjo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčių.

Kaip nurodo PareiÅ¡kėjas, už jį sumokėti turėjo V. ir A. K.. PareiÅ¡kėjas nėra kaltas dėl kitų asmenų pasėkoje padaryto pažeidimo.PareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad mokesčių administratoriui pateikė visus įrodymus, pagrindžiančius sunkiÄ ekonominę (socialinę) padėtį, tačiau mokesčių administratorius objektyviai Å¡ių įrodymų neįvertino. PareiÅ¡kėjo mokestinė nepriemoka yra 169 553,86 Eur. Visas nekilnojamasis turtas Å¡iai dienai yra areÅ¡tuotas, todėl, prieÅ¡ingai nei teigia Inspekcija, jis niekaip negali minėtu turtu disponuoti.

Pažymėjo, kad jo pajamos yra mažesnės nei minimalios, pabrėždamas, kad tiek atsakovė, tiek Komisija visas Å¡ias aplinkybes pripažino, tačiau į jas neatsižvelgė.Atsakovė VMI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pats turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti pajamų apmokestinimo, taip pat mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo tvarkÄ , o mokesčių administratorius neturi teisinio pagrindo prievolės neįvykdymo aplinkybių vertinti vadovaujantis civilinės teisės normomis.

Pabrėžė, kad pats pareiškėjas neginčija, jog jis nebuvo sudaręs MAĮ ir kitų mokesčių teisės aktų nustatytų dokumentų su V. ir A. K. dėl mokestinės prievolės įvykdymo už jį, todėl pareiškėjas turėjo galimybę deklaruoti, apskaičiuoti bei sumokėti mokestį nuo gautų pajamų.Dėl sunkios fizinio asmens ekonominės (socialinės) padėties pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, pabrėždama, kad MAĮ 113 straipsnio nuostatos negali būti taikomos vien tik formaliai.

Asmuo, net ir priklausydamas atitinkamai socialinei grupei (bÅ«damas pensininkas, bedarbis, neįgalusis ar pan.), vis tik gali turėti nemažai turto ir finansinių lėšų, o tokiu atveju jo atleidimas nuo delspinigių jau negalėtų bÅ«ti pateisinamas ekonominiu ar socialiniu požiÅ«riu. Anot atsakovės, tam, kad galėtų bÅ«ti pasiremta MAÄ® 113 str. 1 d. 3 punktu, turėtų bÅ«ti neginčytinai įrodyta, jog fiziniam asmeniui reikalinga valstybės parama (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama jau teikiama.Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiÅ¡kėjo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 95-169, Vilniaus m. sav., Vilniaus m., jo vidutinė rinkos vertė 247000 Lt (vertės nustatymo data – 2014-01-01); 1/2 dalis žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., pareiÅ¡kėjui priklausančios dalies vidutinė rinkos vertė 192200 Lt (viso žemės sklypo su statiniais vertė 384400 Lt, vertės nustatymo data – 2014-01-01).

Šis nekilnojamasis turtas (bendra vertė – 439000 Lt) yra areštuotas Inspekcijos. Pareiškėjo sutuoktinės I. B. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, pareiškėjo vardu įregistruotas automobilis MAZ8111 (gamybos metai – 1984 m.), o jo sutuoktinės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Sodros duomenimis pareiškėjas iki 2007-11-23 vertėsi individualia veikla, nuo 2008-09-02 iki 2009-02-06, nuo 2012-09-25 iki 2012-10-12 bei nuo 2012-12-13 iki 2013-04-30 dirbo įvairiose įmonėse, nuo 2009-01-09 iki 2012-09-24 (3,5 m.) bei nuo 2013-05-01 iki 2013-10-17 nedirbo, nuo 2013-10-18 dirba UAB „Žiedas plius“, jo sutuoktinė dirba UAB „Habitus“.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jis registravosi Darbo biržoje, ieÅ¡kojo darbo, nors ilgÄ laikotarpį jis nedirbo. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas 2012 m. gavo 1536,49 Lt su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, 2013 m. gavo 5409,93 Lt su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų iÅ¡ UAB „Laisvės prekyba“, 300 Lt su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų iÅ¡ UAB „Žiedas plius“.

Atlikto mokestinio patikrinimo (laikotarpis nuo 2004-01-01 iki 2007-12-31) metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas gavo tokias pajamas: 2,0750 ha žemės sklypo Bajorų k., Vilniuje, pardavimo pajamos – 1963431,40 Lt, žemės ūkio paskirties sklypo Paežerių k., Vilniaus r., pardavimo pajamos – 234192 Lt, 0,3807 ha žemės ūkio paskirties sklypo Bendorių k., Vilniaus r., pardavimo pajamos – 503000 Lt, buto (duomenys neskelbtini) g. 93-116, Vilniuje, pardavimo pajamos – 220000 Lt, buto (duomenys neskelbtini) g. 101-63, Vilniuje, pardavimo pajamos – 150000 Lt, 0,8440 ha sklypo Pavilionių k., Vilniuje, pardavimo pajamos – 3152970 Lt (bendra suma – 6223593,40 Lt, MGK 2010-12-31 sprendimas Nr. S-335 (7-286/2010)).

Pažymėjo, kad mokestinio ginčo metu pareiÅ¡kėjas neginčijo gautų pajamų fakto ir dydžio, bet ginčijo jų apmokestinimÄ GPM (LVAT 2012-03-12 ir 2012-07-13 nutartys administracinėje byloje Nr. A-438-102/2012). PareiÅ¡kėjas nenurodė ir nepatvirtino jokiais įrodymais, kokių poreikių tenkinimui jis iÅ¡leido 6223593,40 Lt pinigų sumÄ , jog jos neužtenka sumokėti 585435,60 Lt mokestinę nepriemokÄ . Byloje ginčas kilęs dėl Komisijos 2014-09-11 sprendimo Nr. S-183(7-143/2014), VMI 2014-06-12 sprendimo Nr. 68-116, Inspekcijos 2014-04-11 sprendimo Nr. (23.31-08)-323-5062 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu kreipėsi į InspekcijÄ , praÅ¡ydamas atleisti nuo PVM delspinigių (Komisijos byla, b. l. 38–43).Inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , 2014-04-11 sprendimu Nr. (23.31-08)-323-5062 nusprendė neatleisti pareiÅ¡kėjo nuo 4 315,38 Eur PVM delspinigių mokėjimo. Sprendime Inspekcija nurodė, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė nei MAÄ® 141 str. 1 d. 2 punkte nurodyto pagrindo buvimo, nei 100 str. 1 dalyje ir 141 str. 1 dalyje nustatytų atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių pagrindų (Komisijos byla, b. l. 25–30).PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su priimtu Inspekcijos sprendimu, su skundu kreipėsi į VMI, praÅ¡ydamas panaikinti Inspekcijos sprendimÄ ir atleisti jį nuo PVM delspinigių (Komisijos byla, b. l. 19–21).VMI 2014-06-12 priėmė sprendimÄ Nr. 68-116, kuriuo nusprendė, kad Inspekcijos priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti atsisakė (Komisijos byla, b. l. 15–17).Su 2014-07-07 skundu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į KomisijÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Inspekcijos, VMI sprendimus ir atleisti jį nuo PVM delspinigių (Komisijos byla, b. l. 1–5).Komisija 2014-09-11 sprendimu Nr. S-183(7-143/2014) patvirtino VMI 2014-06-12 sprendimÄ Nr. 68-116 ir neatleido pareiÅ¡kėjo PVM delspinigių mokėjimo (Komisijos byla, b. l. 80–86).

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti skundžiamus sprendimus ir atleisti jį nuo PVM delspinigių mokėjimo (b. l. 1–5).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė dvi esmines aplinkybes, kurių pagrindu jis turėtų bÅ«ti atleistas nuo PVM delspinigių mokėjimo, t. y. tvirtino, kad jis nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo bei, kad iÅ¡ieÅ¡koti PVM delspinigius yra netikslinga ekonominiu ir socialiniu požiÅ«riu. MAÄ® 100 str. 1 d. 2 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra Å¡io įstatymo 141 str. 1 dalyje nustatytas pagrindas.MAÄ® 141 str. 1 str. 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo delspinigių jei jis įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo.PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad jis nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, nes pagal sudarytus sandorius (sandoriai su V. ir A.

K.), prievolę sumokėti mokesčius prisiėmė tretieji asmenys (V. A. K.). Teismas su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais sutikti negali ir pabrėžia, jog Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais. Å ias savo iÅ¡vadas teismas grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-03-12 ir 2012-07-13 nutartyse (administracinė byla A-438-102/2012) konstatuotomis aplinkybėmis bei teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais. Teismas patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas turėjo pareigÄ deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti, be kitų mokesčių, ir PVM, todėl pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti laikomas nekaltas dėl padarytų PVMÄ® pažeidimų.

Teismas pritaria Komisijos padarytoms iÅ¡vadoms, jog sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo/neatleidimo nuo PVM delspinigių, yra aktualÅ«s su PVMÄ® nuostatų pažeidimu susiję pareiÅ¡kėjo veiksmus/neveikimÄ pagrindžiantys įrodymai. Tokių įrodymų nei Komisijai, nei teismui pareiÅ¡kėjas nepateikė, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog egzistuoja teisinės sÄ lygos atleisti jį nuo PVM delspinigių mokėjimo Å¡iuo pagrindu.Kitas pagrindas, kuriuo grindžiama galimybė atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo PVM delspinigių – iÅ¡ieÅ¡koti delspinigius yra netikslinga ekonominiu ir socialiniu požiÅ«riu.Pagal MAÄ® 113 str. 1 d. 3 punktÄ pripažįstama, kad mokestinę nepriemokÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiÅ«riu, kai netikslinga priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti nepriemokÄ , kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama jau teikiama.

Å is nepriemokos pripažinimo beviltiÅ¡ka pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar Å«kinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.Dėl MAÄ® 113 str. 1 d. 3 punkto LVAT yra pažymėjęs, jog taikant Å¡iÄ teisės normÄ bÅ«tina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibÅ«dinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir kt.), o ne vien tik asmens priskyrimÄ tam tikrai socialinei grupei, t. y. kad asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ir pan. (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑807/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 204-211).

Pabrėžtina, jog tokia administracinių teismų praktika Å¡iuo metu yra dominuojanti (žr. LVAT praktikos, taikant mokesčių administravimÄ reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimÄ (II dalis), Administracinė jurisprudencija Nr. 22, p. 446). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, jog jam reikia valstybės paramos ir/arba yra teikiama tokia parama, kaip ji suprantama pagal minėtÄ MAÄ® 113 str. 1 d. 3 punktÄ (yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas yra darbingo amžiaus (gim. 1971 m.), nors ilgÄ laikÄ nedirbo, tačiau, atsakovės duomenimis, į Darbo birÅ¾Ä nesikreipė, darbo neieÅ¡kojo. Pabrėžtina, kad mokestinio patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas gavo dideles pajamas (6223593,40 Lt, Komisijos byla, b. l. 59–61), todėl bÅ«tent jis turėtų įrodyti, kad jo socialinė padėtis yra sunki. Sutiktina su Komisijos argumentu, jog praėjęs daugiau kaip penkerių metų laikotarpis nuo minėtų pajamų gavimo, negali bÅ«ti besÄ lyginiu pagrindu pripažinti, jog pareiÅ¡kėjo finansinė padėtis yra sunki.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo vardu yra įregistruotas nekilnojamas turtas (Komisijos byla, b. l. 49, 51–52), kad iki 2007-11-23 jis vertėsi individualia veikla, nuo 2008-09-02 iki 2009-02-06, nuo 2012-09-25 iki 2012-10-12 bei nuo 2012-12-13 iki 2013-04-30 dirbo įvairiose įmonėse (Komisijos byla, b. l. 55), o nuo 2013-10-18 dirba UAB „Žiedas plius“, todėl darytina iÅ¡vada, kad mokesčių mokėtojas neįrodė, jog egzistuoja teisinės sÄ lygos visiÅ¡kai atleisti jį nuo priskaičiuotų PVM delspinigių.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Inspekcijos, VMI ir Komisijos sprendimai priimti, objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl yra teisėti ir pagrįsti, o pareiÅ¡kėjo S. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė:            PareiÅ¡kėjo S. B. (S. B.) skundÄ atmesti.           Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.     Teisėjas                                                                   ArÅ«nas Kaminskas