2025-09-03 Nr. AB-13575-3-64-3-01360-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-942-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01360-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.1; 43.5.3; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. J. ir R. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui dėl sprendimo panaikinimų ir sumų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai L. J. ir R. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (8.27) 1-4435 ir 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (10.1E) VPE_SP2E-14948 neteisėtais bei konstatuoti valstybės institucijos neveikimą dėl kompensacijos neišmokėjimo; 2) įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių išmokėti: L. J. – 1 341,58 Eur (2 x 670,79 Eur), R. J. – 1 031,46 Eur (2 x 515,73 Eur); 3) priteisti neturtinės žalos atlyginimą – po 270 Eur kiekvienam pareiškėjui (viso: 540 Eur), taip pat priteisti delspinigius nuo neišmokėtų sumų, taikant 0,02 proc. delspinigių normą už kiekvieną pradelstą dieną nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 12 d.: L. J. – 93,07 Eur, R. J. – 71,55 Eur, viso – 164,62 Eur.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų L. J. ir R. J. skundą.

Teismas nustatė, kad L. J. 2024 m. spalio 16 d. kreipėsi su skundu į VSDFV dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. (8.27) 1-4435. VSDFV 2024 m. lapkričio 14 d. sprendime Nr. (18.2E) 1-12302 konstatavo, kad VSDFV Panevėžio skyrius pagrįstai sustabdė pareiškėjos senatvės pensijos mokėjimą nuo 2024 m. birželio 1 d. Pareiškėja teigė, kad apie VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtą sprendimą sužinojo 2024 m. gruodžio 3 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėja, į teismą pasikreipdama 2025 m. birželio 16 d., akivaizdžiai praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti.

Teismas nurodė, kad R. J. nesutinka su VSDFV Panevėžio skyriaus 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (10.1E)VPE_SP2E- 14948. Ginčas byloje kilęs dėl senatvės pensijos mokėjimo sustabdymo, todėl tokiam ginčui privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, kaip į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, nepateikta. Taigi, pareiškėjas nesilaikė skundo išankstinės privalomos nagrinėjimo ikiteisminės tvarkos.

Teismas pažymėjo, kad, atsisakius priimti pareiškėjų skundo pagrindinį reikalavimą dėl sprendimų panaikinimo, atsisakytina priimti ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo ir žalos atlyginimo.

III. Pareiškėjai L. J. ir R. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį ir tenkinti jų skundo reikalavimus arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjai mano, kad teismas klaidingai taikė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio nuostatas dėl privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos. VSDFV priėmė sprendimą neišmokėti nepriemokos už ginčo laikotarpį, todėl buvo pasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsisakymas nagrinėti dalį prašymų dėl formalių priežasčių (el. parašo ar įgaliojimo trūkumo) negali riboti teisės į veiksmingą teisminę gynybą. Pareiškėjai nepasikliauja elektronine atpažintimi.

Pareiškėjai teigia, kad teismas turi pareigą spręsti ginčą iš esmės, kai institucijos priima sprendimą, kuris pažeidžia asmens teises (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. ir kt.). Teismų praktikoje aiškiai pažymėta, kad formalūs administraciniai trūkumai negali riboti teisės į teismą, jei klausimas dėl esmės jau buvo nagrinėtas institucijos. Pareiškėjų nuomone, šiuo atveju buvo neteisėtai apribota jų teisė į nuosavybę, t. y. jiems jau du mėnesius neišmokama pensija, todėl tokios pareiškėjų teisės turi būti ginamos, o jų patirta žala – atlyginama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kurioje nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjų skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktuose įtvirtintais pagrindais.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikantis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Tarp šių aplinkybių – pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (3 p.); skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (9 p.).

Pagal ABTĮ 28 straipsnio 1 dalį, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja ginčija VSDFV Panevėžio skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (8.27) 1-4435. VSDFV 2024 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. (18.2E) 1-12302 išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl minėto sprendimo ir konstatavo, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su 2025 m. birželio 12 d. skundu (gauta 2025 m. birželio 16 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad akivaizdžiai praleistas skundo padavimo terminas minėtiems sprendimams apskųsti. Pareiškėja skunde nepaaiškino priežasčių, dėl kurių ji anksčiau nesikreipė į teismą (tokių priežasčių neįvardijo ir atskirajame skunde), ir neprašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (8.27) 1-4435.

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 44 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV; VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjų pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, nėra abejonių, kad pareiškėjo skundas dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP2E-14948 nebuvo išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, teikdamas atitinkamą skundą VSDFV, teisės aktuose nustatyta tvarka nepatvirtino savo asmens tapatybės (pvz., nepasirašė skundo kvalifikuotu elektroniniu parašu), laikytina, kad VSDFV negavo pareiškėjo skundo. VSDFV, atsakydamas į 2024 m. gruodžio 4 ir 5 d. gautus skundus, rašte (dokumento registracijos duomenys nenurodyti) pareiškėjui paaiškino, kad, kadangi elektroniniu paštu pateikti skundai yra nepasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, nėra galimybės identifikuoti juos pateikusį asmenį, ir nustatė terminą nustatytiems trūkumams ištaisyti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo šia galimybe. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (10.1E) VPE_SP2E-14948 (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-72-822/2021).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų skundo reikalavimai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, taip pat delspinigius nuo šių sumų, yra savarankiški materialieji skundo reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje nenurodė priežasčių, dėl kurių šie skundo reikalavimai negalėtų būti priimti ir išnagrinėti iš esmės, atsisakius priimti skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti administracinius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis laikytina nemotyvuota ir naikintina.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai (be tinkamų ir pakankamų motyvų) atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimų, išdėstytų 2 ir 3 punktuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o nurodyta tikrinamos teismo nutarties dalis panaikinama ir skundo dalies dėl reikalavimų, išdėstytų 2 ir 3 punktuose, priėmimo nagrinėti klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų L. J. ir R. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties dalį, kurioje nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjų L. J. ir R. J. skundo dalį dėl reikalavimų, nurodytų 2 ir 3 punktuose (įpareigoti išmokėti sumas, priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir delspinigius), panaikinti ir perduoti šios skundo dalies priėmimo nagrinėti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė