8dd401c8-59e4-46a2-a60b-83220184dbdd · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-468/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36861-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1.; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U TA R T I S 2017 m. sausio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako,sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai, gynėjai advokatei Annai Grinevič, nuteistajam B. L., vertėjai Ingridai Petrulieneiteismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo B.

L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-17 nuosprendžio, kuriuo B. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir B. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 mėnesių.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016-08-04 iki 2016-08-23.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-07 nutartimi (nutartyje neteisingai nurodyti 2015 m.), tenkinus Alytaus pataisos namų teikimÄ , į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-17 nuosprendžiu B. L. paskirtÄ galutinę subendrintÄ 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityta: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 nuosprendyje nurodytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016-05-17 iki 2016-05-19, 1 laikinojo sulaikymo (suėmimo) parÄ prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis. Nutartis įsiteisėjusi.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės B. L. pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 1 d. už tai, kad 2016-08-04, apie 21.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,21 prom. neblaivumas), grasino nužudyti savo sutuoktinę R. L., t.y. sakydamas, kad jÄ užmuÅ¡ ir niekas jos nesuras, po ko nukentėjusiajai užsidarius kambaryje, daužydamas duris bandė įsiveržti į kambarį, dėl ko R.

L. buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimus gali įvykdyti. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniame skunde, kaip matyti iÅ¡ jo turinio, nuteistasis praÅ¡o panaikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, nors kaip praÅ¡ymÄ formuluoja „sumažinti bausmės laikÄ â€œ. Nurodo, kad sutuoktinė R. L. dėl besitęsiančių tarpusavio konfliktų jį apkalbėjo, nes siekia užvaldyti butÄ . Teigia, kad R. L. pati atidarė duris ir jį įleido į namus, jis nuo buto raktų neturėjo, dėl ko pastarosios tvirtinimas, jog B.

L. pats atsidarė duris, yra melagingas. Apelianto teigimu, R. L. pati siÅ«lo jam iÅ¡gerti, iÅ¡provokuoja konfliktines situacijas ir iÅ¡kviečia policijÄ . Jis niekada prieÅ¡ sutuoktinę nėra smurtavęs. R. L. po paskutinio konflikto apkaltino B. L. tuo, kad jis laužė duris jas spardydamas, tačiau atvažiavę policijos pareigÅ«nai laužimo žymių nerado. Pirmosios instancijos teismas nuteisė jį (B. L.), neturėdamas jokių tiesioginių įrodymų, remdamasis vien nukentėjusiosios R. L. parodymais.

Apelianto nuomone, jis yra nuteistas už nusikaltimÄ , kurio neįvykdė. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – atmesti. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai B. L. pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 str. 1 d. Nors nuteistasis B. L. apeliaciniame skunde teigia, kad jis savo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ pripažįsta iÅ¡ dalies, tačiau iÅ¡ skundo argumentų matyti, kad jis savo kaltę neigia visiÅ¡kai, tvirtindamas, kad jį nukentėjusioji R.

L. apkalbėjo, teismui davė melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, B. L. savo kaltę neigė viso proceso metu, tvirtino, kad žmonai niekada nėra grasinęs, ir kad ji meluoja. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ bei apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis B. L. nepagrįstai savaip interpretuoja faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiosios R. L. parodymus, o savo nekaltumÄ iÅ¡ esmės grindžia tik savo paties parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvÅ«s įrodymai.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė nukentėjusiosios R. L. parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s ir atitinka kitus byloje esančius objektyvius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ 2016-08-04 pareiÅ¡kimo bei 2016-08-05 protokolo - pareiÅ¡kimo turinio, R. L. Å¡iuose dokumentuose aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodė, jog B. L. grasino jÄ nužudyti (užmuÅ¡ti) (b.l. 4-5, 9 1 t.). Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, ji taip pat nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes apie B.

L. grasinimÄ jÄ užmuÅ¡ti, patikslindama, kad grasinimas jai pasirodė realus, nes anksčiau B. L. prieÅ¡ jÄ smurtaudavo (b.l. 16). IÅ¡ teisme duotų nukentėjusiosios R. L. parodymų matyti, kad ji konkrečiai nurodė, jog grasinimas jai buvo iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais: „aÅ¡ vis tiek tave užmuÅ¡iu, padarysiu taip, kad tavęs niekas neras, atsėdėsiu, bet vis tiek padarysiu, kÄ sugalvojau“, mano, kad B. L. gali įvykdyti savo grasinimus, kadangi anksčiau jÄ ne kartÄ buvo sužalojęs (praskėlęs galvÄ , dėl ko ji buvo gydoma ligoninėje) (b.l. 146 1 t.).

Be to, nukentėjusioji R. L. parodė, jog jai užsidarius kambaryje B. L. spardė duris, pareigÅ«nams ji sakė, kad durys buvo apspardytos, tačiau pastarieji apžiÅ«ros metu apibraižymų neužfiksavo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, jog į įvykio vietÄ atvažiavę policijos pareigÅ«nai durų laužimo žymių nerado, tačiau teisėjų kolegija Å¡ių aplinkybių sprendžiant B. L. kaltės klausimÄ nelaiko esminėmis ir daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios R. L. viso proceso metu duoti parodymai apie B.

L. grasinimo nužudyti aplinkybes, o tuo pačiu ir buvusį pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, o taip pat ir teisme liudytoju apklausto policijos pareigÅ«no A. A. parodymai, kad B. L. pareigÅ«nų akivaizdoje R. L. sakė, jog „po visko tave susirasiu ir taip padarysiu, kad niekas neatpažintų“ (b.l. 148 1 t.), laikytini pakankamais B. L. kaltei padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ pagrįsti, juolab, kad juos papildo ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. PrieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį B.

L. grindė ne tik nukentėjusiosios R. L., bet ir liudytojų parodymais, kurie sutampa tarpusavyje ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad laikyti nukentėjusiosios R. L. parodymus melagingais nebuvo ir nėra jokio pagrindo, kadangi, kaip minėta, jie atitinka kitus byloje esančius objektyvius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes, o be to, pastaroji teisme buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ (b.l. 145 1 t.). IÅ¡ nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nuteistojo B.

L., nukentėjusiosios R. L., liudytojų A. A., D. L. parodymus, bet ir duomenis apie ankstesnius B. L. teistumus, baustumus administracine tvarka, o taip pat aplinkybes, kad B. L., nepaisydamas teismo nustatytų įpareigojimų nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini), neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja R. L. ir dukra D. L., atėjo į butÄ minėtu adresu ir pradėjo grasinti R. L..Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , pagrįstai sprendė, kad B.

L. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 str. 1 d. Skiriant bausmę nuteistajam B. L., atsižvelgta į jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)). Be Å¡ių aplinkybių įvertinta ir B. L. neigiamai charakterizuojančius duomenis, kad jis anksčiau 7 kartus teistas, paskutinį kartÄ teistas taip pat pagal BK 145 str. 1 d., kas patvirtina, jog tinkamų iÅ¡vadų nedaro, anksčiau pagal BK 145 str. 1 d. paskirtos Å¡velnesnės su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nepasiekė BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, B.

L. baustas ir administracine tvarka, nevykdė jam paskirto teismo įpareigojimo. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes įvertino teisingai ir pagrįstai B. L. už jo padarytÄ nusikaltimÄ skyrė griežčiausiÄ su laisvės atėmimu susijusiÄ Ä¯statymo sankcijoje numatytÄ bausmę, jos dydį nustatydamas artimÄ vidurkiui. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 str. 9 d. pagrindu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2016-08-04 iki 2016-08-23.

Ä® subendrintos bausmės laikÄ nebuvo įskaita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalis, taip pat Å¡iame nuosprendyje nurodytas B. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-05-17 iki 2016-05-19. Å is klausimas, Alytaus pataisos namų administracijai su teikimu pasikreipus į Vilniaus miestÄ apylinkės teismÄ , Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-07 nutartimi iÅ¡spręstas. Kolegija atkreipia dėmesį, jog teismo nuosprendžiu pasirinktas bausmių bendrinimo pagrindas (BK 63 str. 9 d.) yra neteisingas, nes pagal BK 63 str. 9 d. skiriama bausmė bendrinama tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Å iuo gi atveju ankstesnis nuosprendis B. L. atžvilgiu buvo priimtas 2016 05 19 d. Veikia dėl kurios B. L. buvo pripažintas kaltu 2016 11 17 nuosprendžiu įvykdyta 2016 08 04, t.y. po ankstesnio nuosprendžio priėmimo, todėl bendrinant bausmes pagal 2016 11 17 ir 2016 05 19 nuosprendžius B. L. turėjo bÅ«ti taikytos ne BK 63 str. 9 d., o BK 64 str.1 d. 3 d. nuostatos numatančios, kad bausmių bendrinimÄ jei nuteistasis, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , neatlikęs paskirtos bausmės ar bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Skundo nuteistojo padėtį sunkinančias pagrindais byloje – nėra, todėl kolegija negali sunkinti nuteistojo teisinės padėties pakeisdama bausmių bendrinimo bÅ«dÄ , ar netinkamÄ bausmių bendrinimÄ iÅ¡taisyti panaikindama bausmių subendrinimÄ (nes nagrinėjant bylÄ apeliacijoje jis jau yra atlikęs 2016 05 19 nuosprendžiu paskirtÄ bausmę), nes pakeitus bendrinimo bÅ«dÄ , ar jį panaikinus pasunkėtų nuteistojo teisinė padėtis (realiai atliktinos bausmės dydis).Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaujantis BPK 322 str. 1 d. apeliacinės instancijos teisme, nepriklausomai nuo nuteistojo/iÅ¡teisintojo valios, privalo dalyvauti gynėjas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ nuteistojo negalimas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo B.

L. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                        Daiva Kazlauskienė Teisėjai                                                                                   Gintaras Dzedulionis                                                                                                Alenas Piesliakas