8dd26e25-a776-4e20-924d-4fcddb3c4fb7 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                                Civilinė byla Nr. 2A-284-856/2018                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02187-2017-0              Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.18.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 26 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G.

D. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4167-1003/2017 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovui G. D. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo G. D. priteisti 13 546,11 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2012 m. balandžio 29 d. Jungtinėje Karalystėje atsakovas, vairuodamas transporto priemonę BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausančiÄ transporto priemonę. Atsakovo transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras atliko su eismo įvykiu susijusios žalos administravimÄ , atlygino nuostolius žalÄ patyrusiam asmeniui ir pateikė ieÅ¡kovui reikalavimÄ 10 290,30 GBP (13546,11 Eur) sumai, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.

IeÅ¡kovas, vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsniu, sumokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamÄ 10 290,30 GBP (13 546,11 Eur) sumÄ ir įgijo teisę iÅ¡mokėtÄ sumÄ reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ atsakovo, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl 13 546,11 Eur sumos grÄ Å¾inimo, tačiau atsakovas reikalaujamos sumos ieÅ¡kovui nesumokėjo.

Atsakovas G. D. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad 2012 m. balandžio 29 d. Jungtinėje Karalystėje transporto priemonės BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, eismo įvykio nesukėlė. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų – eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio plano, policijos pažymos, liudininkų informacijos, Jungtinės Karalystės teismo sprendimo, kurie patvirtintų jo kaltę dėl nurodyto eismo įvykio.

Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos nepranešė jam apie eismo įvykį, nesiÅ«lė atsakovui teikti įrodymus, paaiÅ¡kinimus dėl eismo įvykio. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas sumokėjo Jungtinės Karalystės draudikų biurui reikalaujamÄ sumÄ , negali bÅ«ti pripažinta pakankamu pagrindu tenkinti ieÅ¡kinį.                       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iÅ¡ atsakovo G.

D. 13546,11 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (13546,11 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-03-14) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 895,71 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nurodė, kad atsakovo dalyvavimÄ 2012 m. balandžio 29 d. Jungtinėje Karalystėje įvykusiame eismo įvykyje ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės grindžia duomenimis, kuriuos Reikalavimo atlyginti žalÄ formoje, adresuotoje MIB, nurodė eismo įvykyje nukentėjęs asmuo P. S..

Formoje nurodyta, kad 2012 m. balandžio 29 d., 1 val. 20 min., Jungtinėje Karalystėje, Leytonstone, A12 žiedinėje sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į P. S. vairuojamÄ automobilį Ford Puma, valstybinis Nr. Y443 FNO. Teismas sprendė, kad pateikti atsakovo vardo ir pavardės duomenys, įvertinus, kad jie užraÅ¡yti užsieniečio taip, kaip buvo perteikti, iÅ¡ esmės atitinka atsakovo vardo ir pavardės duomenis, fonetinį balsių ir priebalsių perteikimÄ .

Eismo įvykio vietoje buvo tamsu, smarkiai lijo, tad paaiÅ¡kinama, jog eismo įvykyje dalyvavusi moteris galėjo suklysti dėl atsakovo amžiaus, plaukų spalvos, kÅ«no sudėjimo, juo labiau, kad moters nurodytas ir faktinis eismo įvykio metu buvęs atsakovo amžius esmingai nesiskiria, atsakovas yra tamsiaplaukis, o kÅ«no sudėjimas eismo įvykio metu galėjo bÅ«ti toks, kokį nurodė P. S.. Automobilio spalva, įvertinus paros laikÄ ir klimato sÄ lygas, nurodyta iÅ¡ esmės tiksliai, juoda arba tamsiai mėlyna, nes atsakovo automobilis pagal registracijos duomenis yra mėlynos spalvos.

Atsakovas nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kodėl Formoje buvo nurodytas bÅ«tent jam priklausančio automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodytas gyvenamosios vietos adresas Å iaulių r. sav., Å iaulių kaimiÅ¡koji sen. Teismo vertinimu, į bylÄ pateikti Gyventojų registro duomenys patvirtina, jog laikotarpiais nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. iki 2011 m. lapkričio 2 d. bei nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. rugpjūčio 18 d. atsakovas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) VÄ® „Regitra“ teismui pateiktoje pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijime savininko adresas nurodytas (duomenys neskelbtini).

Atitinkami duomenys nurodyti ir VÄ® „Regitra“ pažymoje 2012-04-29 datai. Ä®vertinęs aplinkybių visumÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad asmuo, 2012 m. balandžio 29 d. Jungtinėje Karalystėje vairavęs transporto priemonę BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį bei padaręs žalos kitam asmeniui, ir atsakovas yra tas pats asmuo. Atsakovo nurodyti, taip pat pačios P. S. užfiksuoti duomenys buvo įraÅ¡yti Formoje. Teismas pažymėjo, kad pats atsakovas patvirtino, jog eismo įvykio metu tiek jis, tiek automobilis BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo Jungtinėje Karalystėje ir neturėjo galiojančio valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas pateikė duomenis apie bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas pagal eismo įvykio vietos teisę, kelių eismo taisyklių traktavimÄ nagrinėjamu atveju, taip pat pateikė iÅ¡samius duomenis apie žalos atlyginimÄ (procedÅ«rÄ ir principus) pagal Jungtinės Karalystės teisę, kokie neteisėti veiksmai sukėlė eismo įvykį, su žalos dėl eismo įvykio administravimu, apskaičiavimu, atlyginimu susijusį teisinį reglamentavimÄ . Atsakovo neigimÄ dalyvavus eismo įvykyje teismas vertino kaip asmens siekimÄ iÅ¡vengti jam tenkančių neigiamų pasekmių, nuostolių, kuriuos privalo atlyginti eismo įvykio kaltininkas.

Nors atsakovas nurodė, kad su eismo įvykiu susijusios sumos paskaičiuotos netinkamai, yra neprotingai didelės, tačiau į bylÄ neteikė jokių įrodymų, savo detalizuotų paskaičiavimų, kurie paneigtų ieÅ¡kovo pateiktus paskaičiavimus, juos pagrindžiančius teisės aktus. Atsakovo teiginiai, kad ieÅ¡kovo pateiktų į bylÄ dokumentų kopijos neaiÅ¡kios, neįskaitomos, nepaneigia juose užfiksuoto iÅ¡laidų paskaičiavimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas G.

D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. Apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , byloje surinkti įrodymai, prieÅ¡ingai nei nustatė teismas, paneigia ieÅ¡kovo teiginius, kad atsakovui priklausanti transporto priemonė dalyvavo 2012-04-29 eismo įvykyje bei atsakovas sukėlė šį eismo įvykį, todėl atsakovas nėra tas subjektas, kuris turi ieÅ¡kovui atlyginti jo MIB sumokėtas sumas. 11.2.

Jeigu ieÅ¡kovas mano, kad atsakovas, vairuodamas BMW 520, sukėlė 2012-04-29 eismo įvykį, jis turi bÅ«ti pajėgus įrodyti tokias aplinkybes, tačiau Å¡iuo atveju teismas iÅ¡ esmės atleido nuo įrodinėjimo pareigos ieÅ¡kovÄ (MIB, P. S.), kas neteisinga objektyviai kruopščiai nagrinėjant bylÄ bei siekiant nustatyti, koks konkretus subjektas pažeidė Kelių eismo taisykles bei iÅ¡ tikrųjų sukėlė 2012-04-29 eismo įvykį.11.3. Atsakovas nuo pat pradžių nuosekliai neigė, kad jam priklausanti transporto priemonė BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė (dalyvavo) 2012-04-29 Jungtinėje Karalystėje įvykusiame eismo įvykyje, apie kurį nurodo ieÅ¡kovas, gavęs tokius duomenis iÅ¡ MIB.

Tokius atsakovo paaiÅ¡kinimus atitinka ir byloje surinkti objektyvÅ«s dokumentai. Atsakovas nebuvo jokiu administraciniu (ar kitokiu) aktu pripažintas dalyvavusiu 2012-04-29 eismo įvykyje Jungtinėje Karalystėje ir tokį eismo įvykį sukėlęs. Ä® bylÄ nepateiktas joks blankas, eismo įvykio schema ar koks nors paprasčiausias dokumentas, kur bÅ«tų fiksuota, kad Jungtinėje Karalystėje 2012-04-29 įvyko eismo įvykis ir jame dalyvavo atsakovas, vairavęs transporto priemonę BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kad atsakovas tai bÅ«tų patvirtinęs savo paraÅ¡u.11.4.

Atsakovui ginčijant faktÄ , kad jis Jungtinėje Karalystėje 2012-04-29 sukėlė eismo įvykį, ieÅ¡kovas turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, tarp jų: kad iÅ¡ tikrųjų 2012-04-29 Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo P. S.; kad Å¡iame eismo įvykyje dalyvavo ir atsakovas su savo transporto priemone BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kad bÅ«tent atsakovo vairuojama transporto priemonė pažeidė Kelių eismo taisykles ir padarė konkrečiÄ Å¾alÄ , įskaitant, kad tokio eismo įvykio metu P. S. buvo sužalota; kokiu dokumentu atsakovas pripažintas kaltu dėl eismo įvykio;

įrodyti priežastinio ryÅ¡io egzistavimÄ tarp minėto eismo įvykio ir reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, praÅ¡omos priteisti žalos dydį. Å ios aplinkybės byloje neįrodytos.11.5. IeÅ¡kovas reikalavimÄ grindė vieninteliu įrodymu - Reikalavimo atlyginti žalÄ forma, kuriÄ užpildė P. S., iÅ¡imtinai tik jos nurodytais duomenimis. Tokia forma užpildyta 2014-11-04, tai yra nuo įvykio praėjus daugiau kaip 2,5 metams, kodėl tiek buvo delsiama - byloje duomenų nepateikta. Jeigu, kaip tvirtina P. S. Reikalavimo atlyginti žalÄ formoje, ji patyrė traumÄ kaklo ir pečių srityje, kuri atsirado dėl staigaus judesio, tai tokiu atveju turėjo bÅ«ti kviečiama policija, nes buvo sužalotas asmuo.

Nebuvo užpildytas blankas, eismo įvykio schema arba bent laisvos formos dokumentas. Teismas visų Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino.11.6. Byloje surinkti įrodymai rodo, kad apie 2012-04-29 eismo įvykį nebuvo praneÅ¡ta atsakovui, jam nebuvo pasiÅ«lyta pateikti įrodymus ar paaiÅ¡kinimus dėl pirmiau minėto įvykio. Nėra pateiktas informacijos apie susidÅ«rimÄ blankas, kuris pildomas Jungtinėje Karalystėje.11.7. Teismo atliktas akivaizdžių neatitikimų vertinimas yra neteisingas, nepagrįstai tokie akivaizdÅ«s neatitikimai buvo iÅ¡aiÅ¡kinti atsakovo nenaudai, nors turėtų bÅ«ti prieÅ¡ingai (neaiÅ¡kumai, abejonės turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsakovo naudai).11.8.

P. S. nurodžius duomenis apie vyrÄ , vairavusį transporto priemonę 2012-04-29, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad tas asmuo bei atsakovas yra vienas ir tas pats asmuo. Teismas nurodė, kad atsakovas negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl P. S. nurodė jo duomenis, tačiau, iÅ¡ tikrųjų objektyviai vertinant jos nurodytus duomenis, jie nėra apie atsakovÄ .11.9. Byloje nepateikta paaiÅ¡kinimų, kodėl toks skirtingas Reikalavimo atlyginti žalÄ grafų pildymas, nors Å¡ios aplinkybės buvo nagrinėtos, ieÅ¡kovas užklausė dėl to ir MIB, tačiau atsakymai negauti.

Teismas tokio MIB ir ieÅ¡kovo elgesio sprendime niekaip neįvertino. Akivaizdu, kad Å¡i informacija buvo svarbi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, nes prieÅ¡ingu atveju jos bÅ«tų buvę nelaukiama atidedant bylos nagrinėjimÄ .11.10. Pagal Gyventojų registro duomenis nei 2015-01-05, nei 2016-05-30 atsakovas adresu (duomenys neskelbtini), negyveno, todėl tokie duomenys atitinka atsakovo paaiÅ¡kinimus, jog jis jokių pretenzijų, informacijos apie 2012-04-29 įvykį, negavo iki tol, kol negavo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio.11.11.

Byloje aiÅ¡kiai nebuvo paÅ¡alinti visi prieÅ¡taravimai dėl to, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos. Pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės nebuvo aiÅ¡kinamasi dėl eismo įvykio aplinkybių, kaltininko nustatymo, ar pagrįstai nustatyta tokio dydžio žala, ar ji padaryta atsakovo veiksmais. Byloje iÅ¡ esmės tik abstrakčiai konstatuota, jog žala, eismo įvykio aplinkybės yra nustatytos Didžiosios Britanijos nacionalinio transporto priemonių draudikų biuro, o atsakovo nepaneigtos, tokiu bÅ«du perkeliant atsakovui įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nors įrodyti, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, turi ieÅ¡kovas.11.12.

Teismas nenagrinėjo, kas sudaro 5 000 GBP, kaip jie priežastiniu ryÅ¡iu susiję su 2012-04-29 eismo įvykiu, kiek Å¡ioje sumoje sudaro teisininkų kontoros iÅ¡laidos, ar jos priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su 2012-04-­29 eismo įvykiu ir kokie konkretÅ«s byloje esantys dokumentai įrodo patirtas tokias iÅ¡laidas. Byloje nėra ir mokėjimo dokumentų teisininkų kontorai, todėl teigtina, kad nėra įrodymų, įrodančių 5 000 GBP iÅ¡laidas.11.13. Teismas neaptarė, iÅ¡ ko jis nusprendė, kad 2012-04-29 eismo įvykio metu P. S. buvo sužalota, kad ji buvo sužalota bÅ«tent taip, kaip ji pati nurodo, kad ji patyrė jos nurodytÄ neturtinę žalÄ , kad ji priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su 2012-04-29 įvykiu.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Biuras) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , nurodo, kad palaiko argumentus, pateiktus procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui.

Atsakovui nepakanka reikÅ¡ti abejones dėl ieÅ¡kovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieÅ¡kovas, pagrindžiančius įrodymus. IeÅ¡kovas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių Biuro reikalavimÄ , o apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų teisingumu ir pagrįstumu. Apeliantas dar 2015-01-05 buvo informuotas apie Didžiojoje Britanijoje vyksiantį 2012-04-29 įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesÄ , t. y. jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti tiek minėtame procese, tiek ir teikti savo paaiÅ¡kinimus.

Dėl nesuprantamų priežasčių apeliantas į informacijÄ nereagavo. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. balandžio 29 d. Jungtinėje Karalystėje dėl atsakovo G. D., vairavusio transporto priemonę BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu P. S. buvo padaryta žala.

Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės (Lietuvos) transporto priemonių draudikų biurui, t. y. ieÅ¡kovui, reikalavimÄ sumokėti 13 546,11 Eur (10 290,30 GBP) žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovas, sumokėjęs Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biurui („Motor Insurers Bureau“ (toliau - ir MIB) reikalaujamÄ sumÄ , atlygino atsakovo padarytÄ Å¾alÄ bei su Å¡ios žalos administravimu susijusias iÅ¡laidas bei įgijo teisę iÅ¡mokėtos sumos reikalauti iÅ¡ atsakovo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPD) 23 straipsnio pagrindu.

Vadovaujantis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nacionalinis draudikų biuras iÅ¡moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iÅ¡moka mokama esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui.

Lietuvos draudikų biuras, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ (TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalis). IÅ¡plėstinė kasacinio teismo teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad, sistemiÅ¡kai vertinant minėtas nuostatas, Lietuvos draudikų biuras teisę susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 51 punktas). Taigi, Lietuvos draudikų biuras eismo įvykio vietos draudikų biurui iÅ¡mokėtas sumas atlygina tarpusavio pasitikėjimo principo pagrindu ir, kai yra įvykdytos TPVCAPDÄ® nurodytos sÄ lygos, įstatymo pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas grÄ Å¾intų atsakingas asmuo (asmenys).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDÄ®, kurio 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, iÅ¡moka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras iÅ¡mokÄ eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl galimai atsakingo už eismo įvykį asmens civilinei atsakomybei ir pareigai atlyginti žalÄ (žalos atlyginimui) taikytinos teisės, yra pažymėta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai reglamentuoti TPVCAPDÄ®, kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis).

Taigi, TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje, kuriose reglamentuota Lietuvos draudikų biuro pareiga iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ dėl neapdrausta transporto priemone, kurios registruota buveinė yra Lietuvoje, kitoje valstybėje padarytos žalos nukentėjusiems asmenims, įtvirtintos ir specialiosios kolizinės normos. Minėtos TPVCAPDÄ® nuostatos, pirma, nurodo, kad galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sÄ lygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, nagrinėjamoje byloje – Didžiosios Britanijos teisę.

Å ios taisyklės atitinka 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę, kad iÅ¡ delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos Å¡alies teisė, kurioje atsirado žala. Antra, Å¡ios taisyklės taip pat suponuoja, kad esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, bÅ«tent Lietuvos draudikų biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus. Atsižvelgiant į 18–20 punktus, Lietuvos draudikų biuras, TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iÅ¡ atsakovo, pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. 16 punkte nurodytų sÄ lygų egzistavimÄ .

Å ių sÄ lygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieÅ¡kinio pagrindÄ . Tokio pobÅ«džio bylose Lietuvos draudikų biuras turi pateikti aiÅ¡kius duomenis, kokius neteisėtus veiksmus atliko transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu, nurodyti, pagal kuriuos teisės aktus tokie veiksmai laikytini neteisėtais (eismo įvykio vietos kelių eismo taisyklės, kt.), ir juos pateikti, taip pat pateikti eismo įvykio vietos valstybės tarnybų dokumentus, patvirtinančius pažeidimÄ (jei tokių esama), kitus su eismo įvykio fiksavimu susijus duomenis (schemas, iÅ¡ karto po eismo įvykio užfiksuotus eismo įvykio dalyvių liudijimus, kt.), dėl eismo įvykio padarytÄ Å¾alÄ ir jos dydį pagrindžiančius dokumentus ir kt.

– kitaip tariant, įrodymus, pagrindžiančius eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio. Kokius konkrečius dokumentus ar duomenis siekdamas savo atgręžtinio reikalavimo patenkinimo turi pateikti biuras, priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos aplinkybių. Lietuvos draudikų biuras neprivalo teikti duomenų ir įrodymų dėl tų aplinkybių, dėl kurių byloje ginčo tarp Å¡alių nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pateikė duomenis apie bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas pagal eismo įvykio vietos teisę, iÅ¡samius duomenis apie žalos atlyginimÄ (procedÅ«rÄ ir principus) pagal Jungtinės Karalystės teisę, nurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, kokius konkrečius teisės aktus jis pažeidė savo veiksmais.

IeÅ¡kovas įrodė, kad atsakovas pažeidė pareigÄ bÅ«ti rÅ«pestingu, kaip to reikalauja 1971 m. Motorinių transporto priemonių (tarptautinės motorinių transporto priemonių draudimo kortelės) taisyklės Nr. 792 bei Jungtinės Karalystės Kelių kodekso 126 straipsnis, įrodė, kad dėl atsakovo nerÅ«pestingumo vairuojant transporto priemonę įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta P. S. transporto priemonė bei sužalota pačios vairuotojos sveikata ir tokie atsakovo veiksmai yra pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti.

IeÅ¡kovas pateikė užsienio teisės (Jungtinės Karalystės) aktus, kuriais vadovaujantis buvo konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, ir kuriais vadovaujantis įvertinta žala. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, vadovavosi 1971 m. Motorinių transporto priemonių (tarptautinės motorinių transporto priemonių draudimo kortelės) taisyklėmis Nr. 792, nurodydamas, jog atsakovas pažeidė Motorinių transporto priemonių (tarptautinės motorinių transporto priemonių draudimo kortelės) taisykles – atsitrenkė į P. S. priklausančiÄ transporto priemonę, jÄ apgadino, atsakovo veiksmais buvo padaryta žala asmens sveikatai, dėl ko Å¡iam asmeniui buvo reikalingas medicininis gydymas.

Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieÅ¡kovas įrodė atsakovo bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas pagal eismo įvykio vietos teisę (Jungtinės Karalystės), kelių eismo taisyklių traktavimÄ nagrinėjamu atveju, pateikė iÅ¡samius duomenis apie žalos atlyginimÄ pagal Jungtinės Karalystės teisę, kokie neteisėti veiksmai sukėlė eismo įvykį, teisinį reglamentavimÄ , susijusį su žalos administravimu, paskaičiavimu bei atlyginimu. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo dalyvavimo 2012-04-29 eismo įvykyje, Kelių eismo taisyklių pažeidimo, žalos padarymo fakto, neįrodė priežastinio ryÅ¡io egzistavimo tarp eismo įvykio ir reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia šį atsakovo apeliacinio skundo argumentÄ .

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Jungtinės Karalystės teisinis reglamentavimas yra paremtas paprotinės teisės principais, teisiniu precedentu ir nereikalauja eismo įvykio atveju privalomo policijos atvykimo į eismo įvykio vietÄ bei ataskaitos apie eismo įvykį pateikimo, taip pat nenaudojamas sutartinis faktų iÅ¡dėstymo blankas. Teisėjų kolegijos vertinimu, eismo įvykio įforminimas pagal Jungtinės Karalystės teisę yra gerokai paprastesnis, nereikalaujantis sudėtingos dokumentacijos pildymo bei policijos pareigÅ«nų įsikiÅ¡imo, jei jo metu nebuvo sunkiai sužaloti asmenys ar nėra kitų iÅ¡skirtinių aplinkybių.

Skirtingas Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje eismo įvykio fiksavimo ir tyrimo teisinis reglamentavimas sukuria prielaidas nesÄ Å¾iningiems asmenims siekti iÅ¡vengti atsakomybės už eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas įrodė teismo nutarties 16 punkte nurodytų sÄ lygų egzistavimÄ pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus, todėl įgijo teisę susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , atsakovas, siekdamas nuneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat teikia savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali bÅ«ti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiÅ¡kinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-393-313/2017).

Taigi, ieškovui pateikus įrodymus dėl atsakovo atsakomybės pagal Jungtinės Karalystės teisę, atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, turėjo pateikti teismui įrodymus pagal Jungtinės Karalystės teisę, patvirtinančius kito asmens, dalyvavusio eismo įvykyje, atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, jokių įrodymų, patvirtinančių tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, atsakovas nepateikė, taigi, nepaneigė savo dalyvavimo 2012-04-29 eismo įvykyje Jungtinėje Karalystėje.

Apeliacinį skundÄ G. D. grindžia argumentu, kad byloje surinkti įrodymai rodo, jog apie 2012-04-29 eismo įvykį nebuvo praneÅ¡ta atsakovui, jam nebuvo pasiÅ«lyta pateikti įrodymus ar paaiÅ¡kinimus dėl pirmiau minėto įvykio. Pažymėtina, kad pagal Biurų Tarybos Vidaus nuostatų taisykles, įvykus eismo įvykiui kitoje valstybėje narėje, už visÄ Å¾alos administravimo procedÅ«rÄ yra atsakingas eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras, kuris neapdraustos transporto priemonės atveju apie bet kokį eismo įvykį turėtų praneÅ¡ti transporto priemonės buveinės draudikų biurui (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalis).

Žala gali bÅ«ti administruojama tiek inicijuojant teismo procesÄ (ginčo bÅ«du), tiek taikiai (3 straipsnio 3 dalis) (II t., 95, 96 b. l.). Nei Vidaus nuostatuose, nei TPVCAPDÄ® nėra nustatyta eismo įvykio vietos draudikų biuro ar Lietuvos draudikų biuro pareiga informuoti eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytojÄ apie eismo įvykio vietos valstybėje vyksiančiÄ Å¾alos administravimo procedÅ«rÄ . Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2015-01-05 raÅ¡tas Nr. S-15256(5.10.) patvirtina, kad atsakovas G.

D. buvo informuotas apie Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro vardu administruojamÄ Å¾alÄ dėl eismo įvykio. Minėtame praneÅ¡ime ieÅ¡kovas prašė atsakovo pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl eismo įvykio, prašė užpildyti praneÅ¡imo apie eismo įvykį formÄ ir jÄ pateikti ieÅ¡kovui, nurodė, kad prieÅ¡ingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant (II t., 141 b. l.). Nors atsakovo teigimu, jis ieÅ¡kovo nurodytu adresu Plytinės g. 1-10, Aleksandrijos k., Å iaulių k. sen., Å iaulių r., niekada negyveno ir ieÅ¡kovo siųstų dokumentų negavo, tačiau byloje pateikti įrodymai – Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis - šį atsakovo argumentÄ paneigia (I t., 4 b. l., III t., 49 b. l.).

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ieÅ¡kovui teikė paaiÅ¡kinimus apie eismo įvykį ar kad užpildė praneÅ¡imo apie eismo įvykį formÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nei užsienio valstybės, nei Lietuvos draudikų biurui nėra nustatyta pareiga informuoti transporto priemonės valdytojÄ apie kitoje valstybėje vykdomÄ Å¾alos administravimo procedÅ«rÄ , Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas vis dėlto informavo atsakovÄ G. D., apelianto skundo argumentas, kad atsakovui nebuvo praneÅ¡ta apie eismo įvykį, nebuvo pasiÅ«lyta pateikti įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apelianto teigimu, ieÅ¡kovas reikalavimÄ grindė vieninteliu įrodymu - Reikalavimo atlyginti žalÄ forma, kuriÄ užpildė P. S., iÅ¡imtinai tik jos nurodytais duomenimis, tokia forma užpildyta 2014-11-04, tai yra nuo įvykio praėjus daugiau kaip 2,5 metams. Jeigu, kaip tvirtina P. S., ji patyrė traumÄ kaklo ir pečių srityje, kuri atsirado dėl staigaus judesio, tai tokiu atveju turėjo bÅ«ti kviečiama policija, nes buvo sužalotas asmuo. Nebuvo užpildytas blankas, eismo įvykio schema arba bent laisvos formos dokumentas.

Teismas visų Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino. Teisėjų kolegija su Å¡iuo apelianto argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad atsakovas G. D., nesutikdamas su ieÅ¡kinio reikalavimais, pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Reikalavimo atlyginti žalÄ formoje (toliau – ir Forma) netiksliai buvo nurodyti jo asmens duomenys: vardas, pavardė, telefono numeris, amžius, plaukų spalva, kÅ«no sudėjimas, automobilio spalva, neįraÅ¡yti autoįvykio liudininkai, tačiau nereiÅ¡kė nesutikimo su Å¡ios formos užpildymo data.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog duomenys yra užraÅ¡yti užsieniečio, o taip pat įvertinęs eismo įvykio paros laikÄ (1 val. 20 min.), klimato sÄ lygas (smarkiai lijo), sprendė, kad užsieniečio asmens pateikti duomenys iÅ¡ esmės atitinka atsakovo duomenis. Kaip minėta aukščiau, apeliantas nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme neginčijo Formos užpildymo datos. Kadangi apeliacinės instancijos teismas neturi teisės pasisakyti klausimu, kuris nebuvo iÅ¡keltas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto argumento dėl Formos užpildymo datos teisingumo.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad tuo atveju, jeigu P. S. patyrė traumÄ kaklo ir pečių srityje, turėjo bÅ«ti kviečiama policija, nes buvo sužalotas asmuo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas užsienio teisės normas – 1971 m. Motorinių transporto priemonių (tarptautinės motorinių transporto priemonių draudimo kortelės) taisykles, pagrįstai konstatavo, kad policijos atvykimas į eismo įvykio vietÄ bei oficialios ataskaitos apie eismo įvykį pateikimas nėra privalomas, jei jo metu nebuvo sunkiai sužalotų asmenų ar kitų iÅ¡skirtinių aplinkybių (II t., 52 b. l.).

Nors nukentėjusioji P. S. nurodė, kad ji patyrė traumÄ kaklo ir pečių srityje, tačiau byloje nėra duomenų, kad Å¡ie sužalojimai buvo sunkÅ«s. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentÄ , kad į eismo įvykio vietÄ turėjo bÅ«ti kviečiama policija, laiko nepagrįstÄ . Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas nenagrinėjo, kas sudaro 5 000 GBP, kaip jie priežastiniu ryÅ¡iu susiję su 2012-04-29 eismo įvykiu, kiek Å¡ioje sumoje sudaro teisininkų kontoros iÅ¡laidos, ar jos priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su 2012-04-­29 eismo įvykiu ir kokie konkretÅ«s byloje esantys dokumentai įrodo patirtas tokias iÅ¡laidas.

Byloje nėra ir mokėjimo dokumentų teisininkų kontorai, todėl teigtina, kad nėra įrodymų, įrodančių 5 000 GBP iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad iÅ¡ byloje esančio žalos paskaičiavimo (I t., 7-8 b. l.) matyti, kad MIB paskaičiavo tokias sumas: kompensacija už turto sugadinimÄ â€“ 1 020 GBP, kompensacija už asmens sužalojimÄ â€“ 2 782 GBP, ieÅ¡kovo (nukentėjusio asmens) iÅ¡laidos – 5 000 GBP, iÅ¡orės paslaugos – 168 GBP, administravimo mokestis – 1 320,30 GBP, iÅ¡ viso 10 290,30 GBP.

Pagrindžiant Å¡iuos paskaičiavimus, ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė teisines paslaugas dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui teikusios kontoros „Sheldon Davidson Solicitors“ detalizuotÄ suteiktų paslaugų ir patirtų iÅ¡laidų paskaičiavimÄ (I t., 33, 64-77 b. l.), žalos nukentėjusio asmens turtui (automobiliui) ir sveikatai paskaičiavimÄ (I t., 35-59 b. l.), paskaičiuoto administravimo mokesčio teisinį pagrindimÄ (I t., 86-89, 91 b. l.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatavo, jog 5 000 GBP sudaro bendrovės „Sheldon Davidson Solicitors“ patirtos iÅ¡laidos, kurios yra detalizuotos į bylÄ pateiktame atliktų darbų apraÅ¡yme (I t., 64–73 b. l.).

Vien tai, kad teismas nekonkretizavo ir sprendime neiÅ¡dėstė, kas sudaro 5 000 GBP sumÄ , nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas Å¡ių iÅ¡laidų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentas, kad byloje nėra pateiktas mokėjimo dokumentas, kuriuo teisininkų kontorai sumokėta 5 000 GBP suma, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog 5 000 GBP iÅ¡laidos yra nepagrįstos, ar kad jos nebuvo atlygintos teisininkų kontorai. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tai yra tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikÅ¡mę kilusio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, – atmesdamas apeliacinį skundÄ gali tiesiog pritarti Å¡io teismo priimto sprendimo motyvams, kuriuose atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kadangi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡samiai ir teisingai motyvuotas, teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, vadovaudamasi pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytais motyvais, kurių nekartoja, priima nutartį skundžiamo teismo sprendimo nekeisti. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė užsienio teisę reglamentuojančius teisės aktus, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus ir atsakomybę dėl Didžiojoje Britanijoje 2012-04-29 įvykusio eismo įvykio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė užsienio teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ , taip pat įrodinėjimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, atsakovo G. D. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Apeliantas G. D. praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos ir atsakovui nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija              n u t a r i a:                         Šiaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                              Teisėjai                                                                                              Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė                                                                                                                                                                                              Vytautas Kursevičius                                                                                                            Lina Muchtarovienė