2019-10-16 Nr. AB-19727-3-61-3-03164-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1150-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03164-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja L. Š. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama patenkinti skundą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) netinkamo veikimo sprendžiant vaistinio preparato „Memantinum“ kompensavimą ir priteisti žalą (17 Eur), atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.

2. Pareiškėja paaiškino, kad vaistas „Memantinum“ yra įtrauktas į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (toliau – ir Sąrašas), tačiau nepaisant to, gydytojai atsisako išrašyti šio kompensuojamojo vaisto receptą. Vaistas „Memantinum“ yra kompensuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 49 „Dėl Kompensuojamųjų vaistų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 5 punktu. Pareiškėjos teigimu, Ministerija neužtikrina tinkamo vaisto „Memantinum“ kompensavimo, nes vaistas „Memantinum“ tinka tik Alzheimerio ligai gydyti, tačiau SAM nepagrįstai įtraukė jį į kompensuojamų vaistų sąrašą kraujagyslinei demencijai gydyti. Ministerija 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (1.1.36-25)4-3304 (toliau – ir atsakymas) atsisakydama patenkinti pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreipimesi pareikštą reikalavimą „savo kompetencijos ribose, imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas vaisto „Memantinum“ kompensavimas, numatytas Įsakyme, sergant demencijomis (kodai F01-F03) tiek pareiškėjos mamai, tiek kitiems pacientams, kuriems šie vaistai yra skiriami šioms ligoms gydyti“, pažeidė pareiškėjos mamos teises ir įstatymų saugomus interesus, todėl dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų pareiškėja patyrė turtinę žalą perkant vaistą „Memantinum“ kaip nekompensuojamą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, vaistinis preparatas „Memantinum“ sergant kraujagysline demencija, kaip kompensuojamas vaistinis preparatas, negali būti išrašomas, todėl SAM darbuotojai 2017 m. rugpjūčio 29 d. atsakyme pareiškėjai nurodė, jog neišrašant kompensuojamojo vaistinio preparato „Memantinum“ recepto pacientui, teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos. Atsakovo teigimu, Ministerijos darbuotojai, rengdami atsakymą, veikė tinkamai, atsakymas pagrįstas ne tik galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, bet ir vaistinio preparato „Memantinum“ vartojimo indikacijomis. Skunde nurodytu pareiškėjos kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą laikotarpiu (2017 m. birželio 28 d.) galiojo ir tebegalioja Sąrašas, pagal kurį vaistinio preparato „Memantinum“ kompensavimas numatytas prie V skyriaus „Psichikos ir elgesio sutrikimai“ 5 punkto „Demencija“ ligų diagnozių. Sąraše vaistinis preparatas „Memantinum“ yra nurodytas Demencijos ligų diagnozių 6 papunktyje, kuriame nurodyta, kokioms diagnozėms esant gali būti kompensuojamas vaistinis preparatas „Memantinum“, bei numatyta, kad šį vaistinį preparatą skiria ir išrašo gydytojas psichiatras ar gydytojas neurologas, vėliau gali išrašyti vidaus ligų ar šeimos gydytojas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Tuo tarpu pareiškėjos minimai kraujagyslinei demencijai šio vaisto veiksmingumo įrodymų trūksta ir jis nėra rekomenduojamas kraujagyslinei demencijai gydyti. Vaistinis preparatas „Memantinum“ gali būti paskiriamas esant kraujagyslinei demencijai, jei demencijos priežastis nėra vienalytė arba demencijos priežastis nėra iki galo aiški. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo tik vieną diagnozę – kraujagyslinė demencija, todėl tokiu atveju paskirtas „Memantinum“ nėra kompensuojamas.

5. Ministerija yra valstybės politiką sveikatos draudimo bei farmacinės veiklos srityje formuojanti valstybės institucija. Nei Ministerijos nuostatai, nei kiti šiuo metu galiojantys teisės aktai nesuteikia ministerijai ar jos tarnautojams įgaliojimų teikti sveikatos priežiūros paslaugas, skirti gydymą ir / ar išrašyti vaistinių preparatų receptus. Pacientams ligų diagnozes ir jų gydymui reikiamus vaistinius preparatus skiria, receptus išrašo gydytojai, todėl žala dėl galbūt neteisėtai neišrašyto recepto pareiškėjai galėtų atsirasti ne dėl valstybės institucijų, o dėl sveikatos priežiūros specialisto veiksmų ar neveikimo. Atsižvelgiant į tai, priežastinio ryšio tarp pareiškėjos nurodytos patirtos žalos (17 Eur) ir SAM 2017 m. rugpjūčio 29 d. atsakymo į pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreipimąsi nėra.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjos L. Š. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėja L. Š. 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Ministeriją, prašydama paaiškinti, kokia tvarka turi būti atlyginama už „Memantinum“ vaisto įsigijimą pilna kaina, dėl neteisėtai neišrašyto recepto šiam kompensuojamam vaistui. Ministerijos Farmacijos departamento direktorė 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu paaiškino pareiškėjai, kad vaistas „Memantinum“, sergant kraujagysline demencija, kaip kompensuojamas negali būti išrašomas.

8. Pareiškėjos kreipimosi į SAM metu galiojo Įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 13 d., pagal kurio V skyriaus „Psichikos ir elgesio sutrikimai“ 5.6 punktą, vaistas „Memantinum“ yra įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Nurodyto Įsakymo kompensuojamųjų vaistų lentelės V skyriaus „Demencija“ 5.6 punkte nustatyta, kad vaistą „Memantinum“ skiria ir išrašo gydytojas psichiatras ar gydytojas neurologas, vėliau gali išrašyti vidaus ligų ar šeimos gydytojas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Nurodytame papunktyje taip pat įtvirtinta, jog vaistas „Memantinum“ skiriamas esant ligų kodams: F00 (G30), F01–F03. Pagal viešai prieinamus duomenis (http://mdc.medcentras.lt/TLK-10.php) matyti, jog kodas F00 apima demenciją sergant Alzheimerio (Alzheimer) liga ([D:G30]†), F01 – kraujagyslinę demenciją, kodas F02 – demenciją sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur, F03 – nepatikslintą demenciją. Pagal byloje pateiktą 2017 m. birželio 28 d. medicinos dokumentų išrašą Nr. LA 2017-0161083/150000-2017-154194 matyti, kad pareiškėjos mamai Z. S. T. diagnozės kodas pagal TLK-10-AM yra „kita kraujagyslinė demencija“, kodas F01.8.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal viešai skelbiamus vaistų informacinius lapelius (www.vaistai.lt) veiklioji medžiaga „Memantinum“ naudojamas išimtinai vaistuose, kurie skirti Alzheimerio ligai gydyti. Be to, pagal Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro duomenis Memantinui išduotas patentas, pagal kurio aprašymą matyti, kad Memantinas yra skirtas nuo lengvos iki vidutinio sunkumo Alzheimerio ligos gydymui (vpb.lt/db_eu_patentai/rezult-singl.php?db=vpb_europat&extidpatent=1703902). Iš pateiktų duomenų matyti, kad vaistai su veikliąja medžiaga „Mementinum“ yra skirti būtent asmenų, segančių Alzheimerio liga, gydymui, todėl pareiškėjos mamos atveju nesant šios ligos diagnozės, o nustačius kitą kraujagyslinę demenciją, nesusijusią su Alzheimerio liga, vaistas „Memantinum“ nėra kompensuojamas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog Ministerijos Farmacijos departamentas 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (1.1.36-25)4-3304 pagrįstai išaiškino pareiškėjai vaisto „Memantinum“ kompensavimo tvarką ir nurodė, kad pareiškėjos mamos Z. S. T. diagnozės atveju „kita kraujagyslinė demencija“, vaistas „Memantinum“ kaip kompensuojamas negali būti išrašomas.

10. Nenustatęs atsakovo Ministerijos neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 11. Pareiškėja L. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atlyginti žalą.

12. Pareiškėja teigia, kad teismas nenagrinėjo ir neįvertino, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) reglamentuoja ne tik kompensuojamų vaistinių preparatų receptų išrašymo tvarką, bet ir receptų rašymo tvarką visiems vaistiniams preparatams. Teismui pripažinus, kad vaistinis preparatas „Memantinas“ skirtas pareiškėjos mamai ne pagal šio vaisto terapines indikacijas, nurodytas vaistinio preparato „Memantino“ charakteristikų santraukoje, galėjo būti išrašytas tik vadovaujantis Taisyklių 9 punkto nuostata. Taip pat pareiškėja atkreipia dėmesį, jog gydytojų konsultacinė komisija dėl vaistinio preparato „Memantinum“ skyrimo pareiškėjos mamai nebuvo sukviesta, todėl galimai šis vaistas buvo paskirtas neteisėtai. Teismui pripažinus, kad vaistinis preparatas „Memantinum“ nėra tinkamas gydyti ligai (kraujagyslinei dimensijai, kuria serga pareiškėjos mama) ir galėjo būti paskirtas pažeidžiant Taisykles, pareiškėja patyrė žalą dėl jo įsigijimo.

13. Pareiškėjos nuomone, vaistinio preparato „Memantinum“ išbraukimas iš Sąrašo yra susijęs su konkrečia byla ir šiuo veiksmu Ministerija bando pateisinti savo neteisėtus veiksmus dėl šio vaistinio preparato kompensavimo. Teismas nepakankamai išnagrinėjo aplinkybes ir motyvus, kodėl vaistinis preparatas tik dabar buvo išbrauktas iš Sąrašo kaip kompensuojamas sergantiems demencijomis, taip pat neaiškino, kokiu pagrindu jis buvo įtrauktas šį Sąrašą ir jame buvo 18 metų, jeigu jo vaistinių preparatų charakteristikų santrauka neatitinka šio vaisto skyrimo sąlygų.

14. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovas pažymi, šiuo metu galiojantys teisės aktai nesuteikia Ministerijai, jos tarnautojams įgaliojimų teikti sveikatos priežiūros paslaugas, skirti gydymą ir / ar išrašyti vaistinių preparatų receptus. Pacientams ligų diagnozes ir jų gydymui reikiamus vaistinius preparatus skiria, receptus išrašo gydytojai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vaistinis preparatas „Memantinum“, kaip kompensuojamas vaistinis preparatas, buvo neišrašytas ne Ministerijos tarnautojų. Sveikatos priežiūros specialistai, priimdami sprendimus dėl tam tikro gydymo taikymo, sprendimus išrašyti / neišrašyti kompensuojamo vaistinio preparato receptą ar sprendimus kreipti į sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinę komisiją dėl tam tikro vaistinio preparato skyrimo / neskyrimo, neturi pareigos derinti šių veiksmų su Ministerija, neprivalo gauti jos pritarimo ar leidimo, nes tokių funkcijų Ministerija nevykdo. Žala dėl galimai neteisėtai išrašyto / neišrašyto recepto pareiškėjai galėtų atsirasti ne dėl valstybės institucijų, o dėl sveikatos priežiūros įstaigos (sveikatos priežiūros specialisto) veiksmų ar neveikimo.

16. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiu, jo teismas nepakankamai išnagrinėjo aplinkybes ir motyvus. Teismas, nagrinėdamas bylą, vertino į bylą pateiktus įrodymus ir taikė tuos teisės aktus, kurie galiojo pareiškėjos 2017 m.rugpjūčio 9 d. kreipimosi į Ministeriją ir ginčijamo Ministerijos atsakymo pateikimo metu. Atsakovas pažymi, jog Taisyklių 9 punktas, kuriame įtvirtinta pareiga sveikatos priežiūros specialistams vertinti vaistinio preparato charakteristikų santrauką, nėra panaikintas. Be to, ne pacientai ar jų atstovai, o sveikatos priežiūros specialistai išrašo receptus ir priima sprendimus dėl vaistinių preparatų skyrimo reikalingumo.

17. Ministerijos atsakyme pareiškėjai buvo nurodyta, kad, siekiant išvengti nesusipratimų ir interpretacijų, artimiausiu metu bus ruošiamas A sąrašo pakeitimas, jame tikslinant vaistinio preparato „Memantinum“ TLK-10-AM kodus. Šis Ministerijos ketinimas buvo įgyvendintas priėmus sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. V-1389, todėl apie tai buvo informuotas teismas. Teismas šio naujai nustatyto teisinio reglamentavimo netaikė, todėl atmestini apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl nepakankamo jų įvertinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymo pareiškėjai į jos 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymą teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės žalos atlyginimo.

19. Pareiškėja nesutiko su Ministerijos pozicija dėl vaistinio preparato „Memantinum“ kompensavimo ir prašė atlyginti 17 Eurų turtinę žalą, patirtą, įsigijus šį preparatą kaip nekompensuojamą.

20. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė, pripažinęs, kad Ministerijos atsakymas pareiškėjai buvo pagrįstas galiojančiais teisės aktais, neteisėtų Ministerijos veiksmų nėra nustatyta, todėl negalimas ir žalos atlyginimas.

21. Apeliacinis pareiškėjos skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino Taisyklių teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisakė dėl vaistinio preparato „Memantinum“ išbraukimo iš Sąrašo aplinkybių ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinio skundo turinys, t. y. apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei padarytos teisinę reikšmę turinčios išvados, apsprendžia bylos nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai išspręsti svarbias faktines aplinkybes ir jas analizavo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės nesutinka su tuo, kad jos mamai, kuriai nustatyta diagnozė pagal TLK-10-AM yra „kita kraujagyslinė demencija“, kodas F01.8, gydytojo išrašytas vaistinis preparatas „Memantinum“ nėra kompensuojamas ir ji turėjo sumokėti visą vaisto kainą. Pareiškėja savo poziciją grindžia prieštaringais argumentais, iš vienos pusės, nurodydama, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikęs gydytojas negalėjo išrašyti tokio nekompensuojamo vaistinio preparato, veikė neteisėtai, todėl jos sumokėta pinigų suma laikytina turtine žala; iš kitos pusės, pareiškėja teigia, kad Ministerija vaistinį preparatą „Memantinum“ įtraukusi į kompensuojamųjų vaistų sąrašą demencijoms (kodai F01-F03) gydyti, nepagrįstai teigia, kad jis kompensuojamas tik Alzheimerio ligai, t.y. tik vienai iš kraujagyslinės demencijos rūšių, gydyti.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad Ministerija, atsakydama į pareiškėjos prašymą veikė pagal teisės aktų reikalavimus, t.y. paaiškino pareiškėjai, kokioms diagnozėms esant, vaistinis preparatas „Memantinum“ gali būti išrašomas kaip kompensuojamas vaistas. Šis Ministerijos atsakymas pagrįstas objektyviais duomenimis bei galiojančių teisės aktų nuostatomis, nenustatyta jokių procedūrinių pažeidimų, kurie leistų jį pripažinti neteisėtu.

25. Vertindama Ministerijos veiksmus, sudarant ir keičiant Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, teisėjų kolegija pažymi, kad į šį sąrašą vaistinis preparatas „Memantinum“ įtrauktas kaip vaistas, skirtas įvairioms demencijoms gydyti, tačiau pagal šio vaisto informacinį lapelį, jo terapines indikacijas jis paprastai skiriamas Alzheimerio ligai gydyti ir tik tokiais atvejais yra kompensuojamas. Pareiškėjos motinai nustatyta kita diagnozė, todėl minėtas vaistas ir nebuvo kompensuojamas. Objektyvių duomenų, kad Ministerija nepagrįstai ar neteisėtai susiaurino vaistinio preparato „Memantinum“ skyrimo ir kompensavimo galimybes, nėra surinkta.

26. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai.

27. Pasisakydama dėl pareiškėjos prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018).

28. Tačiau atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį atsiradimas paprastai yra susijęs su valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdoma veikla viešojo administravimo srityje, atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo funkcijas bei teikiant viešąsias paslaugas.

29. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašomą priteisti turtinę žalą kildina iš to, kad jai buvo išrašytas nekompensuojamas vaistinis preparatas, už kurį ji sumokėjo 17 Eur. Pripažintinas pagrįstu atsakovo argumentas, jog tarp Ministerijos veiksmų ir žalos atsiradimo nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Būtent asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, kokie vaistiniai preparatai skirtini pacientui, ar jie gali būti kompensuojami.

30. Apibendrinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad byloje yra neįrodyta, jog atsakovas, atsakydamas pareiškėjai ar sudarydamas kompensuojamųjų vaistų sąrašą, Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnių taikymo prasme atliko neteisėtus veiksmus. Tai savo ruožtu lemia, kad byloje yra neįrodyta viena iš būtinų sąlygų atsirasti atsakomybei dėl neturtinės žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 6.246 str.), dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir teisingas.

31. Šiuo atveju pažymėtina, kad kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šių aplinkybių vertinimu ir jų papildomai nebekartoja bei jais remdamasi atmeta priešingus šiuo klausimu atsakovo apeliacinio skundo argumentus (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

32. Apibendrindama padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. Š. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė