8dd1e2f5-3b35-427f-ae4a-dcbbfd3f4f92 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-534-803/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21701-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L.

S. ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl nuostolių priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 594,55 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 385 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 18 d. pastebėjo, jog iÅ¡ kaimyninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso atsakovui, padaryta gręžtinė skylė.

Dėl atsakovo bute vykdytų remonto darbų buvo pažeista ieÅ¡kovės ir atsakovo butus skirianti siena, tačiau atsakovas nereagavo į ieÅ¡kovės pateiktÄ pretenzijÄ ir remonto metu sukeltų neigiamų padarinių nepaÅ¡alinimo. Siekiant surinkti ir užfiksuoti įrodymus bei bandant ikiteismine tvarka susitarti atsirado ir papildomų nuostolių, t. y. 2020 m. gegužės 29 d. antstolio Dariaus Blizniko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo suraÅ¡ymas. Atsakovui nebendraujant ir neieÅ¡kant kompromiso, Å¡ios ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos priskirtinos prie ieÅ¡kovės patirtų nuostolių.

IeÅ¡kovė pateikė atliktinų darbų, skirtų skylei užtaisyti, sÄ matÄ . IeÅ¡kovės nuomone, yra visos sÄ lygos atsakovo atsakomybei kilti ir atsakovas turi sumokėti nurodytÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovės iÅ¡laidoms atlyginti.

2. Atsakovas V. S. pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad atsakovo bute buvo atliktas kiÅ¡tukinio lizdo keitimas, t. y. seno tipo kiÅ¡tukinis lizdas pakeistas į naujÄ ir keičiant pastebėta, jog bendras elektros instaliacinis lizdas užcementuotas, dėl to buvo užcementuoti atsakovo elektros instaliaciniai laidai. CementÄ reikėjo paÅ¡alinti su tikslu atlaisvinti atsakovo laidus ir prijungti kiÅ¡tukinį lizdÄ . 2020 m. gegužės 20 d. atsakovas gavo ieÅ¡kovės pretenzijÄ , kurioje ji pareiÅ¡kė, kad ieÅ¡kovės bute nuskilo sienos apdaila, todėl atsakovas privalo sumokėti 250 Eur už padarytÄ Å¾alÄ arba atlikti sienos apdailos darbus.

Atsakovo dukrai nuvykus į ieÅ¡kovės butÄ , buvo pastebėta, kad ieÅ¡kovė perkėlė kiÅ¡tukinio lizdo vietÄ , t. y. užcementavo bendrÄ elektros instaliacinį lizdÄ ir įmontavo naujÄ lizdÄ arčiau grindų. Atsakovo teigimu, tokiais veiksmais ieÅ¡kovė iÅ¡provokavo, jog sienos apdaila bÅ«tų sugadinta, tačiau tuo pačiu ir pažeidė įstatymus, savavaliÅ¡kai, nesuderindama su namo administracija, pakeisdama instaliacinio lizdo vietÄ . Atsakovas pažymėjo, kad 2020 m. birželio 5 d. namo administratoriaus UAB „Mano BÅ«stas Sostinė“ patikrinimo akte Nr. MBST-UA-20-07 nėra užfiksuota, kad keičiant atsakovo bute kiÅ¡tukinį lizdÄ bÅ«tų padaryta pažeidimų.

Taip pat atsakovas su ieÅ¡kove bandė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, pasiÅ«lydamas pasiraÅ¡yti 2020 m. gegužės 22 d. susitarimÄ , kad atsakovas pasižada paÅ¡alinti pažeidimus, o ieÅ¡kovė pripažins, kad vykdant buto remonto darbus nekokybiÅ¡kai užcementavo bendrÄ elektros instaliacinį lizdÄ , tačiau ieÅ¡kovei nesutikus, bendras sutarimas nebuvo pasiektas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino.

Priteisė iÅ¡ atsakovo 594,55 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (594,55 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 385 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės naudai.

4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2020 m. gegužės 16 d. savo bute atliko kiÅ¡tukinio elektros lizdų remonto darbus, kurių metu ieÅ¡kovės bute nuskilo sienos apdaila. Antstolis Darius Bliznikas2020 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 35-20-09 užfiksavo, kad ieÅ¡kovės bute viename iÅ¡ kambarių užfiksuota skylė sienoje, kuri galimai atsirado dėl iÅ¡ kaimyninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pragręžtos skylės. IeÅ¡kovė dėl nuostolių atlyginimo 2020 m. birželio 16 d. kreipėsi į atsakovÄ su pretenzija, kurioje reikalavo atlyginti 429,55 Eur iÅ¡laidų už buto sienos tvarkymÄ , 60,00 Eur antstolio iÅ¡laidų bei 105 Eur ikiteisminių iÅ¡laidų, viso 594,55 Eur, tačiau atsakovas nesutiko jų atlyginti.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Å ios teisinės aplinkybės iÅ¡tiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

6. Teismas konstatavo, kad žalos faktas byloje įrodytas. Gręžtinė skylė bute atsirado dėl to, kad atsakovas, vykdydamas savo bute remonto darbus, t. y. kiÅ¡tukinio lizdo pakeitimÄ , ieÅ¡kovės bute pragręžė skylę sienoje, kuri skiria ieÅ¡kovės ir atsakovo butus. Teismas nurodė, kad šį faktÄ patvirtino ir pats atsakovas teismui pateiktame atsiliepime. Žalos atsiradimo faktÄ patvirtina ir 2020 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 35-20-09. Protokolas nėra užginčytas, todėl jis laikytinas tinkamu raÅ¡ytiniu įrodymu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio reglamentavimÄ , ir vertintinas visų raÅ¡ytinių įrodymų kontekste kartu su kitais įrodymais.

7. Teismas nurodė, kad atsakovas, atlikdamas specifinius (kiÅ¡tukinio elektros lizdo keitimo) darbus, turėjo pareigÄ bÅ«ti pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, kad nepadarytų žalos kito asmens turtui. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės nurodytu argumentu, kad atsakovas, organizuodamas remonto darbus savo bute, nebuvo pakankamai atsargus ir rÅ«pestingas, neužtikrino saugumo, siekiant iÅ¡saugoti kitų kaimynų turtÄ , dėl ko buvo pragręžta skylė į ieÅ¡kovės butÄ . Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent iÅ¡ atsakovo buto buvo pavojingas poveikis, sugadinęs Å¡alia esančio buto sienos apdailÄ .

Žala atsirado dėl atsakovo atliktų kiÅ¡tukinio elektros lizdo keitimo darbų, todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. BÅ«tent atsakovas, turėdamas pareigÄ naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamai naudojosi savo turtu, bei padarė turtinę žalÄ , kas yra pagrindas jos civilinei atsakomybei kilti. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

8. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė dėl gręžtinės skylės sienoje patirtos žalos dydį grindžia UAB „TM Statyba“ 2020 m. birželio 1 d. sudaryta lokaline sÄ mata, kurioje buto remonto darbai (skylės sienoje užtaisymas bei užglaistymas glaistu, visos sienos gruntavimas ir dažymas du kartus) įvertinti iÅ¡ viso 429,55 Eur suma. Nesant byloje įrodymų, kurie prieÅ¡tarautų lokalinėje sÄ matoje nurodytam žalos dydžiui, teismo vertinimu, byloje esanti 2020 m. birželio 1 d. lokalinė sÄ mata dėl ieÅ¡kovės patirtos žalos dydžio apskaičiavimo nekelia abejonių. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atsižvelgdamas ir į tai, jog lokalinė sÄ mata sudaryta pagal kainas, buvusias pakankamai neseniai – 2019 m. kovo mėnesį. Teismas sprendė, kad žalos dydis apskaičiuotas tinkamai, ieÅ¡kovė įrodė žalos dydį, todėl yra pagrindas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisti 429,55 Eur nuostolių atlyginimo.

9. Teismas sprendė, kad nustačius civilinės atsakomybės sÄ lygas, yra pagrindas taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 105 Eur dydžio iÅ¡laidas už teisines konsultacijas bei pretenzijos parengimÄ bei 60 Eur iÅ¡laidas už antstolio atliktÄ faktinių aplinkybių konstatavimÄ , kadangi Å¡ios patirtos iÅ¡laidos vertintinos kaip ieÅ¡kovės patirti nuostoliai.

10. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 594,55 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, CPK 98 straipsnio 1 dalimi, teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisė 385 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 370 Eur už teisinę pagalbÄ ruoÅ¡iant procesinius dokumentus ir 15 Eur žyminio mokesčio. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 12. Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo, praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį; iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti techninio vertinimo 2020 m. gruodžio 3 d. akto suraÅ¡ymo 80,00 Eur ir 15,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 1.1. teismas nesilaikė proceso Å¡alių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamojoje byloje egzistuoja CPK 330 straipsnyje numatytas pagrindas panaikinti sprendimÄ , kadangi teismas netinkamai pritaikė teisės normÄ Å¡alių santykiams reglamentuojantiems civilinę atsakomybę. Butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai aptarti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje: „1) bendrosios pastato konstrukcijos – <...> visos laikančiosios sienos ir <...> vidinės pertvaros, atskiriančios <...> patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų“.

Statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali bÅ«ti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių raÅ¡ytinį leidimÄ Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka (17 p. STR 1.01.08:20025.2). Elektros instaliacinis lizdas neÅ¡ančioje bendroje sienoje yra Å¡ios sienos neatsiejama dalis, kurio vietos keitimas be kaimyno įspėjimo turi bÅ«ti vertinamas kai rimtas iÅ¡planavimo pažeidimas; 1.2. civilinėje byloje turi bÅ«ti vertinama ar Å¡alių veiksmai, atitiko teisės aktų reikalavimus, tai yra viena Å¡alis negali remtis kitos Å¡alies neįvykdymu tiek, kiek jos veiksmai buvo neįvykdyti dėl jos pačios veiksmų.

IeÅ¡kovė apie elektros instaliacinio lizdo perkėlimÄ arčiau grindų privalėjo informuoti ne tik namo administratorių, bet ir atsakovÄ , todėl teismas sprendžiant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų turėjo apsvarstyti, ar atsakovas galėjo žinoti apie tai, kad elektros instaliacinis lizdas užmuritas ir perkeltas į kitÄ vietÄ ; 1.3. atsakovo neigiamų padarinių galima buvo iÅ¡vengti, jeigu demontavus kiÅ¡tukinį lizdÄ , atsivėrusiÄ technologinę nenaudojamÄ angÄ ieÅ¡kovė bÅ«tų užsandarinus specialiu dangteliu ir informavusi atsakovÄ ; 1.4. seno tipo daugiabučiame name skirtingiems savininkams priklausančių butų laikančiojoje sienoje buvo iÅ¡ anksto planuojama kiaurinė skylė su tikslu vėliau įmontuoti iÅ¡ abiejų butų elektros instaliacinį lizdÄ , todėl atsakovas savo veiksmais nelėmė skylės atsiradimo.

Skylė egzistavo nuo pat namo statybos. IeÅ¡kovė suklaidino visus proceso dalyvius, nes pirmos apžiÅ«ros metu nebuvo ne tik gręžtinės skylės, bet ir didelio apskritimo sugadintos sienos apdailos. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad iÅ¡ antstolio nuotraukose atvaizduota neva gręžtinė skylė atitinka bendro lizdo iÅ¡matavimams; 1.5. lokalinė sÄ mata, kurios pagrindu buvo nustatytas žalos dydis, kuriÄ sudarė ir pasirašė UAB „TM statyba“ atstovas E. E., neturintis atitinkamo kvalifikacijos atestato Å¡iam darbui atlikti, yra niekinė.

Technologinė darbų atlikimo kortelė Å¡iems darbams atlikti yra nepateikta, todėl atliekamų darbų kiekiai yra netikslÅ«s. Å iÄ teismui pateiktÄ sÄ matÄ galima įvardinti tik kaip komercinį pasiÅ«lymÄ darbams atlikti, bet žalai nustatyti ir užfiksuoti ji nėra tinkamai parengta ir įforminta. Byloje nėra įrodymų, kad už remonto darbus sumokėta 594,55 Eur suma.

2. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovės patirtas 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 2.1. priimant sprendimÄ , proceso Å¡alių interesų pusiausvyra pažeista nebuvo, abiem Å¡alims buvo sudarytos vienodos galimybės naudotis procesinėmis teisėmis ir Å¡alys aktyviai jomis naudojosi. Apeliantas be bendro pobÅ«džio pareiÅ¡kimo dėl galimo Å¡alių interesų pusiausvyros pažeidimo apeliaciniame skunde plačiau dėl to nepasisako ir iÅ¡sakytos pozicijos nepagrindžia, todėl laikytina, kad Å¡iuo kontekstu apeliacinis skundas yra atmestinas, kaip neargumentuotas ir nepagrįstas; 2.2. apeliacinio skundo nurodyti teiginiai, neva ieÅ¡kovė yra pati kalta dėl to, kad atsakovas pragręžė skylę į jos buto sienÄ , yra nepagrįsti jokiais įrodymais, kÄ visiÅ¡kai teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų užbetonavusi apelianto kiÅ¡tukinį lizdÄ , todėl Å¡ie teiginiai laikytini deklaratyviais bei pasirinkta apelianto gynybos taktika. Apeliantas nuo pat pradžių neneigė fakto, kad taisant kiÅ¡tukinį elektros lizdÄ jo bute, bÅ«tent iÅ¡ jo buto pusės buvo padaryti pažeidimai gretimo buto sienoje ir netgi buvo sutikęs atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , tačiau pareikalavus, kad ieÅ¡kovė pati prisiimtų kaltę už jai padarytÄ Å¾alÄ , susitarimas nebuvo pasiektas; 2.3. kiÅ¡tukinių lizdų pakeitimas nėra susijęs nei su patalpų iÅ¡planavimo keitimu, nei su kapitalinio remonto darbais, o paprastojo remonto atlikimui kaimyninių butų savininkų sutikimo nereikia.

Apeliantas keisdamas kiÅ¡tukinį lizdÄ savo bute dėl raÅ¡ytinio leidimo į ieÅ¡kovę taipogi nesikreipė. Pamatęs, kad sienos ertmė galimai užbetonuota, apie tai neinformavo ieÅ¡kovės, gręžtinius betono paÅ¡alinimo darbus atliko savavaliÅ¡kai. Net ir prasigręžęs į gretimÄ butÄ , apeliantas į ieÅ¡kovę nesikreipė ir neieÅ¡kojo bÅ«dų, kaip bÅ«tų galima operatyviai paÅ¡alinti gręžtinės skylės padarinius, nors tiek pagal deliktinės atsakomybės, tiek pagal bendruosius teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, galų gale pagal geros kaimynystės principus turėjo ir privalėjo nedelsiant tai padaryti; 2.4. pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad atsakovas, atlikdamas specifinius (kiÅ¡tukinio elektros lizdo keitimo) darbus, turėjo pareigÄ bÅ«ti pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, kad nepadarytų žalos kito asmens turtui, tačiau organizuodamas remonto darbus savo bute, nebuvo pakankamai atsargus ir rÅ«pestingas, neužtikrino saugumo, siekiant iÅ¡saugoti kitų kaimynų turtÄ , dėl ko buvo pragręžta skylė į ieÅ¡kovės butÄ , ko pasėkoje buvo konstatuota, kad egzistuoja bÅ«tinoji sÄ lyga atsakovo civilinei atsakomybei kilti – jo neteisėti veiksmai; 2.5. apeliantas neginčijo žalos padarymo fakto, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad žala yra apskaičiuota asmens, neturinčio tinkamo atestato.

Savo skaičiavimų apeliantas nepateikė nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde. IeÅ¡kovė dėl gręžtinės skylės sienoje patirtos žalos dydį grindė UAB „TM Statyba“ 2020 m. birželio 1 d. sudaryta lokaline sÄ mata, kurioje buto remonto darbai (skylės sienoje užtaisymas bei užglaistymas glaistu, visos sienos gruntavimas ir dažymas du kartus) įvertinti iÅ¡ viso 429,55 Eur suma. Lokalinėje sÄ matoje nurodyta, jog ji sudaryta vadovaujantis 2019 m. kovo mėnesio kainomis.

UAB „TM statyba“ yra atestuota įmonė, nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. turinti teisę bÅ«ti ypatingo statinio rangovu, todėl teiginiai apie netinkamÄ Å¾alos apskaičiavimo ar tuo labiau, įrodinėjimo bÅ«dÄ , yra atmestini; 2.6. teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, priėjo visiÅ¡kai pagrįstos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė įrodė tiek žalos padarymo faktÄ , tiek jos dydį, nepaneigtas apelianto veiksmų neteisėtumas, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp apelianto veiksmų neteisėtumo bei žalos padarymo, o žalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, kuri teisminio nagrinėjimo metu paneigta nebuvo.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl naujų įrodymų priėmimo 3. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

4. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2020 m. gruodžio 3 d. Techninį vertinimo aktÄ su priedais, kuriuos praÅ¡o priimti. Apelianto nuomone, teismas manydamas, kad byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų neužtenka, galėjo pasiÅ«lyti pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminÄ jiems pateikti. 5. IeÅ¡kovė praÅ¡o atsisakyti priimti apelianto naujai teikiamus įrodymus – 2020 m. gruodžio 3 d. Techninį vertinimo aktÄ su priedais, jų nevertinti ir dėl jų nepasisakyti. Apeliantas nenurodė, kokios aplinkybės sutrukdė parengti ir pateikti šį aktÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neargumentuotas ir pats Å¡io akto pateikimo bÅ«tinumas. IeÅ¡kovės nuomone, kelia abejonių tiek Å¡io akto teisinė reikÅ¡mė, tiek ir turinys, kadangi tai nėra nei ekspertinis aktas, nei tokiÄ teisę turinčių asmenų ekspertinė (konsultacinė) iÅ¡vada.

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡io įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieÅ¡kovei teikiami nauji įrodymai yra žinomi (įteikti susipažinti pirmosios instancijos teismo kartu su apeliaciniu skundu, ieÅ¡kovė taip pat yra pateikusi nuomonę dėl jų priėmimo), siekdamas teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , sprendžia teikiamus naujus įrodymus priimti ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl apeliacinio skundo argumentų 7. Byloje kilo ginčas dėl atsakomybės už žalÄ , kuri atsirado įtrÅ«kus sienai, kai gretino buto savininkas atliko bendro elektros instaliacinio lizdo remonto darbus.

8. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2020 m. gegužės 16 d. savo bute atliko kiÅ¡tukinio elektros lizdų remonto darbus (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas teismui pateikė 2020 m. birželio 5 d. UAB „Mano BÅ«stas Sostinė“ patikrinimo aktÄ Nr. MBST-UA-20-07, kuriame nurodyta, jog atsakovo bute buvo atliktas kiÅ¡tukinio lizdo keitimas bei pažeidimų nenustatyta.

9. Antstolis Darius Bliznikas 2020 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 35-20-09 nurodė, kad ieÅ¡kovės bute viename iÅ¡ kambarių užfiksuota skylė sienoje, kuri galimai atsirado dėl iÅ¡ kaimyninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pragręžtos skylės. IeÅ¡kovė nuostolių dydį įrodinėjo UAB „TM Statyba“ 2020 m. birželio 1 d. sudaryta lokaline sÄ mata; sÄ matoje nurodyta darbų ir iÅ¡laidų apraÅ¡ymai bei bendra tokių darbų kaina, kuriÄ sudaro 429,55 Eur. IeÅ¡kovė dėl nuostolių atlyginimo 2020 m. birželio 16 d. kreipėsi į atsakovÄ su pretenzija, kurioje reikalavo atlyginti 429,55 Eur iÅ¡laidų už buto sienos tvarkymÄ , 60,00 Eur antstolio iÅ¡laidų bei 105 Eur ikiteisminių iÅ¡laidų, tačiau atsakovas nesutiko jų atlyginti.

10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atsakovas (apeliantas) pateikė 2020 m. gruodžio 3 d. Techninį vertinimo aktÄ su priedais, kuriame nurodyta, kad esamas defektas bute Nr. 39 (ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis butas) nėra įtakotas dėl Å¡alimais esančio buto savininkų kokios veiklos. Rekomenduojama sudaryti komisija, kuri nustatytų pažaidos defekto atsiradimo kilmę ir kiekį bute (duomenys neskelbtini).

11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2020 m. gruodžio 3 d. Techninis vertinimo aktas nėra patikimas įrodymas dėl jame esančių viena kitai prieÅ¡taraujančių iÅ¡vadų (CPK 185 straipsnis). Akto rengėjas Ž. P. pirma iÅ¡vada nurodė, kad „defektas bute Nr. 39 nėra įtakotas dėl Å¡alimais esančio buto savininkų kokios veiklos“. Antra iÅ¡vada paneigė prieÅ¡ tai padarytÄ iÅ¡vadÄ , nurodydamas, kad „Rekomenduojama sudaryti komisija, kuri nustatytų pažaidos defekto atsiradimo kilmę ir kiekį bute (duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį – jei siÅ«loma sudaryti pažaidos kilmei nustatyti komisijÄ , tai nėra prielaidos iÅ¡baigti teigti, kad defektas neatsirado dėl darbų bute, kuris priklauso atsakovui ir yra adresu: (duomenys neskelbtini).

12. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

13. Taigi antstolis Darius Bliznikas 2020 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 35-20-09 užfiksavo, kad ieškovės bute viename iš kambarių užfiksuota skylė sienoje, kuri galimai atsirado dėl iš kaimyninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pragręžtos skylės.

14. CPK 635 straipsnio 4 dalis numato, kad antstolio suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Ž. P. vertinimu, kad 2020 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 35-20-09 parengtas nedalyvaujant techniniam specialistui, kurio kompetencija turi būti grindžiama atestatais. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas (apeliantas) nepaneigė aplinkybės, jog gręžtinė skylė nėra jo neteisėtų veiksmų padarinys, o atvirkščiai, net iš dalies sutiko ir savo procesiniuose dokumentuose aplinkybės, kad ieškovės bute skylė atsirado dėl jo veiksmų (atliekamų darbų), neneigė.

Pats atsakovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 22 d. pateikė ieÅ¡kovei susitarimÄ , kur jis nurodė sutinkantis paÅ¡alinti ieÅ¡kovės bute atsiradusius sienos pažeidimus. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų užbetonavusi apeliantui priklausančio buto sienoje esantį kiÅ¡tukinį lizdÄ . Tokios aplinkybės nenurodė ir faktiÅ¡kai darbus apžiÅ«rėję UAB „Mano BÅ«stas Sostinė“ darbuotojai.

16. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2020 m. gruodžio 3 d. Techninis vertinimo aktas nėra patikimas įrodymas, kuris galėtų paneigti byloje surinktus įrodymus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo (apelianto) neteisėtos veikos ir ieškovei kilusios žalos.

17. Civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryÅ¡ys, kaip bÅ«tinoji civilinės atsakomybės sÄ lyga, reiÅ¡kia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryÅ¡io teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sÄ lyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

Tačiau netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga neturi bÅ«ti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

18. Atsakovas taip pat teigia, kad lokalinė sÄ mata, kurios pagrindu buvo nustatytas žalos dydis, kuriÄ sudarė ir pasirašė UAB „TM statyba“ atstovas E. E. neturintis atitinkamo kvalifikacijos atestato Å¡iam darbui atlikti, yra niekinė. Technologinė darbų atlikimo kortelė Å¡iems darbams atlikti yra nepateikta, todėl atliekamų darbų kiekiai yra netikslÅ«s. Å iÄ , teismui pateiktÄ , sÄ matÄ galima įvardinti tik kaip Komercinį pasiÅ«lymÄ darbams atlikti, bet žalai nustatyti ir užfiksuoti ji nėra tinkamai parengta ir įforminta. Jokių įrodymų, kad pinigai sumoje 594,55 Eur buvo pervesti remonto atlikusiam meistrui į bylÄ nėra pateikti.

19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos anksčiau nurodytus apelianto teiginius kaip deklaratyvius (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra pateikti įrodymai, kurie paneigtų UAB „TM Statyba“ sudarytoje lokalinėje sÄ matoje nustatytas darbų ir medžiagų kainas. UAB „TM statyba“ yra atestuota įmonė, nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. turinti teisę bÅ«ti ypatingo statinio rangovu, todėl atsakovo (apelianto) teiginiai apie netinkamÄ Å¾alos apskaičiavimÄ yra nepagrįsti.

20. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį eismas gali atidėti bÅ«simos žalos įvertinimÄ arba įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Å iais atvejais kaip žalos atlyginimÄ teismas gali priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ . Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dienÄ , jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ (CK 6.249 straipsnio 5 dalis).

21. Vadinasi, tai, kad nėra apmokėta sÄ mata, nėra teisinio pagrindo atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ , nes UAB „TM Statyba“ sudarytoje lokalinėje sÄ matoje nurodytÄ sumÄ pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį galima priteisti kaip bÅ«simÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovės užsakymu sudaryta lokalinė sÄ mata atitinka kainas, buvusias žalos padarymo dienÄ .

22. Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovė, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę. Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo / sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo / sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

23. Apeliantas nurodė, kad dėl kilusios ieÅ¡kovei žalos yra jos pačios kaltė. Pažymėjo, kad statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali bÅ«ti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių raÅ¡ytinį leidimÄ Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka [17 p. STR 1.01.08:2002.2]. IeÅ¡kovė apie elektros instaliacinio lizdo perkėlimÄ arčiau grindų privalėjo informuoti ne tik namo administratorių, bet ir atsakovÄ , todėl teismas raÅ¡ant apie atsakovo neteisėtus veiksmus turėjo apsvarstyti klausimÄ ar atsakovas galėjo žinoti apie tai, kad elektros instaliacinis lizdas užmurintas ir perkeltas į kitÄ vietÄ .

24. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad paties apelianto pateiktame 2020 m. gruodžio 3 d. Techninio vertinimo akte pažymėta, kad namo administratorius privalo bÅ«ti informuotas apie vykdytus ar vykdomus darbus, tačiau jis pats neinformavo namo administratoriaus apie jam nuosavybės teise priklausančiame bute sienos remonto darbus. Kita vertus, apeliantas neįrodė, kad kiÅ¡tukinių lizdų pakeitimas yra susijęs su patalpų iÅ¡planavimo keitimu ar su paprastojo remonto darbais. Dėl įrodinėjimo pareigos 25. Apeliantas mano, kad teismas nesilaikė proceso Å¡alių interesų pusiausvyros, o tai paveikė neteisėto sprendimo priėmimÄ .

26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu dėl įrodinėjamo proceso Å¡alių interesų pusiausvyros principo pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi nustatė Å¡alims papildomÄ terminÄ pateikti teismui visus bylai reikÅ¡mingus įrodymus ar papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, taip pat iÅ¡aiÅ¡kino Å¡alių teisę praÅ¡yti žodinio proceso. Abi Å¡alys teikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, įrodymus, kuriuos visus teismas prijungė prie bylos.

27. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-684/2016, 15 punktas).

28. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

29. Apeliantas nenurodė, kokios dėl įrodinėjamo proceso Å¡alių interesų pusiausvyros principo pažeidimo nagrinėjamoje byloje liko nenustatytos ir neįvertintos faktinės aplinkybės, todėl atmeta Å¡iuos jo teiginius, kaip nepagrįstus (CPK 185 straipsnis). Dėl bylos procesinės baigties 30. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, iÅ¡aiÅ¡kino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ sprendimÄ , todėl panaikinti ar pakeisti sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 31. CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 300 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

33. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir įrodytos, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiama 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

34. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismas n u t a r i a : apelianto (atsakovo) V. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Petkuvienė