8dce8727-c4a3-4c8d-a9f6-d683cd8fa613 · Kauno apygardos teismas

                                                          Baudžiamoji byla Nr.1A-361-508-2014                                                        Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00271-2013-9                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                     1.2.7.2.2.1.; 1.2.26.2.1.;2.4.7                                                                 KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, nukentėjusiajai civilinei ieškovei G.

B., nuteistiesiems R. G., L. O., T. O., jų gynėjams advokatams Dariui Jurgučiui, Reginai Atkočaitienei, Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. O. gynėjos advokatės Vilijos Jurčikonienės ir nukentėjusiosios G. B. apeliacinius skundus dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. O. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir jam skirta 4 (keturių) mėnesiai viešųjų darbų bausmė; pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 150 str. 2 d. ir jam skirta 3 (trejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 65 str. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (trys) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ , vadovaujantis BK 66 str. įskaitytas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2013-05-08 iki 2014-02-04. Bausmės vykdymo terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuteistajam T. O. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.R.

G. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. ir jai skirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 150 str. 2 d. ir skirta 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 65 str. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (du) metai laisvės apribojimo. Skirtas įpareigojimas bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei iÅ¡vykimas nesusijęs su darbu.

Ä® bausmės laikÄ , vadovaujantis BK 66 str. įskaitytas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2013-05-07 iki 2013-05-08 (vienÄ parÄ ). Bausmės pradžia – nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje diena. Paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamos. L. O. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. ir skirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ numatytÄ BK 150 str. 2 d. ir skirta 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 65 str. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (du) metai laisvės apribojimo. Skirtas įpareigojimas bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei iÅ¡vykimas nesusijęs su darbu. Ä® bausmės laikÄ , vadovaujantis BK 66 str. įskaitytas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2013-05-07 iki 2013-05-08 (vienÄ parÄ ). Bausmės pradžia – nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje diena. Paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamos.Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas dalinai.

Solidariai iÅ¡ atsakovų T. O., L. O., R. G. priteista 18 600 Lt (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių Å¡eÅ¡i Å¡imtai litų) ieÅ¡kovei G. B.. Likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: T. O. pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 7 d. apie 02-03 val., aikÅ¡telėje, esančioje prie degalinės X, (duomenys neskelbtini) gatvėje, VilkaviÅ¡kyje, veikdamas bendrininkų grupėje su R. G. ir L. O., R.

G. sugriebus už plaukų G. B. ir Å¡iÄ parmetus ant žemės, R. G. ir L. O. įspyrus G. B. ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kÅ«no vietas, R. G. nuavus G. B. kelnes ir apatines kelnaites, jis laikė ant žemės gulinčios G. B. kojas, kai R. G. žiebtuvėliu degino nukentėjusiosios plaukus gaktos srityje, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais su R. G. ir L. O. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Be to, jis pagal BK 150 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 7 d. tiksliai nenustatytÄ valandÄ , N. O. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kyje, veikdamas bendrininkų grupėje su R.

G. ir L. O., L. O. sudavus kumÅ¡timi, įspyrus G. B. į galvos sritį, R. G. ranka sudavus R. B. nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į nugaros, galvos sritis, rankas, nuplėšus nukentėjusiosios drabužius, balkone L. O. užgesinus cigaretę į G. B. krÅ«tinę, R. G. nusiavus kelnaites, jis ir L. O. liepė laižyti R. G. lytinius organus, po ko jis rankomis prilenkė ir laikė nukentėjusiosios galvÄ prieÅ¡ jos valiÄ prie R. G. lytinių organų, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais, pasinaudojant fizinio smurto palaužta nukentėjusiosios valia, bei atimta galimybe prieÅ¡intis, tenkino lytinę aistrÄ su G.

B. prieÅ¡ Å¡ios valiÄ oraliniu bÅ«du, t.y. seksualiai prievartavo G. B.. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2013 m. gegužės 7 d. tiksliai nenustatytÄ valandÄ N. O. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kyje, veikdamas bendrininkų grupėje su R. G. ir L. O., pasinaudojant fizinio smurto palaužta G. B. valia, bei atimta galimybe prieÅ¡intis, L. O. įspyrus G. B. nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į galvos sritį, L. O. ir R. G. liepė čiulpti jo lytinį organÄ , jam nusiavus kelnes, L.

O. rankomis prilenkė ir laikė nukentėjusiosios galvÄ prieÅ¡ Å¡ios valiÄ prie jo lytinio organo, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais, pasinaudojant fizinio smurto palaužta nukentėjusiosios valia, bei atimta galimybe prieÅ¡intis, tenkino lytinę aistrÄ su G. B. prieÅ¡ Å¡ios valiÄ oraliniu bÅ«du, t.y. seksualiai prievartavo G. B.. R. G. pagal BK 284 str. 1 d. nuteista už tai, kad 2013 m. gegužės 7 d. apie 02-03 val., aikÅ¡telėje, esančioje prie degalinės X, (duomenys neskelbtini) gatvėje, VilkaviÅ¡kyje, veikdama bendrininkų grupėje su T.

O. ir L. O., jai sugriebus už plaukų G. B. ir Å¡iÄ parmetus ant žemės, jai ir L. O. įspyrus G. B. ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kÅ«no vietas, jai nuavus G. B. kelnes ir apatines kelnaites, T. O. laikė ant žemės gulinčios G. B. kojas, kai ji žiebtuvėliu degino nukentėjusiosios plaukus gaktos srityje, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais su T. O. ir L. O. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Be to, R. G. pagal BK 150 str. 2 d. nuteista už tai, kad 2013 m. gegužės 7 d. tiksliai nenustatytÄ valandÄ N. O. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kyje, veikdama bendrininkų grupėje su T.

O. ir L. O., L. O. sudavus kumÅ¡timi, įspyrus G. B. į galvos sritį, jai ranka sudavus R. B. nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į nugaros, galvos sritis, rankas, nuplėšus nukentėjusiosios drabužius, balkone L. O. užgesinus cigaretę į G. B. krÅ«tinę, jai nusiavus kelnaites, T. O. ir L. O. liepė laižyti jos lytinius organus, po ko T. O. rankomis prilenkė ir laikė nukentėjusiosios galvÄ prieÅ¡ Å¡ios valiÄ prie jos lytinių organų, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais, pasinaudojant fizinio smurto palaužta nukentėjusiosios valia, bei atimta galimybe prieÅ¡intis, tenkino lytinę aistrÄ su G.

B. prieÅ¡ Å¡ios valiÄ oraliniu bÅ«du, t.y. seksualiai prievartavo G. B.. Tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , 2013 m. gegužės 7 d. tiksliai nenustatytÄ valandÄ N. O. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kyje, veikdama bendrininkų grupėje su T. O. ir L. O., pasinaudojant fizinio smurto palaužta G. B. valia, bei atimta galimybe prieÅ¡intis, L. O. įspyrus G. B. nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į galvos sritį, ji ir L. O. liepė čiulpti T. O. lytinį organÄ , jam nusiavus kelnes, L.

O. rankomis prilenkė ir laikė nukentėjusiosios galvÄ prieÅ¡ Å¡ios valiÄ prie T. O. lytinio organo, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais, pasinaudojant fizinio smurto palaužta nukentėjusiosios valia, bei atimta galimybe prieÅ¡intis, tenkino lytinę aistrÄ su G. B. prieÅ¡ Å¡ios valiÄ oraliniu bÅ«du, t.y. seksualiai prievartavo G. B.. L. O. pagal BK 284 str. 1 d. nuteista už tai, kad 2013 m. gegužės 7 d. apie 02-03 val., aikÅ¡telėje, esančioje prie degalinės X, (duomenys neskelbtini) gatvėje, VilkaviÅ¡kyje, veikdama bendrininkų grupėje su R.

G. ir T. O., R. G. sugriebus už plaukų G. B. ir Å¡iÄ parmetus ant žemės, R. G. ir jai įspyrus G. B. ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kÅ«no vietas, R. G. nuavus G. B. kelnes ir apatines kelnaites, T. O. laikant ant žemės gulinčios G. B. kojas, kai R. G. žiebtuvėliu degino nukentėjusiosios plaukus gaktos srityje, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais su R. G. ir T. O. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Be to ji pagal BK 150 str. 2 d. nuteista už tai, kad 2013 m. gegužės 7 d. tiksliai nenustatytÄ valandÄ N. O. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kyje, veikdama bendrininkų grupėje su R.

G. ir T. O., jai sudavus kumÅ¡timi, įspyrus G. B. į galvos sritį, R. G. ranka sudavus R. B. nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į nugaros, galvos sritis, rankas, nuplėšus nukentėjusiosios drabužius, balkone jai užgesinus cigaretę į G. B. krÅ«tinę, R. G. nusiavus kelnaites, T. O. ir ji liepė laižyti R. G. lytinius organus, po ko T. O. rankomis prilenkė ir laikė nukentėjusiosios galvÄ prieÅ¡ Å¡ios valiÄ prie R. G. lytinių organų, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais, pasinaudojant fizinio smurto palaužta nukentėjusiosios valia, bei atimta galimybe prieÅ¡intis, tenkino lytinę aistrÄ su G.

B. prieÅ¡ Å¡ios valiÄ oraliniu bÅ«du, t.y. seksualiai prievartavo G. B.. Tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , 2013 m. gegužės 7 d. tiksliai nenustatytÄ valandÄ N. O. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kyje, veikdama bendrininkų grupėje su R. G. ir T. O., pasinaudojant fizinio smurto palaužta G. B. valia, bei atimta galimybe prieÅ¡intis, jai įspyrus G. B. nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į galvos sritį, ji ir R. G. liepė čiulpti T. O. lytinį organÄ , T. O. nusiavus kelnes, ji rankomis prilenkė ir laikė nukentėjusiosios galvÄ prieÅ¡ Å¡ios valiÄ prie T.

O. lytinio organo, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais, pasinaudojant fizinio smurto palaužta nukentėjusiosios valia, bei atimta galimybe prieÅ¡intis, tenkino lytinę aistrÄ su G. B. prieÅ¡ Å¡ios valiÄ oraliniu bÅ«du, t.y. seksualiai prievartavo G. B.. Nuteistojo T. O. gynėja advokatė Vilija Jurčikonienė, nesutikdama su VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu, apeliaciniu skundu praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde pažymėta, kad priimant nuosprendį ir sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , nepasisakyta dėl nukentėjusiosios G.

B. elgesio ir jos pačios kaltės, kas turėtų bÅ«ti ypatingai svarbu ir reikÅ¡minga. Priimant nuosprendį pagal BK 284 str. 1 d. neatsižvelgta į byloje esančius prieÅ¡taravimus, kurie iÅ¡ esminės atsirado dėl girtumo, kadangi R. G., L. O. ir R. B. 2013-05-06 maždaug nuo pietų vartojo alkoholinius gėrimus. Kitų asmenų mačiusių įvykį ir galinčių pateikti objektyviÄ informacijÄ nėra. Todėl vien tik neblaivios nukentėjusiosios aiÅ¡kinimo, kad T. O. bendrininkaudamas su kitomis nuteistosiomis laikė jÄ už kojų, aiÅ¡kiai nepakanka ir dėl nukentėjusiosios girtumo tuo nėra pagrindo tikėti.

Tuo labiau, kad aplinkybės jog T. O. prisidėjo prie nusikaltimo, nurodyto pirmojoje kaltinimo dalyje, kad jis bendrininkų grupėje laikė ant žemės gulinčios G. B. kojas, kol žiebtuvėliu gaktos plaukus degino R. G., nenurodė nei R. G., nei L. O.. Nors įvykio vieta nurodoma prie X degalinės, tačiau kitų įrodymų nėra. Abejones kelia aplinkybė, kad buvo sutrikdyta kitų asmenų rimtis ir pažeista viešoji tvarka, nes liudytojų tarpe nėra nei degalinės darbuotojų, nei lankytojų, kurių dėmesį būtų bent atkreipęs kaltinime nurodomas įvykis, o visos abejonės turi būti įvertintos kaltinamojo naudai, todėl T.

O. Å¡ioje dalyje turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas.Priimant nuosprendį pagal BK 150 str. 2 d., taip pat neatsižvelgta, kad dėl nukentėjusiosios girtumo vien tik jos paaiÅ¡kinimais tikėti negalima, o objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad T. O. bendrininkų grupėje prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ seksualiai jÄ prievartavo, nėra. Pati nukentėjusioji neigia aplinkybę, kad T. O. jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ ar grasinimus. Atvirkščiai, ji nurodė, jog jis nesielgė taip, kad koks nors jo veiksmas keltų jai baimę ar nerimÄ , kad net kelis kartus jis siekė (atneÅ¡damas rÅ«bus ir iÅ¡leisdamas R.

B. pro buto duris), kad ji iÅ¡eitų į namus. Byloje esantys duomenys rodo, kad patyčios R. B. atžvilgiu dėl nenustatytų priežasčių buvo iÅ¡ moterų pusės. Patyčių neneigia ir R. G. su L. O., tačiau Å¡iuose veiksmuose nedalyvavo T. O., nuolat užstodamas R. B.. Jis buvo tik patyčių stebėtojas, todėl negali bÅ«ti nuteistas pagal BK 150 str. 2 d., tuo labiau, kad pirmÄ kartÄ apie patyčias informavusi policijÄ , R. B., net neužsiminė apie seksualinį prievartavimÄ prieÅ¡ jos valiÄ .

Bylos duomenys rodo, kad merginos ilgÄ laikÄ bendravo tarpusavyje, ne pirmÄ kartÄ nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus, todėl tik joms vienoms yra žinoma ir suprantama ar toks pasityčiojantis elgesys R. B. atžvilgiu yra jų kompanijoje nusistovėjusi ydinga taisyklė, o intymÅ«s santykiai tarp merginų pirmi. Byloje nėra duomenų, kad R. B. T. O. prisilietimÄ prie jos galvos, be smurto ar ketinimo panaudoti smurtÄ ir grasinimus, vertino kaip atimtÄ galimybę prieÅ¡intis, siekiant apsiginti nuo R. G. tenkinimo oraliniu bÅ«du.

Byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad R. B. oraliniu bÅ«du, prieÅ¡ savo valiÄ , tenkino T. O. lytinę aistrÄ , t. y. O. jÄ seksualiai prievartavo. Dėl girtumo, jų elgesys galėjo bÅ«ti neadekvatus ir su polinkiu patenkinti lytinę aistrÄ , tačiau T. O. R. B. nežalojo, negÄ sdino ir jai negrasino, tuo palauždamas jos valiÄ . Byloje apskritai nėra duomenų, kad T. O. atliko lytinį aktÄ su R. B.. Nors ji nurodo, kad po lytinio akto įvyko spermos iÅ¡siliejimas, nes toks nukentėjusiosios aiÅ¡kinimas nepagrįstas moksliniais tyrimais.

Nukentėjusioji turėjo puikias galimybes įrodymus pateikti policijos pareigÅ«nams, nes pati nurodė, kad po sueities su T. O. ant jos kÅ«no buvo įsiliejusios sperma, o ji viena ilgesnį laikÄ buvo užsidariusi vonios patalpoje, todėl turėjo realias galimybes spermos likučius net keliais bÅ«dais iÅ¡saugoti (paslepiant juos vonioje ar iÅ¡sineÅ¡ant iÅ¡ vonios kambario ant savo kÅ«no po drabužiais) ir apie tai praneÅ¡ti policijos pareigÅ«nams. Å i aplinkybė verčia manyti, kad T. O. teismui sako neabejotinÄ tiesÄ , kad neįvyko nei lytinis aktas, nei spermos iÅ¡siliejimas. Nukentėjusios elgesys iki įvykių, įvykių metu, po įvykio, taip pat teismo, nebuvo vertinamas, nors yra akivaizdu, kad jis netinkamas, o pačios nukentėjusiosios kaltė dėl susiklosčiusių aplinkybių yra didelė, nes ji kelis kartus turėjo puikias galimybes palikti kompanijÄ , nutraukti bendravimÄ , iÅ¡sikviesti policijos pareigÅ«nus, kreiptis pagalbos į degalinės darbuotojus ir panaÅ¡iai, tačiau to nepadarė, pati sukeldama ir palikdama abejones, kurių praėjus metams laiko neįmanoma iÅ¡sklaidyti.

Nukentėjusioji civilinė ieÅ¡kovė G. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o 2014 m. vasario 4 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir T. O. pagal BK (skunde neteisingai nurodyta - Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso) 150 str. 2 d. paskirti 5 metų 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, R. G. ir L. O. pagal BK 150 str. 2 d. paskirti realiÄ 5 metų 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų T.

O., R. G. ir L. O. jos naudai 33 600 (trisdešimt tris tūkstančius šešis šimtus litų) Lt žalai atlyginti.Apeliantės skunde pažymėta, kad R. G., L. O., T. O. kaltais pripažinti pagrįstai, jų veika kvalifikuota teisingai, todėl šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.Tačiau ji nesutinka su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis – T. O. paskirta per švelni bausmė, o L. O. ir R. G. nepagrįstai taikytas BK 62 str., t.y. neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 2 d.), taip pat civilinis ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo turėtų būti visiškai patenkintas.Teismas neteisingai paskyrė bausmę T.

O. pagal BK 150 str. 2 d., nors nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis padarė vienÄ nesunkų ir vienÄ sunkų tyčinius nusikaltimus, konstatavo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 str. 1 d. 9 p. ir nenustatė lengvinančių aplinkybių, todėl skirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę turėjo vykdyti BK 61 str. nuostatas ir, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, paskirti terimuoto laisvės atėmimo bausmę, ne mažesnę kaip bausmės, numatytos BK 150 str. 2 d. sankcijos vidurkis.Dėl bausmės nuteistosioms L.

O. ir R. G., skunde nurodo, jog nuoÅ¡irdus gailėjimasis, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, negali bÅ«ti nustatomas vien pagal pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo, jis turi bÅ«ti įvertinamas pagal aplinkybių visumÄ : iÅ¡ nuteistųjų praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , aplinkybes, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ . Nuosprendyje tokie konkretÅ«s faktai nekonstatuoti. Anaiptol, nuteistosios savo pirminiuose parodymuose neigė kaltę ir klaidino ikiteisminį tyrimÄ , tuo siekė iÅ¡vengti atsakomybės ir apginti kitÄ kaltinamÄ jį.

Vėliau jos pripažino savo kaltę ir davė kitokius parodymus, greičiausiai tai jos darė ne laisva valia, o priverstos jau surinktų įrodymų. BÅ«tent L. O. ir R. G. buvo Å¡ios veikos įvykdymo iniciatorės.Byloje nėra patikimų duomenų ir apie tai, kad nuteistosios iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių, dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės, nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti. PareigÄ prižiÅ«rėti vaikus turi ne tik motina, bet ir vaikų tėvas. O byloje esantys duomenys rodo, kad nuteistoji R.

G. gyvena skyriumi su savo sutuoktiniu ir vaikų tėvu, todėl teigti, kad pastarajai paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti vaikus, nėra pagrindo. Byloje nėra ir jokių duomenų, kad L. O. paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti vaikų. Esant tokiems duomenims, nėra pagrindo nuteistosioms taikyti BK 62 str. Nuosprendyje nėra konstatuota jokių faktinių duomenų, kad BK 150 str. 2 d. numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, kad tokia bausmė nėra adekvati padarytai veikai.

Teismas nepagrįstai civilinį ieÅ¡kinį dėl 35 000 (trisdeÅ¡imt penkių tÅ«kstančių litų) Lt neturinės žalos atlyginimo tenkino tik iÅ¡ dalies. Teismas sutiko, kad dėl įvykio nukentėjusioji patyrė dvasinį sukrėtimÄ , fizinį ir moralinį skausmÄ , reputacijos pablogėjimÄ , tačiau neatsižvelgė, kad jos atžvilgiu buvo atlikti ypatingai ciniÅ¡ki veiksmai, po įvykio dėl nuteistųjų veiksmų ji buvo nuoga vieÅ¡oje vietoje, vėliau per visÄ VilkaviÅ¡kio miestÄ anksti ryte apie 5 val., kai jau buvo Å¡viesu, buvo priversta eiti pusnuogė.

Be to, po įvykio buvo bloga savijauta, negalėjo miegoti naktimis, sapnuodavosi koÅ¡marai. Teismas, įvertindamas žalos dydžio klausimÄ iÅ¡ esmės į tai neatsižvelgė, bet atsižvelgė tik į jai padarytÄ sužalojimų sunkumo laipsnį ir į tai, kad nuteistosios iÅ¡laiko mažamečius vaikus. Teismas, vertindamas neturinę žalÄ pinigais, turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str., bet ir CK 6.282 str. bei CK 6.283 str. nurodytais kriterijais, t.y. atsižvelgdamas į žalÄ padariusiųjų asmenų sunkiÄ turtinę padėtį.

Teismas, priteisdamas neturinę žalÄ , privalėjo pirmiausia atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, o tik po to į nuteistųjų turtinę padėtį. Reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis neprieÅ¡taravo sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams ir yra tinkamo dydžio, įvertinant nuteistųjų veiksmus, jų kaltę bei kilusias pasekmes. Teisėjų kolegija, atlikus įrodymų tyrimÄ , iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , prokurorÄ , praÅ¡iusį apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiÄ jÄ civilinę ieÅ¡kovę G.

B., praÅ¡iusiÄ jos apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo T. O. gynėjos skundÄ atmesti, nuteistÄ jį T. O. bei jo gynėjÄ , praÅ¡iusius nuteistojo gynėjos skundÄ tenkinti, o nukentėjusios – atmesti, nuteistÄ sias R. G. ir L. O. bei jų gynėjus, praÅ¡iusius nukentėjusiosios bei nuteistojo gynėjos skundus atmesti, sprendžia, kad nuteistojo T. O. gynėjos advokatės Vilijos Jurčikonienės apeliacinis skundas atmetamas, o nukentėjusios G. B. – tenkinamas iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys turi trÅ«kumų, kurie bus aptarti nagrinėjant apeliacinių skundų argumentus, tačiau surinkti įrodymai įvertinti tinkamai, nuteistųjų nusikalstamos veikos taip pat kvalifikuotos tinkamai ir bausmės paskirtos teisingai, bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nepažeisti, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Aukštesnysis teismas nesutinka tik dėl nukentėjusiajai priteisto civilinio ieškinio dydžio.Apeliacinėje instancijoje buvo atliktas įrodymų tyrimas: siekiant išnagrinėti apeliaciniame skunde nurodytas ginčijamas aplinkybes, buvo apklausti nuteistieji T. O., R. G., L. O., nukentėjusioji G. B., išreikalauta papildoma medžiaga. Nukentėjusioji G. B. paaiškino, kad su L. O. ne sykį kartu gėrę ir anksčiau, tačiau su kitais nuteistaisiais – niekada. L. O. pažinojo apie pusę metų, anksčiau tokių įvykių nėra buvę, su ja nėra anksčiau susipykusi ar susimušusi, nebuvo viena kitai skolingos.

Kiek buvo iÅ¡gėrę 2013-05-06–07 tiksliai negali pasakyti, tačiau sidro iÅ¡gėrė daug. T. O. prie jų prisijungė vėliau, nuteistosios su juo gėrė nuo pat ryto. Apie 2-3 valandÄ nakties metu prie degalinės prasidėjo patyčios ir tęsėsi bute. IÅ¡ degalinės jÄ iÅ¡sitempė prieÅ¡ jos valiÄ â€“ laikė už rankų, todėl niekur negalėjo nueiti. Deginti su žiebtuvėliu pradėjo R. G.. Kiti pritarė laikydami. Kai bandė prieÅ¡intis, gavo smÅ«gius į galvÄ nuo L.

O. ar R. G.. Jokių kitų žmonių nebuvo. L. O. buvo iÅ¡kvietusi policijÄ , kad nukentėjusioji laksto nuoga, nes norėjo, kad jÄ paimtų policija, bet nespėjo iÅ¡vesti į laukÄ . Su policija pačiai kalbėti nepavyko. T. O. savo lytinę aistrÄ tenkino prieÅ¡ jos valiÄ , nė vienų smurtinių veiksmų ji nenorėjo. T. O. grasino, kad jeigu to nedarys, jie dar labiau muÅ¡. R. G. jai įdÅ«rė su peilio galiuku. Aktyviausios buvo L. O. ir R. G., prisijungė ir T. O.. T. O. laikė jėga, kad laižyti R.

G. lytinius organus. L. O. tuo metu stovėjo Å¡alia ir taip pat laikė galvÄ bei liepė tÄ daryti. Kai ji tenkino T. O. oraliniu bÅ«du, L. O. ir R. G. jÄ laikė. NesiprieÅ¡ino, nes dėl vartojamo smurto bijojo, kad jÄ užmuÅ¡. Po įvykio galvojo, kaip greičiau pabėgti iÅ¡ buto, o ne apie įkalčių iÅ¡saugojimÄ . Pabėgti negalėjo, nes prie durų stovėjo R. G. ir L. O.. Bute tuo metu buvo R. G. 3-5 metų dukros, kitų suaugusiųjų nebuvo. Po įvykio į medikus, psichiatrus nesikreipė, su nuteistaisiais nebendravo.

PrieÅ¡ teismus R. G. atlygino 1400 litų, ir papildomai dar 3105 litų, L. O. atlygino turtinę žalÄ . Apeliaciniame skunde nurodyta 33600 litų žala apskaičiuota atskaičius tik 1400 Lt. Nuteistosios bandė atsipraÅ¡yti, bet ji nemano, kad tai nuoÅ¡irdus gailėjimasis, tik bandymas iÅ¡vengti atsakomybės. L. O. ji neatleidžia.Nuteistoji R. G. paaiÅ¡kino, kad visiÅ¡kai pripažįsta kaltę ir gailisi, su kaltinimu sutinka. Tokį savo elgesį aiÅ¡kina alkoholio įtaka, nors dažnai negirtauja.

Ji anksčiau tokios prievartos nėra patyrusi. Tuo metu jokių vaistų nevartojo, kitų kvaiÅ¡alų nevartojo. Su G. B. skolų ar apkalbėjimų anksčiau neturėjo, ant kažko kito taip pat jokio pykčio ar kerÅ¡to neturėjo. Nukentėjusiajai atlygino 4505 litų žalos. Žalai atlyginti pinigus skolinosi. Kiek bus priteista žalos, jÄ atlygins. G. B. bandė atsipraÅ¡yti. Ä®vykio metu jos vaikai miegojo pas T. O. namie, vyras buvo namuose. Po Å¡io įvykio ji iÅ¡siskyrė su vyru jo iniciatyva.

Vaikai 3 m. ir 5 m. gyvena su ja nuomojamame bute. Å iuo metu apie pusę metų dirba, darbas davė naudos, pradėjo kitaip žiÅ«rėti į gyvenimÄ . Tėvas prie vaikų auklėjimo neprisideda, nors iÅ¡ jo pritiesti 600 litų alimentai – kiekvienam vaikui po 300 litų. Nuteistoji L. O. paaiÅ¡kino, kad pripažįsta visas kaltinime iÅ¡dėstytas aplinkybes. Kiek pamena, žalos atlygino virÅ¡ 1000 litų, daugiau neturėjo iÅ¡ ko atlyginti, atlygins, kai įsidarbins. Å is įvykis buvo nekasdienis, jis kilo dėl per didelio girtumo.

Ji negirtauja, iÅ¡geria per Å¡ventes. Su G. B. nebuvo jokio pykčio, yra ir anksčiau gėrę ne kartÄ . Augina vaikÄ 3 m. amžiaus. Gyvena su mama ir vaiku, pragyvena iÅ¡ mamos ir vaiko paÅ¡alpos. Su vaiko tėvu iÅ¡siskyrę. Nuteistasis T. O. paaiÅ¡kino, kad kaltu neprisipažįsta, nusikalstamų veikų neatliko. Prokuroras apeliacinės instancijos teismui pateikė VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenis dėl R. G. ir ir L. O. buities ir gyvenimo sÄ lygų.

Dėl T. O. gynėjos advokatės Vilijos Jurčikonienės apeliacinio skundo.Nuteistojo T. O. gynėja advokatė Vilija Jurčikonienė apeliaciniame skunde neigia nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, tvirtindama, kad dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. nėra duomenų, jog buvo sutrikdyta kitų asmenų rimtis ir pažeista vieÅ¡oji tvarka, kaltė paremta tik kitų nuteistųjų ir nukentėjusiosios, kurios buvo neblaivios, parodymais.Dėl kaltinimo pagal BK 150 str. 2 d. neatsižvelgta į pačios nukentėjusios girtumÄ , dėl ko negalima tikėti jos parodymais.

Nėra duomenų, kad nukentėjusioji T. O. lytinę aistrÄ tenkino prieÅ¡ savo valiÄ , nes jis jokios prievartos G. B. atžvilgiu nevartojo. Nėra duomenų, kad buvo lytinis aktas, nes nukentėjusioji neiÅ¡saugojo spermos pavyzdžio. Nors T. O. savo kaltę tiek dėl BK 284 str. 1 d., tiek ir dėl BK 150 str. 1 d. viso proceso metu neigė, tvirtindamas, jog jokių nusikalstamų veiksmų nukentėjusios atžvilgiu neatliko, o tik stengėsi užstoti jÄ nuo iÅ¡ jos besityčiojančių L. O. ir R. G., tačiau jo kaltę visiÅ¡kai patvirtina byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų veiksmus pagal BK 284 str. 1 d., 150 straipsnio 2 dalį, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pakankamai iÅ¡samiai ir detaliai iÅ¡analizavo byloje surinktus įrodymus ir nuteistųjų kaltumÄ padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai iÅ¡tirtų įrodymų visuma: nukentėjusiosios G. B., nuteistųjų L. O. ir R. G. parodymais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, apžiÅ«ros protokolais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, slapto sekimo veiksmų protokolais.

IÅ¡ dalies kaltę pagrindžia ir paties T. O. nurodytos aplinkybės. Nesutiktina su apeliante, kad nėra pagrindo tikėti L. O., R. G., G. B. parodymais, nes jos įvykio metu buvo neblaivios ir nesuvokė savo veiksmų. Pabrėžtina, kad Å¡ių nuteistųjų ir nukentėjusiosios parodymai buvo duoti joms esant blaivoms, be to, jų parodymai yra gana nuoseklÅ«s, pakankamai tikslÅ«s ir esminėse detalėse sutampantys tarpusavyje. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats T. O. įvykius atpasakoja analogiÅ¡kai Å¡iems parodymams, taigi abejoti jų patikimumu nėra jokio pagrindo. Tai, kad jį kaltinančias detales neigia, savo veiksmus bando pateisinti, traktuodamas juos kaip pagalbos teikimÄ , nurodo, kad įvykius tik stebėjo, tačiau juose nedalyvavo, laikytina tik bandymu iÅ¡vengti atsakomybės. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 str. 1 d.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . VeikÄ pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuojantis požymis yra tai, kad dispozicijoje numatyti veiksmai turi bÅ«ti atlikti vieÅ¡oje vietoje. VieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne.

Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į suformuotÄ doktrinÄ , apeliantė neteisingai tvirtina, kad vieÅ¡oji tvarka nebuvo pažeista, nes L. O., R. G., T. O. veiksmų G. B. atžvilgiu niekas iÅ¡ paÅ¡alinių žmonių nematė. Kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, nuteistieji veikÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ atliko lauke prie X degalinės, neabejotina, kad Å¡i vieta laikytina vieÅ¡Ä ja vieta, nes joje be jokių apribojimų galėjo patekti degalinės klientai, darbuotojai, atsitiktiniai asmenys, kurie bÅ«tų priversti stebėti nuteistųjų įžūlų, smurtinį, žeminantį elgesį nukentėjusios atžvilgiu.

Iš BK 284 str. 2 d. dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta alternatyviais būdais, be to, šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2014).

Byloje nustatyta, kad G. B. buvo sumuÅ¡ta, nudeginti gaktos plaukai (1 t., 107-108 b. l.) Taigi fizinio smurto faktas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo patvirtintas specialisto iÅ¡vadomis. IÅ¡vadose nurodyta, kad nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ . BK 284 str. 1 d. kvalifikavimui nėra bÅ«tinas realus sveikatos sutrikdymas, svarbu, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo pavartotas smurtas. Fizinis smurtas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje, jei dėl tokio smurto sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka, ir apima BK 284 straipsnio 1 dalis (kasacinė nutartis Nr. 2K-130/2013).

Fakto, kad prieÅ¡ G. B. buvo vartotas smurtas ir iÅ¡ jos buvo tyčiojamasi, kaltinime nurodytais bÅ«dais, neneigia ir pats nuteistas, tačiau jis menkina savo vaidmenį Å¡iuose veiksmuose. Visgi nuteistosios L. O. ir R. G., nukentėjusioji G. B. nuosekliai paaiÅ¡kino, kad T. O. prisidėjo prie Å¡ios veikos laikydamas nukentėjusios kojas, kai R. G. žiebtuvėliu degino nukentėjusios gaktos plaukus. Nors nuteistasis tvirtino bandęs ginti nukentėjusiÄ jÄ , tačiau niekaip nebandė užkirsti kelio ir fizinio smurto vartojimui, kai R.

G. nukentėjusiÄ jÄ permetė ant žemės ir nemažiau penkių kartų spyrė, o dargi prieÅ¡ingai, laikydamas nukentėjusiÄ jÄ , neleido jai prieÅ¡intis ir taip sudarydamas galimybes R. G. toliau vykdyti savo sumanymÄ . Taigi, aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad T. O. veiksmai ne tik draudžiami įstatymo ir atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties bÅ«tinuosius požymius, jais dar kėsintasi į baudžiamojo įstatymo saugomÄ vienÄ svarbiausių teisinių gėrių – asmens sveikatÄ .

T. O. nepaisė ir to, kad jo elgesys žemino nukentėjusiÄ jÄ , vertė jÄ pasijusti paniekinta, padėjo R. G. realizuoti savo įžūlų elgesį, dėl kurio nukentėjusioji jautė fizinį skausmÄ . Jis, kaip suaugęs sÄ moningas asmuo, turėjo suprasti, kad tokiu smurtiniu elgesiu – nukentėjusios spardymu, kÅ«no plaukų deginimu – jai mažiausiai bus sukeltas fizinis skausmas, o pasekmės galėjo bÅ«ti ir sunkesnės. Taigi tokie jo veiksmai aiÅ¡kiai ir realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , jie buvo tyčiniai.

Dėl kaltės pagal BK 150 str. 2 d. T. O. neigia ir seksualinės prievartos panaudojimÄ , teisindamasis tuo, kad G. B. lytiÅ¡kai jį tenkinti vertė kitos nuteistosios, tačiau realiai jokie veiksmai nebuvo atlikti, jis savo veiksmais nevertė G. B. seksualiniai tenkinti nei jo, nei R. G.. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusioji pati dėl girtumo galėjo elgtis seksualiai neadekvačiai, be to, ji nesiėmė priemonių iÅ¡saugoti nuteistojo spermos pavyzdžių, todėl nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų prievartos faktÄ .

Sutiktina su apeliantės skundu, kad lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieÅ¡ nukentėjusio asmens valiÄ esant bent vienam iÅ¡ alternatyvių požymių: panaudojant fizinį smurtÄ , grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis ar pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Tačiau apeliantė teigia, kad nėra jokių duomenų, jog T. O. elgėsi taip, kad nukentėjusiajai keltų baimę, tÄ nurodo ir nukentėjusioji.

Visgi bylos duomenys paneigia apeliantės argumentus. Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra laikomi padaryti bendrininkų grupės, kai išžaginant ar seksualiai prievartaujant susitarę dalyvauja keli asmenys, iÅ¡ kurių bent du yra išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytojai. Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris darant nusikaltimÄ naudojo fizinį smurtÄ , grasinimus ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis ir lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiuoju arba tenkino su juo lytinę aistrÄ ; taip pat toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtÄ , grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, bet lytiÅ¡kai su nukentėjusiuoju nesantykiavo ir netenkino lytinės aistros; be to, toks asmuo, kuris nors ir nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimÄ arba pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, lytiÅ¡kai santykiavo su juo ar tenkino lytinę aistrÄ .

Taigi, nustačius kelių asmenų bendrÄ tyčiÄ išžaginti ar seksualiai prievartauti žmogų, išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytoju gali bÅ«ti pripažintas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies Å¡ių nusikalstamų veikų sudėtis realizavęs asmuo. Esant bendrai tyčiai išžaginti ar seksualiai prievartauti asmenį, besÄ lygiÅ¡kas aktyvus pritarimas bendrininkų veiksmams, abejingumas aukos padėčiai leidžia įžvelgti psichinę prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį arba kitokį atėmimÄ galimybės prieÅ¡intis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2012, 2K-315/2014).

Pažymėtina, kad visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013). Byloje esantys duomenys – specialisto iÅ¡vada – patvirtina, kad G. B. atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas. R. G. ir L. O. patvirtino, kad jos G. B. iÅ¡rengė, mušė, degino cigaretes, atėmė drabužius ir kitus daiktus, neleido pasiÅ¡alinti iÅ¡ buto ir vertė seksualiai patenkinti R.

G. bei T. O.. Nuteistosios nenurodė, kad nukentėjusios elgesys bÅ«tų rodęs bent mažiausiÄ polinkį į tokius seksualinius santykius, ar jos anksčiau bÅ«tų turėję tokių santykių, dėl ko bÅ«tų galima manyti, kad tai buvo nusistovėjusi Å¡ios grupės bendravimo forma, o nukentėjusioji pati elgėsi provokuojamai, siekdama tokių santykių.Pats nuteistasis T. O. neneigia, kad tiesiogiai stebėjo 2013-05-07 įvykius, kurių metu G. B. buvo seksualiai prievartaujama R. G., matė visas aplinkybes, žinojo, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo naudojamas fizinis smurtas, psichinė prievarta, tačiau neigia pats prie to prisidėjęs. Visgi nuteistasis teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme pripažino, kad tam tikras seksualinis kontaktas su nukentėjusiÄ ja buvo.

T. O. parodė, kad kitos kaltinamosios jam numovė kelnes ir vertė nukentėjusiÄ jÄ tenkinti jo lytinę aistrÄ . Beje, nuteistosios R. G. ir L. O. iÅ¡ esmės pripažino Å¡ias aplinkybes, iÅ¡skyrus, kad kelnes nuteistasis nusimovė pats. Nuteistasis pripažino, ir tai, kad nukentėjusioji pasilenkė prie jo ir lÅ«pomis galėjo paliesti jo lytinį organÄ , tačiau jis to nelaiko lytiniu aktu, nes realiai jis nebuvo lytiÅ¡kai patenkintas. Vertinant faktines aplinkybes ypač svarbu pažymėti, kad seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali.

Teorijoje ir teismų praktikoje Å¡io, kaip ir kitų nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, pabaigos momentas siejamas ne su veikos pabaiga, o su jos pradžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-854/2003). Å is nusikaltimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrÄ , ar pajuto seksualinį pasitenkinimÄ arba malonumÄ , nes baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ veikÄ kyla atlikus pavojingus veiksmus. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo privalomai nenustatinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-315/2014).

Taigi, atsižvelgus ir į kasacinės instancijos suformuotas nuostatas, net ir tuo atveju, kai kaltinamas asmuo nebuvo seksualiai patenkintas, seksualinis kontaktas neužsibaigė ejakuliacija, prievartos faktas iÅ¡lieka, todėl apeliantės teiginiai, jog nukentėjusioji privalėjo prieÅ¡ jÄ panaudotÄ prievartÄ pagrįsti kaltininko spermos pavyzdžiais, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Be to, nukentėjusioji tokios pareigos neturėjo ir iÅ¡ jos tokio elgesio negalima reikalauti. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji L.

O. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusios parodymus, jog T. O. spermÄ iÅ¡liejo jai ant veido (2 t., b. l. 17). Å ių parodymų L. O. neneigė ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Nuteistosios L. O. ir R. G. pripažino, kad nukentėjusiÄ jÄ nuogai iÅ¡rengė ir fizinį smurtÄ vartojo tik jos, to neneigia ir nukentėjusioji, tačiau T. O. grasino nukentėjusiajai, kad nepatenkinus jo ir R. G. seksualinių įgeidžių, jis pakvies daugiau draugų, kuriuos ji visus turės patenkinti, t.y. vartojo psichinę prievartÄ â€“ tai patvirtino nukentėjusioji ir nuteistoji L.

O.. Taigi, T. O. iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas, pasinaudojimas bendrininkių palaužtu nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimu, tenkinti lytinę aistrÄ , negali bÅ«ti traktuojamas niekaip kitaip, kaip nusikalstamas. Nuteistosios patvirtino, jog T. O. prisidėjo ir versdamas G. B. seksualiai tenkinti R. G. – jis laikė nukentėjusios galvÄ . Pats T. O. taip pat nurodė, kad buvo priėjęs prie moterų ir palietė nukentėjusios galvÄ , kai Å¡i seksualiai tenkino nuteistÄ jÄ , paklausė „ar skanu“. Tai, kad jis nurodo nelaikęs, o tik palietęs nukentėjusiosios galvÄ vertintinas kaip bandymas suÅ¡velninti savo veiksmus.

Visgi Å¡is faktas dar kartÄ patvirtina, jog nuteistasis realiais veiksmais prisidėjo prie fizinės prievartos nukentėjusios atžvilgiu. Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl bendrininkavimo išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bylose, T. O. pagrįstai pripažintas seksualinio prievartavimo vykdytoju. Nors jis ir ne taip aktyviai dalyvavo fiziniuose veiksmuose, palaužiant nukentėjusios pasiprieÅ¡inimÄ , kaip kitos nuteistosios, tačiau matydamas, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ yra vartojamas fizinis smurtas, ji buvo iÅ¡rengta, atimti jos rÅ«bai, kiti daiktai, ji buvo muÅ¡ama, į jÄ deginamos cigaretes, ir pritardamas tokiems veiksmams pasyviu stebėjimu, pats pavartodamas psichinį spaudimÄ ir fizinį kontaktÄ , pasinaudojo palaužtu nukentėjusios pasiprieÅ¡inimu, vertė jÄ prieÅ¡ jos valiÄ tenkinti jo ir R.

G. lytinę aistrÄ , patvirtina, kad jis bendrai su nuteistosiomis L. O. ir R. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 150 straipsnio 2 dalyje, todėl nuteistojo T. O. gynėjos advokatės Vilijos Jurčikonienės apeliacinis skundas atmestinas ir Å¡ioje dalyje. Dėl nukentėjusios G. B. apeliacinio skundo.Nukentėjusioji G. B. nesutinka su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis ir praÅ¡o jas sugriežtinti. BK 150 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T.

O. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra trumpesnė nei BK 150 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Ir nors nukentėjusioji nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo T. O. skirti penkerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, apeliacinės instancijos teismas jam pritaria. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų BK VIII skyriuje ir įvertino visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Ä®statymo leidėjo ir teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iÅ¡ bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Be to, teismas skirdamas bausmę, privalo įvertinti visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios turi vienodÄ teisinę reikÅ¡mę. Ne mažiau svarbu, paskiriant bausmę kaltininkui, yra ir teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris neatskiriamas nuo konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimo. Pagal teismų praktikÄ tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iÅ¡ teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių.

Teisinga bausmė paskiriama nebÅ«tinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, bÅ«tina vertinti ne tik kiekvienÄ iÅ¡ jų, bet ir jų visumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007). Pirmosios instancijos teismas nustatė vienÄ T. O. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui bei nenustatė nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Visgi viena sunkinanti aplinkybė nėra absoliutus pagrindas, neleidžiantis skirti mažesnės nei sankcijos vidurkis, bausmės. Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi, todėl bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

O tam bÅ«tina įvertinti kaltininko asmenybės pavojingumÄ , kaltininko nusikalstamo elgesio priežastis ir motyvus, asmenybės ypatumus, užsiėmimÄ , ankstesnį elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Apylinkės teismas įvertino, kad T. O. padarė vienÄ nesunkų ir vienÄ sunkų tyčinius nusikaltimus, savo kaltės nepripažino, per metus baustas administracine tvarka, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta nė vienos lengvinančios ir visas Å¡ias aplinkybes įvertino kaip labiau neigimai nei teigiamai charakterizuojančias asmenį.

Tačiau, nors jis yra anksčiau teistas, teistumai iÅ¡nykę, pateiktose LukiÅ¡kių TI-K ir UAB „S. M.“ charakteristikose O. O. asmenybė įvertinta teigiamai, jo vaidmuo nusikaltimų daryme nebuvo itin aktyvus, jis nebuvo iniciatorius, nukentėjusiosios atžvilgiu nevartojo reikÅ¡mingo fizinio smurto, realizuodamas BK 150 str. 2 d. numatytÄ veikÄ pasinaudojo jau palaužtu nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimu. Nukentėjusioji nurodė, kad T. O. vienu momentu bandė sulaikyti kitas nuteistÄ sias, kad ji galėtų pabėgti, tačiau jam nepavyko.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. O. paskyrus mažesnę, tačiau artimÄ BK 150 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui – trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Pritartina apylinkės teismui, kad toks bausmės dydis yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir nelaikytinas per Å¡velnia bausme. Nukentėjusioji praÅ¡o sugriežtinti ir L. O. ir R. G. bausmes, paskirtas už BK 150 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymÄ , paskiriant joms po 5 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo.

Nors BK 150 str. 2 d. numatyta tik vienos rÅ«Å¡ies bausmė – laisvės atėmimas, apylinkės teismas L. O. ir R. G. skyrė Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies laisvės apribojimo bausmę po dvejus metus, tačiau iÅ¡ nuosprendžio neaiÅ¡ku, kuria teisės norma, priimdamas tokį sprendimÄ , teismas vadovavosi. Vertinant bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, teismas tenurodė, kad BK 150 str. 2 d. numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, kad bausmės paskyrimas prieÅ¡tarautų teisingumo principui (BK 41 str. 2 d. 5., 54 str. 3 d.), tačiau toliau nurodo, kad yra ir BK 62 str.

įtvirtintos sÄ lygos, kurioms esant įstatymas numato galimybę skirti Å¡velnesnę nei įstatyme numatyta bausmę. BK 54 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisyklė – teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ . Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų.

Skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ , bausmės rūšį teismas gali vadovaudamasis BK 62 str. 1-2 d. ir BK 54 str. 3 d. normomis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 str. 1 d. 3 punktas numato, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodytas baudžiamasis įstatymas pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu, t.y. nurodomas baudžiamojo kodekso ne tik specialiosios, bet ir bendrosios dalies straipsnis, jeigu toks yra taikomas. Å velnindamas bausmę, jeigu BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), ar skirdamas Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (BK 62 straipsnio 1, 2 arba 4 dalys), teismas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje privalo nurodyti minėtus straipsnius ir jų dalis bei punktus.

Šiais pagrindais švelninamos bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, o ne jas subendrinus. Šiuo atveju rezoliucinėje nuosprendžio dalyje visiškai nenurodyta, kokia BK bendrosios dalies norma vadovavosi teismas, o motyvuojamojoje dalyje nurodytos abi normos. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005; 2K-594/2005; 2K-632/2007, 2K-77/2007;2K–395/2007; kt.), taigi pirmiausia turi būti svarstoma ar yra galimybė taikyti pastarojo straipsnio nuostatas.

BK 62 straipsnyje nustatyta bendrosios taisyklės iÅ¡imtis, kad teismas turi teisę skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje nustatyta bausmė, tada, kai, jo nuomone, Å¡velniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta ir bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta paskyrus Å¡velnesnę bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-713/2007).BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodyta sÄ lygų visuma, tik kuriai esant nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

Teismas gali taikyti BK 62 straipsnį tik konstatavęs visų įstatyme numatytų bÅ«tinų sÄ lygų visumÄ ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas BK 62 straipsnį, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio nuostatomis, reikalaujančiomis, jog paskirtÄ ja bausme turi bÅ«ti siekiama visų Å¡iame straipsnyje nurodytų tikslų. Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra įstatymo numatyta galimybė R.

G. ir L. O. atžvilgiu taikyti BK 62 str. nuostatas. Kaip matyti iÅ¡ BK 62 straipsnio 1 dalies, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį Å¡velnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymÄ teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iÅ¡ BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatyta aplinkybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2007, 2K-49/2012). PrieÅ¡ingai nei įsitikinusi nukentėjusioji, pripažintina, kad R.

G. ir L. O. visiÅ¡kai pripažino savo nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamas veikas, atlygino padarytÄ turtinę bei dalį neturtinę žalos, iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, taigi yra teisinės galimybės BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 3 p. pagrindu paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 150 str. 2 d. sankcijoje.Apylinkės teismas pagrįstai kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažino tai, kad kaltinamosios prisipažino padariusios baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų gailisi.

Tokia išvada darytina įvertinus, kad R. G. ir L. O. jau pirmųjų apklausų metu davė pakankamai išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes, neneigė savo kaltės, prisipažino ir dėl to gailėjosi. Savo parodymų nekeitė ir teisminio nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Būtent jų parodymai padėjo atskleisti nusikalstamų veikų aplinkybes, patvirtintino nukentėjusiosios parodymus ir padėjo nustatyti T. O. kaltę, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad jos padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamas veikas.

Teisme nuteistosios atsiprašė nukentėjusiosios ir apgailestavo dėl savo elgesio. R. G. siekė atsipraÅ¡yti nukentėjusios dar iki teismo, bandė tai padaryti per socialinį tinklÄ â€žFacebook“. L. O. taip pat gailėjosi dėl savo veiksmų, iÅ¡sakė savikritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į buvusį elgesį, krimtosi dėl padarytų veikų, vertino jas neigiamai. Nukentėjusioji pati nurodė, kad nenorėjo turėti su kaltinamaisiais jokių kontaktų, todėl nuteistosios negalėjo jos atsipraÅ¡yti asmeniÅ¡kai iki teismo.

Be to, R. G. iki nuosprendžio priėmimo atlygino nukentėjusiajai 1400 litų, o apeliacinės instancijos teisme atlygino dar 3105 litus, nurodo, kad sutinka su nukentėjusios reikalaujamu ieÅ¡kiniu ir stengsis jį visiÅ¡kai atlyginti. L. O. atlygino 1068 litus turtinę žalÄ , taip pat sutinka atlyginti bet kokio dydžio priteistÄ neturtinę žalÄ . Taigi, tai rodo, kad nuteistosios suvokė savo veiksmų pasekmes, tinkamai neigiamai įvertino savo elgesį ir deda pastangas savanoriÅ¡kai sumažinti savo veiksmais nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , o tai patvirtina, jog nuteistųjų gailestis yra nuoÅ¡irdus.

Apeliantė nesutinka ir su tuo, kad nuteistosioms praradus laisvė nebus kam tinkamai pasirÅ«pinti jų mažamečiais vaikais. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-07-08 pažyma Nr. VT14-968, kurioje konstatuota, kad R. G. gyvena tik su savo nepilnamečiais vaikais: G. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuomojame bute. Buitinės ir gyvenimo sÄ lygos atitinka vaikų poreikius ir interesus yra tinkamos.

Tarp R. G. ir jos sutuoktinio S. G. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-01-14 sprendimu patvirtinta gyvenimo skyrium (separacijos) sutartis, kuria nustatyta, kad nepilnametės dukros lieka gyventi su motina. IÅ¡ties neginčytina, kad pareiga prižiÅ«rėti vaikus tenka ir jų tėvui, tačiau atsižvelgiant į itin jaunÄ vaikų amžių – 5 ir 3 metai – manytina, kad iÅ¡saugoti motinos ryšį su vaikais yra ypatingai svarbu, nes ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė gali neigiamai paveikti susiklosčiusius tvirtus socialinius ryÅ¡ius su mažamečiais vaikais, turėti neigiamos įtakos tolesniam jų fiziniam ir psichiniam vystymuisi.

Tokia bausmė netenka esmės ir teisinės reikÅ¡mės. Be to, pati R. G. yra jauno amžiaus, Å¡iuo metu dirba, darbdavys jÄ charakterizuoja teigiamai, anksčiau neteista, taigi nėra linkusi pažeidinėti įstatymus, tai nebuvo tipiÅ¡ka jos elgesiui situacija, ji pati iÅ¡reiÅ¡kė smerkiantį požiÅ«rį į tokį savo elgesį, taigi manytina, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir realiai neapribojant nuteistosios laisvės. L. O. atžvilgiu taip pat susiklosčiusi tapati situacija. VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-07-08 pažymoje Nr. VT14-968 nurodyta, kad L.

O. savo sÅ«nų L. N., gim. (duomenys neskelbtini), augina viena, kartais jį prižiÅ«ri jos mama. Gyvena nuomojame kambaryje bendrabutyje, tačiau gyvenimo sÄ lygos vaikui tinkamos. Å eima nėra įraÅ¡yta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . Su vaiko tėvu iÅ¡siskyrusi, ryÅ¡ių nepalaiko, retkarčiais vaikÄ padeda prižiÅ«rėti jos mama. Taigi, realiai apribojus L. O. laisvę, jos mažametis sÅ«nus netektų bÅ«tinos motinos priežiÅ«ros, bÅ«tų nutraukti itin svarbÅ«s socialiniai ir psichologiniai ryÅ¡iai, kas kaip ir pirmuoju atveju, turėtų neigiamos įtakos tolesniam vaiko fiziniam ir psichiniam vystymuisi.

Be to, L. O. yra labai jauno amžiaus, Å¡is jos nusikalimas pirmas, anksčiau nėra teista, taigi nusikalstamas elgesys jai nėra bÅ«dingas, Å¡iuo metu mokosi VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini), siekia įgyti kirpėjos specialybę, baigusi tikisi įsidarbinti, pasiryžusi laikytis tinkamo gyvenimo bÅ«do, nepažeidinėti įstatymų. Ir Å¡iuo atveju sutiktina su skundžiamu nuosprendžiu, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti realiai neapribojant nuteistosios laisvės.Pastebėtina, kad įstatymas nedraudžia Å¡velninti atsakomybės net ir nustačius sunkinančiÄ aplinkybę, kaip Å¡iuo atveju tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ R.

G. ir L. O. padarė bÅ«damos apsvaigusios nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę.

Pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ teisingumas gali bÅ«ti įgyvendintas užtikrinant tam tikrÄ interesų pusiausvyrÄ , iÅ¡vengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų prieÅ¡prieÅ¡os. Taigi teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo bÅ«do, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). IÅ¡ aptartų aplinkybių visumos darytina iÅ¡vada, kad nors apylinkės teismas ir nekonkretizavo savo sprendimo, tiksliai nenurodydamas, kuria teisės norma vadovavosi skirdamas Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmę, tačiau teisingai įvertino, kad yra tam bÅ«tinos svarbios aplinkybės, kad Å¡velnesnės nei įstatymo numatyta bausmės paskyrimas yra aiÅ¡kiai proporcingas veikos pavojingumui, ir paskiriant nuteistosioms su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, jos bus pakankamai nubaustos, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, pasiekti bausmės tikslai, todėl nukentėjusiosios G.

B. apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmestinas, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, nurodant, kad L. O. ir R. G. bausmės už BK 150 str. 2 d. nusikaltimo padarymÄ skiriamos taikant BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 3 p. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o visiÅ¡kai patenkinti jos civilinį ieÅ¡kinį ir solidariai iÅ¡ nuteistųjų priteisti 33 600 Lt žalos atlyginimui. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu G. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 1068 Lt turtinės ir 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui (1 t. b. l. 114).

Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo L. O. atlygino turtinę žalÄ , o R. G. – dalį neturtinės žalos – 1400 Lt, todėl nukentėjusioji sumažino savo ieÅ¡kinį Å¡ioms sumoms. Tačiau pirmosios instancijos teismas tik iÅ¡ dalies tenkino nukentėjusios civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ nuteistųjų solidariai priteisė atlyginti 18 600 Lt, motyvuojant tuo, kad praÅ¡oma priteisti 35 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgus, kad kaltinamosios L. O. bei R. G. iÅ¡laiko mažamečius vaikus, į jų turtinę padėtį, į nukentėjusiosios patirtų sužalojimų sunkumo laipsnį, yra neadekvati padarytos žalos mastui.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ konstatavo, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Skirtingi asmenys net ir analogiÅ¡kose situacijose reaguoja ir iÅ¡gyvena skirtingai, be to, gana dažnai, net ir analogiÅ¡ki sužalojimai sukelia visiÅ¡kai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiÅ¡kinius. Todėl svarbu kiekvienÄ atvejį individualizuoti. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie jam sukelia iÅ¡gyvenimus. Asmeniui nenaudingÄ poveikį gali daryti fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, seksualinė prievarta, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai asmeniui apmÄ stant įvykio pasekmes.

Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ .

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Taigi, nors byloje nustatyta, kad dėl nusikaltimų G. B. patyrė tik nežymų sveikatos sutrikdymÄ , jautė fizinį skausmÄ , tačiau jos atžvilgiu buvo įvykdyti ypatingai įžūlÅ«s, žeminantys veiksmai – buvo pažeisti net keli įstatymo saugomi ypatingai svarbÅ«s gėriai – asmens sveikata ir seksualinio apsisprendimo laisvė, neliečiamumas.

Nuteistieji tiesiogine tyčia brutaliu, žeminančiu elgesiu tyčiojosi iÅ¡ nukentėjusiosios, jÄ mušė, vieÅ¡oje vietoje iÅ¡rengė nuogai, degino gaktos plaukus, vėliau tęsė savo smurtinius veiksmus bute, vėl iÅ¡rengė nukentėjusiÄ jÄ nuogai, neleido iÅ¡eiti iÅ¡ buto, mušė, grasino, gesino į jos kÅ«nÄ cigaretes, taip versdami tenkinti lytinę aistrÄ net dviem asmenim – vyrui ir moteriai. IÅ¡ nukentėjusios buvo atimti ir negražinti jos rÅ«bai, todėl pasprukusi iÅ¡ nusikaltimo vietos, ji buvo priversta grįžti namo pusnuogė, dėl ko taip pat jautė pažeminimÄ .

Be to, neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais net kelių kaltininkų veiksmais, iÅ¡ kurių viena buvo jos pažįstama, su kuria ji palaikė draugiÅ¡kus ryÅ¡ius ir ja pasitikėjo, kas verčia nukentėjusiÄ ja ir Å¡iuo metu nebepasitikėti aplinkiniais, riboja jos galimybes bendrauti. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl patirtų pažeminimų dar ir dabar jaučiasi blogai, negali miegoti naktimis, sapnuoja koÅ¡marus, jÄ kamuoja slogus tos nakties įvykių prisiminimas. Teismo nuomone, be abejonės, nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų kentė fizinį skausmÄ , dėl patyčių, seksualinio prievartavimo patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichinius bei kt. sveikatos sutrikimus, kurie turi bÅ«ti atlyginti teisingai.

Nors apylinkės teismas, nustatinėdamas neturtinės žalos dydį pagrįstai atsižvelgė į tai, kad L. O. bei R. G. iÅ¡laiko mažamečius vaikus, tačiau nukentėjusios dėl nusikalstamų veikų patirtos moralinės žalos satisfakcija turi prioritetinę reikÅ¡mę nei finansiniai nepatogumai, kuriuos patirs nuteistieji. Be to, nuteistieji yra jauno amžiaus, darbingi, pareikÅ¡tos žalos sumÄ privalo atlyginti bendrai visi trys asmenys atlikę nusikalstamus veiksmus, todėl nemanytina, kad 33 600 Lt suma bÅ«tų itin didelė ir nepakeliama naÅ¡ta, o nuteistieji neturėtų galimybės jÄ atlyginti.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgus į nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jų pavojingumÄ , kilusius padarinius, nusikalstamas veikas padariusių asmenų bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrÄ , nukentėjusiosios patirtÄ skriaudÄ atlyginti gali tik jos praÅ¡omo dydžio ieÅ¡kinys, kuris nevertintinas kaip per didelis ar neprotingas. Toks žalos dydis nepažeidžia ir nusistovėjusios teismų praktikos.Pažymėtina, kad dalį sumos – 3105 Lt atlygino R. G., todėl ieÅ¡kinys mažinamas, įskaitant Å¡iÄ sumÄ .

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raÅ¡tas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos L. O., iÅ¡laidas iki 2014 m. rugsėjo 19 d. sudaro 240 litų (69,51 EUR), o antrinės teisinės pagalbos, teikiamos T. O. – 220 litų (63.72 EUR) dydžio advokato užmokesčiai ir Å¡ios sumos priteistinos valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliaciniame procese siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos Å¡alys. Å ioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundÄ dėl priimto nuosprendžio nuteistųjų padėtį bloginančiais pagrindais, padavė ir nukentėjusioji G. B., todėl valstybė privalėjo užtikrinti galimybę nuteistiesiems pasinaudoti teise į gynybÄ , nepaisant jų turtinės padėties.

Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistųjų gali būti laikomas ribojančiu jų galimybes pasinaudoti tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Be to, nukentėjusios skundas tenkintas tik iš dalies ir tik civilinio ieškinio dalyje. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų L. O. ir T. O. nepriteistinos.

Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos iÅ¡vados dėl nuteistųjų kaltės pagrįstos įrodymų visetu, abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo, T. O., R. G. ir L. O. paskirtos bausmės individualizuotos teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir BK 41 numatytų nuostatų, todėl nuosprendžio Å¡ioje dalyje apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo keisti. Nuosprendis keistinas dalyje dėl R. G. ir L. O. paskirtų bausmių, nurodant, kad skiriant bausmę taikytinos BK 61 str. 2 d. 2 p., 3 d. 3 p. nuostatos, tačiau bausmės rÅ«Å¡is ir dydis nekeičiami.

Taip pat nuosprendis keičiamas dalyje dėl nukentėjusios G. B. pareikÅ¡to civilio ieÅ¡kinio, šį ieÅ¡kinį tenkinant visiÅ¡kai ir priteisiant jį atlyginti solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p., n u t a r i a: Nukentėjusiosios civilinės ieÅ¡kovės G. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti solidariai iÅ¡ nuteistųjų T. O., L. O., R. G. – 30495 Lt (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis litus) – nukentėjusiajai G. B. neturtinės žalos atlyginimui. Patikslinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį dėl L. O., R. G. bausmės paskyrimo pagal BK 150 str. 2 d., Å¡ioje dalyje iÅ¡dėstant jį taip:R. G., pripažintÄ kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 150 str. 2 d., taikant BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 3 p., nubausti laisvės apribojimo bausme 2 (dvejiems) metams.

L. O., pripažintÄ kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 150 str. 2 d., taikant BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 3 p., nubausti laisvės apribojimo bausme 2 (dvejiems) metams. Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti. Nuteistojo T. O. gynėjos advokatės Vilijos Jurčikonienės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                          Egidijus Jonas Grigaravičius Teisėjai                                                                 JÅ«ratė Jakubonienė                                                                         Rimas Å virinas