8dce7d12-47cf-4e99-90b9-b0f147b548ab · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-2723-910/2021 Teisminio proceso Nr.2-68-3-12853-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8; (S) 1.3.7.5.9; 3.2.4.11; 3.3.1.20 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. D. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Handelshus“ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo regreso tvarka. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-5802 (toliau – Sprendimas), kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas UAB „Handelshus“ praÅ¡ymas ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei nutarta iÅ¡ieÅ¡koti 5 000 Eur neturtinės žalos regreso tvarka, prašė buvusio darbdavio regresinį reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad, bÅ«damas UAB „Pontem“ (dabar – UAB „Handelshus“) darbuotojas ir vairuodamas darbdaviui priklausantį automobilį, 2015 m. lapkričio 3 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta G. B. sveikata. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-381-990/2018 ieÅ¡kovas pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1119-807/2020 iÅ¡ dalies patenkino nuketėjusiojo G. B. ieÅ¡kinį ir priteisė jam iÅ¡ atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė pateikė Darbo ginčų komisijai regresinį reikalavimÄ dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo.

3. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė nukentėjusiajam žalÄ atlygino ne kaip darbdavė, bet kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja pagal CK 6.270 straipsnį. Dėl to atsakovė, kaip darbdavė, neturi regreso teisės į buvusį darbuotojÄ . Atsakovė, gavusi informacijÄ apie darbo metu jai priklausiusia transporto priemone įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , neatliko jokio vidinio tyrimo dėl darbo drausmės pažeidimo, neapklausė ieÅ¡kovo. Be to, pagal teismų praktikÄ ieÅ¡kovo, kaip darbuotojo, atsakomybė neturėtų virÅ¡yti trijų jo vidutinio darbo užmokesčio, mokėto iki 2015 m. lapkričio 3 d., dydžių (atskaičius mokesčius).

4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir iš ieškovo atsakovei priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

5. Nurodė, kad, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimui, atsakovė atlygino nukentėjusiam dėl eismo įvykio G. B. priteistÄ Å¾alÄ . Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnio nuostatos numato darbo sutarties Å¡alies pareigÄ atlyginti darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovo kaltė ir kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos nustatytos įsiteisėjusiais nuosprendžiu ir sprendimu.

Atsakovė neatliko jokio tyrimo dėl darbo drausmės pažeidimo, nes pats ieÅ¡kovas nuslėpė nuo darbdavio eismo įvykį. Atsakovė apie eismo įvykį sužinojo tik 2019 m. birželio 18 d., kai nukentėjusiojo atstovas pateikė atsakovei pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo. Tuo metu darbo santykiai su ieÅ¡kovu jau buvo nutrÅ«kę. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

D. atsakovei UAB „Handelshus“ 5 000 Eur neturtinės žalos regreso tvarka atlyginimo. Pripažino, kad, šiam sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-5802 netenka galios.

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas pagal 2014 m. gegužės 7 d. su atsakove sudarytÄ darbo sutartį dirbo vairuotoju-krovėju nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr.1-381-990/2018 nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2015 m. lapkričio 3 d., vairuodamas atsakovei priklausantį automobilį „Ford Transit“, partrenkė bei sužalojo G. B.. Ä®vykio dienÄ ieÅ¡kovas automobilį vairavo kaip atsakovės darbuotojas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1119-807/2020 iÅ¡ dalies tenkino G. B. ieÅ¡kinį ir priteisė jam iÅ¡ atsakovės, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė teismo sprendimÄ Ä¯vykdė.

8. Nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta nagrinėjamo ginčo ieÅ¡kovo kaltė ir jo padaryta nusikalstama veika, o taip pat ir kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos, Å¡ių aplinkybių iÅ¡ naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas), byloje ginčo dėl jų nėra.

9. Pagal DK 151 straipsnį kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Pagal DK 153 straipsnį darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių. Pagal DK 154 straipsnį darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , kai žala padaryta tyčia, žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių.

10. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Taigi Å¡i norma suteikia ir darbdaviui teisę reikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ Ä¯ buvusį darbuotojÄ dėl jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. TeisiÅ¡kai nėra svarbi ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, kad darbdavys po eismo įvykio nebuvo atlikęs jokio įvykio tyrimo ar sprendęs klausimo dėl drausminės atsakomybės darbuotojui taikymo DK nustatyta forma ir tvarka. DK 153 straipsnyje įvardintos darbuotojo atsakomybės ribos siejamos su jo padarytos turtinės žalos atlyginimu.

11. Darbdavys reikalauja iÅ¡ buvusio darbuotojo neturtinės žalos atlyginimo tokio dydžio, koks buvo priteistas eismo įvykyje dėl darbuotojo kaltės nukentėjusiajam asmeniui ir kiek padengė darbdavys, vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1119-807/2020 nuketėjusio asmens įvardinta ir teismo priteista galutinė suma neturtinei žalai atlyginti ir jos dydis buvo įvertinti, atsižvelgiant į įvykio kontekstÄ , pasekmes nukentėjusiam asmeniui ir paties ieÅ¡kovo (darbuotojo) veiksmus bei jo elgesį. Dėl to nėra prielaidų ir sÄ lygų mažinti žalÄ dar kartÄ .

12. Nagrinėjamas ieÅ¡kinys yra dėl regresinio pobÅ«džio reikalavimo, jis nesusijęs su pačiam darbdaviui ar jo turtui padarytos žalos atlyginimu, t. y. pareikÅ¡tas regresinis reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su DK 151 – 153 straipsnių, ribojančių tokiÄ atsakomybę mokamo vidutinio darbo užmokesčio dydžiais, turiniu ir taikymu. Ginčas susijęs su neturtinės žalos regresu, o DK 153 straipsnio nuostata leidžia riboti tik turtinės žalos atlyginimÄ , reiÅ¡kiamÄ ne regreso tvarka. Dėl to nėra DK 153 straipsnyje įtvirtintų galimų sÄ lygų mažinti regreso tvarka reikalaujamos atlyginti žalos dydį ir nagrinėjamo ginčo kontekste Å¡i norma negali bÅ«ti taikoma.

13. Negali bÅ«ti paneigiama darbdavio teisė į jo atlygintos neturtinės žalos regresÄ , nes prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiÅ¡ko žalos atlyginimo regreso tvarka principo ir Å¡io instituto paneigimÄ bei neatitiktų teismų praktikos panaÅ¡aus turinio bylose. IeÅ¡kovo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbdavys turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ buvusio darbuotojo tiek, kiek neturtinės žalos atlyginimo forma pats sumokėjo tretiesiems nukentėjusiems asmenims. Å ios nutarties faktinės aplinkybės nėra visiÅ¡kai identiÅ¡kos ginčo atvejui, tačiau turi reikÅ¡mės sprendžiant darbdavio teisės dėl regresinio reikalavimo į buvusį darbuotojÄ , o tokia darbdavio teisė Å¡ios nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimu nėra paneigta.

14. Nagrinėjamoje byloje teisiÅ¡kai svarbi yra ta aplinkybė, kad teismų sprendimais konstatuotas darbuotojo nusikalstama veika kitam asmeniui padarytas sunkus ir ilgalaikis sveikatos sutrikdymas bei pripažinta jo teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ . JÄ , kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas, atlygino buvęs ieÅ¡kovo darbdavys, kuris reiÅ¡kia regresinio pobÅ«džio reikalavimÄ Ä¯ buvusį darbuotojÄ , kaip nusikaltimÄ padariusį asmenį, civilinės atsakomybės taikymo pagrindais, o ne DK normų pagrindu.

Dėl to darbuotojo – nusikaltimÄ padariusio asmens – mėginimas visiÅ¡kai iÅ¡vengti ar paneigti jam tenkančiÄ atsakomybę, kaip savo veiksmų pasekmę, negali bÅ«ti pateisinamas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas gera valia bÅ«tų prisidėjęs prie savo veiksmais kitam asmeniui atsiradusių neigiamų padarinių Å¡alinimo. Dėl to negali bÅ«ti paneigiama darbdavio teisė į trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtos neturtinės žalos regresÄ visos iÅ¡mokėtos sumos dydžiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Teismas atsisakė tenkinti ieÅ¡kinį, remdamasis aplinkybėmis, kad teismų sprendimais yra konstatuotas darbuotojo nusikalstama veika kitam asmeniui padarytas sunkus ir ilgalaikis sveikatos sutrikdymas bei pripažinta jo teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ , kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovas gera valia bÅ«tų prisidėjęs prie neigiamų padarinių Å¡alinimo.

Tačiau Å¡iuos teismo argumentus paneigia bylos duomenys ir teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje. Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2016 m. balandžio 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-60857-15 dėl ieÅ¡kovo kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta G. B. sveikata, buvo nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius pagal BK 38 straipsnį. NutarimÄ 2016 m. balandžio 27 d. patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas.

IeÅ¡kovui įvykdžius kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, prijungiant jį prie naujos bylos. Susitaikymas baudžiamajame procese nėra įmanomas, jeigu nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdęs asmuo nesigaili dėl padarytos veikos ir neatlygina bent dalies padarytos žalos. 15.2. Teismas klaidingai interpretavo ieÅ¡kovo reikalavimÄ panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimÄ , prilygindamas šį reikalavimÄ siekiui paneigti galimÄ ieÅ¡kovo regresinę prievolę kompensuoti buvusio darbdavio nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėtas neturtinei žalai atlyginti sumas.

Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikÄ , suformuotÄ analogiÅ¡koje byloje, ir nepagrįstai nesirėmė ieÅ¡kovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018 pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, pagal kurį darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklÄ , turi prisiimti (atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį (be regreso teisės į darbuotojÄ ). Pagal DK 257 straipsnio 5 dalį darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ , taip pat į atsakovo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

Taigi teismas turi teisę sumažinti darbdaviui priteistinÄ Å¾alos atlyginimÄ . Nagrinėjamoje byloje teismas neįvertino reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

16. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. Byloje nėra jokių duomenų, kad pats ieÅ¡kovas bÅ«tų prisidėjęs piniginėmis lėšomis ar kitokiu bÅ«du prie nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-381-990/2018 esantis susitaikymo protokolas patvirtina, kad eismo įvykio kaltininkas susitarė su nukentėjusiuoju, jog žalÄ atlygins trečiasis asmuo – draudimo bendrovė, kuri vėliau nukentėjusiajam pervedė 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Taigi Å¡alys susitarė, kad žalÄ atlygins trečiasis asmuo, kuris net nebuvo susitarimo Å¡alis. Vien tai prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo principams. Darbdavys, kaip transporto priemonės valdytojas, turėjo dalyvauti baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu. Tačiau jis nebuvo įtrauktas į bylÄ . Informacija apie eismo įvykį nuo atsakovės buvo nuslėpta. Tikėtina, kad nukentėjusiojo ir įtariamojo atstovui bei ikiteisminio tyrimo įstaigai su prokuroru buvo patogu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kinus aplinkybių dėl tinkamo civilinio atsakovo byloje. 16.2.

Draudimo bendrovė pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatas atlygino nukentėjusiajam 5 000 Eur žalÄ , o atsakovė pagal teismo sprendimÄ â€“ 5 000 Eur žalÄ . BÅ«tent Å¡ios 5 000 Eur žalos atlyginimo sumos atsakovė ir reikalauja iÅ¡ ieÅ¡kovo regreso tvarka. IeÅ¡kovo nurodomos kasacinio teismo bylos Nr. e3K-3-225-690/2018 faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovės reikalavimas dėl 5 000 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka susijęs su tiesioginiais nuostoliais, t. y. reikalaujama tik tokios sumos, kuri buvo priteista teismo sprendimu.

Nurodomoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo reikalaujama ir akcesorinės žalos (už transporto priemonių nuomÄ ), nesusijusios su tiesiogiai nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu. IeÅ¡kovas siekia iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, atsakomybę dėl jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo nepagrįstai perkedamas buvusiam darbdaviui. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovo (buvusio darbuotojo) atsakovei (buvusiai darbdavei) priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo regreso tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

18. Å iuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). IÅ¡nagrinėjus apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatyta, taip pat nenustatyta ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas pagal 2014 m. gegužės 7 d. su atsakove sudarytÄ darbo sutartį dirbo vairuotoju-krovėju. IeÅ¡kovas 2015 m. lapkričio 3 d., vykdydamas savo darbo pareigas ir vairuodamas atsakovei nuosavybės teise priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalojo G. B.. Nuketėjusiajam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2016 m. balandžio 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl ieÅ¡kovo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, buvo nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Å is nutarimas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu. Atsakovės draudikas ADB „Gjensidige“ pagal Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį 2016 m. vasario mėnesį sumokėjo nukentėjusiajam maksimaliÄ 5 000 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , skirtÄ neturtinei žalai atlyginti, ir 114,79 Eur sumÄ už gydymuisi skirtas priemones. IeÅ¡kovo darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta 2016 m. vasario 24 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo praÅ¡ymu).

20. IeÅ¡kovas 2017 m. balandžio 11 d. vairavo automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje buvo 1,99 promilės etilo alkoholio. IeÅ¡kovas 2017 m. birželio 2 d. vėl vairavo automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje buvo 2,15 promilės etilo alkoholio. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat atnaujintas ir ikiteisminis tyrimas dėl 2015 m. lapkričio 3 d. eismo įvykio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-381-990/2018 ieÅ¡kovas pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 3 ir 7 dalyse, jam skirta 60 parų areÅ¡to bausmė. Å iuo nuosprendžiu konstatuota ieÅ¡kovo kaltė dėl 2015 m. lapkričio 3 d. eismo įvykio metu nuketėjusio G. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-229-870/2018 ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetė.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1119-807/2020, iÅ¡nagrinėjęs nukentėjusiojo G. B. ieÅ¡kinį atsakovėms ADB „Gjensidige“ ir UAB „Handelshus“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, jį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė nukentėjusiajam iÅ¡ atsakovės UAB „Handelshus“, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Å ioje byloje ieÅ¡kovas dalyvavo trečiuoju asmeniu. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-399-432/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Atsakovė teismo sprendimÄ Ä¯vykdė 2021 m. vasario 24 d.

22. Atsakovė UAB „Handelshus“ 2021 m. kovo 22 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , reikalaudama nuketėjusiajam sumokėtÄ sumÄ regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo, taip pat priteisti procesines palÅ«kanas. Darbo ginčų komisija 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies: iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ R. D. UAB „Handelshus“ naudai 5 000 Eur neturtinės žalos regreso tvarka, o praÅ¡ymÄ dėl procesinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo atmetė, nurodžiusi, kad jų ieÅ¡kojimas nenumatytas DK.

23. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su žalos atlyginimu regreso tvarka, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimas, teigdamas, kad atsakovei priteistinos žalos dydis neturėtų virÅ¡yti ieÅ¡kovo gauto trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ .

24. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteisė 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo regreso tvarka. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvęs darbdavys reikalauja iÅ¡ buvusio darbuotojo neturtinės žalos atlyginimo tokio dydžio, koks buvo priteistas eismo įvykyje dėl darbuotojo kaltės nukentėjusiajam asmeniui ir kiek padengė darbdavys, vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimÄ ; nuketėjusio asmens įvardinta ir teismo priteista galutinė suma neturtinei žalai atlyginti ir jos dydis buvo įvertinti, atsižvelgiant į įvykio kontekstÄ , pasekmes nukentėjusiam asmeniui ir paties ieÅ¡kovo (darbuotojo) veiksmus bei jo elgesį; dėl to nėra prielaidų ir sÄ lygų dar kartÄ mažinti žalÄ .

Teismo nuomone, nagrinėjamas ieÅ¡kinys yra dėl regresinio pobÅ«džio reikalavimo, jis nesusijęs su pačiam darbdaviui ar jo turtui padarytos žalos atlyginimu, t. y. pareikÅ¡tas regresinis reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su DK 151 – 153 straipsnių, ribojančių tokiÄ atsakomybę mokamo vidutinio darbo užmokesčio dydžiais, turiniu ir taikymu; ginčas susijęs su neturtinės žalos regresu, o DK 153 straipsnio nuostata leidžia riboti tik turtinės žalos atlyginimÄ , reiÅ¡kiamÄ ne regreso tvarka; dėl to nėra DK 153 straipsnyje įtvirtintų galimų sÄ lygų mažinti regreso tvarka reikalaujamos atlyginti žalos dydį ir nagrinėjamo ginčo kontekste Å¡i norma negali bÅ«ti taikoma.

Dėl šalių ginčui taikytinų teisės normų 25. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ir atsakovė savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi ir iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusiomis, ir nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančiomis darbo teisės normomis. Tuo tarpu tiek Darbo ginčų komisija, tiek pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose rėmėsi nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio Darbo kodekso normomis, tačiau nepaaiškino, kodėl šalių ginčui taiko būtent šias darbo teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl byloje taikytinų teisės normų. 26. 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 3 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykiams, kurie buvo Darbo kodekso įsigaliojimo dienÄ (2017 m. liepos 1 d.), taikomos Å¡io kodekso nuostatos, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 6 straipsnio 6–11 dalyse nustatytus atvejus. Å io įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skundas, praÅ¡ymas nagrinėti individualų darbo ginÄÄ yra paduotas ar ieÅ¡kinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikÅ¡tas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, praÅ¡ymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas.

Aptarta įstatymo norma nustato, kurio kodekso proceso nuostatos taikytinos, nagrinėjant darbo ginčus, ji skirta procedÅ«riniams darbo ginčo aspektams reguliuoti. Materialiosios teisės prasme turi bÅ«ti taikomos tos normos, kurios galiojo ginčo santykių atsiradimo metu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykį ieÅ¡kovas sukėlė ir žalÄ nukentėjusiojo sveikatai padarė 2015 m. lapkričio 3 d., o jo darbo santykiai su atsakove pasibaigė 2016 m. vasario 24 d. Taigi Å¡iuo atveju ginčui iÅ¡spręsti taikytinos Darbo kodekso, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., nuostatos.

27. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, atlyginusi didesnio pavojaus Å¡altiniu, kurio valdytoja žalos padarymo metu ji buvo, buvusio darbuotojo padarytÄ nukentėjusiam asmeniui žalÄ (CK 6.264, 6.270 straipsniai), turi atgręžtinio reikalavimo teisę į buvusį darbuotojÄ , dėl kurio kaltės atsirado žala. Atsakovės atsakomybė nukentėjusiajam asmeniui kilo civilinės teisės normų, reglamentuojančių didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybę (CK 6.270 straipsnis), be to, samdančio darbuotojus asmens, atsakančio už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojo kaltės, atsakomybę (CK 6.264 straipsnis), pagrindu.

Pagal civilinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės teisinius santykius, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , įgyja į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.111 straipsnis). Atgręžtiniam reikalavimui įgyti bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: asmuo atlygino žalÄ ; žala buvo padaryta kito asmens; nėra įstatymo nustatytų apribojimų atgręžtiniam reikalavimui reikÅ¡ti.

28. Vadovaujantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais analogiÅ¡koje byloje, nagrinėjamu atveju atgręžtinį reikalavimÄ savo darbuotojui darbdavys gali įgyvendinti laikydamasis darbo teisės normų nuostatų, nes žalos atsiradimo metu Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai: pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį darbo santykius reglamentuoja specialÅ«s įstatymai, ir CK normos Å¡iems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialÅ«s įstatymai. Atsakovės sumokėta nukentėjusiajam asmeniui žalos atlyginimo suma gali bÅ«ti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo, t. y. ieÅ¡kovo, kaltės, ir gali bÅ«ti priteisiama atgręžtinio reikalavimo tvarka, vadovaujantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ (DK XVII skyrius).

Darbdavys turi įrodyti, kad yra visos materialinės atsakomybės sÄ lygos (DK 246 straipsnis), taip pat pagrįsti jam padarytos žalos dydį. Darbuotojas regreso tvarka gali atsakyti tiek, kiek leidžiama pagal darbo įstatymus (DK 254 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007).

29. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog buvęs ieÅ¡kovo darbdavys reiÅ¡kia regresinio pobÅ«džio reikalavimÄ Ä¯ buvusį darbuotojÄ , kaip nusikaltimÄ padariusį asmenį, civilinės atsakomybės taikymo pagrindais, o ne DK normų pagrindu, yra teisiÅ¡kai nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju Å¡alių ginčui dėl buvusio darbdavio regresinio reikalavimo buvusiam darbuotojui iÅ¡spręsti taikytinos darbo teisės normos.

30. Pagal DK 253 straipsnio 3 punktÄ darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl baudų ir kompensacinių iÅ¡mokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Pagal DK 254 straipsnį darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus DK 255 straipsnyje. DK 255 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jeigu žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

31. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-381-990/2018 pripažintas kaltu dėl eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Dėl to atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atsakovės regresinio reikalavimo atlyginti jai nukentėjusiam asmeniui sumokėtÄ 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo regreso tvarka priteistina suma negali virÅ¡yti jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio (DK 255 straipsnio 2 punktas).

Tačiau turi bÅ«ti įvertinta, ar nėra kitų DK nustatytų pagrindų mažinti iÅ¡ darbuotojo buvusiam darbdaviui priteistinos žalos dydį. Dėl taikytinos teismų praktikos ir regreso tvarka atlygintinos žalos dydžio mažinimo pagrindų 32. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra jokių duomenų, kad jis gera valia bÅ«tų prisidėjęs prie neigiamų padarinių Å¡alinimo, nes ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio buvo nutrauktas ieÅ¡kovui su nukentėjusiuoju susitaikius.

Ieškovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018, suformuotu išaiškinimu dėl darbdavio regreso tvarka iš darbuotojo reikalaujamo žalos atlyginimo mažinimo, todėl neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių.

33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-381-990/2018 nustatyta aplinkybė, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, buvo nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius; šis nutarimas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu.

34. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1119-807/2020 yra elektroninis 2019 m. liepos 26 d. dokumentas Nr. CBP-22340 – Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokuroro 2016 m. balandžio 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Å iame nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis su nukentėjusiuoju susitaikė ir 2016 m. vasario 24 d. pasirašė susitaikymo protokolÄ , kuriame susitarė, jog turtinę ir neturtinę žalÄ atlygins draudimo bendrovė „PZU Lietuva“, nukentėjusysis pretenzijų įtariamajam neturi, praÅ¡o ikiteisminį tyrimÄ nutraukti.

35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1119-807/2020 nustatyta, kad ADB „Gjensidige“ („PZU Lietuva“ teisių ir pareigų perėmėja) 2016 m. vasario mėnesį sumokėjo nukentėjusiajam maksimaliÄ 5 000 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , skirtÄ neturtinei žalai atlyginti, ir 114,79 Eur sumÄ už gydymuisi skirtas priemones.

36. Aptarti duomenys patvirtina, kad, nors ieÅ¡kovas su nukentėjusiuoju ir buvo susitaikę ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ieÅ¡kovas savo asmeninėmis lėšomis prie žalos atlyginimo neprisidėjo, Å¡iÄ Å¾alÄ atlygino draudimo bendrovė. Taigi ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytas jo susitaikymas su nukentėjusiuoju nėra pagrindas mažinti regreso tvarka priteistinos žalos atlyginimÄ . Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas gera valia bÅ«tų prisidėjęs prie jo veiksmais sunkiai sužalotam asmeniui atsiradusių neigiamų padarinių Å¡alinimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

37. Pagal DK 257 straipsnio 4 dalį atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Pagal Å¡io straipsnio 5 dalį darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ , taip pat į atsakovo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018 iÅ¡aiÅ¡kino, kad darbuotojo atsakomybės apimties nustatymo taisyklės (DK (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 254-255 straipsniai) taikytinos ir tais atvejais, kai darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , įgyvendina regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotojÄ . DK 257 straipsnio 5 dalies nuostata, suteikianti teismui teisę mažinti darbdaviui priteistinÄ Å¾alos atlyginimÄ , taikytina tiek darbuotojo ribotos materialinės atsakomybės atvejais (DK 254 straipsnis), tiek darbuotojo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės atvejais (DK 255 straipsnis), iÅ¡skyrus DK 257 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ atvejį, kai žala padaryta tyčia.

DK 257 straipsnio 5 dalyje nurodyti dvejopo pobÅ«džio kriterijai, kurie Å¡ios materialiosios teisės normos taikymo prasme gali sudaryti pagrindÄ mažinti darbdaviui priteistinÄ Å¾alos atlyginimÄ : aplinkybės, lėmusios žalos atsiradimÄ , ir darbuotojo turtinė padėtis.

39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad darbdavio veiklos pobÅ«dis turi lemiamÄ reikÅ¡mę darbuotojo veiksmams, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas. Kuo pavojingesnės veiklos vykdymu užsiima darbdavys, tuo didesnė žalos padarymo tretiesiems asmenims jo darbuotojo veiksmais grėsmė. Visos neigiamų padarinių kilimo darbdaviui vykdant didesnio pavojaus veiklÄ rizikos priskyrimas tik darbuotojui iÅ¡kreiptų darbdavio ir darbuotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ bei neproporcingai apsunkintų darbuotojo padėtį.

Siekiant užtikrinti tinkamÄ abiejų darbo teisinių santykių Å¡alių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ , darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklÄ , turi prisiimti tam tikrÄ Å¾alos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčios materializuotis per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas, dalį. Tokios rizikos prisiėmimas reiÅ¡kia, kad darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklÄ , turi prisiimti (atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį (be regreso teisės į darbuotojÄ ).

Darbdaviui tenkančios prisiimti (atlyginti) žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir atitinkamai potencialios žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnį, darbuotojui pavestų vykdyti darbo funkcijų pobÅ«dį, darbuotojo veiksmų, kuriais tretiesiems asmenims padaryta žala, atitiktį pavestoms vykdyti darbo funkcijoms ir kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018).

40. Pacituotoje kasacinio teismo byloje buvo analizuotos aplinkybės, kai darbuotojas, vairuodamas darbdaviui priklausančiÄ transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį ir sutrikdė dviejų asmenų sveikatÄ , o darbdavys, vykdydamas teismo nuosprendį, atlygino nukentėjusiems asmenims neturtinę žalÄ , taip pat papildomai turėjo sumokėti už transporto priemonės subnuomÄ . Nurodytoje byloje darbdavys iÅ¡ savo darbuotojo reikalavo atlyginti ir žalÄ regreso tvarka, ir susijusiÄ papildomÄ Å¾alÄ . Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad DK 257 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti priteistinos žalos mažinimo kriterijai taikytini abiem Å¡iais atvejais.

41. Dėl to nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Å¡ios nutarties 38-39 punktuose pacituotus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir įvertinti, ar yra pagrindas mažinti atsakovei priteistinos žalos atlyginimÄ .

42. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo nustatęs ieÅ¡kovui terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti ir iÅ¡aiÅ¡kinęs įrodinėjimo pareigÄ , t. y. pateikti įrodymus, kuriais grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai, arba pateikti praÅ¡ymÄ dėl įrodymų, kurių ieÅ¡kovas negali pateikti, iÅ¡reikalavimo. IeÅ¡kovas 2021 m. gegužės 11 d. nurodė, kad jis jokiais dokumentais nedisponuoja, visi jie iÅ¡reikalautini iÅ¡ atsakovės.

43. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018, tačiau jokių duomenų apie savo turtinę padėtį bei aplinkybes, lėmusias žalÄ , nepateikė. Tik baigiamųjų kalbų metu ieÅ¡kovas nurodė, kad neatsargus nusikaltimas buvo įvykdytas esant prieblandai (7:31 val.), baudžiamojoje byloje nebuvo nustatinėjamas sužaloto asmens neatsargumo laipsnis, žala padaryta atsitiktinai, ieÅ¡kovas gaudavo minimaliÄ algÄ , savo vardu registruotino turto neturi ir neturėjo įvykio metu. Tačiau jokių duomenų apie savo turtinę padėtį nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas nepateikė. Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovas tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje naudojosi teisine pagalba.

44. Iš baudžiamojoje byloje priimto teismo nuosprendžio matyti, kad ieškovo padarytas nusikaltimas, kuriuo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, buvo neatsargus. Atsakovė UAB „Handelshus“ verčiasi didmenine prekyba maisto produktais ir maitinimo paslaugų tiekimu. Ieškovas vykdė vairuotojo-krovėjo paslaugas, t. y. yra pristatydavo maisto produktus gydymo įstaigoms, su juo buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jis buvo pasirašytinai supažindintas su atsakovės 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 08-10-590 patvirtintais vairuotojo pareiginiais nuostatais.

45. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-381-990/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-229-870/2018 yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieÅ¡kovas susituokė (duomenys neskelbtini), turi du nepilnamečius vaikus. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas dirbo (duomenys neskelbtini) sargu. Turėjo transporto priemonę, už kuriÄ pagal Lizingo sutartį mokėdavo po 107 Eur per mėnesį, tačiau nuosprendžiu transporto priemonė buvo konfiskuota.

46. Nors pagal CPK 414-415 straipsnių nuostatas darbo bylas nagrinėjantis teismas turi teisę bÅ«ti aktyvus bei savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau duomenis apie turtinę padėtį ieÅ¡kovas gali pateikti tik pats. Be to, pirmosios instancijos teismas jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinęs įrodinėjimo pareigÄ . Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien aplinkybės, jog ieÅ¡kovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo, kito registruotino turto, augina du nepilnamečius vaikus, savaime nesuponuoja pakankamo pagrindo mažinti darbdavio regreso tvarka reikalaujamos atlyginti žalos dydį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas yra darbingo amžiaus vyras, byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos bÅ«klės jo darbingumas bÅ«tų mažesnis, taigi darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas turi galimybes uždirbti pajamų ir atlyginti buvusiam darbdaviui padarytÄ 5 000 Eur dydžio žalÄ , kilusiÄ dėl to, kad jis, vairuodamas darbdaviui priklausančiÄ transporto priemonę, sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatÄ (duomenys neskelbtini).

47. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad nenustatyta aplinkybių, kurios pagal DK 257 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus teiktų pagrindÄ mažinti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo regreso tvarka priteistinÄ Å¾alos dydį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl procesinės bylos baigties 48. Apibendrinus iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad, nors pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti taikytinas materialiosios teisės normas, tačiau priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 49. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ neprašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė