2016-09-07 Nr. AB-17017-3-63-3-01075-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1881-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01075-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Artūro Drigoto, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) su prašymu (b. l. 3) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 197,32 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Nurodė, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodė, jog atsakovui buvo siunčiami pranešimai, tačiau atsakovas į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojų. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d, sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu (b. l. 22–24) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. S. pareiškėjui 163,43 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Kitoje dalyje prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1–2 punktų nuostatomis. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Teismas vadovavosi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Nuostatų 6 punktu, 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 5 punktu, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3 punktu, 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-425 patvirtintų Nuostatų 13, 14, 15.1, 17, 23–29 punktais.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtino, jog nekilnojamojo turto objektas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Duomenys apie nuomos sutarties sudarymą su atsakovu viešajame registre įregistruoti 2014 m. lapkričio 25 d. Tačiau byloje pateikta 2005 m. sausio 25 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. J3-26, patvirtina, jog faktiniu buto naudotojo ginčo laikotarpiu buvo atsakovas A. S.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nepriklausomai nuo to, ar objektas nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais – pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės aplinkybės, jog nuomos sutartis buvo neįregistruota viešajame registre. Todėl nagrinėjamu atveju vietinės rinkliavos mokėtoju – kaip faktiniu nekilnojamojo turto valdytoju, laikytas atsakovas A. S..

Pagal pareiškėjo 2015 m. liepos 20 d. KRATC pažymą Nr. (8.2)-5R-2143 bei mokėjimo pranešimą nustatyta, kad nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovas nesumokėjo 197,32 Eur vietinės rinkliavos (vietinė rinkliava paskaičiuota pagal Nuostatų 15.1 punktą (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (34,820 x 3,44 Lt (1 Eur) (metinė rinkliava nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) ir 0,85 Eur (metinė rinkliava nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.). Duomenų, jog atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nebuvo.

Pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovo prašė priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir darė išvadą, kad Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatomis. Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo būtent iš atsakovo į teismą kreipėsi 2015 m. liepos 22 d. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., todėl vietinė rinkliava priteistina už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-2143 duomenimis už 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpį įsiskolinimo sumą sudaro 33,89 Eur vietinės rinkliavos ir konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamos sumos priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas vadovavosi Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59, 6.38 straipsniais. Byloje nustačius, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjęs 163,43 Eur (197,32 – 33,89) ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteista pareiškėjui.

III. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas prašymas priteisti rinkliavos skolą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kitą sprendimo dalį paliekant galioti (b. l. 27).

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kadangi ji nustato mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Tuo tarpu pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl jau apskaičiuotos vietinės rinkliavos priteisimo, t. y. į teismą pareiškėjas kreipėsi tam, kad būtų priverstiniu būdu išieškota nesumokėta ir atitinkamais metais apskaičiuota vietinė rinkliava. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje byloje Nr. A-309-422/2015 ieškinio senaties netaikė ir priteisė visą vietinės rinkliavos skolą nuo 2008 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo A. S. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 163,43 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai jo reikalavimui taikė Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą senaties terminą ir nepriteisė vietinės rinkliavos skolos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu bei sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo apmokestinimo vietine rinkliava pagrįstumo ir teisėtumo, jų nebekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako: Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai (netinkamai) jo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo taikė Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą senaties terminą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, netinkamai taikė Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios vyraujančios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-602/2015, 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1056-602/2015, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1712-442/2015 ir kt.). Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo aktualios ir vyraujančiuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams pagrįstai ir teisingai taikė Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mokesčio apskaičiavimo bei perskaičiavimo senaties terminą. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. liepos 22 d. (pagal gavimo spaudą ant prašymo, reg. Nr. I-1061, b. l. 3), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas