8dcbee7a-c95c-4e77-a902-6cda258d8ee5 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I1-4275-428/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03430-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 31 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palÅ«kanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas I. G. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Kalėjimų tarnyba), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–4) ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ (b. l. 76–78) nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. liepos 29 d. jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų atvirosios kolonijos (tolau – PravieniÅ¡kių PN-AK) buvo pažeidžiamos jo teisės, žeminamas orumas, daromas neigimas poveikis sveikatai. Nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. GyvenamÄ jį plotÄ dar labiau mažino patalpose esantys baldai. Dėl to buvo maksimaliai apribota galimybė judėti, tuo pačiu pažeidžiamas privatumas dėl mažos asmeninės erdvės, pareiÅ¡kėjas jautėsi nuolat stebimas. Kalint mažoje erdvėje sunkiau vėdindavosi patalpa, dėl to patalpoje jautėsi nemalonus kvapas, buvo didelė drėgmė (ypač Å¡altuoju metų laiku).

BÅ«riuose nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, drabužių džiovinimo patalpos, batų ir maisto laikymui skirtos patalpos, koplyčia. Drabužius tekdavo džiovintis gyvenamojoje patalpoje, pakabintus ant lovų, todėl drėgmė patalpose dar labiau padidėdavo. Dėl didelės drėgmės supelydavo asmeniniai daiktai, drabužiai, sudrėkdavo patalynė. Dėl didelės drėgmės ir žemos temperatÅ«ros gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjui teko kęsti nuolatinius sÄ narių skausmus. Patalpų langai buvo avarinės bÅ«klės. MaistÄ teko laikyti nehigieniÅ¡komis sÄ lygomis – atvirose dėžėse tiesiog po lovomis, dėl to ant maisto nusėsdavo dulkės, neÅ¡varumai, veisdavosi tarakonai. Avalynę taip pat teko laikyti po lova, Å¡alia maisto. PareiÅ¡kėjas negalėjo atlikti religinių apeigų kaip tautinių mažumų atstovas.

Nebuvo užtikrintas sanitarinių įrenginių kiekis. Dėl negalėjimo pasinaudoti sanitariniais įrenginiais tekdavo nuolat kentėti, buvo žalojama sveikata. Buvo įrengti 4 pisuarai, 4 klozetai, 7 praustuvės, Å¡iais sanitariniais įrenginiais naudojosi apie 180 asmenų. Dėl tokių sÄ lygų pareiÅ¡kėjui atsirado sveikatos pablogėjimas – hemorojus, dėl kurios jis sulaukdavo paÅ¡aipų iÅ¡ kitų nuteistųjų.

Visose gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Langų buvo per mažai, patys langai taip pat buvo per maži. Prie tokio apšvietimo buvo neįmanoma nei skaityti, nei rašyti, nei užsiimti kita veikla, nes labai greitai pavargdavo akys.

Gyvenamosiose patalpose buvo daug blakių ir tarakonų. Blakės nuolat sukandžiodavo pareiÅ¡kėjÄ . Dėl įkandimų pareiÅ¡kėjui atsirasdavo niežėjimas, perÅ¡tėjimas, įkandimo vietos sutindavo, atsirasdavo požymiai panaÅ¡Å«s į astmos priepuolius – pradėdavo trÅ«kti oro. Teigė, jog daug kartų dėl blakių įkandimų kreipėsi į gydytojÄ . Tarakonai užterÅ¡davo laikomÄ gyvenamosiose patalpose maistÄ , daug maisto tekdavo iÅ¡mesti.

Ginčo laikotarpiu buvo įrengti tik 2 taksofonai budėtojų dalyje. Nuteistųjų bendrabučio koridoriuje taksofonai nebuvo įrengti, todėl nutrūko pareiškėjo ryšys su artimaisiais, nes taksofonai nuolat būdavo užimti. Be to, pareigūnai nuolat klausydavosi pareiškėjo pokalbių.

PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos saugios gyvenimo sÄ lygos, kadangi bÅ«rių koridoriuose nebuvo įrengtos stebėjimo kameros. Dėl Å¡ių neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiÅ¡kėjas ne kartÄ buvo patyręs fizinius iÅ¡puolius iÅ¡ kito nuteistojo.

Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė dvasinį skausmÄ ir kančiÄ , diskomfortÄ , atsirado depresija.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepimuose į skundÄ (b. l. 20–26, 91–96) nurodė, kad visÄ vertinamÄ jį laikotarpį pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais, patalpas valo patys jose laikom asmenys. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsis ar drėgmė. PravieniÅ¡kių PN-AK užtikrina tinkamÄ temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamose patalpose. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Esant bÅ«tinumui, pagal nuteistųjų praÅ¡ymus iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai.

Laisvalaikio kambarys nuteistiesiems nebuvo įrengtas, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Pataisos namų 3-jame sektoriuje įrengta bendra biblioteka, kurioje gali lankytis visi nuteistieji.

Ä®staigos administracija gerinant nuteistųjų gyvenimo sÄ lygas sanitariniuose mazguose įrengė skalbimo maÅ¡inas, kuriomis nuteistieji galėjo naudotis pagal poreikį, tam numatytose vietose įrengtos pastatomos sulankstomos drabužių džiovyklės, sanitariniuose mazguose įrengtos džiovinimo maÅ¡inos, kur nuteistieji gali džiovinti drabužius. Nuteistiesiems džiovinimo vietos įrengtos ir bÅ«rių kiemuose po stacionariais stogeliais, nuteistiesiems iÅ¡dalintos daiktadėžės batams sudėti. BÅ«riuose įrengtos virtuvėlės, kuriuose sudarytos sÄ lygos maisto produktus laikyti spintelėse ir Å¡aldytuvuose.

Nurodė, kad viename pastate yra įrengti 14, 15, 16, 17 būriai kuriuose visi gyvenantys nuteistieji gali naudotis visais sanitarinio mazgo įrengimais: 14 sėdimų klozetų, 2 pisuarais, 1 kojų plautuve, 18 praustuvių, 8 maudymosi vietomis. Iš viso 14, 15, 16, 17 būriuose buvo 157 nuteistieji, todėl pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo sanitarinių įrenginių kiekio nepagrįsti.

Pataisos įstaiga užtikrina tinkamÄ gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų apÅ¡vietimÄ . Gavus informacijÄ apie neveikiantį apÅ¡vietimÄ , sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Sienose sumontuoti dideli atidaromi skaidraus stiklo langai per kuriuos patenka natÅ«rali dienos Å¡viesa, įrengti langai užtikrina natÅ«ralios apÅ¡viestos ir higienos normų reikalavimus.

Pažymėjo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK yra sudarę sutartį su UAB ,,Utenos deratizacija“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose buvo ir yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB“ Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje.

Siekiant užtikrinti nuteistųjų teisę atlikti religines apeigas pataisos namų 3-jame sektoriuje naujai rekonstruotame pastate yra įrengtas laisvalaikio kambarys, kuriame yra religinė atributika (kryžius, maldaknygė). Nuteistieji taip pat be apribojimų gali lankytis klubo patalpose, kurioje taip pat yra pastatytas kryžius, religinė atributika ir kurioje galima atlikti religines apeigas atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK Trečiojo sektoriaus kontroliniame praleidimo punkte įrengti 2 taksofonai, bÅ«rio teritorijoje yra įrengti 2 taksofonai. Teisės aktai nenumato pataisos namams pareigos įrengti specialiÄ patalpÄ skambinimui bei nenumato skambinimo telefonų skaičiaus, PareiÅ¡kėjo argumentai dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, klausantis telefoninių pokalbių ir pažeidžiant jo privatumÄ turėtų bÅ«ti atmesti kaip nepagrįsti.

Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato įstaigai prievolės, jog nuteistųjų gyvenamųjų patalpų koridoriuose bÅ«tų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad nebuvo sudaromos saugios sÄ lygos neįrengiant bÅ«rių koridoriuose vaizdo stebėjimo priemonių, atmestini.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. liepos 29 d. dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos į psichologus nesikreipė. PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Å i byla nagrinėjama iÅ¡ naujo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2023 m. vasario 8 d. nutartimi panaikinus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gegužės 9 d. sprendimÄ ir bylÄ perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. liepos 29 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad byloje pateikta prieštaringų duomenų, kokiose gyvenamosiose patalpose, kokiais laikotarpiais buvo laikomas pareiškėjas ir ar jis ginčo laikotarpiu visada buvo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Minėtas prieštaravimas nebuvo teismo išsiaiškintas, todėl LVAT laikė, jog tai esminis sprendimo trūkumas, nes jis neleido identifikuoti, nuo kada iki kada pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK, kokiose patalpose ir ar ten buvo / nebuvo atlikti pareiškėjo nurodyti neteisėti veiksmai.

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. sausio 8 d. buvo 17 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. liepos 29 d. 15 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje. Atsakovės atstovė pateikdama aukščiau nurodytus duomenis vadovavosi 2020 m. sausio 13 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pažyma Nr. 63-103 „Dėl I. G. gyvenamųjų patalpų“.

Atsakovės atstovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo atsikirtimÄ patikslino pateiktus duomenis ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. sausio 8 d. bausmę atliko 20 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. 17 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. liepos 29 d. – 15 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje. PaaiÅ¡kino, kad 20 bÅ«rio 1 gyvenamoji patalpa ir 17 bÅ«rio 1 gyvenamoji patalpa yra ta pati patalpa. Pateiktiems duomenims pagrįsti atsakovės atstovė pateikė pažymÄ â€žPerkėlimai (1644 G. I.).

Atsakovės atstovas 2023 m. kovo 28 d. pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. liepos 29 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Å¡iose gyvenamosiose patalpose: 1) nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. – 20 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje (2020 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2-43, 20 bÅ«rio 1 gyvenamoji patalpa pakeista į 17 bÅ«rio 1 gyvenamÄ jÄ patalpÄ ); 2) nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. liepos 29 d. – 15 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. sausio 17 d. bausmę atliko Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus dokumentus ir paaiškinimus dėl 20 būrio 1 gyvenamosios patalpos ir 17 būrio 1 gyvenamosios patalpos, teismas sprendžia, kad pareiškėjas I. G. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo laikomas:

1) Nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. sausio 8 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 20 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje.

2) 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. sausio 14 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 17 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje.

3) Nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 17 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje.

4) Nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. liepos 29 d. 15 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje.

PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. sausio 17 d. bausmę atliko Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, todėl teismas Å¡io laikotarpio nevertins, nes pareiÅ¡kėjas nei skunde, nei atsikirtime į atsakovės atsiliepimÄ nėra nurodęs, jog minėtu laikotarpiu žala galimai kilo dėl neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigÅ«nų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, jog PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 20 bÅ«rio 1 gyvenamoji patalpa ir 17 bÅ«rio 1 gyvenamoji patalpa yra ta pati gyvenamoji patalpa, tačiau 2020 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2-43 pakeista numeracija, teismas laiko, kad esminės reikmės patalpos pavadinimo pakeitimas nesukelia ir visus byloje esančius duomenis vertins atitinkamai pareiÅ¡kėjo patalpoje bÅ«tam laikui, atsižvelgiant į teismo apibrėžtÄ laikotarpį.

Teismas sprendžia, jog laikotarpis, kuriuo pareiškėjui galimai kilo neturtinė žala yra nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. sausio 14 d. ir nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. liepos 29 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Dėl gyvenamojo ploto normos

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamojo ploto norma buvo pažeista, nes gyvenant Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 20, 17 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1 gyveno 16 asmenų, o 15 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 skundžiamu laikotarpiu gyveno 28 žmonės.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 22 d.) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.) nustatė, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose turi tekti ne mažiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto, o pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose – mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017).

Byloje esanti PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. sausio 20 d. pažyma Nr. 77-94 „Apie nuteistojo I. G. laikymo sÄ lygas“ bei prie atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo atsikritimÄ pateiktos I ir II aukÅ¡to schemos patvirtina, jog 17 bÅ«rio 1 gyvenamosios kameros plotas – 52,00 kv. m, joje gyveno 16 nuteistųjų, o 15 bÅ«rio 2 gyvenamosios kameros plotas – 71,2 kv. m, joje gyveno 22 asmenys. Duomenų apie tai, jog aukščiau nurodytose gyvenamosiose patalpose kalinamų asmenų skaičius skundžiamu laikotarpiu bÅ«tų kitęs, nepateikta. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis sprendžia, jog pareiÅ¡kėjui 17 bÅ«rio 1 gyvenamojoje kameroje teko 3,25 kv. m, o 15 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje – 3,24 kv. m. Atsižvelgiant į nustatytÄ , matyti, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 15 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 skundžiamu laikotarpiu gyveno 28 nuteistieji, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų tokį teiginį. Atsikirtime pareiškėjas nurodė, kad atsakovės atstovas teismui pateikė melagingus duomenis, kiek asmenų buvo kalinama, tačiau savo duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginį nepateikia.

Teismas pažymi, jog atsakovės atstovas teismui pateikė PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. sausio 20 d. pažymÄ Nr. 77-94 „Apie nuteistojo I. G. laikymo sÄ lygas“ bei prie atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo atsikritimÄ I ir II aukÅ¡to schemas, taip pat PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. pažymÄ Nr. 63-939 „Dėl I. G. gyvenamųjų patalpų“, kurioje užfiksuoti duomenys apie patalpų plotÄ ir jose gyvenančių nuteistųjų skaičių, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir teisingumu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad didelę dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai ir kitas inventorius.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. BÅ«tent Å¡iame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Ä®vertinus byloje surinktus duomenis apie pareiÅ¡kėjui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ , teismas pareiÅ¡kėjo argumentÄ , jog buvo pažeista minimalaus gyvenamojo ploto norma atmeta kaip nepagrįstÄ .

Dėl patalpų neįrengimo

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad gyvenamuosiuose bÅ«riuose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, drabužių džiovinimo patalpa, taip pat neįrengtos batų ir maisto laikymui skirtos patalpos. Atsikirtime į atsiliepimÄ papildomai pažymėjo, jog nebuvo įrengta koplyčia.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d.) (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 5 punkte numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui) (5.8 papunktis), drabužių ir avalynės džiovykla (5.9 papunktis) bei kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) (5.10 papunktis).

Atsakovės atstovė 2022 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 77-94 „Apie nuteistojo I. G. laikymo sÄ lygas“ nurodė, jog 17, 15 bÅ«rių patalpose laisvalaikio kambarys nuteistiesiems nėra įrengtas. Minėtoje 2022 m. sausio 20 d. pažymoje nurodyta, kad sanitariniuose mazguose įrengtos skalbimo maÅ¡inos, tam numatytose vietose įrengtos pastatomos sulankstomos drabužių džiovyklės, sanitariniuose mazguose įrengtos džiovinimo maÅ¡inos. Džiovinimo vietos taip pat įrengtos ir bÅ«rių kiemuose po stacionariais stogeliais, iÅ¡dalintos daiktadėžės batams sudėti, kuriose galėjo džiovinti batus. Be to, įstaigos trečiajame sektoriuje 15-17 bÅ«riuose įrengtos virtuvėlės, sudarytos sÄ lygos maisto produktus laikyti spintelėse ir Å¡aldytuvuose.

Aplinkybė, kad bendrabučio tipo patalpose, kuriose aktualiu laikotarpiu bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, pripažino ir atsakovės atstovas, todėl nustačius, kad vertinamu laikotarpiu atsakovės atstovas neužtikrino, kad pataisos įstaigoje bÅ«tų įrengtas poilsio kambarys, bei atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ , pripažintina, kad atsakovės atstovas neįvykdė Eksploatavimo taisyklių 5.8 papunktyje nustatyto reikalavimo.

Eksploatavimo taisyklių 5.10 papunktyje nurodyta, kad pataisos namuose nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose kiekvienam būriui turi būti įrengtas kambarys maisto produktams laikyti.

IÅ¡ atsakovės atstovo pateikto I ir II aukÅ¡to plano matyti, kad virtuvė įrengta pirmame aukÅ¡te, kuriame yra 14 ir 15 bÅ«riai. Atsakovės atstovo pateiktoje II aukÅ¡to schemoje virtuvės patalpa nepažymėta. Kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog 15 – 17 bÅ«riams įrengtos virtuvėlės, kaip tai nurodyta 2022 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 77-94 atsakovės atstovas nepateikė. Be to, Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. kovo 22 d. pažymoje Nr. LV-14224 „Apie nuteistojo I. G. laikymo sÄ lygas“ nurodyta, kad nuteistiesiems maisto laikymo patalpa įrengta 1 aukÅ¡te, o virtuvėlė 2 aukÅ¡te. Teismas pažymi, jog maisto laikymo patalpa 1 aukÅ¡to schemoje nėra pažymėta, todėl teismas negali įvertinti, jog atsakovės atstovo nurodyti duomenys atitiko skundžiamu laikotarpiu buvusias faktines aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad kiekvienas bÅ«rys turi įrengtÄ virtuvėlę, kurioje nuteistieji gali laikyti maisto produktus, teismas sprendžia, kad atsakovės atstovas nesilaikė Eksploatavimo taisyklių 5.10 papunktyje numatyto įpareigojimo pataisos namuose nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose kiekvienam bÅ«riui įrengti kambarį maisto produktams laikyti.

Atsakovės atstovas nurodė, jog įstaigos administracija sanitariniuose mazguose įrengė skalbimo maÅ¡inas, sulankstomas drabužių džiovykles, taip pat džiovinimo maÅ¡inas bei džiovinimo vietas burių kiemuose po stacionariais stogeliais. Nuteistiesiems iÅ¡dalintos daiktadėžės batams susidėti, kuriose galėjo džiovinti batus. Duomenų apie tai, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi su skundais į įstaigos administracijÄ dėl neįrengtų ar netinkamai įrengtų vietų, kuriose galėtų iÅ¡siskalbti ar iÅ¡sidžiovinti drabužius, nėra, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, jog nebuvo įrengta atskira vieta batų ir drabužių džiovinimui atmestina, kaip nepagrįsta.

PareiÅ¡kėjas tik atsikirtime į atsiliepimÄ nurodo, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje koplyčia įrengta tik 2021 m. gruodžio mėnesį, todėl ginčijamu laikotarpiu negalėjo atlikti religinių apeigų kaip tautinių mažumų atstovas bei susitikti su sentikių popu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. BVK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui. Religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (BVK 106 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 22 d.) 184 punkte numatyta, kad atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi bÅ«ti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatÅ«rÄ . Minėtų taisyklių 185 punktas numatė, kad religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.) 113 punkte numatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija užtikrina nuteistųjų (suimtųjų) teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sÄ lygas Lietuvos Respublikoje pripažintų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams lankytis pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje). Pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vietos religinėms apeigoms atlikti įrengiamos pagal dvasininkų rekomendacijas (114 punktas).

Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nepriklausomai nuo inicijuojamų religinių apeigų masto (ar vienas, ar bendruomenėje, su dvasininku ar be jo), iÅ¡ esmės vien tik dėl savo sakralinio, susikaupimo, tylos bei ramybės reikalaujančio pobÅ«džio, religinėms apeigoms atlikti atsakovė turi užtikrinti tam atskiras patalpas, t. y. įrengtas pagal dvasininkų rekomendacijas su religine atributika. Pažymėtina, kad Vidaus tvarkos taisyklių 114 punkte suformuluotas imperatyvus reikalavimas įrengti vietÄ religinėms apeigoms atlikti pagal dvasininkų rekomendacijas, todėl tokia vieta pataisos įstaigoje privalo bÅ«ti ir jos paskirtis turi bÅ«ti ne multifunkcinė, derinant religinių apeigų galimybę su kitomis tuo pačiu metu vykdomomis veiklomis.

Taigi, nors religinių apeigų atlikimas neturėtų bÅ«ti suprantamas iÅ¡imtinai kaip tokių apeigų atlikimas vien tik koplyčioje, tačiau, teismo vertinimu, bet kokiu atveju tam turi bÅ«ti skiriama atskira patalpa, sudarant religines apeigas atliekančiam ir / ar besimeldžiančiam asmeniui sakraliai privačiÄ erdvę, kurioje bÅ«tų iÅ¡laikyta rimtis, susikaupimas ir tyla.

Atsakovės atstovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo atsikirtimÄ nurodė, kad pataisos namų Trečiajame sektoriuje naujai rekonstruotame pastate yra įrengtas laisvalaikio kambarys, kuriame yra religinė atributika (kryžius, maldaknygė). Nuteistieji be apribojimų gali lankytis klubo patalpose, kuriose taip pat yra kryžius, religinė atributika ir kurioje galima atlikti religines apeigas atskirai nuo kitų nuteistųjų.

PareiÅ¡kėjas atsikirtime nenurodė, kaip koplyčios kaip patalpos nebuvimas pažeidė jo teises. Be to, pažymėtina, jog galimÄ pažeidimÄ pareiÅ¡kėjas siejo ne su patalpų nebuvimu, tačiau su tuo, jog negalėjo susitikti su sentikių popu. Byloje duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į administracijÄ su praÅ¡ymais užtikrinti jam susitikimÄ su sentikių popu nėra.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, nesuteikė pareiÅ¡kėjui patalpų ar susitikimo su sentikių popu, tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų iÅ¡pažinti tikėjimÄ . PareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, jog negalėjo susitikti su sentikių popu yra deklaratyvÅ«s, abstraktÅ«s, grindžiami tik subjektyviu pareiÅ¡kėjo manymu, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl sanitarinių mazgų

Pareiškėjas skunde nurodė, kad visuose būriuose, kuriuose pareiškėjas buvo kalinamas, nebuvo užtikrintas sanitarinių įrenginių kiekis.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7.4 punkte nurodyta, kad praustuvių norma 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; 7.6 punkte nurodyta, kad klozeto (gali būti ir tupiamas) arba pisuaro (tik vyrams) norma 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus 2022 m. sausio 13 d. pažymoje Nr. 63-103 „Dėl I. G. gyvenamųjų patalpų“ nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. sausio 8 d. vienu sanitariniu mazgu naudojosi 16 ir 17 bÅ«riai, kuriuose iÅ¡ viso buvo 89 nuteistieji, o laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. liepos 29 d. vienu sanitariniu mazgu naudojosi 14 ir 15 bÅ«riai, kuriuose iÅ¡ viso buvo 68 nuteistieji. 2022 m. balandžio 4 d. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus pažymoje Nr. 63-939 „Dėl I. G. gyvenamųjų patalpų“ pateikta analogiÅ¡ko turinio informacija kaip ir aukščiau nurodytoje pažymoje, tik patikslinus laikotarpį bei gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas.

PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 77-94 „Apie nuteistojo I. G. laikymo sÄ lygas“ nurodyta, kad nurodė, kad viename pastate yra įrengti 14, 15, 16, 17 bÅ«riai, kuriuose visi gyvenantys nuteistieji gali naudotis visais sanitarinio mazgo įrengimais: 14 sėdimų klozetų, 2 pisuarai, 1 kojų plautuvė, 18 praustuvių, 8 maudymosi vietos.

2023 m. kovo 22 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus pažymoje Nr. LV-14224 „Apie nuteistojo I. G. laikymo sÄ lygas“ nurodyta, kad Trečiojo sektoriasu 20 bÅ«ryje (dėl numeracijos keitimosi 17 bÅ«rys) įrengta 5 klozetai ir 5 praustuvės. Å iais sanitariniais mazgais galėjo naudotis 16-17 bÅ«rių nuteistieji. Trečiojo sektoriaus 15 bÅ«ryje įrengta 4 klozetai, 2 pisuarai ir 4 praustuvės. Å iais sanitariniais mazgais galėjo naudotis 14-15 bÅ«rių nuteistieji.

Atsakovės atstovo pateikti duomenys prieÅ¡taringi, turintys neatitikimų. Teismas nurodo, kad atsakovės atstovas (institucija), turėdama žmogiÅ¡kuosius iÅ¡teklus ir tam skirtÄ skyrių – Turto valdymo skyrių – privalo įsitikinti pateikiamų duomenų teisingumu, o teikdama teismui duomenis yra atsakinga už pateiktų duomenų tikrumÄ ir teisingumÄ .

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės atstovas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi buvo įpareigotas nurodyti, kiek žmonių naudojasi sanitariniais įrenginiais pareiÅ¡kėjo bÅ«riuose, kada ir koks kiekis jų buvo įrengtas, teismas laiko, jog atsakovės atstovo 2023 m. kovo 28 d. pateikti papildomi duomenys bei prie jų pridėti dokumentai, vykdant teismo nutartį, vertintini kaip turintys įrodomÄ jÄ galiÄ sprendžiant dėl sanitarinių mazgų įrengimo atitikties ginčo laikotarpiu galiojusiems teisės aktams.

Ä®vertinus 2023 m. kovo 22 d. pažymoje Nr. LV-14224 pateiktÄ informacijÄ apie 17 bÅ«ryje ir 15 bÅ«ryje buvusių sanitarinių įrenginių kiekį spręstina, jog pareiÅ¡kėjui skundžiamu laikotarpiu bausmę atliekant 17 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje 1 sėdimas klozetas teko 17,8 kalinčiam asmeniui, 1 praustuvė – 17,8 kalinčiam asmeniui, o 15 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje 1 sėdimas klozetas (arba pisuaras) teko 11,3 kalinčiam asmeniui, 1 praustuvė 17 kalinčių asmenų.

Atsižvelgiant į nustatytÄ , teismas sprendžia, jog atsakovės atstovas nesilaikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų reikalavimų ir pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normas.

Dėl neužtikrinto natūralaus ir dirbtinio apšvietimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad visose gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, buvo netinkamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Nurodė, jog nebuvo įmanoma skaityti, ar rašyti, nes labai greitai pavargdavo akys.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

PareiÅ¡kėjas su skundu pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus 2020 m. sausio 20 d. raÅ¡tÄ Nr. (2-224.80)2-2319 „Dėl I. G. skundo nagrinėjimo“, kuriame nurodyta, jog remiantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fizikinių tyrimų poskyrio 2019 m. lapkričio 21 d. Dirbtinio apÅ¡vietimo tyrimo protokolu Nr. F-A-629/2019 nustatyta, kad 3-ojo sektoriaus 20-ojo bÅ«rio 1-oje gyvenamojoje patalpoje (matavimo vieta: stalo pavirÅ¡iaus tiesioginis regėjimo laukas) dirbtinės apÅ¡vietos vertė, matuojant įjungus visus dirbtinio apÅ¡vietimo Å¡altinius ir užtamsinus natÅ«ralios Å¡viesos Å¡altinius, buvo 145+/-24 lx (norma ne mažiau kaip 200 lx). Dirbtinės apÅ¡vietos ribinė vertė buvo mažesnė už Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte reglamentuojamÄ dydį.

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad užtikrina gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų apÅ¡vietimÄ , be to, gavusi informacijÄ apie neveikiantį apÅ¡vietimÄ , sudaužytas lemputes nedelsiant keičiam naujomis. Atsakovės atstovas kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog užtikrino tinkamÄ apÅ¡vietimÄ nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, jog po 2019 m. lapkričio 21 d. nustatytų pažeidimų, juos paÅ¡alino.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų minėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios neteisėtus veiksmus.

Dėl gyvenamojoje patalpoje esančios drėgmės ir žemos temperatūros

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl gyvenamojoje patalpoje esančios drėgmės ir žemos temperatÅ«ros jam tekdavo kęsti gan didelius, pastovius sÄ narių skausmus, kurie sumažėdavo, kai temperatÅ«ra patalpoje ilgesnį laikÄ bÅ«davo aukÅ¡tesnė.

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.

Pareiškėjo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2020 m. sausio 20 d. rašte Nr. (2-22 4.80)2-2319 „Dėl I. G. skundo nagrinėjimo“ nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 21 d. Šiluminės aplinkos tyrimo protokolu Nr. F-M-600/2019 buvo nustatyta, kad 3 sektoriaus 20-ojo būrio 1 gyvenamojoje patalpoje oro temperatūra buvo 18,2/18,3 C (norma turi būti ne mažesnė kaip 18 C ir ne aukštesnė kaip 28 C), santykinė patalpų oro drėgmė siekė 53,5/55,2 proc. (norma nuo 35 iki 65 proc.).

Kitų pareiÅ¡kėjo skundų, kurie bÅ«tų adresuoti įstaigos administracijai ar Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui dėl netinkamos patalpų temperatÅ«ros ar santykinės patalpų oro drėgmės nėra. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl perpildytos patalpos tekdavo pastoviai laikyti atidaryta langÄ , kad iÅ¡sivalytų patalpos oras.

Pažymėtina, jog Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡sivėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsižvelgiant į nurodyta, teismas sprendžia, jog atsakovės atstovas ginčo laikotarpiu nepažeidė Higienos normos HN 134:2016 16 punkto reikalavimų.

Dėl blakių ir tarakonų

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu patalpose buvo daugybė blakių ir tarakonų, todėl buvo sukandžiotas, o tarakonai užterÅ¡davo laikomÄ maistÄ .

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo nurodytas aplinkybes patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2020 m. vasario 4 d. raštas Nr. (2-22 4.80) 2-4850 bei 2020 m. sausio 20 d. raštas Nr. (2-22 4.80)2-2319. Pažymėtina, jog Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2020 m. vasario 4 d. rašte Nr. (2-22 4.80)2-4850 „Dėl I. G. skundo nagrinėjimo“ nenagrinėtos aplinkybės, susijusios blakių bei tarakonų buvimu gyvenamosios patalpose.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus 2020 m. sausio 20 d. raÅ¡te Nr. (2-22 4.80)2-2319 „Dėl I. G. skundo nagrinėjimo“ nurodyta, kad kenkėjai 3 sektoriaus 17, 18, 19 ir 20 bÅ«rių virtuvėlėje ir gyvenamosiose patalpose buvo naikinami 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. Taip pat nustatyta, kad įstaigoje yra vykdoma nuolatinė kenkėjų stebėsenos programa, todėl nuteistieji pastebėję kenkėjus ar jų pėdsakus privalo informuoti budintį pareigÅ«nÄ ar bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . Operatyviosios kontrolės metu 20 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo pastebėta blakių, o bendrojo naudojimo virtuvėje gyvų tarakonų, todėl buvo pažeista Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktas.

Duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į budintį pareigÅ«nÄ ar bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl pastebėtų kenkėjų byloje nėra. Be to, nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas į kalinimo įstaigÄ dėl blakių ar tarakonų bÅ«tų kreipęsis po 2019 m. lapkričio 19 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktos operatyviosios kontrolės. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, be to, byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas į Nacionalinį visuomenės centrÄ ar budintį prižiÅ«rėtojÄ (bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ) bÅ«tų kreipęsis dėl blakių ar tarakonų jam bausmę atliekant 15 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje.

Byloje pateikti duomenys, kad atsakovės atstovas pateikė Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-41, kurioje numatyta, susitarta suteikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas. Be to, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė, kad kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas kalinimo įstaigoje buvo vykdomas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog 2019 m. lapkričio mėnesį atsakovės atstovas pažeidė Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, kitu pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Dėl taksofonų / telefonų trūkumo

PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsiliepimÄ nurodė, kad ginčo metu buvo įrengti tik du taksofonai, todėl Å¡ios priežasties nutrÅ«ko ryÅ¡is su artimais giminaičiais, draugėmis, draugais, nes galėjo skambinti aukščiau nurodytiems asmenims tik iÅ¡ Å¡ių taksofonų, kurie bÅ«davo visada užimti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 22 d.) 124 punkte numatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.) 37 punkte numatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sÄ lygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos apraÅ¡o 13 punkte numatyta, kad suimtasis (nuteistasis), laikomas kameroje, pageidaujantis skambinti ar kalbėti telefonu turi pateikti įstaigos administracijai pasiraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ . Minėtame apraÅ¡e nėra numatyti reikalavimai įrengtų telefonų skaičiui, taip pat nėra numatyta.

Byloje nėra duomenų, jų nenurodo ir pareiÅ¡kėjas, jog jam pateikus praÅ¡ymÄ kalbėti telefonu, tokia teisė jam nebuvo suteikta. Byloje taip pat nėra duomenų, jog PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigÅ«nai ribojo pareiÅ¡kėjo galimybę laisvai bendrauti telefonu. Be to, pareiÅ¡kėjas dėl to, kad jam nebuvo užtikrintas tinkamas naudojimasis telefonu, nesikreipė į įstaigos, kurioje yra kalinamas, administracijÄ .

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė, konkrečiai kada buvo apribota jo teisė pasinaudoti telefonu, kaip ir kokie pareigÅ«nai sÄ moningai trukdė pareiÅ¡kėjo pokalbį /ius. PareiÅ¡kėjo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, abstraktÅ«s, grindžiami tik subjektyviu pareiÅ¡kėjo manymu, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl stebėjimo kamerų įrengimo

PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsiliepimÄ nurodė, kad jam nebuvo sudarytos saugios bausmės atlikimo sÄ lygos, nes nebuvo įrengtos stebėjimo kameros.

Pažymėtina, jog atsakovės atstovė atsiliepime į atsikirtimÄ nurodė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. sausio 17 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-34 patvirtintos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Asmens duomenų tvarkÄ , tačiau teismas sprendžia, jog tokia tvarka negali bÅ«ti vertintina Å¡ioje byloje, nes ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. sausio 14 d. ir nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. liepos 29 d. ji nebuvo galiojanti ir negali bÅ«ti taikoma Å¡iame ginče.

Nepaisant to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakoma, jog pareiÅ¡kėjui įvykdžius pareigÄ nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 42525/07, 60800/08); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai Å¡iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sÄ lygos, tenka atsakovei (jos atstovui), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . Tokio pobÅ«džio bylose turi bÅ«ti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibÅ«dinimo konkretumÄ , aiÅ¡kumÄ , teiginių pagrįstumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nenurodo, kuo pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl stebėjimo kamerų neįrengimo yra deklaratyvÅ«s. Nenurodyti konkretÅ«s įvykiai, jų datos, kuomet pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos saugios kalinimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjo teiginiai grindžiami subjektyviu manymu, nėra pateikta objektyvių duomenų, todėl yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos dėl patalpų neįrengimo, per mažo sanitarinių mazgų kiekio, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. sausio 14 d. ir nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. liepos 29 d., bei 2019 m. lapkričio mėnesį netinkamos kenkėjų kontrolės buvo pažeidžiamos, toks pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis, todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė perteklinius neigiamus iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ .

Kita vertus, atsakovės atstovo į bylÄ pateikta PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus 2022 m. sausio 12 d. pažymÄ Nr. 87-6 „Dėl nuteistojo I. G.“ patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2020 m. liepos 29 d. pareiÅ¡kėjas nesikreipė į psichologus dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, teismas vertina, kad, kalinimo įstaigai neužtikrinus tinkamo patalpų įrengimo, sanitarinių mazgų kiekio bei 2019 m. lapkričio mėnesį neužtikrinus kenkėjų tinkamos kontrolės, pareiÅ¡kėjo neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo itin stiprÅ«s.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 200 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Skunde pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam 5 proc. dydžio palūkanų nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobÅ«džio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos yra priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos tik esant pareiÅ¡kėjo, reikalaujančio atlyginti žalÄ , praÅ¡ymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).

Tai, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos dydį pinigais nustato teismas ir kad atsakovas iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo nežino konkrečios savo piniginės prievolės apimties, nėra pagrindas priteisti procesines palūkanas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir pažeisti CK 6.37 straipsnio 2 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007).

IÅ¡ administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinę žalÄ , į teismÄ kreipėsi 2021 m. gruodžio 17 d., administracinė byla teisme buvo iÅ¡kelta 2021 m. gruodžio 22 d. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už prievolę atlyginti neturtinę žalÄ nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodytos procesinės palÅ«kanos priteistinos už piniginę prievolę atlyginti neturtinę žalÄ nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme, nes prieÅ¡ingu atveju jos neatliktų kompensuojamosios funkcijos ir nebÅ«tų pasiekta jų paskirtis skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę: skolininkas bÅ«tų nesuinteresuotas geranoriÅ¡kai atlyginti bent dalies padarytos neturtinės žalos.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo I. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur (du Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 22 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitoje dalyje skundÄ atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė