8dcb0e0077bc11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 121/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00794-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Kristinai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4) prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2012 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-10655 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“.

Pareiškėjas paaiškino, kad Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Inspekcija), atlikusi jo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo analizę nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. nustatė, jog minėtu laikotarpiu pareiškėjas nusipirko 34 žemės sklypus už 378 876,64 Lt, pardavė nekilnojamojo turto (21 miško ūkio paskirties žemės sklypą) už 306 200 Lt. Mokesčių administratorius tokią pareiškėjo veiklą pripažino individualia veikla Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme. Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 16 d. pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą pareiškėjas įpareigojamas sumokėti 42 521 Lt GPM, 23 645,05 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų bazinei pensijos daliai ir 3 645 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai gauti. Pareiškėjas nurodė, kad su Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 16 d. pranešime nurodytu įpareigojimu sutiko ir šiuo metu vykdo su mokesčių administratoriumi pasirašytą paskolos sutartį dėl minėtų mokestinių nepriemokų išmokėjimo dalimis. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 straipsnio 1 dalį, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami: 1) už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį); 2) už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje); 3) už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos). Pagal MAĮ 81 straipsnio 2 dalį, delspinigiai turėjo būti apskaičiuoti sprendimu, kuriuo mokesčių mokėtojui apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir su juo susijusios sumos. Tačiau Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 16 d. pranešime dėl mokestinių nepriemokų delspinigiai pareiškėjui apskaičiuoti nebuvo.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 16) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Inspekcija atliko pareiškėjo vykdytos veiklos mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 23 d., kurio metu papildomai apskaičiavo mokėtinas į valstybės biudžetą 42 521 Lt GPM, 27 292,05 Lt VSD, 7 103,88 Lt privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) nepriemokas. Pareiškėjas su nustatytais neatitikimais sutiko ir mokestinio tyrimo metu pateikė patikslintas deklaracijas, pašalindamas nustatytus trūkumus. Pareiškėjas 2011 m. spalio 3 d. pateikė patikslintą prašymą išdėstyti apskaičiuotų GPM ir mokestinių nepriemokų mokėjimą 2011 m. rugsėjo 28 d.

– 2014 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiui, prašė „netaikyti“, t. y. atleisti nuo apskaičiuotų 10 374,65 Lt delspinigių. Atsižvelgiant į prašymą, pareiškėjas pripažino, kad po mokestinio tyrimo apskaičiuoti delspinigiai yra teisėti. Atleidimo nuo delspinigių tvarką reglamentuoja MAĮ ir Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144. Mokesčių mokėtojas fizinis asmuo gali būti atleistas nuo apskaičiuotų delspinigių, kai sunki fizinio asmens ekonominė padėtis.

Mokesčių administratoriaus 2011 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo prašymas atleisti nuo delspinigių buvo atmestas. Pareiškėjas šio sprendimo neapskundė, bet delspinigių nesumokėjo. Vadovaujantis MAĮ 106 straipsnio nuostatomis, VMI prie FM 2012 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą išieškoti delspinigius iš pareiškėjo turto. Vadovaujantis MAĮ 2 straipsnio 23 punkto nuostatomis, mokestinis tyrimas – mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje.

Jeigu mokesčių mokėtojas per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą mokesčių administratoriaus pasiūlytu būdu pašalina trūkumus ir prieštaravimus, MAĮ 139 straipsnyje nurodytos baudos netaikomos. Trūkumų ir prieštaravimų pašalinimas nestabdo delspinigių skaičiavimo MAĮ nustatyta tvarka (MAĮ 136 str.). Taigi mokesčių administratorius atliekamo mokestinio tyrimo metu delspinigių neskaičiuoja. Tačiau mokesčių mokėtojui patikslinus deklaracijų duomenis, delspinigiai apskaičiuojami MAĮ 96–97 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atsakovas pradėjęs vykdyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, nepažeidė MAĮ priverstinį išieškojimą reglamentuojančių teisės normų. Be to, vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu ir Mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268, pareiškėjas turi galimybę pateikti prašymą išdėstyti apskaičiuotus delspinigius.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 15 d. sprendimu (b. l. 45-48) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Inspekcija, atlikusi nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. J. G. vykdytos veiklos tyrimą, 2011 m. rugsėjo 23 d. surašė mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą Nr. PA22.2-35, kurioje pareiškėjui papildomai apskaičiavo mokėtinus į valstybės biudžetą 42 521 Lt GPM, 27 292 Lt VSD ir 7 103,88 Lt PSD. Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 16 d. pranešimu J. G. informuotas apie nustatytus mokestinius pažeidimus bei įpareigotas sumokėti mokestinio tyrimo metu apskaičiuotas mokesčių nepriemokas. J. G. su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis mokesčių nepriemokomis sutiko, pateikė patikslintas pajamų mokesčio deklaracijas, o Inspekcijai pateikė prašymą išdėstyti apskaičiuotų mokesčių sumokėjimą bei atleisti nuo delspinigių.

J. G. prašymas dėl mokesčių išdėstymo buvo tenkintas ir mokesčių administratorius su pareiškėju 2012 m. sausio 16 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį, kurioje numatytas mokestinio tyrimo metu apskaičiuotų mokesčių sumokėjimas dalimis iki 2014 m. rugsėjo 28 d. Inspekcijos 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 0-323-215 J. G. prašymas atleisti pareiškėją nuo delspinigių sumokėjimo atmestas. VMI prie FM 2012 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (23.17-08)-320-10655 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“, nuspręsta išieškoti iš J.

G. turto į biudžetą 9 086,631 Lt sumą. Pareiškėjui apskaičiuotų mokestinių prievolių – delspinigių – suma yra detalizuojama prie sprendimo pridėtoje prievolių ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad išieškotiną delspinigių sumą sudaro 8 716,67 Lt GPM delspinigiai, 95,70 Lt NTM delspinigiai ir 273,94 Lt PSD delspinigiai. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, MAĮ 105–113 straipsnių nuostatomis. Teismas nurodė, kad iš MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies nuostatų analizės matyti, kad mokesčių administratoriaus teisė išieškoti iš mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, t. y. mokesčius ir su juo susijusius delspinigius, siejama ne su sprendimo, kuriuo mokestinė nepriemoka apskaičiuojama, vykdymu, o su įstatyme numatytų aplinkybių (pavėluotu mokesčio deklaracijos ar patikslintos mokesčių deklaracijos, kurioje nurodomas mokėtinas mokestis, mokesčių administratoriui pateikimas) konstatavimu.

Pareiškėjas su Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 23 d. mokestinio tyrimo ataskaitoje pateiktais mokesčių apskaičiavimais sutiko, todėl mokestinis patikrinimas nebuvo atliekamas, o mokesčių įstatymo pažeidimus pareiškėjas iš dalies pašalino pateikdamas patikslintas pajamų mokesčio deklaracijas bei sudarydamas su mokesčių administratoriumi sutartį dėl mokesčio nepriemokų išdėstymo. Taigi joks sprendimas, kuriuo J. G. būtų apskaičiuota mokestinė nepriemoka, nebuvo priimtas dėl tos priežasties, kad pareiškėjas su mokesčių administratoriaus nustatytais mokesčių įstatymų pažeidimais sutiko ir iš dalies juos pašalino.

MAĮ 136 straipsnio 3 dalyje sakoma, kad mokesčių administratoriaus trūkumų ir prieštaravimų pašalinimas nestabdo delspinigių skaičiavimo šio įstatymo nustatyta tvarka. Analogiškas reguliavimas yra įtvirtintas VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 25 punkto nuostatomis. J. G. Inspekcijai 2011 m. spalio 3 d. pateikė prašymą išdėstyti apskaičiuotų mokesčių mokėjimą ir atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių. Inspekcijos 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas atleisti nuo delspinigių sumokėjimo, ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka skundžiamas nebuvo ir įsiteisėjo.

Ginčo dėl skundžiamame sprendime nurodytos delspinigių sumos apskaičiavimo matematinio teisingumo nėra. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad VMI prie FM, nustačiusi, kad J. G. nesumokėjo mokesčių ir su jais susijusių delspinigių, tai, jog pareiškėjas mokesčių įstatymo pažeidimus pripažino tikslindamas pajamų mokesčio deklaracijas, turėjo teisę priimti sprendimą dėl pareiškėjo mokėtinų delspinigių išieškojimo iš turto. VMI prie FM skundžiamu sprendimu faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, priimtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 54-58) prašo panaikinti VMI prie FM 2012 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-10655.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, nevertino tokių svarbių aplinkybių, kaip: Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 16 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (3.27)-PA18.3-35 jam nebuvo nurodyta, jog, sutikus su mokestinio tyrimo rezultatais, pareiškėjas privalės sumokėti delspinigius; pareiškėjas geranoriškai sutiko sumokėti mokesčius, paskaičiuotus pritaikant individualios veiklos apmokestinimą, į valstybės biudžetą, nors pats savo noru tokios veiklos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistravęs nebuvo; pareiškėjas neginčijo Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 16 d. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (3.27) PA18.3-35, su juo pilnai sutiko ir patikslino savo deklaracijas, nes Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 16 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą apie prievolę sumokėti delspinigius nurodoma nebuvo.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 65-66) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog teismas nevertino apeliaciniame įvardytų svarbių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Valstybinė mokesčių inspekcija 2012-02-24 nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo J. G. turto. Šios nepriemokos turinys – delspinigiai (gyventojų pajamų mokesčio, nekilnojamojo turto draudimo mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo mokesčio; b.l. 5).

Kaip matyti iš administracinėje byloje esančių įrodymų, 2011-10-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu „Dėl atleidimo nuo delspinigių“ mokesčių administratorius nusprendė pareiškėjo (apelianto) neatleisti nuo delspinigių (b.l. 28-29). Sprendimas nebuvo apskųstas, todėl įgijo teisinę galią ir šiuo aspektu jokie disputai nebegalimi, o skundžiamas sprendimas tikrintinas tik dėl pastarojo atitikimo Mokesčių administravimo įstatymo nuostatoms, reguliuojančioms mokestinės nepriemokos išieškojimą, taip pat Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams.

Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, jog mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų:

1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime – tokio dokumento administracinėje byloje nėra, vadinasi, nurodytas pagrindas negalėjo būti taikomas;

2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu – ši aplinkybė nenustatyta;

3) mokesčių mokėtojas Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 (sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino) ir 4 (nėra aktuali nagrinėjamoje byloje) dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Darytina išvada, jog teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką sprendimo pagrindu ir buvo pastarasis įstatymų leidėjo apibrėžtas atvejis, o sprendimu, kuriuo nurodomos sumokėti su atitinkamais mokesčiais susijusios sumos, pripažintinas 2011 m. spalio 11 d. mokesčių administratoriaus sprendimas dėl atsisakymo atleisti pareiškėją nuo delspinigių (b.l. 28-29). Nuo jo ir skaičiuotinas 20 dienų terminas nurodytas Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje bei papildomas 20 dienų terminas (teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas (toks siųstas nebuvo), - po 20 dienų po Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos).

Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo pagal Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktą priimtas laikantis teisės aktais apibrėžto pagrindo bei nustatytais terminais (priešingų duomenų nėra – Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.), todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad nėra prieštaravimo Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintoms taisyklėms, reguliuojančioms priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą.

Pasisakant dėl Viešojo administravimo įstatymo laikymosi yra aktuali formuojama administracinių teismų praktika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra pažymėjęs, kad: „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“ <...> , „išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šia įstatymo nuostata nėra daroma išimtis bei nesuteikiama teisė mokesčių administratoriui, kaip viešojo administravimo subjektui, nepaisyti kitų jo veiklą reguliuojančių įstatymų, šiuo atveju – Viešojo administravimo įstatymo. Iš tiesų aptariama Mokesčių administravimo įstatymo nuostata negali būti aiškinama kaip paneigianti mokesčių administratoriaus pareigą pagrįsti jo mokesčių mokėtojo atžvilgiu priimamus sprendimus. Pastarųjų sprendimų priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai turi būti žinomi ne tik mokesčių administratoriui, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu šis sprendimas priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas“ <...> „mokesčių administratoriaus veikla privalo griežtai atitikti įstatymų reikalavimus, būti pagrįsta teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, tiesiogiai susieta su įstatymų pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimu“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų nuostatų, priimant 2012 m. vasario 24 d. sprendimą, nuosekliai nesilaikyta.

Vis dėlto esantys individualaus administracinio akto turinio trūkumai (stoka motyvacijos) savaime neleidžia ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo. Juk mokesčių administratorius nurodė teisinį pagrindą kuriuo remiasi, pridėjo prievolių ataskaitą iš kurios aišku, jog pareiškėjo nepriemoką sudaro mokesčių delspinigiai, be to, pareiškėjas (apeliantas) apie mokėtinus delspinigius jau žinojo ir anksčiau, nes buvo kreipęsis į mokesčių administratorių dėl atleidimo nuo delspinigių ir negatyvaus sprendimo priimto jo atžvilgiu neskundė.

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei formuojama administracinių teismų praktika leidžia teigti, kad pareiškėjas iš esmės suprato skundžiamo sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, kas įgalina neatitikimus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą atsakovo sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius