8dcaa99a-a54e-467f-bedb-8316daab34af · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-533-856/2017 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00024-2017-4                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4; 3.2.3.2; 3.2.6.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 20 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje Viešųjų pirkimų tarnyba.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB, ir ieÅ¡kovė) „Gensera“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:

1) panaikinti atsakovės sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės 2016-12-30 pretenzijÄ ;

2) pripažinti, kad pirkimo sÄ lygų 27.3 p. nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T1, T2 ir T3 yra dviprasmiÅ¡ki, neatitinkantys pirkimo objekto ir viešųjų pirkimų principų, todėl neteisėti ir nepagrįsti, ir nutraukti pirkimo procedÅ«ras teismo sprendimu ex officio, o jei teismo sprendimo priėmimo metu bÅ«tų sudaryta pirkimo sutartis – pripažinti sutartį negaliojančia ab initio;

3) priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog UAB „Gensera“ dalyvauja atsakovės UAB „Mažeikių vandenys“ (toliau – ir atsakovė, ir perkančioji organizacija) vykdomame supaprastintame atvirame vieÅ¡ojo pirkimo konkurse „Lietaus nuotekų tinklų plėtros, nuotekų valymo įrenginių naujos statybos ir rekonstrukcijos Mažeikių mieste darbai“, pirkimo Nr. 181529 (toliau – ir pirkimas). Pirkimo sÄ lygų 27.2 p. nustatyta, kad tiekėjų pasiÅ«lymai bus vertinami taikant ekonominio naudingumo kriterijus, o 27.3 p. nustatyti konkretÅ«s kriterijai, pagal kuriuos tiekėjams bus skiriami ekonominio naudingumo balai. 2016-12-22 atsakovė patikslino ekonominio naudingumo kriterijus.

IeÅ¡kovė, susipažinusi su nustatytais ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais T1, T2, T3 mano, kad jie pažeidžia lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus, todėl 2016-12-30 pateikė atsakovei pretenzijÄ ir reikalavo koreguoti pirkimo sÄ lygų 27.3 p. nustatytus ekonominio naudingumo kriterijus. Atsakovė 2017-01-05 ieÅ¡kovės pretenzijÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , motyvuodama tuo, kad ekonominio naudingumo kriterijai yra pagrįsti, atitinkantys Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ ir leidžiantys atrinkti ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ , su kuo ieÅ¡kovė nesutinka, nes jos manymu, pirkimo sÄ lygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ir tvarka yra neskaidrÅ«s ir neteisėti, pažeidžiantys viešųjų pirkimų principus, todėl turi bÅ«ti panaikinti.

Pirkimo sÄ lygų ekonominio naudingumo kriterijai T1, T2, T3 sÄ lygoja tiekėjų varžymÄ si ne dėl geriausio ir naudingiausio pasiÅ«lymo, o dėl „gražiausio“ ir „geriausiai apipavidalinto“ apraÅ¡ymo atsakovei pateikimo. IeÅ¡kovės manymu, vertinimo tvarka, kai balus pagal Å¡iuos ekonominio naudingumo kriterijus suteiks ekspertai, yra subjektyvi ir objektyviai nepatikrinama, kas sÄ lygoja, kad iÅ¡skirtinai techninės srities pirkimas, kai perkami darbai, o ne meno kÅ«rinys ar muzikos instrumentas, yra vertinami ne pagal techninius privalumus, o pagal tai, kaip vaizdžiai tiekėjas apraÅ¡ys bendravimo su perkančiÄ ja organizacija tvarkÄ , kiek nurodys rizikos valdymo ir kokybės užtikrinimo bÅ«dų.

Pirkimo sÄ lygų 27.3 p. nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 iÅ¡ esmės neva parodo, kaip tiekėjas supranta rizikÄ , galinčiÄ kilti darbų vykdymo metu, ir kaip jis jÄ moka „efektyviau nei kiti“ valdyti. Taigi, reikalaujama pateikti apraÅ¡ymÄ detalizuojant rizikas, jų suvaldymo modelius, naudojamas priemones, kas reiÅ¡kia, kad yra gilinamasi ne į faktinius tiekėjo gebėjimus, o į tai, kaip tiekėjas geba teoriÅ¡kai apraÅ¡yti rizikų valdymo bÅ«dus. Pažymi, jog pagal tokį kriterijų neva ekonomiÅ¡kai naudingiausiu greičiausiai bus pripažintas tiekėjas, kuris gražiau ir nuodugniau apraÅ¡ys darbų vykdymo metu galinčių kilti rizikų atsiradimo ir suvaldymo teorijÄ , tačiau ne tas, kuris realiai yra įvykdęs standartizuotÄ rizikų valdymo programÄ ir gavęs tai liudijantį atestatÄ .

Pirkimo sÄ lygų 27.3 p. nustatytu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi T2 vertinami rangovo taikomi vidinės (specialistų, jungtinės veiklos partnerių, subrangovų) ir iÅ¡orinės (su perkančiÄ ja organizacija, suinteresuotomis institucijomis) komunikacijos planai, jų aiÅ¡kumas, atitikimas sutarties specifikai, įgyvendinimo paprastumas. NeaiÅ¡ku, kaip bus vertinamas tokio plano susietumas su rizikos valdymu, ir kÄ reikia nurodyti, kad atsakovė manytų, kad visas toks raÅ¡inys apie planus, rizikų darbų vykdymo metu valdymÄ bei darbų organizavimo aspektus atitiks ir kokiu lygiu atitiks projekto tikslÄ .

Galiausiai nurodoma, kad bus vertinama rangovo vidinės komunikacijos planai ir jų realumas, aiÅ¡kumas. Taigi, apskritai nesuprantama, kokiu pagrindu ir kaip atsakovė nuspręs, kuris planas realesnis, ir kuri tiekėjo apraÅ¡yta komunikacija geresnė. Akivaizdu, kad nustatytas kriterijus ir jo vertinimas iÅ¡ esmės paremtas ne faktiniais duomenimis, kurių pagrindu ir turi bÅ«ti atrinktas ekonomiÅ¡kiausias pasiÅ«lymas, o iÅ¡skirtinai neapibrėžtu, neaiÅ¡kiu ir teoriniu mÄ stymu, kurio net negalima objektyviai palyginti ir įvertinti jei bÅ«tų siekiama parinkti geriausiÄ , ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ pateikusį tiekėjÄ .

Pirkimo sÄ lygų 27.3 p. nustatytu ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi T3 vertinama, ar tiekėjas taiko aplinkos apsaugos standartus, tačiau vietoj to, kad tiekėjas pateiktų sertifikatÄ , liudijantį, kad jis tokius standartus atitinka, iÅ¡ jo reikalaujama pateikti visÄ apraÅ¡ymÄ , kokios priemonės bÅ«tų taikomos, kaip jis organizuotų aplinkos apsaugÄ , kaip visa tai siejasi su jo vykdomu rizikos valdymu ir kitomis jo atliekamomis sritimis. IeÅ¡kovo nuomone, iÅ¡ esmės atsakovė pirkimo sÄ lygose ekonominio naudingumo kriterijus T1, T2 ir T3 nustatė tokius, kokie yra pagrindžiami pateikiant atitikimÄ tam tikram standartui įrodančius sertifikatus, kurie liudija, kad tiekėjai taiko tarptautinius kokybės vadybos, rizikos valdymo, aplinkosaugos ir darbuotojų saugos bei komunikacijos standartus, vadinasi geba atlikti darbus objekte tinkamai.

Tas įrodoma perkančiajai organizacijai kvalifikacijos vertinimo procedūroje pateikiant minėtus sertifikatus. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad kriterijai T1, T2, T3 iš esmės yra tie patys minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, kurie ne tik kad niekaip nėra susiję ir niekaip neatskleidžia tiekėjo pasiūlymo ekonomiškumo, bet ir sukuria papildomas kliūtis patyrusiems darbų vykdytojams apskritai dalyvauti pirkimo procedūrose, nes nustato, kad geriausias bus pasiūlymas tokio tiekėjo, kuris tiesiog moka gražiai rašyti.

Konkrečiu atveju yra perkami darbai, kur svarbiausia, kad jie bÅ«tų atlikti kokybiÅ¡kai, kad tiekėjas pateiktų reikiamas garantijas, turėtų reikiamÄ kvalifikacijÄ , kad naudojamos medžiagos ir produktai leistų taupyti lėšas, t. y. kad bÅ«tų rastas kokybės ir kainos santykis, leidžiantis pasiekti pirkimo tikslÄ - racionaliai panaudojant biudžeto lėšas įsigyti gerÄ ir kokybiÅ¡kÄ prekę. Atsakovė UAB „Mažeikių vandenys“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPÄ®) 90 str. 2 d., kaip ir Direktyvos 2014/3 4/EB 53 str. 1 d., yra pateiktas pavyzdinis ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sÄ raÅ¡as.

Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau pateiktame pavyzdiniame sÄ raÅ¡e yra numatyta galimybė ekonominio naudingumo kriterijumi nustatyti aplinkosaugos charakteristikas, atsakovės nuomone iÅ¡vis nėra pagrindo kvestionuoti kriterijaus T3 pasirinkimo. Kriterijai T1 ir T2 nėra tiesiogiai nurodyti pavyzdiniame sÄ raÅ¡e, todėl, įvertinus tai, kad sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, sprendžiant dėl Å¡ių kriterijų teisėtumo, turi bÅ«ti vertinama, ar jie susiję su perkamu objektu. Papildomai akcentuoja, kad su sutarties vykdymu susijusiais kriterijais siekiama ne patikrinti, ar dalyvis bus pajėgus įgyvendinti sutartį, tačiau įvertinti, kaip dalyvis įgyvendins sutartį, t. y. didesni balai bus suteikiami dalyviams, kurių apraÅ¡ymai parodys, jog jie yra pakankamai įsigilinę į perkamÄ objektÄ , įvertina realias rizikas, tinkamai suplanuoja veiksmus bei priemones ir užtikrina darbų kokybę bei aplinkosaugÄ , siekdami tinkamai ir efektyviai įvykdyti sutartį.

Vertinimo metu bus vertinamas ne apraÅ¡ymo kiekis, o turinys, Å¡is vertinimas turi pridėtinės vertės, kadangi dalyvio sutarties įgyvendinimo suvokimo lygis ir jo detalizavimas pasiÅ«lyme leidžia pagrįstai tikėtis, kad tokio dalyvio atliekami darbai bus atlikti kokybiÅ¡kiau. Kriterijai, susiję su darbų organizavimo ir aplinkosaugos priemonėmis bei rizikos valdymu, yra tampriai susiję su tuo, kÄ siekia įsigyti perkančioji organizacija, bei leidžia įvertinti tiekėjus sutarties vykdymo kontekste.

Atsakovas, įvertinęs turimÄ panaÅ¡ių darbų sutarčių vykdymo praktikÄ , atkreipia dėmesį, kad bÅ«tent sutarties vykdymo etape dėl tiekėjų nepakankamo ar netinkamo planavimo ir/ar rizikos valdymo dažnai kyla grėsmės dėl sutarties neįgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, kad dalis sutarčiai apmokėti lėšų yra skiriama iÅ¡ ES paramos lėšų, netinkamas sutarties įgyvendinimas gali sukelti itin neigiamas pasekmes perkančiajai organizacijai. Ekonominio naudingumo kriterijaus pasirinkimas priklauso perkančiosios organizacijos dispozicijai.

Taip pat pažymi, kad ekonominio naudingumo pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai T1, T2 ir T3 atsakovės buvo pasirinkti įvertinus esminius aspektus, leidžiančius pasiekti pirkimo tikslÄ - perkančiajai organizacijai įsigyti tinkamos kokybės darbus. Å iuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad perkamų darbų finansavimui bus naudojamos ES paramos lėšos, ypatingai svarbu, kad darbai bÅ«tų atlikti ne tik kokybiÅ¡kai, bet ir tinkamu laiku, nes rangos sutarties neįvykdymas ar netinkamas vykdymas gali sÄ lygoti ES paramos lėšų netekimÄ ar finansinių korekcijų taikymÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių perkančioji organizacija, vertindama pasiÅ«lymus, akcentuoja su sutarties vykdymo užtikrinimu susijusius aspektus, leidžiančius bent iÅ¡ dalies užtikrinti kuo mažesnę netinkamo sutarties vykdymo rizikos atsiradimo tikimybę. Pirkimo sÄ lygų III skyriuje yra labai tiksliai nurodyti minimalÅ«s reikalavimai vykdant darbus naudotinoms medžiagoms, kurie užtikrina pakankamÄ medžiagų kokybę. Atsakovė, įvertinusi bÅ«tent tai, kad Å¡iuo atveju didesnę pridėtinę vertę sukuria ne kokybiÅ¡kesnių medžiagų naudojimas, o tinkamo sutarties (darbų) vykdymo užtikrinimas, pasinaudojo teise nustatyti ginčijamus su perkamu objektu tiesiogiai susijusius ekonominio vertinimo kriterijus T1, T2 ir T3.

Pažymi, kad Å¡iuo atveju yra pasirinktas ekspertinis pasiÅ«lymų vertinimas, taigi tam tikro subjektyvumo iÅ¡vengti neįmanoma, kadangi vertinimÄ atlieka ir konkrečius balus suteikia žmonės. Atkreipia dėmesį, kad su vertinimu nesutinkantys tiekėjai turi teisę gauti vertinimo motyvus ir, nurodę motyvuotus argumentus, juos skųsti. Perkančiajai organizacijai net neatlikus vertinimo, iÅ¡ anksto teigti apie nepagrįstÄ subjektyvumÄ nėra pagrindo. Atsižvelgiant į pirkimu siekiamÄ tikslÄ , ginčijami pirkimo objekto parametrai negali bÅ«ti nustatyti tiesiogiai, todėl perkančioji organizacija tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinimui pasirinko ekspertinio vertinimo bÅ«dÄ .

Tai atitinka rekomendacijų nuostatas. Vertinimo apraÅ¡ymas neorientuotas į apraÅ¡ymo detalumÄ ar „grožį“, kaip teigiama ieÅ¡kinyje, o orientuotas į turinį (kokybę), todėl visiÅ¡kai reali situacija, kad itin didelės apimties ir detalų apraÅ¡ymÄ , kuriame yra klaidų, priemonės netinkamos, nesusietos tarpusavyje ar pan., pateikęs tiekėjas surinks mažiau balų, nei mažesnės apimties, bet pagrįstÄ pasiÅ«lymÄ pateikęs tiekėjas. PraÅ¡ant pateikti rizikų valdymo apraÅ¡ymÄ , siekiama įvertinti, kaip tiekėjas sugeba numatyti darbų vykdymo metu galinčias kilti rizikas, bei kokių priemonių planuoja imtis, siekdamas jų iÅ¡vengti.

Tiekėjui, kuris yra savo srities profesionalas, remiantis turima patirtimi, neturėtų būti sunku aprašyti pagrindines realias ir dažnai tokio pobūdžio darbų sutartyse pasitaikančias rizikas, kurios kiekvieno protingo ir atidaus tiekėjo gali būti numatytos bei suvaldytos atitinkamomis priemonėmis. Vertinamas ne gebėjimas aprašyti galimas rizikas bei jų valdymo būdus, bet tiekėjo suvokimas, kokios rizikos galėtų kilti, ir kokių priemonių būtina imtis siekiant jų išvengti arba bent sumažinti neigiamas pasekmes.

Atsakovei Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingas detalus teorinės dalies apraÅ¡ymas, tačiau praÅ¡oma apraÅ¡yti konkrečiai vykdant Å¡iÄ rangos darbų sutartį galinčias kilti rizikas ir jų valdymo priemones. Tiekėjui pateikus pagrįstÄ rizikos valdymo priemonių apraÅ¡ymÄ (kuris taps privalomu vykdant sutartį), parodantį, kad tiekėjas puikiai suvokia Å¡ios rÅ«Å¡ies darbų vykdymo specifikÄ , galima pagrįstai tikėtis, kad Å¡is tiekėjas, lyginant su tuo, kuris nurodo tik bendras teorines rizikas, geriau įvykdys siekiamÄ sudaryti rangos sutartį.

Atsakovė praÅ¡o apraÅ¡yti konkrečias bÅ«tent Å¡ios sutarties vykdymo metu galinčias kilti rizikas ir jų valdymo priemones, todėl vien tam tikrų sertifikatų ar atestatų turėjimas niekaip negali pagrįsti tinkamo rizikų identifikavimo bei valdymo konkrečiu specifiniu atveju. Vertinant ne naudojamÄ kokybės (rizikų) valdymo sistemÄ , o konkrečias siÅ«lomas priemones, visiems tiekėjams sudaromos lygios galimybės dalyvauti pirkime, nes pasiÅ«lymus gali teikti ir tiekėjai, įsidiegę kokybės valdymo sistemas, ir tiekėjai, neįdiegę Å¡ių sistemų, bet vykdydami sutartis taikantys analogiÅ¡kas priemones.

Atliekant pasiÅ«lymų vertinimÄ pagal T3 kriterijų, nėra tiesiogiai vertinama, ar tiekėjas taiko aplinkos apsaugos standartus, t. y. turi tam tikrÄ sertifikatÄ , o vertinama tai, kokios konkrečios priemonės bus taikomos vykdant rangos sutartį, ir kokia yra siÅ«lomų priemonių nauda. Pabrėžia, jog vien atitinkamų sertifikatų turėjimas neįrodo, kad vykdant sutartį bus laikomasi visų pagal tam tikras metodikas nustatytų reikalavimų, todėl perkančioji organizacija nutarė nenustatyti kvalifikacijos reikalavimo, susijusio su aplinkos apsaugos vadybos sistema.

Pažymi, jog taip yra sudaromos galimybės pasiÅ«lymus teikti didesniam ratui tiekėjų, t. y. tiems, kurie neturi įsidiegę atitinkamų sistemų. Atsakovės nuomone, reikalauti ieÅ¡kovės nurodytų sertifikatų netikslinga dėl to, kad toks reikalavimas apriboja galimybes pirkimo procedÅ«rose dalyvauti smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažnai neturi aptariamų sertifikatų. IeÅ¡kovė UAB „Gensera“ dublike nurodė, jog ginčo pirkimu atsakovė nustatė ekonominio naudingumo kriterijus T1, T2, T3, kurie neparodo jokių sÄ sajų su pirkimo objektu ir absoliučiai nedaro jokios įtakos tam, kad pagal tokius kriterijus parinktas tiekėjas darbus atliks tinkamai, laiku ir pagal pirkimo sutarties nuostatas.

Pirkimo objektas yra projektavimo ir rangos darbai. Atsakovė siekia įsigyti nuotekų tinklų statybos bei nuotekų valymo įrenginių naujos statybos ir rekonstrukcijos darbus pagal paties pirkimo laimėtojo parengtÄ projektÄ . Tai reiÅ¡kia, kad su pirkimo objektu Å¡iuo metu yra susijęs iÅ¡ esmės vienintelis kriterijus, kurio ieÅ¡kovė ir neginčija – T4. Pirkimo sÄ lygose pateiktame sutarties projekte yra numatytos baudos rangovui, jei pastarasis vėluos atlikti darbus ar juos atliks netinkamai. Sutartyje nėra jokių pagrindų, pagal kuriuos rangovui bÅ«tų skirtos baudos už tai, kad jis nesilaikė rizikų valdymo plano ar bendravimo plano, nors darbus atliko laiku ir tinkamai.

Taigi, nėra baudų skyrimo už tokius kriterijus, kuriuos atsakovė įvardija kaip sutartį užtikrinančius ir dėl to susijusius su pirkimo objektu. Vieninteliai kriterijai, už kuriuos gali bÅ«ti skiriamos baudos pagal sutartį, yra vėlavimas ir netinkamai atlikti darbai. Atsakovė pirkimo sÄ lygose nustatė, kad tiekėjai turi apraÅ¡yti ir įvardinti tokias rizikas, apie kurias neįmanoma žinoti neatlikus atitinkamų iÅ¡ankstinių tyrimų, kuriuos pagal pirkimo sÄ lygas turės atlikti bÅ«tent pirkimo laimėtojas.

Tikint tuo, kad pirkimas yra skaidrus, yra akivaizdu, kad neįmanoma neatlikus tyrimų, tiksliai apibÅ«dinti galinčias kilti rizikas bÅ«tent pirkimo objekto vykdymo metu. IÅ¡ to seka, kad geriausiai pagal ekonominio naudingumo kriterijus bus įvertintas tas tiekėjas, su kuriuo jau iÅ¡ anksto yra susitarta ir, kuris jau iÅ¡ anksto visus tyrimus turi. Atsakovė UAB „Mažeikių vandenys“ triplike iÅ¡ esmės atkartojo atsiliepimo į ieÅ¡kinį motyvus, papildomai nurodė, jog ieÅ¡kovės prielaidÄ dėl galimai vieninteliam tiekėjui parengtų pirkimo sÄ lygų, paneigia ne tik atsakovės viso proceso metu teikiami nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s paaiÅ¡kinimai, bet ir tai, kad pasiÅ«lymus pirkime pateikė net 9 tiekėjai.

Nustatyta vertinimo tvarka siekiama atrinkti tiekėjÄ , kuris numato atitinkamas priemones ir tokiu bÅ«du sudaro galimybes iÅ¡vengti bent dalies sutarties vykdymo rizikų. Vien tik priemonės, taikomos įvykus sutarties vykdymo pažeidimui, negali visapusiÅ¡kai užtikrinti tinkamo sutarties vykdymo, nes jos iÅ¡ esmės yra skirtos ne tiek užtikrinti darbų kokybę, kiek padengti nuostolius dėl netinkamu vykdymu sukeltos žalos. PasiÅ«lyme nurodytų priemonių, tampančių įsipareigojimais vykdant sutartį, nevykdymas lemtų sutarties nutraukimÄ , pasinaudojimÄ sutarties įvykdymo užtikrinimu bei tiekėjo įtraukimÄ Ä¯ nepatikimų tiekėjų sÄ raÅ¡Ä .

IÅ¡vadÄ teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, jog ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ perkančioji organizacija vertina pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, rekomenduojama vengti tokių kriterijų, kurie neturi tiesioginės įtakos pirkimo objektui arba ta įtaka labai nedidelė. Taip pat nerekomenduojama pasiÅ«lymus vertinti pagal kriterijus, susijusius su tiekėjų kvalifikacija. Ginčo atveju pirmiausia reikia nustatyti, ar ekonominio naudingumo kriterijai yra pakankamai susiję su pirkimo objektu, ir jei sÄ saja yra pakankama ir pagrįsta, ar kriterijai, subkriterijai bei visa pasiÅ«lymų vertinimo tvarka yra pakankamai tiksli ir aiÅ¡ki.

Kriterijumi T1 yra vertinamas darbų vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizės iÅ¡samumas, numatytų rizikos valdymo priemonių ir bÅ«dų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas. Å is kriterijaus turi glaudžiÄ sÄ sajÄ su pirkimo objektu. Atsakovė, siekdama gauti kuo geresnius statybos darbus, yra suinteresuota, kad tiekėjas gebėtų identifikuoti galimas darbų įgyvendinimo metu iÅ¡kylančias rizikas ir gebėtų jas valdyti. Kriterijaus subkriterijai taip pat yra aiÅ¡kiai apibÅ«dinti - pirkimo sÄ lygose yra pateikiama lentelė, kurioje intervalais nurodoma, kiek balų bus gaunama už tam tikro lygio tiekėjo sugebėjimÄ nustatyti rizikÄ ir priemonių rizikai valdyti taikymÄ .

Vertinimo subkriterijai yra detaliai apraÅ¡yti ir galima aiÅ¡kiai nustatyti, už kokius pasiÅ«lymus bus taikomas tam tikras balas. Tarnybos vertinimu, kriterijus T2 taipogi glaudžiai susijęs du pirkimo objektu, Å¡iuo kriterijumi atsakovė vertina rangovo darbo organizavimo aspektus, resursų valdymo planus, rangovo pasiÅ«lyto darbų tvarkaraščio realumÄ ir susietumÄ su rizikos valdymo planu, jo atitikimÄ projekto tikslams ir uždaviniams. Taip pat vertinami tiekėjų taikomi vidinės ir iÅ¡orinės komunikacijos planai, jų aiÅ¡kumas, atitikimas sutarties specifikai, įgyvendinimo paprastumas.

Tarnybos vertinimu, vertinimo subkriterijai yra aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s, nes atsakovė aiÅ¡kiai apibrėžė, kaip bus vertinamas kiekvienas darbų organizavimo ir komunikacijos aspektas, kas bus vertinama, bei numatė atitinkamÄ balų intervalÄ už atitinkamÄ pasiÅ«lymÄ . Kriterijus T3 taipogi sietinas su pirkimo objektu. Kriterijus, jo vertinimo sistema yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti ir suprantami, atsakovė nurodo subkriterijus, juos detaliai apraÅ¡o bei numato atitinkamus balų intervalus. Tarnybos nuomone, ieÅ¡kovė nepagrįstai ir neargumentuotai teigia, kad tokių kriterijų nustatymas sukuria situacijÄ , kai tiekėjai varžosi ne dėl geriausio pasiÅ«lymo turinio prasme pateikimo, o dėl geriausiai apraÅ¡ytų kriterijų.

Perkančiosios organizacijos, siekdamos Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje suformuluotų principų ir viešųjų pirkimų tikslo įgyvendinimo, yra suinteresuotos vertinti ne pasiÅ«lymo iÅ¡raiÅ¡kÄ , o pasiÅ«lymo turinį. Be to, pasiÅ«lymai bus vertinami ekspertinio vertinimo bÅ«du, o toks vertinimo bÅ«das taip pat sumažina ir neiÅ¡vengiamÄ subjektyvumÄ vertinant pasiÅ«lymus. Å ios aplinkybės suponuoja, kad atsakovė yra suinteresuota gauti kuo kokybiÅ¡kesnius darbus už kuo geriausiÄ kainÄ , ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai yra parengti nepažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymo pagrindinių principų.

Teismas k o n s t a t u o j a: II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės UAB „Mažeikių vandenys“ (toliau – ir perkančioji organizacija, ir atsakovė) vykdo supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ â€žLietaus nuotekų tinklų plėtros, nuotekų valymo įrenginių naujos statybos ir rekonstrukcijos Mažeikių mieste darbai“, pirkimo Nr. 181529, kuriuo siekiama pirkti lietaus nuotekų tinklų statybos, lietaus nuotekų valymo įrenginių statybos bei rekonstrukcijos darbus. 2016-12-21 perkančioji organizacija pakeitė pirkimo dokumentų I skyriaus 27 punktÄ â€žPasiÅ«lymų vertinimas ir lyginimas“, numatydama, jog pasiÅ«lymai vertinami pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų, 27 punkto 3 papunktyje nustatė pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus: pirmas kriterijus (C) – PasiÅ«lymo kaina; antras kriterijus (T1) – Rizikos valdymas; trečias kriterijus (T2) – Darbų organizavimas ir komunikacija; ketvirtas kriterijus (3) – Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas; penktas kriterijus (T4) – Eksploatacinės sÄ naudos. 27.4. punkte numatyta, jog tiekėjų pasiÅ«lymus pagal T1, T2, T3 kriterijus vertina komisija vadovaudamasi pirkimo dokumentuose pateikiamu apraÅ¡ymu (konkurso sÄ lygų 27 punktas), suteikdama balus nuo 0 iki 10.

IeÅ¡kovė UAB „Gensera“ 2016-12-30 pateikė perkančiajai organizacijai pretenzijÄ , praÅ¡ydama panaikinti ekonominio vertinimo 27.3. punkte nustatytus T1, T2, T3 kriterijus arba pateikti tokius kriterijų apraÅ¡ymus, kurie užtikrintų objektyvų pasiÅ«lymų vertinimÄ . PretenzijÄ motyvavo tuo, jog:

1) pirkimo sÄ lygų 27.4. punkte pateiktas balų skyrimo apraÅ¡ymas (vertinimo tvarka) yra neaiÅ¡kus ir neužtikrinantis lygiateisiÅ¡kumo bei skaidrumo principo įgyvendinimo;

2) T2 kriterijaus reikalavimas pateikti inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo, ekspertizės, statybos leidimo gavimo, statybos darbų kiekviename statinyje, įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo, bandymų, perdavimo užsakovui ir defektų iÅ¡taisymo terminus, kurių nurodymas tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo stadijoje negali bÅ«ti tikslus ir galimai neatitiktų faktiÅ¡kai planuojamos sudaryti pirkimo sutarties sÄ lygų, kadangi vienų ar kitų terminų nustatymas priklauso nuo pirkimo sutarties pasiraÅ¡ymo bei atitinkamų kompetentingų institucijų sprendimų (ekspertizės atlikimo, statybos leidimo gavimo ir pan.) priėmimo momento.

PasiÅ«lymų pateikimo metu tiekėjams nedisponuojant nurodyta informacija, turinčia tiesioginės reikÅ¡mės darbų atlikimo terminų planavimui, terminų nustatymas yra betikslis, be to, nesant pirkimo sÄ lygose informacijos, kaip nurodyti terminai bÅ«tų patikrinami, yra sudarytos prielaidos perkančiajai organizacijai vertinti tiekėjų pasiÅ«lymus subjektyviai. Pažymėjo, jog pateikti rizikos ir aplinkosaugos veiksnių projekto įgyvendinime apraÅ¡ymus galima tik iki projekto parengimo, o ne tuos, kurie atsiras statybos metu, kadangi parengus projektÄ visos priemonės ir veiksniai priklausys nuo projekto sprendinių, kurių tiekėjas, turėdamas tiek informacijos, kiek pateikiama su pirkimo dokumentais, objektyviam vertinimui numatyti negali. Atsakovė UAB „Mažeikių vandenys“ 2017-01-05 ieÅ¡kovės UAB „Gensera“ pretenzijos netenkino, nurodė, jog pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai yra apraÅ¡yti labai iÅ¡samiai, atsižvelgiant į pirkimu siekiamÄ tikslÄ , ginčijami pirkimo objekto parametrai negali bÅ«ti nustatyti tiesiogiai, todėl tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinimui buvo pasirinktas ekspertinis vertinimo bÅ«das, kas atitinka rekomendacijų nuostatas.

Dėl terminų perkančioji organizacija nurodė, jog nereikalaujama pateikti konkrečių datų, o reikalaujama nurodyti terminus, per kokį laikotarpį tiekėjas numato atlikti konkretų darbÄ , kas leidžia įvertinti, kaip tiekėjas realiai nustato terminus ir atsižvelgia į svarbias aplinkybes.  Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1, T2 ir T3 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia perkančiajai organizacijai turi pateikti pretenzijÄ .

Kasacinio teismo ne kartÄ akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedÅ«rų operatyvumÄ , sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai iÅ¡siaiÅ¡kinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumÄ nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4233 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Taip pat ir ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 4233 straipsnio 3 dalis).

Taigi, įstatymų leidėjas numatė išimčių taikymo galimybę ieškinio turiniui lyginant su pretenzijos turiniu, tačiau tokia išimtis sietina su ginčijamų faktinių aplinkybių sužinojimo momentu, t. y. reikšmingas aplinkybių, nenagrinėtų ikiteisminėje ginčo stadijoje, paaiškėjimo momentas, taip pat svarbūs ir šalies, ginčijančios tokias faktines aplinkybes, veiksmai, kurių jį ėmėsi, kad tos aplinkybės paaiškėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei apie tai, kad 2016-12-21 perkančioji organizacija pakeitė pirkimo dokumentų I skyriaus 27 punktÄ , numatydama, jog pasiÅ«lymai vertinami pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų, ir perkančioji organizacija pasirinko ekspertinį vertinimo bÅ«dÄ (žr. Å¡io sprendimo 19 punktÄ ), tapo žinoma 2016-12-22, perkančiajai organizacijai CVP IS priemonėmis paskelbus skelbimÄ dėl papildomos informacijos arba pataisos. Taigi, apie ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijus T1 (Rizikos valdymas), T2 (Darbų organizavimas ir komunikacija) ir T3 (Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas) ieÅ¡kovei tapo žinoma 2016-12-22, tačiau ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos metu ji nekvestionavo kriterijų T1 ir T3 teisėtumo bei pagrįstumo, o kėlė tik kriterijaus T2 pagrįstumÄ , tačiau ir tai tik dalyje dėl reikalavimo pateikti inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo, ekspertizės, statybos leidimo gavimo, statybos darbų kiekviename statinyje, įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo, bandymų, perdavimo užsakovui ir defektų iÅ¡taisymo terminus.

Taipogi kvestionavo pirkimo sÄ lygų 27.4. punkte pateiktÄ balų skyrimo apraÅ¡ymÄ (vertinimo tvarkÄ ) kriterijų T1, T2 ir T3 atžvilgiu. Kitus argumentus dėl pirkimo sÄ lygose nustatytų neskaidrių ir neteisėtų, pažeidžiančių viešųjų pirkimų principus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ieÅ¡kovė pateikė tik ieÅ¡kinyje. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę tinkamai ir laiku pasinaudoti privaloma ikiteismine procedÅ«ra, siekdama, kad perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumas bÅ«tų įvertintas ir kitais, nei 2016-12-30 pretenzijoje nurodytais, aspektais, tačiau ji Å¡ia procedÅ«ra nepasinaudojo, todėl neturi teisės ieÅ¡kinyje kvestionuoti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 ir T3 teisėtumo bei pagrįstumo, todėl civilinė byla Å¡ioje dalyje nutrauktina.

Taipogi ieÅ¡kovė neturi teisės ieÅ¡kinyje kelti ir T2 kriterijaus teisėtumo bei pagrįstumo klausimo kitu aspektu, nei pretenzijoje (žr. Å¡io sprendimo 20 punktÄ ), tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, jog kriterijaus T2 teisėtumas kvestionuojamas kitu, nei pretenzijoje, pagrindu, todėl ir Å¡ioje dalyje civilinė byla nutrauktina. Taigi, teismas pasisako tik dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto pasiÅ«lymų vertinimo bÅ«do. Dėl perkančiosios organizacijos pasirinkto pasiÅ«lymų vertinimo bÅ«do Pirkimo sÄ lygų 1 skyriaus 27.4. punktas nustato, jog komisija (kiekvienas narys arba visi nariai bendrai, komisijos pasitelkti ekspertai) kiekvienÄ pasiÅ«lymÄ vertina pagal antrÄ , trečiÄ ir ketvirtÄ (T1, T2 ir T3) kriterijus suteikdami balus nuo 0 iki 10 (10 balų – geriausias įvertinimas), o vertinimas atliekamas pagal tame pačiame pirkimo sÄ lygų punkte pateikiamÄ apraÅ¡ymÄ .

IeÅ¡kovė tiek pretenzijoje, tiek ieÅ¡kinyje kelia tokio pasiÅ«lymų vertinimo skaidrumÄ , teigia, jog perkančioji organizacija sudaro sÄ lygas nesÄ Å¾iningai konkurencijai, sudarydama galimybę iÅ¡ anksto pasirinkto tiekėjo pasiÅ«lymÄ pripažinti geriausiu. Pagal VPÄ® 3 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Å ių principų privaloma laikytis visos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros metu. Tokiu bÅ«du užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedÅ«roje bus iÅ¡vengta nesÄ Å¾iningos konkurencijos prielaidų. Be to, pirkimo procesas turi bÅ«ti skaidrus, t. y. atviras, aiÅ¡kus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tÄ patį veiksmÄ skirtingai ir suabejoti vieÅ¡o konkurso skaidrumu. Teismas, vertindamas vieÅ¡ojo pirkimo atliktų procedÅ«rų atitiktį viešųjų pirkimų principams, turi nustatyti, ar, įgyvendinant tam tikras vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, nebuvo atlikti perkančiosios organizacijos ar tiekėjų veiksmai, nesuderinami su iÅ¡vardytais viešųjų pirkimų principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-323/2009).

PasiÅ«lymų vertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė. PasiÅ«lymų vertinimÄ perkančioji organizacija atlieka pagal pirkimo sÄ lygose nustatytus pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus ir tvarkÄ . Pirkimo sÄ lygų I skyriaus 27.1. punkte perkančioji organizacija nustatė, jog komisija vertina ir lygina tik tuos pasiÅ«lymus, kuriuos pateikę tiekėjai pripažinti atitinkančiais nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, o 27.2. punkte - jog pasiÅ«lymai vertinami pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijų.

Kaip minėta Å¡io sprendimo 19 punkte, perkančioji organizacija 27.3. punkte nustatė pasiÅ«lymų vertinimo kriterijus (C, T1, T2, T3, T4). Pirkimo sÄ lygų 27.4. punkte nustatyta, jog pasiÅ«lymus vertins komisija (kiekvienas narys arba visi nariai bendrai, komisijos pasitelkti ekspertai), t. y. perkančioji organizacija pasirinko ekspertinio vertinimo bÅ«dÄ . IeÅ¡kovė su tuo nesutinka, teigdama, kad toks vertinimas yra neskaidrus, o perkančioji organizacija tokiu bÅ«du sudaro galimybę geriausiu pasiÅ«lymu pripažinti pasirinkto tiekėjo pasiÅ«lymÄ , su kuo teismas nesutinka.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 37 punktas nustato, kad ekspertinis vertinimas naudingas tuomet, kai reikia greitai ir su kuo mažesnėmis išlaidomis įvertinti sunkiai kiekybiškai apibūdinamus dalykus. Pagal minėtų Rekomendacijų 38 punkto nuostatas, ekspertinis vertinimas viešuosiuose pirkimuose gali būti naudojamas įvertinant pirkimo objekto parametrus, kurie negali būti pamatuoti tiesiogiai (estetinės savybės, reprezentatyvumas, patogumas, techninių sprendimų pažangumas, modernizavimo galimybės, remonto ir aptarnavimo patogumas ir pan.), nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir jų parametrų lyginamuosius svorius.

Vertinant ginčo pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų pobÅ«dį (lietaus nuotekų tinklų statybos, lietaus nuotekų valymo įrenginių statybos bei rekonstrukcijos darbai), spręstina, kad perkančioji organizacija tiekėjų pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinimui pagrįstai pasirinko ekspertinio vertinimo bÅ«dÄ . Vertinant pirkimo sÄ lygose pateiktÄ apraÅ¡ymÄ , pagal kurį bus atliekamas kiekvieno pasiÅ«lymo vertinimas ir skiriamas atitinkamas balų skaičius, akivaizdu, jog pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai apraÅ¡yti labai iÅ¡samiai, aiÅ¡kiai, detaliai nurodoma, kÄ turi pateikti tiekėjas, siekdamas gauti kuo didesnį įvertinimÄ , taigi, nėra pagrindo Å¡ių apraÅ¡ymų Å¡ioje pirkimo stadijoje, kuomet pasiÅ«lymai dar neįvertinti, pripažinti neaiÅ¡kiais ar dviprasmiÅ¡kais.

Sutiktina su atsakovės argumentais, jog esant pasirinktam ekspertiniam pasiÅ«lymų vertinimui, neįmanoma iÅ¡vengti tam tikro subjektyvumo, nes vertinimÄ atlieka ir balus suteikia žmonės, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apie tai bÅ«tų galima spręsti įvykus pasiÅ«lymų vertinimo procedÅ«rai, vertinant pateiktas komisijos iÅ¡vadas dėl konkretaus tiekėjo pasiÅ«lymo įvertinimo, gi ieÅ¡kovė jau iÅ¡ anksto teigia vertinimÄ bÅ«siant neskaidrų. Įvertinus tai, kas paminėta, konstatuotina, jog byloje nenustatyta, jog perkančioji organizacija, pasirinkdama ekspertinį pasiÅ«lymų vertinimo bÅ«dÄ , sudarytų sÄ lygas nesÄ Å¾iningai konkurencijai, byloje nenustatyta perkančiosios organizacijos lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo ar skaidrumo principų pažeidimų (VPÄ® 3 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas.

IV. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas IeÅ¡kovės UAB „Gensera“ ieÅ¡kinį atmetus, jai bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė UAB „Mažeikių vandenys“ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų neprašė. Å iaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: bylÄ dalyje dėl pirkimo sÄ lygų 27.3. punkto pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu nutraukti.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Å iaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                   Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė