2022-02-02 Nr. AB-2827-3-63-3-01540-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-142-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01540-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. patikslintą skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – UAB „Progresyvūs projektai“, J. B., E. B., R. M., E. B., R. B., A. B. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su patikslintu skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) sprendimą Nr. (4.17)-D3-2766) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nederintas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos mieste formavimo ir pertvarkymo projektas; 2) įpareigoti atsakovą pritarti projekto sprendiniams; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso 7211/43264 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėja per projekto rengėją UAB „Progresyvūs projektai“ 2020 m. rugpjūčio 3 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai suderinimui pateikė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, aiškinamąjį raštą, sprendinių brėžinį. Palangos miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (4.17)D3-2766 nederino pateikto formavimo ir pertvarkymo projekto, nurodydama aiškinamajame rašte bei susisiekimo schemoje tikslinti privažiavimo prie planuojamų sklypų aprašymą, nurodant patekimą į planuojamus sklypus iš planuojamos D kat. (duomenys neskelbtini) ir per planuojamą C kat. gatvę.

3. Pareiškėjos teigimu, UAB „Progresyvūs projektai“ parengtuose Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektuose patekimas į Žemės sklypą nurodomas iš esamos gatvės (duomenys neskelbtini). Palangos miesto savivaldybė nei 2020 m. liepos 2 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2114, nei 2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2463 nereiškė pastabų dėl patekimo iš esamos (duomenys neskelbtini) gatvės. Pareiškėja ištaisė 2020 m. liepos 2 d. rašte Nr. (4.17)-D3-2114 ir 2020 m. liepos 31 d. rašte Nr. (4.17)-D3-2463 nurodytas pastabas, tačiau Palangos miesto savivaldybė 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (4.17)D3-2766 nurodė pastabą dėl privažiavimo iš nesamos (duomenys neskelbtini) gatvės. Palangos miesto savivaldybė nepritarė sprendiniams, nurodydama naują, po ankstesnių nepritarimų nepateiktą, pastabą (priežastį).

4. Pareiškėja pažymėjo, jog Palangos miesto savivaldybė nenurodė jokio teisės akto, dėl ko turėtų būti tikslinamas privažiavimas, nurodant patekimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, išskyrus tai, kad vadovavosi diskrecijos teise.

5. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Palangos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad pareiškėjos sklypas buvo suformuotas ne formavimo – pertvarkymo projektu, bet grąžintas pagal tuometinius teisės aktus atkuriant nuosavybės teises į turėtą žemę. Pagal tuometinius teisės aktus privalu buvo pažymėti kaip laisvą visą neužstatytą žemę, nepaisant jos buvimo vietos. Nuosavybės teisės buvusiems savininkams buvo atkurtos į turėtą žemę be statybos teisės. Atkūrimo dokumentuose būdavo nurodoma, kad Žemės sklypo architektūriniai-urbanistiniai apribojimai - nenustatyti, statybos teisė netaikoma. Norint plėtoti veiklą šiame sklype, būtina parengti detalųjį planą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos žemės sklypas yra nuošalioje vietoje, netoli Būtingės naftos terminalo ir Būtingės paukščių pelkės, durpių laukuose, kuriuose niekas negyveno.

7. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo iš Palangos miesto bendrajame plane (TPDR Nr. T00046543) nurodytų B1, B2, B8 kvartalų važiuoti vienintele gatve – (duomenys neskelbtini). Toks sprendimas būtų neadekvatus, nes gatvės yra suplanuotos pagal numatomą eismo intensyvumą, iš visų kvartalų važinėjant vieninteliu (duomenys neskelbtini) būtų pažeidžiamos ten gyvenančių žmonių teisės, todėl iš pareiškėjos sklypo turėtų būti važiuojama suplanuota (duomenys neskelbtini) gatve.

8. Tretieji suinteresuoti asmenys A. B., E. B., J. B., R. M., R. B., UAB „Progresyvūs projektai“ atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-2766, kuriuo nederintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangos mieste formavimo ir pertvarkymo projektas bei įpareigojo atsakovą iš naujo teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjos pateiktą žemės sklypo Palangoje formavimo ir pertvarkymo projektą. Teismas iš dalies patenkino pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareiškėjai iš atsakovo priteisė 522,50 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

10.1. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 7211/43264 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

10.2. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. A1-20 „Dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), Palangoje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų“ patvirtinti ir išduoti žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), Palangoje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai.

10.3. Pareiškėja ir UAB „Progresyvūs projektai“ 2020 m. gegužės 27 d. sudarė projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Progresyvūs projektai“ įsipareigojo parengti ir suderinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

10.4. Pareiškėja 2020 m. birželio 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai suderinimui pateikė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangos mieste formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, aiškinamąjį raštą, sprendinių brėžinį.

10.5. Palangos miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 2 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2114 nederino pateikto formavimo ir pertvarkymo projekto ir nurodė šias pastabas: 1) Neatsižvelgta į Palangos miesto savivaldybės 2019 m. spalio 18 d. rašto Nr. (4.17)-D3-3301 9 punkto pastabą. Tikslinti gatvių kategorijos žymėjimą; 2) Papildomame sprendinių brėžinyje nenurodytas atstumas tarp registruotų žemės sklypų, gatvės vidurio ašies, planuojamos nuovažos plotis. Tikslinti informaciją; 3) Neatsižvelgta į Palangos miesto savivaldybės 2019 m. spalio 18 d. rašto Nr. (4.17)-D3-3301 6 punkto pastabą. Tikslinti informaciją; 4) Erdviniuose duomenyse nepateiktas žemės sklype registruotas esamas servitutas. Tikslinti informaciją; 5) Aiškinamajame rašte nenurodytas esamo žemės sklypo naudojimo būdas, servitutas. Tikslinti informaciją; 6) Aiškinamajame rašte tikslinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo numerį, datą, projekto tikslą; 7) Aiškinamajame rašte žemės sklype Nr. 89-1 nenurodytas servitutas 222(s2), kuris numatytas žemės sklype Nr. 89-2. Aiškinamajame rašte identifikuoti siūlomą servitutą, nurodant sklypo, kuris nustatomas kaip viešpataujantis, tarnaujantysis numerį. Tikslinti informaciją; 8) Papildomame sprendinių brėžinyje nenurodyti planuojami servitutai. Tikslinti informaciją; 9) Erdviniuose duomenyse sluoksnyje žemės sklypas nurodyti pilnus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pavadinimus pagal 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas.

10.6. Pareiškėja 2020 m. liepos 7 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai suderinimui pateikė žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangos mieste formavimo ir pertvarkymo projekto (bylos Nr. 44639) sprendinius, aiškinamąjį raštą, sprendinių brėžinį.

10.7. Palangos miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2463 nederino pateikto formavimo ir pertvarkymo projekto ir nurodė šias pastabas: 1) Neatsižvelgta į Palangos miesto savivaldybės 2020 m. liepos 2 d. rašto Nr. (4.17)-D3-2114 1 punkto pastabą. Papildomame sprendinių brėžinyje nurodytos planuojamos C1, D1 kat. gatvės. Tikslinti gatvių kategorijos žymėjimą vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ aktualia redakcija; 2) Aiškinamajame rašte žemės sklypui Nr. 89-1 klaidingai nurodytas S2(222) servituto plotas. Žemės sklypuose Nr. 89-1, 89-2, 89-3 planuojamų servitutų numeracija, kodai nesutampa su pateikta informacija papildomame sprendinių brėžinyje. Tikslinti informaciją.

10.8. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 3 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai suderinimui pateikė žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangos mieste formavimo ir pertvarkymo projekto (bylos Nr. 44639) sprendinius, aiškinamąjį raštą, sprendinių brėžinį.

10.9. Palangos miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (4.17)D3-2766 nederino pateikto formavimo ir pertvarkymo projekto, nurodydama aiškinamajame rašte bei susisiekimo schemoje tikslinti privažiavimo prie planuojamų sklypų aprašymą, nurodant patekimą į planuojamus sklypus iš planuojamos D kat. (duomenys neskelbtini) gatvės ir per planuojamą C kat. gatvę.

11. Teismas, įvertinęs skundžiamą atsakovo sprendimą, konstatavo, jog jis neatitinka esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pirmame skundžiamo sprendimo punkte pateikta informacija nėra pastaba. Taip pat Sprendime atsakovas pareiškėjai nurodė patikslinti privažiavimo prie planuojamų sklypų aprašymą, nurodant patekimą į planuojamus sklypus iš planuojamos D kat. (duomenys neskelbtini) gatvės ir per planuojamą C kat. gatvę, tačiau Sprendime nėra išdėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas, nenurodyti teisės aktai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą. Atsakovas, nederindamas projekto, skundžiamame sprendime nenurodo, kokias konkrečiai neigiamas pasekmes sukeltų projekto suderinimas.

12. Atkreipė dėmesį, jog teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovas nurodė jau visai kitus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo motyvus, kurie teismo buvo laikomi neadekvačiais, nes gatvės yra suplanuotos pagal numatomą eismo intensyvumą, iš visų kvartalų važinėjant vieninteliu (duomenys neskelbtini) būtų pažeidžiamos ten gyvenančių žmonių teisės. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovas iš pradžių davė sutikimą įvažiavimą daryti iš esamos (duomenys neskelbtini), todėl skundžiamas sprendimas prieštarauja pačios savivaldybės priimtiems ankstesniems sprendimams. Teismui nėra aišku, kuo vadovaudamasis atsakovas sprendžia apie eismo intensyvumą (duomenys neskelbtini) bei kitose gatvėse, taip pat neaišku, kokiu būdu pažeidžiamos gyventojų teisės dėl intensyvaus eismo (duomenys neskelbtini). Todėl teismas vertino, kad šie skundžiamo sprendimo turinio trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Atsižvelgdamas į tai, teismas skundžiamą sprendimą panaikino.

III. 13. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas iš naujo teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjos pateiktą žemės sklypo Palangoje formavimo ir pertvarkymo projektą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą suderinti pareiškėjos pateikto žemės sklypo Palangoje formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius bei pakeisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymą priteisiant pareiškėjai iš atsakovo 1 022,50 Eur išlaidų. Pareiškėja taip pat prašo jos naudai priteisti 115 Eur patirtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

14. Pareiškėja nurodo, kad dėl atsakovo išskirtinai jai keliamų reikalavimų jaučiasi diskriminuojama. Pareiškėjos teigimu, projektas nederinamas sąmoningai ir to priežastys žinomos tik atsakovui. Dėl projekto nederinimo, išduotų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimų galiojimo terminas jau eina į pabaigą, dėl projekto perdarymo pareiškėja patiria papildomas išlaidas, nuostolius, jeigu projektas nebus suderintas iki reikalavimų galiojimo pabaigos. Nuolat keičiasi ne tik teisinis reguliavimas, bet ir atsiranda gretimų sklypų patvirtinti projektai, į kuriuos kiekvieną kartą iš naujo derinant projektą būtina atsižvelgti. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas iš naujo nagrinėti projektą reiškia, kad atsakovas gali sugalvoti naujas priežastis projekto nederinimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra užkertamas kelias proceso vilkinimui.

15. Įstatymo leidėjo tikslas užtikrinti tinkamą ir operatyvų administracinių sprendimų priėmimą. Todėl sprendimą, kuriuo ginčijamas klausimas grąžinamas nagrinėti iš naujo, teismas turėtų priimti tik išimtiniais atvejais, kai yra objektyvių priežasčių, kurias turėtų išnagrinėti atsakovas, o teismas tam neturėtų galimybių. Atsakovo nederinimo priežastis buvo nurodyta tik viena - patekimą į planuojamus sklypus planuoti iš planuojamos D kat. (duomenys neskelbtini), o ne iš esamos (duomenys neskelbtini) gatvės. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ginčijamas sprendimas neteisėtas iš esmės, ir nesant kitų priežasčių, teismas turėjo įpareigoti atsakovą suderinti projektą, o ne grąžinti atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

16. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad teismas neturi teisinio pagrindo nurodyti atsakovei, kokį sprendimą ji turėtų priimti, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nes teismai priima sprendimus, įpareigojančius savivaldybes atlikti konkrečius administracinius veiksmus, o ne iš naujo svarstyti klausimą, dėl kurio priėmė neteisėtą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-586-552/2021, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-608-575/2021).

17. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Palangos miesto savivaldybės administracija remdamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, nurodo, kad savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalį, gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Nei pareiškėja, nei kiti subjektai, neturi teisės riboti savivaldybės institucijų teisių, įtvirtintų Lietuvos ratifikuotoje Europos vietos savivaldos chartijoje ir neturi teisės neproporcingai kištis į jų veiklą.

19. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo iš Palangos miesto bendrajame plane nurodytų B1, B2, B8 kvartalų važiuoti vienintele gatve – (duomenys neskelbtini). Toks sprendimas būtų neadekvatus, nes gatvės yra suplanuotos pagal numatomą eismo intensyvumą, iš visų kvartalų važinėjant vieninteliu (duomenys neskelbtini) būtų pažeidžiamos ten gyvenančių žmonių teisės, todėl iš pareiškėjos sklypo turėtų būti važiuojama suplanuota (duomenys neskelbtini) gatve. Priimtas sprendimas, kuriuo paprašyta patekimą į sklypą numatyti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, yra motyvuotas ir pagrįstas.

20. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiško pobūdžio argumentais, nurodytais atsakovo apeliaciniame skunde. Papildomai nurodo, kad pagal teismų praktiką, teismai įpareigoja priimti konkrečius sprendimus tais atvejais, kai prieš tai įsiteisėjusiais teismų sprendimais būna nustatyti prejudiciniai faktai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies bei į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą pagrįstai priteisė mažiau nei reikalavo pareiškėja bylinėjimosi išlaidų.

22. Pareiškėja J. K. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

23. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. (4.17)-D3-2766, kuriuo nederintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangos mieste formavimo ir pertvarkymo projektas, yra pagrįsta ir teisėta, todėl Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas turėtų būti atmestinas.

24. Pareiškėjos teigimu, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo, kaip pareiškėja į savo žemės sklypą turėtų patekti iš faktiškai nesamos gatvės, ir ar faktiškai nesant tokio patekimo, nebus pažeistos pareiškėjos teisės. Atsakovas taip pat nenurodo, kuo vadovaudamasis sprendžia apie eismo intensyvumą (duomenys neskelbtini) bei kitose gatvėse, taip pat neaišku, kokiu būtų pažeidžiamos gyventojų teisės dėl intensyvaus eismo (duomenys neskelbtini).

25. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokio teisės akto, kodėl turėtų būti tikslinamas privažiavimas, nurodant patekimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pagal žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangos mieste formavimo ir pertvarkymo projektą projektuojama C kat. gatvė yra tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvę sujungianti gatvė), kas reiškia, kad yra numatytas privažiavimas ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Todėl pareiškėjos prašymo atmetimas reikalaujant planuoti privažiavimą tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kurios šiuo metu nėra, vietoje racionalaus patekimo į sklypą iš esamo (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir negali būti ginamas tik diskrecijos teise, nenurodant konkretaus teisės akto.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-2766, kuriuo nederintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Palangos mieste formavimo ir pertvarkymo projektas, pagrįstumo ir teisėtumo ir viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos šalių apeliacinių skundų ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas šalių apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai J. K. nuosavybės teise priklauso 7211/43264 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. A1-20 „Dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų“ patvirtinti ir išduoti žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai. Pareiškėja J. K. 2020 m. rugpjūčio 3 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai suderinimui pateikė žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) mieste formavimo ir pertvarkymo projekto (bylos Nr. 44639) sprendinius, aiškinamąjį raštą, sprendinių brėžinį. Palangos miesto savivaldybės administracija ginčijamu 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. (4.17)D3-2766 nederino pateikto formavimo ir pertvarkymo projekto, nurodydama aiškinamajame rašte bei susisiekimo schemoje tikslinti privažiavimo prie planuojamų sklypų aprašymą, nurodant patekimą į planuojamus sklypus iš planuojamos D kat. (duomenys neskelbtini) gatvės ir per planuojamą C kat. Gatvę.

30. Nagrinėdamas ginčą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad pareiškėjos ginčijamas sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomi Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai, tarp jų ir tokie, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje reglamentuota, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis proporcingumo, išsamumo, lygiateisiškumo ir kitais principais.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). LVAT taip pat yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji norma, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., 2013 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-146-206/2013). Tai reiškia, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti imperatyvai yra privalomi ir atsakovui, kuris priėmė skundžiamą sprendimą. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14; ir kt.).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės aktų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad skundžiamas atsakovės sprendimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi Sprendime nėra išdėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas, nenurodyti teisės aktai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo nurodytos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto nuostatos apie savarankiškąją savivaldybių funkciją – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą, taip pat Lietuvos Respublikos kelių įstatymas ir kiti teisės aktai nesuteikia atsakovui galimybės elgtis ne pagal teisę ir priimti sprendimus, nesilaikant aptartų VAĮ reikalavimų.

33. LVAT yra išaiškinęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingu atveju būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.). Todėl papildomi atsakovo argumentai dėl ginčijamo sprendimo pagrindimo neturi būti vertinami.

34. Nustačius aptartus esminius individualaus administracinio akto trūkumus, konstatuojama, kad viešojo administravimo subjektas tinkamai neatliko jam paskirtos funkcijos, o visos reikšmingos ginčo klausimui faktinės aplinkybės byloje negalėjo būti nustatytos. Todėl teismas skundą pagrįstai tenkino iš dalies įpareigodamas atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjos pateiktą žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą ir nenurodydamas, kokį sprendimą šis turi priimti.

35. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjos ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

36. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas byloje priimamas pareiškėjos naudai, ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

37. Pareiškėja prašo jos naudai priteisti 115 Eur patirtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymu ir priteistas pareiškėjai iš atsakovo išlaidas padidinti iki 1 022,50 Eur.

38. Nežiūrint to, kad pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies ir tik reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus dalyje, laikytina, kad iš esmės sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, kas aptartu reguliavimu suteikia teisę į išlaidų atlyginimą ir, atsižvelgiant į susidariusias realias išlaidas ir leistinas priteisti maksimalias ribas, nesudaro pagrindo šių išlaidų mažinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 3 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Priteistą pareiškėjai J. K. iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sumą padidinti iki 1 022,50 Eur.

Priteisti J. K. iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 115 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė