2013-02-21 Nr. DBT-5-3-63-3-00277-2011-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teisminio proceso Nr

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00277-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2013 m. vasario 21 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų A. R. ir E. R. skundą atsakovams Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, Valstybinės energetikos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Lesto“ dėl sprendimų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjai skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 14-366 ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (09)2R-99.

Nurodė, kad 2010 m. liepos 1 d. akcinė bendrovė „VST“ surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, kuriuo įformino nustatytą neapskaitinės elektros energijos vartojimo faktą. Bendrovės Klaipėdos skyrius 2010 m. rugsėjo 14 d. ir 2010 m. spalio 5 d. sprendimais pažeidimu padarytą žalą įvertino 45 712,42 Lt. Ginčydami žalos dydį, pareiškėjai apskundė minėtus sprendimus Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos skyriui bei Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkui, kurie skundų netenkino. Ginčydami Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos skyriaus sprendimą Nr. 14-366 bei Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko sprendimą Nr. (09)2R-99, pareiškėjai nurodė, jog sprendimai priimti neatsižvelgus į tai, kad nuo 2001 m. gruodžio 22 d. dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, kuriame buvo nustatytas pažeidimas, nuosavybės teise priklauso uždarajai akcinei bendrovei vaistinei „ESRA“, todėl ši įmonė kartu su pareiškėjais yra atsakinga už žalos atlyginimą. Paaiškino, jog pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio nuostatas, minėtai įmonei nebuvo suteikta galimybė dalyvauti žalos dydžio nustatymo procedūrose. Be to, pažymėjo, kad Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte užfiksuotas pažeidimas padarytas namo kaimyno K. J. sklype ir uždarajai akcinei bendrovei vaistinei „ESRA“ priklausančiame rūsyje, todėl pareiškėjams nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma apie daromą pažeidimą, todėl nesant pareiškėjų neteisėtų veiksmų bei kaltės, negalėjo kilti civilinė atsakomybė.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, jog byla pagal pareiškėjų skundą buvo išnagrinėta, priimtas teismo sprendimas patikrintas apeliacinės instancijos teismo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje 2012 m. spalio 11 d. priėmė nutartį, kuria Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog administracinėje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nekyla, tačiau ginčas kyla dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, proceso šalių pateikiamus argumentus bei tai, kad pareiškėjai nenurodė viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, sprendė, jog byloje ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, t. y. nustačius neteisėtą elektros energijos naudojimą yra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas ir pareiškėjai ginčija akcinės bendrovės „VST“ Klaipėdos miesto skyriaus vartotojų prašymų ir aktų svarstymo komisijos apskaičiuotos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo pirmos instancijos teismą įvertinti kilusio ginčo pobūdį ir pasiūlyti pareiškėjams byloje patikslinti atsakovą, reikalavimus. Klaipėdos apygardos administracinis teismas pažymėjo, jog pareiškėjas E. R. nesutinka pakeisti atsakovą, tačiau siūlo trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Lesto“ bylą pabaigti taikos sutartimi. Teismas nurodė, jog įvertinus ginčo pobūdį ir susiklosčiusią procesinę situaciją negalima taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir bylą perduoti bendrosios kompetencijos teismui arba pabaigti bylos nagrinėjimą patvirtinant taikos sutartį, jeigu proceso šalys ją sudarys, todėl sprendė, kad turi būti išspręstas šios bylos priskirtinumo atitinkamam teismui klausimas.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčija Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 14-366 ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (09)2R-99, kuriais pareiškėjų skundai dėl 2010 m. rugsėjo 14 d. akcinės bendrovės „VST“ Klaipėdos miesto skyriaus vartotojų prašymų ir aktų svarstymo posėdžio protokolu Nr. N-10-17-00023/1 patvirtinto akcinės bendrovės „Lesto“ už neapskaitinės elektros energijos vartojimą patirtos žalos dydžio buvo atmesti. Taigi ginčijami aktai yra priimti nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo nustačius neteisėtą elektros energijos naudojimą ikiteismine tvarka. Teisinius santykius, kylančius iš elektros energijos tiekimo, žalos atlyginimo reglamentuoja civilinės teisės normos, dėl ko aptariamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog byla buvo iškelta administraciniame teisme ir ilgą laiką buvo administracinių teismų žinioje, sprendžia, kad dabartinėje bylos stadijoje naujo proceso pradėjimas bendrosios kompetencijos teismuose būtų nesuderinamas su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, todėl ši konkreti byla turi būti baigta nagrinėti administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjų A. R. ir E. R. skundą atsakovams Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, Valstybinės energetikos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Lesto“ dėl sprendimų panaikinimo grąžinti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys