8dc5f19b-30c9-461b-b5cd-ecc6d80f4081 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas A

Pranešėjas

A. Saulėnas                                                                 Civilinė

byla Nr. 2A-657-622/2013

Teisėja E. Pauliukienė                                                               Â

 (Proceso Nr. 2-06-3-14477-2011-8)

                                                                                                    Â

Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

                                                                                                    Â

21.4.1.1; 112.21

 Â

                                Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo

K. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-04 sprendimo civilinėje

byloje pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovams O. P. J., N. P., D. P. (D. P.), tretiesiems asmenims Palangos miesto 1-ojo notarų

biuro notarei A. B., V. P. (V. P.), UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centrui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei pagal atsakovės O. P. J. priešieškinį ieškovui K. J., tretiesiems asmenims N. P., V. P., D. P., Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. B., UAB „Medikanos“ diagnostikos ir gydymo centras dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo, n  u  s  t  a  t  ė :

          Â

ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančias: 2003-01-07 (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudarytÄ tarp atsakovų O. P. J. ir D. P., 2010-09-07 (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudarytÄ tarp atsakovų O. P. J. ir N. P., 2010-09-07 nekilnojamųjų daiktų: 141/1131 dalies žemės sklypo, 18071/79045 dalies pastato – poliklinikos su kavine, ¼ dalies kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, ir taikyti restitucijÄ . Nurodė, kad atsakovės sudaryti sandoriai yra nesÄ Å¾iningi, sudaryti be jo, kaip sutuoktinio sutikimo, nors ginčijamais sandoriais perleistas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas. 2004-06-15 jo duotas sutikimas dėl turto pardavimo, kuris buvo parduotas tik 2010-09-07 negali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis jo valiÄ , nes po Å¡io sutikimo, atsakovės perleistas turtas buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis. Santuokos metu buvo įregistruota UAB (duomenys neskelbtini) diagnostikos ir gydymo centras, kuri buvo reorganizuota iÅ¡ individualios atsakovės įmonės, iÅ¡ bendrų santuokoje įgytų lėšų suformuojant 10 000 Lt įstatinį kapitalÄ . Atsakovė, sudarydama UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, jo kaip sutuoktinio sutikimo neturėjo. Atsakovės sudaryti sandoriai pažeidė jo kaip sutuoktinio teises, todėl jie yra neteisėti.

Atsakovė O. P. J. pateikė priešieškinį, prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe 141/1131 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 10 paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) diagnostikos ir gydymo centras akcijų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-04 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, pripažino nekilnojamojo turto – 141/1131 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)ir 10 vardinių (duomenys neskelbtini) diagnostikos ir gydymo centro akcijų asmenine atsakovės

O. P. J. nuosavybe; priteisė iš

ieškovo atsakovei O. P. J. 2 665 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovei N. P. 242 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovui D.

P. 242 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybei 1162,25 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad ginčo turtas, kurių bendrasavininkė yra atsakovė, buvo suremontuotas iki 1996-06-17. Po santuokos sudarymo atsakovė jokio turto, adresu (duomenys neskelbtini) neįgijo ir joks jai priklausančio turto pagerinimas nebuvo atliktas. Kiti bendraturčiai pagerino jiems priklausantį turtÄ , todėl atsakovės asmeninė nuosavybė santuokos metu iÅ¡ Å¡eimos lėšų nepagerėjo. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) buvo parduotas visiems dalinės nuosavybės bendraturčiams, todėl atitinkama žemės sklypo dalis buvo įgyta tik atsakovės vardu asmeninės nuosavybės teise ir taip buvo iÅ¡reikÅ¡ta visų sandoryje dalyvavusių bendraturčių valia, todėl jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal šį sandorį neatsirado. Be to, nuo 1998-1999 metų J. Å¡eima gyveno užsienyje, o atsakovės vardu veikė įgaliotinė jos motina  N. P., kuri atsakovės vardu

iÅ¡reiÅ¡kė norÄ iÅ¡pirkti valstybinę žemę, o už šį turtÄ savo lėšomis sumokėjo

atsakovės tėvas, todėl ieÅ¡kovas, kaip atsakovės sutuoktinis neįgijo teisės į šį turtÄ , t. y. 141/1131 žemės sklypo dalį, todėl pripažino jį asmenine atsakovės nuosavybe. Nurodė, kad ieÅ¡kovas neprisidėjo prie įmonės įkÅ«rimo ar kapitalo sukaupimo. Individuali įmonė buvo modifikuota į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę. IeÅ¡kovas neįrodė, kad Å¡io pertvarkymo metu jo asmeninėmis ar Å¡eimos lėšomis buvo įkurta nauja įmonė, todėl pagrindo vienintelės atsakovės akcininkės tėvų įsteigtas akcijas laikyti bendrÄ ja jungtine nuosavybe nėra. Teismas sprendė, kad byloje pakanka įrodymų sprendimui priimti, todėl vadovaudamasis proceso koncentracija ir ekonomiÅ¡kumu, ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl atsakovų įsigyto nekilnojamojo turto ir (duomenys neskelbtini) diagnostikos ir gydymo centro buhalterinės ekspertizės skyrimo atmetė.

IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo         2012-12-04 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, paskirti byloje nekilnojamojo turto ir UAB (duomenys neskelbtini) diagnostikos ir gydymo centro buhalterinę ekspertizę, priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas neobjektyviai, Å¡aliÅ¡kai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas  pažeidė rungimosi principÄ , nepagrįstai atmetęs praÅ¡ymÄ dėl nekilnojamojo turto bei įmonės buhalterinės ekspertizės atlikimo, tokiu bÅ«du užkirtęs teisę realizuoti teisę įrodyti ieÅ¡kinio aplinkybes, nes kitokiu bÅ«du įrodyti nekilnojamojo turto atliktų pagerinimų masto po santuokos sudarymo ir įmonės gautų pajamų dydžio, negalėjo. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad santuoka įregistruota       (duomenys neskelbtini), nes jo ir ieÅ¡kovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo turtas rekonstruotas iki santuokos sudarymo, ir turtas daugiau nebuvo gerinamas. Santuokos metu buvo atlikta turto rekonstrukcija ir jo vertė padidėjo dvigubai, todėl Å¡is turtas nebebuvo tik atsakovės asmeninis. Nesant valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje nurodytos sÄ lygos, kad žemės sklypo dalį atsakovė O. P. J. įgyja asmenine nuosavybe, nesant jo, kaip sutuoktinio sutikimui, kad atsakovė šį turtÄ Ä¯gytų asmenine nuosavybe, ginčo žemės sklypas įgytas santuokos metu, nepriklausomai nuo to, kad yra registruotas vieno sutuoktinio vardu, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir Å¡iam turtui perleisti buvo bÅ«tinas kito sutuoktinio sutikimas.

Teismas nepagrindė jokiais motyvais savo iÅ¡vados, kad sandoryje dalyvavę bendraturčiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad žemės sklypo dalį atsakovė įgytų asmeninės nuosavybės teise. Nurodo, kad 2004-06-15 sutikimas buvo iÅ¡duotas iki turto rekonstrukcijos, todėl pagerinus turtÄ , sutuoktinis turėjo gauti sutikimÄ iÅ¡ naujo. Be to, ginčijama sandoris sudarytas 2010-09-07, o sutikimas duotas prieÅ¡ 6 metus, ir sandorio sudarymo dienÄ jau nebegaliojo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jis kaip sutuoktinis neprisidėjo prie bendrovės įkÅ«rimo ar kapitalo kaupimo.

Santuokos metu atsakovės įsteigta individuali įmonė išplėtė savo veikla ir buvo reorganizuota, o jos vertė ir paslaugų mastas išsiplėtė. Tiek žemės sklypas, tiek akcijos yra įgytos santuokoje, todėl yra bendroji jungtine sutuoktinių nuosavybė.

Atsakovė O. P. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ skirti nekilnojamojo turto ekspertizę bei įmonės buhalterinę ekspertizę, nes aplinkybės susijusios su turto verte, bendrovės pelningumu ir jos plėtra nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ieÅ¡kovo teisė įrodyti ieÅ¡kinio aplinkybes nebuvo pažeista. IeÅ¡kovas neprisidėjo prie bendrovės įkÅ«rimo ir kapitalo kaupimo.

Trečiasis asmuo V. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Å¡alių santuoka buvo įregistruota tik 2000-02-02. Ä® gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini rekonstrukcijÄ investavo savo Å¡eimos lėšas, todėl nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė į gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ nėra investavę. IeÅ¡kovas 2004-06-15 pasirašė sutikimÄ , kad atsakovė parduotų jai priklausantį turtÄ , t. y. ginčo žemės sklypÄ ir statinius, adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo duoto sutikimo metu atsakovė jau turėjo nuosavybės teisę į šį žemės sklypÄ ir ieÅ¡kovas davė sutikimÄ Å¡Ä¯ turtÄ parduoti, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad Å¡i dalis žemės sklypo turėtų bÅ«ti pripažinta bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe. IeÅ¡kovas niekada nesirÅ«pino ir nesidomėjo įmonės veikla, nes turėjo savo verslÄ užsienyje. Atsakovė įmonę įkÅ«rė iki santuokos su ieÅ¡kovu, vėliau jÄ pertvarkė, tačiau įmonė liko jos asmeninė nuosavybė, kuria ji turi teisę disponuoti be ieÅ¡kovo, kaip sutuoktinio sutikimo.  Â

Atsakovai N. P. ir D. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , praÅ¡o jį atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) diagnostikos ir gydymo centras pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

           Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį praÅ¡ymÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, todėl byla pagal apelianto skundÄ nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo klausimas sprendžiamas vertinant tuos įrodymus, kuriuos priimdamas sprendimÄ , turėjo teismas. Dėl Å¡ios priežasties įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas apeliaciniu skundu praÅ¡o skirti nekilnojamojo turto ir įmonės buhalterinę ekspertizę, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jÄ paskirti ir pažeidė jo teisę įrodyti ieÅ¡kinio aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK

178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslui užtikrinti CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktų įrodymų nepakanka arba bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsniai). Eksperto iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ įrodymų, kuris teismui neprivalomas ir įvertinamas pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti byloje ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ ekspertizę, nes byloje buvo pakankamai įrodymų, kuriais remiantis teismas galėjo konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus, byloje nebuvo kilę jokių klausimų, kurių iÅ¡siaiÅ¡kinimui ir teisingam iÅ¡sprendimui reikėtų specialių žinių ir teismui buvo bÅ«tina skirti ekspertizę. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesį į tai, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne sutuoktinių santuokos metu viso įgyto turto nustatymas ir jo padalijimas nutraukus Å¡alių santuokÄ , bet tik ieÅ¡kovo ginčijamų atsakovės sudarytų sandorių teisėtumas. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus bei teismo nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, kad nėra bÅ«tinybės nagrinėjant bylÄ apeliacines tvarka skirti ieÅ¡kovo praÅ¡omų ekspertizių (CPK 314 straipsnis), todėl praÅ¡ymas dėl ekspertizių skyrimo apeliacinės instancijos teisme atmestinas.

Apeliantas teigia, kad teismas neobjektyviai, Å¡aliÅ¡kai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Pažymėtina, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir iÅ¡plėtojęs gausiÄ ir vienodÄ Ä¯rodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011-10-25 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-415/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamas teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai įvertino ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidžiant bylos esmę, objektyviai ir teisingai vertino įrodymus, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir tyrimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės, kaip ieškovo sutuoktinės, santuokos metu sudarytų sandorių teisėtumo bei jais perleisto turto teisinio režimo. Ieškovas

teigė, kad atsakovės 2003-01-07 ir 2010-09-07 (duomenys neskelbtini) diagnostikos ir gydymo centro akcijų pirkimo pardavimo

sutartys, 2010-09-07 nekilnojamųjų daiktų: 141/1131 dalies žemės sklypo, 18071/79045 dalies pastato – poliklinikos su kavine, ¼ dalies kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis yra neteisėtos ir nesÄ Å¾iningos, nes ginčijamais sandoriais perleistas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas, nesant jo, kaip sutuoktinio sutikimo.

Sandoriu laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti

civilines teises ir pareigas. Tokia sandorio samprata pateikiama CK 1.63 straipsnyje. Pagal teisės teorijos ir teismų praktikos

suformuluotÄ sampratÄ sandoris apibÅ«dinamas kaip asmens vidinės valios iÅ¡orinis pasireiÅ¡kimas, siekiant tam tikro teisėto teisinio rezultato. Tuo atveju, kai valiÄ sukurti bendrÄ teisinį rezultatÄ pareiÅ¡kia du ar daugiau asmenų, t. y. kai sandoris yra kelių pareiÅ¡kimų sudėtis, jis laikomas sutartimi. Sandorį, kurį pripažinti negaliojančiu bÅ«tinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (CK 1.78 straipsnio 2 dalis). Nuginčijami sandoriai pažeidžia ne vieÅ¡uosius interesus, imperatyvines teisės normas, o teises, kuriomis disponuoja atitinkamai asmenys, todėl Å¡ių sandorių galiojimas priklauso nuo jų valios. Sandoriai, kuriems sudaryti bÅ«tinas raÅ¡ytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo bÅ«ti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (CK 3.92 straipsnio 4 dalis), gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu ar kita sandorio Å¡alis yra sÄ Å¾ininga ar nesÄ Å¾ininga (CK 3.96 straipsnio 2 dalis). Sandorius, susijusius su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių turi kito sutuoktinio iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ tokį sandorį sudaryti (CK 3.92 straipsnio 4 dalis).

Turto įgijimo momentas – prieÅ¡ santuokÄ ar jÄ sudarius – lemia jo priklausymÄ asmeninės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Asmeninė sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali bÅ«ti teismo pripažintas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe nustačius Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Turto esminis pagerinimas yra vertinamasis kriterijus, t. y. ar atliktas pagerinimas atitinka šį kriterijų, sprendžia teismas vertindamas konkrečios nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

Bylos duomenimis Å¡alių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), nes tik tuomet ji buvo įtraukta į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje. IeÅ¡kovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytos bažnytinės santuokos įtraukimas į apskaitÄ civilinės metrikacijos įstaigoje buvo jų valios, gyvenant bažnytinėje santuokoje, naudotis civilinių įstatymų garantuojamomis teisėmis ir pareigomis, įgyvendinimas. Todėl tik nuo Å¡iuos dienos taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas, nustatytas CK 3.87 straipsnyje.

IeÅ¡kovas ginčija atsakovės 2010-09-07 sudarytÄ nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartį, kuria atsakovė pardavė 141/1131 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18071/79045 dalį pastato ir ¼ kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teigdamas, kad atsakovė bÅ«dama jo sutuoktinė neturėjo jo sutikimo parduoti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ , todėl toks sandoris pažeidė jo teises ir interesus.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo pastato dalį atsakovė įsigijo iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) buvo parduotas visiems dalinės nuosavybės bendraturčiams, taip pat ir ieÅ¡kovo sutuoktinei. Nors ginčijamÄ Å¾emės sklypo dalį atsakovė įgijo santuokos metu, tačiau iÅ¡ žemės sklypo įsigijimo sutarties matyti, kad buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta atsakovės valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, taip pat buvo iÅ¡reikÅ¡ta visų sandoryje dalyvavusių bendraturčių valia, todėl jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal šį sandorį neatsirado (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

FaktÄ , kad ginčo turtas priklausė atsakovei asmenine nuosavybės teise, pripažino ir ieÅ¡kovas 2004-06-15 pareiÅ¡kimu, kad sutinka, kad jo sutuoktinė parduotų jai priklausantį turtÄ savo nuožiÅ«rÄ . IeÅ¡kovas 2004-06-15 pasirašė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valia, kad jo sutuoktinė parduotų jai priklausantį ginčo turtÄ savo nuožiÅ«ra (CK 3.92 straipsnio 4 dalis), ginčijamas sutikimas patvirtintas notaro. Notaro pareiga yra užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių (LR Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Preziumuojama, kad notaras iÅ¡aiÅ¡kino sandorio Å¡aliai Å¡io sandorio esmę ir jo padarinius. IeÅ¡kovo iÅ¡duotas sutikimas ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojo, nuginčytas nebuvo, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad ginčijamÄ sandorį atsakovė sudarė be jo sutikimo. Ta aplinkybė, kad atsakovė turtÄ pardavė ne iÅ¡kart, kai gavo ieÅ¡kovo sutikimÄ , o praėjus tam tikram laiko tarpui, nepaneigė ieÅ¡kovo iÅ¡reikÅ¡tos valios, kad atsakovė parduotų jai priklausantį turtÄ .

Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad sandorio sudarymo metu jo sutikimas jau nebegaliojo. Ä®statyme nėra apibrėžtas tokio pareiÅ¡kimo (sutikimo) galiojimo terminas, todėl toks sutuoktinio duotas sutikimas galioja, kol nėra jo atÅ¡auktas ar panaikintas. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas žinodamas apie savo duotÄ sutikimÄ ir jo galiojimÄ , kreipėsi dėl jo atÅ¡aukimo ir panaikinimo, todėl sandorių sudarymo metu jis galiojo. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo turtas buvo pagerintas santuokos metu Å¡eimos lėšomis iÅ¡ esmės, tokiu mastu, kad bÅ«tų galima pripažinti turtÄ esant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kai vienas sutuoktinis iÅ¡ savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus. Tokia materialinė kompensacija reikÅ¡tų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkÅ«rimÄ , neleistų vienam iÅ¡ jų nepagrįstai praturtėti kito sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Kaip jau buvo minėta, Å¡ios nagrinėjamos bylos dalykas nėra sutuoktinių įgyto viso santuokos metu turto nustatymas ir padalijimas, todėl jei ieÅ¡kovas mano, kad jis santuokos metu pagerino turtÄ , jis gali reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl jam priklausančios kompensacijos už daikto pagerinimÄ , santuokos nutraukimo byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo ginčijamas sandoris, kuriuo atsakovė 2010-09-07 pardavė 141/1131 dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), 18071/79045 dalį pastato ir ¼ kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), buvo sudarytas teisėtai ir pagrindo pripažinti jo negaliojančiu nėra.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad jis neprisidėjo prie (duomenys neskelbtini) diagnostikos ir gydymo centro įkÅ«rimo ar kapitalo kaupimo, todėl santuokos metu įsteigtas (duomenys neskelbtini) diagnostikos ir gydymo centras akcijas pripažino asmenine atsakovės nuosavybe. Pažymėtina, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 12, 178 straipsniai). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis atsakovė iki santuokos sudarymo buvo įregistravusi individualiÄ Ä¯monę ir buvo jos savininkė. Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Atsakovė santuokos metu savo individualiÄ Ä¯monę pertvarkė į kitos formos juridinį asmenį uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (Individualių įmonių įstatymo 11 straipsnis, CK 2.104 straipsnio 1 dalis).

Pertvarkymo esmė yra ta, kad vykdant pertvarkymÄ juridinis asmuo nepasibaigia, tik pasikeičia juridinio asmens teisinė forma, ir naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. Taigi, individualios įmonės pertvarkymas į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę nepakeitė atsakovei priklausančio turto teisinio režimo ir įmonė netapo sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Atsakovė individualiÄ Ä¯monę, kuri buvo jos asmeninė nuosavybė savo sprendimu pertvarkė į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę, įneÅ¡dama 10 000 Lt įstatinį kapitalÄ iÅ¡ jos individualios įmonės, asmeninių lėšų (CK 3.89 straipsnis).

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad po santuokos sudarymo jis kartu su atsakove ėmėsi verslo ir rÅ«pinosi įmonės veikla, todėl pagrindo atsakovės įmonės akcijas laikyti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe nėra. Turtas, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, Å¡is sutuoktinis naudojasi, jį valdo bei juo disponuoja savo nuožiÅ«ra (CK 3.97 straipsnio 1 dalis). Atsakovė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias įmonės akcijas galėjo perleisti be kito sutuoktinio sutikimo.

Atsižvelgiant į tai, atsakovei sudarant ieškovo ginčijamus akcijų perleidimo sandorius, ieškovo kaip sutuoktinio turtinės teisės nebuvo pažeistos (CK 1.78 straipsnio 4 dalis, 1.79 straipsnis, 3.92 straipsnio 4 dalis). Ieškovo ginčijami akcijų pardavimo sandoriai buvo sudaryti teisėtai ir nėra teisinio pagrindo pripažinti juos negaliojančiais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl atsakovės vardu sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir konstatavęs faktÄ , kad Å¡ie sandoriai buvo sudaryti sÄ Å¾iningai, nepažeidžiant ieÅ¡kovo teisių, atsakovei teisėtai perleidus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , nepagrįstai tenkino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ir Å¡alis grÄ Å¾ino į padėtį, buvusiÄ iki ginčijamų sandorių  sudarymo, t. y. pripažino asmenine atsakovės nuosavybe 141/1131 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 10 paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) diagnostikos ir gydymo centras akcijas. Kaip jau minėta, Å¡is turtas atsakovės jau buvo perleistas ieÅ¡kovo ginčytais sandoriais, kurie teismo buvo pripažinti teisėtais, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į kitų Å¡alių sÄ Å¾iningai įgytÄ nuosavybės teise turtÄ , kai Å¡ie sandoriai yra galiojantys. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui pagrindo tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį nebuvo, todėl jis atmestinas.

Vadovaudamasi ankščiau išdėstytais argumentais, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas keistinas, atsakovės priešieškinys atmestinas, kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 3 punktas).

Nors ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, tačiau iš esmės ieškovo reikalavimai atmesti, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalis). Iš ieškovo priteistina atsakovei O. P. J. 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l.128),  atsakovei N. P. 605 Lt bylinėjimosi išlaidų  (t. 3, b. l. 143), atsakovui D. P. 605 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 144), trečiajam asmeniui V.

P. 605 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 135), trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) diagnostikos ir gydymo centras 605 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 151) (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-04 sprendimÄ pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinys ir atsakovės priešieškinį atmesti.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovo K. J. atsakovei O. P. J. 1 300 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo K. J. atsakovei N. P. 605 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo K. J. atsakovui D. P. 605 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo K. J. trečiajam asmeniui V. P. 605 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo K. J. trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) diagnostikos ir gydymo centras 605 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas                                                                                             Audrius

Saulėnas

Kolegijos teisėjai                                                                                                     Erika

Misiūnienė

                                                                                                                                Alona

Romanovienė