8dc4a296-6907-45b9-a6cf-e76044511274 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. I-3989-244/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02532-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 23.2; 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovės atstovei T. Č.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. Ž. skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas E. Ž. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018 m. liepos 9 d. sprendimÄ Nr. S-2816-(2.5) nepradėti tyrimo pagal pareiÅ¡kėjo 2018 m. birželio 23 d. praneÅ¡imÄ dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos narių A. D., A. S. (Palangos miesto savivaldybės tarybos ir Tėvynės sÄ jungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos nariai) ir L. K. bei R. Å . (bendruomenės atstovai) dėl praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatoms iÅ¡tyrimo bei įpareigoti VyriausiÄ jÄ tarnybinės etikos komisijÄ iÅ¡ naujo spręsti dėl E. Ž. 2018-06-23 praneÅ¡imo priėmimo ir jame nurodytų aplinkybių iÅ¡tyrimo bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kina, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) 2018 m. liepos 4 d. posėdyje, apsvarsčiusi jo 2018 m. birželio 23 d. praneÅ¡imÄ dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos narių A. D., A. S. (Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai) ir L. K. bei R. Å . (bendruomenės atstovai), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostata, nusprendė tyrimo dėl Å¡iame praneÅ¡ime nurodytų asmenų elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Ä®statymas) nuostatoms, pagal praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes nepradėti (toliau – VTEK sprendimas). Nagrinėjant D. Ž. kreipimÄ si trečiojo suinteresuoto asmens veikloje dalyvavo ir keturi jo nariai: A. D., A. S., L. K. ir R. Å ., kurie, pasak pareiÅ¡kėjo, yra D. Ž. bendrapartiečiai. Mano, kad Å¡i aplinkybė yra pakankama VTEK konstatuoti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo dėl jo priėmė Å¡aliÅ¡kÄ ir neobjektyvų sprendimÄ .

E. Ž. nurodo, kad prašė VTEK iÅ¡nagrinėti ir įvertinti, ar asmenys, esantys politinio darinio sudėtyje, patys kreipęsi ir net konstatavę pažeidimÄ bei dėl to net padarę iÅ¡vadas, kartu bÅ«dami Etikos komisijos nariai, gali vėliau atlikti tyrimÄ ir priimti sprendimus.

Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , nurodo, kad pareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas, ir praÅ¡o jį atmesti.

Atsakovė paaiškina, kad VTEK nesuteikta teisė vertinti Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) priimtų sprendimų, kiek tai yra susiję su Lietuvos Respublikos valstybės politikų etikos kodekso nuostatų įgyvendinimu. Šio teisės akto nuostatas, vadovaujantis minėtuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų etikos komisijos įgyvendina visiškai savarankiškai, kitaip tariant, kontrolės mechanizmai veikia išskirtinai savireguliaciniu principu.

Poreikis atlikti tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjo elgesio atitikties Lietuvos Respublikos valstybės politikų etikos kodekso nuostatoms atsirado tada, kai į trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį 2018 m. gegužės 31 d. raÅ¡tu kreipėsi politinės partijos Tėvynės sÄ jungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas, tačiau jis nėra Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos narys ir Å¡ios komisijos veikloje nedalyvauja, D. Ž.. Kelių asmenų priklausymas vienai ir tai pačiai politinei partijai savaime, be kitų aplinkybių, vadovaujantis Ä®statymo nuostatomis, apskritai nelaikytinas privačiu interesu, kaip jis yra apibrėžiamas Å¡io įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatoje.

Priklausymo politinei partijai faktas nėra deklaruojamas privačių interesų deklaracijoje (Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybos yra formuojamos iÅ¡ vietos bendruomenės rinkimuose daugiausia gyventojų balsų gavusių politinių partijų atstovų, kurie savo ruožtu pagal proporcingumo principÄ yra skiriami į atitinkamas pareigas savivaldybės komitetuose ir komisijose. Tokiu pačiu principu formuojama ir veikia (įtraukiant į jÄ kelis bendruomenės atstovus) Palangos miesto savivaldybės Etikos komisija.

Analogiškai, taikydama Lietuvos Respublikos valstybės politikų etikos kodekso nuostatas, formuojama ir dirba Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Remiantis pareiškėjo logika, minėtos komisijos apskritai negalėtų spręsti jokių klausimų ir priimti atitinkamų sprendimų, kitaip tariant jų veikla būtų paralyžiuota, nes jos, kaip jau buvo minėta anksčiau, veikdamos savireguliaciniu principu, nuolat svarsto kurio nors savo kolegos, priklausančio atitinkamai politinei partijai, tarnybinį elgesį.

Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo siekis priklausymÄ politinei partijai besÄ lygiÅ¡kai prilyginti Ä®statyme interesų konfliktÄ galinčiam sukelti asmeniniam interesui, yra ne tik prieÅ¡taraujantis galiojančiam teisiniam reglamentavimui, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai tokio pobÅ«džio bylose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , nurodo, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis (įskaitant valstybės politikus) neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, bei nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti (3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai). Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys (politikai) savo privačių interesų deklaracijoje privalo nurodyti savo ir sutuoktinio duomenis apie narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, iÅ¡skyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sÄ jungose. Sutinka su atsakovės pozicija, kad priklausymas politinei partijai pats savaime, nesant kitų Å¡iuos asmenis galimai saistančių privačių interesų, nelaikytinas valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (politiko) privačiu interesu, taigi ir negali sukelti vieÅ¡ojo ir privataus interesų konflikto Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo prasme.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl VTEK 2018 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. S- 2816-(2.5) nepradėti tyrimo pagal pareiÅ¡kėjo 2018 m. birželio 23 d. praneÅ¡imÄ dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos narių teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VTEK 2018 m. liepos 4 d. posėdyje, apsvarsčiusi pareiÅ¡kėjo 2018 m. birželio 23 d. praneÅ¡imÄ dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos narių A. D., A. S. (Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai) ir L. K. bei R. Å . (bendruomenės atstovai), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies nuostata, nusprendė tyrimo dėl Å¡iame praneÅ¡ime nurodytų asmenų elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms, pagal praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes nepradėti, motyvuodama tuo, jog kelių asmenų priklausymas tai pačiai politinei partijai, pats savaime, nesant kitų Å¡iuos asmenis galbÅ«t saistančių privačių interesų, VTEK nuomone, nelaikytinas valstybės tarnyboje dirbančio asmens privačiu interesu, galinčiu jam sukelti Ä®statyme nurodytÄ viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ ; duomenų, leidžiančių teigti, jog Etikos komisijos nariai A. D., A. S., L. K. bei R. Å . bÅ«tų galėję turėti iÅ¡skirtinai privataus pobÅ«džio tiesioginį ir akivaizdų suinteresuotumÄ dėl politinės partijos frakcijos vardu pateikto jos pirmininko D. Ž. praneÅ¡imo iÅ¡nagrinėjimo, VTEK neturi; VTEK turi diskrecijos teisę spręsti klausimÄ dėl jai adresuoto praneÅ¡imo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iÅ¡ esmės. Tam, kad VTEK galėtų pradėti atitinkamÄ tyrimÄ , jai pateikiami duomenys privalo bÅ«ti pakankami ir akivaizdÅ«s.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad VTEK 2018 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. S-2816-(2.5) yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Ä®statymo 23 straipsnis reglamentuoja, jog VTEK prižiÅ«ri, kaip asmenys vykdo Å¡io įstatymo nuostatas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo 2018 m. birželio 23 d. praneÅ¡imo esmė – ne asmenų priklausymas politinei partijai, bet aplinkybė, kad į Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijÄ kreipėsi ne politikas D. Ž., kaip neteisingai nurodyta sprendime, bet Tėvynės sÄ jungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, kuriai priklauso Etikos komisijos pirmininkas A. D. ir jo pavaduotojas A. S..

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje nustatytos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolės, tarp jų prievolė teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (3 straipsnio 2 dalis). To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ . Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, prieÅ¡ pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ arba pačios procedÅ«ros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«roje, apie esamÄ interesų konfliktÄ ir nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedÅ«roje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikÅ¡to nusiÅ¡alinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedÅ«roje. Taigi, kaip yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį įstatymÄ , pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje iÅ¡vengti.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, jog priimdamas sprendimÄ asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. KonfliktÄ kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas Å¡aliÅ¡kumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net Å¡aliÅ¡kumo regimybės. Toks teisės aiÅ¡kinimas grindžiamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta Å¡io įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011, 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad terminai „interesų konfliktas“, „vieÅ¡ieji interesai“, „privatÅ«s interesai“ yra specialÅ«s teisiniai terminai. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ , privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimÄ , kurie susiję ir su jo privačiais interesais. O vieÅ¡ieji interesai minėtame įstatyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis), o privatÅ«s interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai asmeninis suinteresuotumas, remiantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panaÅ¡aus pobÅ«džio interesas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijÄ kreipėsi Tėvynės sÄ jungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, kuriai priklauso Etikos komisijos pirmininkas A. D. ir jo pavaduotojas A. S. (dalyvavo atliekant tyrimÄ bei priimant sprendimÄ ). Pažymėtina, kad priklausymas tam tikrai politinei partijai gali reikÅ¡ti bendrus politinius interesus, tačiau Å¡i aplinkybė savaime nerodo savivaldybės tarybos nario privataus intereso. Todėl savivaldybės tarybos nario buvimas atitinkamos partijos frakcijoje savaime nesuponuoja jo moralinio įsipareigojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).

Taigi skundžiamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas yra tinkamai pagrįstas. Todėl, įvertinusi iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pagrįstai nusprendė nepradėti tyrimo pagal pareiÅ¡kėjo 2018 m. birželio 23 d. praneÅ¡imÄ dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos narių.

Atsakovė, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nevirÅ¡ijo savo kompetencijos, jos veiksmai neprieÅ¡taravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. GinčijamÄ atsakovės sprendimÄ naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti pareiÅ¡kėjo E. Ž. skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Ina Kirkutienė

Henrikas Sadauskas

Liudmila Zaborovska