2016-02-24 Nr. AB-5140-3-61-3-05021-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-136-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05021-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. (A. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus veiksmų ir sprendimų bei neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) priimti atitinkamą sprendimą, nesiųsti raginimų ir nereikalauti nebūtų dalykų, taip pat prašė atlyginti 1 000 Eur neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad pareiškėjas turi pateikti skundą, atitinkantį ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytus reikalavimus, atsižvelgęs į šioje nutartyje bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. sausio 4 d. gautas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą priimti atitinkamą, konkretų, papildytą 2015 m. gruodžio 9 d. VSDFV sprendimą Nr. (9.8)I-7909.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi nutarė 2016 m. sausio 4 d. pareiškėjo paduotą skundą laikyti nepaduotu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2016 m. sausio 4 d. pateikto skundo turinį, konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartyje nustatytų trūkumų, nepateikė skundo, kuris atitiktų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pirminiame skunde nurodė nesutinkantis su 2015 m. spalio 12 d. raginimu Nr. (7.5)-R-17434 bei prašė priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas akcentavo, jog 2016 m. sausio 4 d. pateiktame skunde pareiškėjas tokių aplinkybių nebenurodo, nebeprašo atlyginti neturtinę žalą, tačiau iš esmės ginčija VSDFV 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą.

Teismas padarė išvadą, kad 2016 m. sausio 4 d. skundu pareiškėjas iš esmės inicijuoja naują ginčą. Teismas pažymėjo, kad iš skundo turinio neaišku, kaip pareiškėjo 2016 m. sausio 4 d. pateiktas skundas yra susijęs su pirminiu skundu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo suformuluoti konkretų ir aiškų reikalavimą, tačiau pareiškėjo skundo motyvai yra identiški nurodytiems 2015 m. spalio 19 d. pateiktame skunde, jokių individualių aplinkybių skunde nenurodyta.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepridėjo skundžiamo akto, nors jį buvo nurodęs kaip skundo priedą. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog nesant įrodymų, kad pats pareiškėjas negalėjo gauti skundžiamo akto, pirmosios instancijos teismui nekyla pareiga pačiam išreikalauti reikalingus įrodymus.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartyje konkrečiai nurodyta, kaip pašalinti skundo trūkumus ir pareiškėjas turėjo įvertinti minėtose nutartyse nustatytus trūkumus ir pateikti skundą, kuris atitiktų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui teisines paslaugas teikė teisininkas profesionalas, todėl pareiškėjas, nesuprasdamas kaip pašalinti trūkumus, turėjo galimybę su juo pasitarti dėl tinkamo skundo parengimo.

Teismas nurodė, kad trūkumų šalinimas negali tęstis neribotą laiką ir pats pareiškėjas, elgdamasis sąžiningai bei siekdamas kuo greičiau pašalinti trūkumus, turėjo pateikti ABTĮ skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus atitinkantį skundą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo neatitikimai ABTĮ reikalavimams, t. y. tinkamai nesuformuluotas reikalavimas, sprendimo, kuriuo galbūt buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nepateikimas, įrodymų, faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas, neišdėstymas, žyminio mokesčio nesumokėjimas, objektyviai teismui trukdo pradėti administracinės bylos teiseną.

III. Pareiškėjas A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriėmė jo skundo, nes buvo pašalinti skundo trūkumai. Taip pat pareiškėjas pažymi, jog teismas nepagrįstai nesprendė reikalavimo priteisti neturtinę žalą priėmimo klausimo. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas turėjo būti aktyvus, o teismo nustatyti reikalavimai yra per daug abstraktūs ir neįgyvendinami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas A. M. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu, nes pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo nurodytų skundo trūkumų.

Nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pareiškėjui išaiškino, kokie jo pateikto skundo trūkumai trukdo teismui pradėti administracinę bylą, kurioje būtų sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo galbūt pažeistų teisių gynimo, bei ar pareiškėjas šiuos skundo trūkumus pašalino.

Pažymėtina, kad teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012).

Įvertinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas pašalinti pateikto skundo trūkumus, turinį, teisėjų kolegija nustatė, kad ši teismo nutartis neatitinka tokiam teismo procesiniam dokumentui nustatytų aiškumo bei konkretumo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nutartyje, kuria pareiškėjui nustatė terminą pašalinti skundo trūkumus, tik pacitavo ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnio 2 dalį bei 24 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad pareiškėjas turi pašalinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, sumokėti žyminį mokestį (arba pateikti argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo) bei patikslinti atsakovą, kuriam reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas. Šioje nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą prieš tai nepasiūlęs pašalinti skundo turinio bei formos trūkumus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aptariamoje nutartyje pažymėjo, jog iš pareiškėjo skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus jam apskaičiuota 910,69 Eur skola ir prašo priteisti neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjui per nustatytą terminą pašalinti skundo trūkumus, t. y. ginčyti teisines pasekmes sukeliantį skolos apskaičiavimo sprendimą. Šis teismas taip pat pažymėjo, kad spręsdamas skundo priėmimo klausimą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų aptarti ir kitus skundo trūkumus (pvz., dėl tinkamo atsakovo reiškiant reikalavimą dėl žalos, kildinamos iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų).

Įvertinusi šiuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmosios instancijos teismui duotus nurodymus, bei atsižvelgusi į pareiškėjo siekiamos iškelti bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši nutartis nepateikė išsamaus ir baigtinio pareiškėjo skundo trūkumų sąrašo. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pateikė pavyzdinį šalintinų skundo trūkumų sąrašą, tačiau neatliko visapusiškos pareiškėjo pateikto skundo atitikimo ABTĮ nuostatoms analizės, tai atlikti nurodė pirmosios instancijos teismui. Todėl spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir nustatydamas terminą pašalinti skundo trūkumus, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo ne duoti nuorodą į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, o terminą pašalinti trūkumus nustatančioje nutartyje konkrečiai nurodyti pareiškėjo skundo trūkumus ir paaiškinti kaip šiuos trūkumus pašalinti.

Įvertinusi pareiškėjo pirminio skundo turinį, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas jame iš esmės pakankamai aiškiai nurodė savo galbūt pažeistą subjektinę teisę, dėl kurios apgynimo jis kreipiasi į teismą – t. y. pareiškėjas nurodo, kad jis nesupranta, kodėl yra raginamas sumokėti VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. spalio 12 d. raginime nurodytą sumą – 910,69 Eur, o formuluodamas reikalavimą – priimti atitinkamą sprendimą, nesiųsti raginimų ir nereikalauti nebūtų dalykų, iš esmės teigia, kad nesutinka sumokėti nurodytą sumą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, ir vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, turėjo pareiškėjui konkrečiai nurodyti, kaip suformuluoti skundo reikalavimą, kad būtų galimą skundą priimti ir spręsti klausimą dėl galbūt pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės gynimo (pvz., nurodyti, jog siekdamas, kad iš jo VSDFV Vilniaus skyrius negalėtų reikalauti 2015 m. spalio 12 d. raginime nurodytos sumos – 910,69 Eur, skundu pareiškėjas teismo turėtų prašyti panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, kuriuo ši skola pareiškėjui nustatyta).

Atsižvelgus į šios bylos individualias aplinkybes, darytina išvada, kad teismas, siekdamas padėti pareiškėjui, kuris skunde pateikė informacijos, iš kurios galima identifikuoti siekiamą apginti teisę, realizuoti teisę į teisminę gynybą, galėjo savo iniciatyva kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių ir prašyti pateikti su 2015 m. spalio 12 d. raginime nurodytos sumos apskaičiavimu susijusius sprendimus, o nustatydamas terminą pašalinti skundo trūkumus, vertinti, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino skundui paduoti.

Taip pat teisėjų kolegija pastebi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio bei jame suformuluoto reikalavimo, galima spręsti, kad galbūt pareiškėjas nurodyta tvarka pasinaudojo. Siekdamas nustatyti, ar pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (nes tai yra savarankiškas atsisakymo priimti skundą pagrindas – ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.), nustatydamas skundo trūkumus, teismas pareiškėjui turėjo pasiūlyti pateikti įrodymus, kad šia tvarka pasinaudota.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, jog patikslintu skundu pareiškėjas iš esmės inicijuoja naują ginčą, tačiau neturėdamas patikslintu skundu skundžiamo administracinio akto teismas apskritai negalėjo daryti išvados, kad jis nesusijęs su pirminiu skundu. Pažymėtina, kad pareiškėjas patikslintame skunde nurodė VSDFV sprendimo, su kuriuo nesutinka datą bei numerį, todėl teismas galėjo šį sprendimą išsireikalauti iš jį priėmusios institucijos.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas negali grąžinti skundo pareiškėjui vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas atsakovu įvardino netinkamą asmenį, jei skunde yra pakankamai aiškiai nurodytas skundžiamas aktas, veiksmas ar neveikimas ir nurodytas administravimo subjektas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-563/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje (ABTĮ 37 str. 4 d.).

Skunde pareiškėjas pakankamai aiškiai nurodė kokią neturtinę žalą patyrė (gėda, pažeminimas, nežinomybė ir pan.), nurodė, kokios institucijos ir kokiais veiksmais jam tokia žala buvo padaryta, todėl teismas turėjo spręsti šio reikalavimo priėmimo klausimą, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas nepatikslino atsakovo ir šio reikalavimo nenurodė patikslintame skunde.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo trūkumus nustatė pažeisdamas proceso teisės normas, todėl netinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir nepagrįstai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Atsižvelgus į tai, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. (A. M.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė