8dc25ee2-81de-4537-9db5-2ca6cccbea46 · Å iaulių apygardos teismas

?Administracinė byla NrAdministracinio nusižengimo byla Nr. AN2-97-616/2022 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00021-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 12.29; 21.11.10 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 15 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjo advokato M.

B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. liepos 13 d. nutarties, kuria P. B. skundas atmestas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės A. J. 2022 m. sausio 10 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Teismas n u s t a t ė : I. Priimtų sprendimų esmė 1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės A.

J. 2022 m. sausio 10 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, Nr. (duomenys neskelbtini) P. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. P. B. nubaustas už tai, kad bÅ«damas medžioklės vadovu organizavo medžioklę ir neįrašė savęs į medžioklės lapÄ , kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d.

įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 21 ir 24 punktai, o bÅ«tent: nuo 2020 m. gegužės 23 d., 20 val. iki 2020 m. gegužės 24 d., 00:00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto naudotojas (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relis 2020 m. gegužės 1 d. medžioklės lapu Nr. (duomenys neskelbtini) leido P. B. organizuoti medžioklę, kaip medžioklės vadovui arba medžioti individualiai; 2020 m. gegužės 23 d. organizuojant medžioklę ir dalyvaujant daugiau nei vienam medžiotojui, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapÄ iÅ¡duodantis medžioklės plotų naudotojas, o medžioklės vadovas prieÅ¡ pradedant medžioti, medžioklės lape turi įraÅ¡yti datÄ , dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmÄ sias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius, tačiau P. B. medžioklės lape savęs neįrašė (b. l. 4).

2. Skundžiama Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. liepos 13 d. nutartimi P. B. skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės A. J. 2022 m. sausio 10 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, paliktas nepakeistu. Apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad P. B. nurodytu laiku organizavo ir vadovavo medžioklei, kurioje kaip medžiotojas dalyvavo jo sÅ«nus N. B.. Medžioklės vadovas medžioklės lapo lentelės „Medžioklės ataskaita“ atitinkamose eilutėse visada turi nurodyti (įraÅ¡yti) save, nepriklausomai nuo to, ar jis medžioja, ar tik organizuoja ir vadovauja medžioklei (bei dalyvaujančius medžiotojus, jeigu tokių yra), o kadangi to nepadarė – pažeidė Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punktus, už kÄ yra numatyta administracinė atsakomybė.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pažeidė įpareigojančiÄ normÄ (įraÅ¡yti save į medžioklės lapo atitinkamas grafas), todėl padarė trunkamÄ jį nusižengimÄ . Trunkamasis pažeidimas prasidėjo (ir baigėsi) prieÅ¡ medžioklės pradžiÄ , t. y. prieÅ¡ pat 2020 m. gegužės 23 d. 20:00 val. Po 2020 m. gegužės 23 d. 20:00 val. pareiÅ¡kėjas galėjo padaryti ir daugiau analogiÅ¡kų (trunkamųjų) nusižengimų, bet tai nesudaro pagrindo sujungti juos į vienÄ atvejį ir traktuoti kaip vienÄ tęstinę veikÄ (b. l. 131-137).

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundÄ argumentai ir praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjas advokatas M. B. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. liepos 13 d. nutartį bei Institucijos 2022 m. sausio 10 d. nutarimÄ dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, Nr. (duomenys neskelbtini) ir, P. B. atžvilgiu, nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ . 3.1. Advokatas skunde teigia, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl turi bÅ«ti panaikinti, o P. B. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį.

Nurodo, kad atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį konstatuoti turi bÅ«ti visi Å¡iame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, tačiau nei Institucijos nutarime, nei skundžiamoje nutartyje nėra nurodoma, kokia kaltės forma buvo padarytas jam inkriminuotas administracinis nusižengimas ir taip buvo užkirstas kelias P. B. ginti savo teises. Be to, Medžioklės taisyklių 24 punktas turi papunkčius, kurie detalizuoja medžioklės vadovo pareigas, tačiau administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kokius konkrečiai Medžioklės taisyklių 24 punkto papunkčius P. B. pažeidė, tuo pažeidžiant jo teisę į gynybÄ . 3.2.

Apelianto gynėjas įsitikinęs, kad tiek Institucija, priėmusi nutarimÄ , tiek apylinkės teismas jo ginamojo atžvilgiu netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Medžioklės taisyklių 21 punktÄ bei Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 dalis, kadangi P. B. nuo 2020 m. gegužės 23 d., 20:00 val. iki 2020 m. gegužės 24 d., 00:00 val. medžioklėje nedalyvavo, o tik buvo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), kaip medžioklės vadovas (neturėjo jokių ginklų ar kitų medžioklės priemonių). 3.3.

Teigia, kad medžioklės vadovo pareigos, išvardintos Medžioklės taisyklių 21 punkte ir 24 punkto 1-15 papunkčiuose, yra susijusios su pačios medžioklės organizaciniais klausimais, kurie nėra susiję su laukinės gyvūnijos išteklių naudojimu, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant Be to, anot apelianto gynėjo, pačio asmens buvimas medžioklės vadovu ir jos organizavimo faktas negali būti tapatinamas su asmens, kaip medžioklės vadovo, dalyvavimu pačioje medžioklėje.

Kadangi jis pats nemedžiojo (buvo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, neturėjo ginklo), t. y., nevykdė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 dalyse, todėl neturėjo bÅ«ti įraÅ¡ytas į medžioklės lapÄ . Apelianto įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad P. B. padarė Medžioklės taisyklių 24 punkto pažeidimÄ ir yra nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį. 3.4. Advokato manymu, apylinkės teismas nepagrįstai Å¡ioje ir administracinio nusižengimų bylose Nr. AM-AAD-ANR-N-93-2022 bei Nr. AM-AAD-ANR-N-95-2022 konstatuotų pažeidimų nevertino kaip vienos tęstinės veikos.

Pažymi, kad tiek Å¡ioje, tiek administracinių nusižengimų bylose Nr. AM-AAD-ANR-N-93-2022 ir AM-AAD-ANR-N-95-2022, nurodomi tie patys pažeisti Medžioklės taisyklių punktai, t. y. ta pati vieta, tas pats medžioklės vadovas (medžioklės lapai iÅ¡duoti P. B., kaip medžioklės vadovui; medžioja N. B., o P. B. yra medžioklės plote, tačiau medžioklės nevykdo ir yra be ginklo, P. B. savęs, kaip neva medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo, neįraÅ¡o į medžioklės lapÄ ), tik skiriasi medžioklės lapai (data ir numeris) ir medžioklės laikai (datos).

Gynėjo teigimu, jo ginamasis niekada nesiekė pažeisti Medžioklės taisyklių reikalavimų (nėra tiesioginės tyčios), tiesiog buvo įsitikinęs, jog jei vadovauja medžioklei, tačiau neturi ginklo, tai negali ir medžioti, t. y. naudoti laukinės gyvūnijos išteklių, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalis.

Papildomai pažymi, kad visose administracinių nusižengimų bylose yra tas pats medžioklės sezonas – pagal Medžioklės taisyklių 2.7 papunktį medžioklės sezonas yra laikotarpis nuo vienų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. (įskaitytinai), tačiau nagrinėjamos bylos atveju skiriasi medžioklės lapai ir medžioklių datos. 3.5. Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas nutartyje nepagrįstai vadovavosi Å iaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-47-616/2022 kaip precedentu ir neįsiteisėjusia nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-60-882/2022, grindžiant Institucijos nutarimo teisėtumÄ .

Nurodo, kad neįsiteisėjusi nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-60-882/2022 negali turėti prejudicinės reikšmės. Taip pat apeliacinės instancijos teismo 2022 m. gegužės 4 d. priimtoje nutartyje buvo inkriminuotas administracinis nusižengimas padarytas 2020 m. spalio 10 d., o šioje administracinio nusižengimo byloje administracinis nusižengimas padarytas 2020 m. gegužės 23-24 d. Be to, tarp inkriminuoto administracinio nusižengimo šioje byloje ir inkriminuoto administracinio nusižengimo administracinėje byloje Nr. AM-AAD-ANR-N-95-2022 skirtumas yra viena diena.

Pažymi, kad veika padaryta tame pačiame medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini), o apeliacinės instancijos teismo nutarties atveju medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos ir apeliacinės instancijos teismo nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-47-616/2022 faktinės aplinkybės nėra identiÅ¡kos. 3.6. Papildomai administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjas apeliaciniame skunde kelia apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ .

Apeliantas savo teiginį grindžia tuo, jog apylinkės teismas nutarties rezoliucinę dalį paskelbė net neišėjęs iÅ¡ teismo salės, t. y. tuoj pat po baigiamųjų kalbų. Pažymi, kad skundžiamos nutarties tekstÄ apylinkės teismas įteikė po posėdžio praėjus maždaug dvideÅ¡imt min., nors nutartis suraÅ¡yta ant 7 (septynių) lapų ir vien motyvai sudaro daugiau nei du su puse lapų. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas ateidamas į teismo posėdį 2022 m. liepos 13 d. bei dar neiÅ¡klausęs baigiamųjų kalbų, turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl bylos baigties ir buvo surašęs nutartį.

Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad ANK 632 straipsnio 7 dalis numato, jog kai bylos nagrinėjimas baigtas, teisėjas paskelbia, kokiÄ dienÄ ir valandÄ bus paskelbtas nutarimas ar nutartis administracinio nusižengimo byloje. Ä®statymas nenumato teismui galimybės iÅ¡ karto, po baigiamųjų kalbų, nepaskelbus, kokiÄ dienÄ ir valandÄ bus paskelbtas nutarimas ar nutartis administracinio nusižengimo byloje – paskelbti nutartį (b. l. 141-148).

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjo advokato M. B. apeliacinį skundÄ Institucija praÅ¡o P. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. liepos 13 d. nutartį ir 2022 m. sausio 10 d. Institucijos nutarimÄ palikti nepakeistÄ . 4.1. Atsiliepime Institucija nurodo, kad P. B. neneigia, jog vadovavo medžioklei, todėl, kaip ir nurodyta Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, organizuodamas ir vadovaudamas medžioklei, privalėjo vadovautis Medžioklės taisyklėmis.

Pažymi, kad vadovaujantis medžioklei asmuo irgi yra medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas. 2020 m. gegužės 1 d. medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad leidžiama medžioklės vadovui (medžiotojui) P. B. organizuoti medžioklę (medžioti) (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio plotų vienete. Å iame medžioklės lape įraÅ¡yta, kad nuo 2020 m. gegužės 23 d., 20:00 val. iki 2020 m. gegužės 24 d., 00:00 val. medžiojo N. B.. Ä®raÅ¡o apie P. B. dalyvavimÄ (vadovavimÄ ) medžioklei nėra.

Taigi, P. B., kaip medžioklės vadovas, privalėjo save įraÅ¡yti į 2020 m. gegužės 1 d. medžioklės lapÄ Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. savo vardÄ , pavardę ir medžiotojo bilieto numerį, o to nepadaręs, pažeidė Medžioklės taisyklių 21, 24 punktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus. 4.2. Institucijos manymu, buvo padarytas ne vienas tęstinis pažeidimas, o trys atskiri pažeidimai, kadangi trys Medžioklės taisyklių pažeidimai yra padaryti skirtingu laiku (tarp antro ir trečio pažeidimo yra beveik 5 (penkių) mėnesių laiko tarpas) ir medžioklės lapuose kiekvienu atveju turėjo bÅ«ti daromi atskiri įraÅ¡ai apie P. B. dalyvavimÄ medžioklėje, todėl trys administraciniai nusižengimai, teisingai kvalifikuoti kaip trys atskiros veikos. 4.3.

Apibendrindama savo atsiliepimÄ , Institucija teigia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ . Nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto skundo argumentus, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. liepos 13 d. nutartį ir administracinę teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti, bei panaikinti Institucijos 2022 m. sausio 10 d. nutarimÄ dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas Nr. (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 5. Administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjo advokato M. B. apeliacinis skundas atmetamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties dėl 2022 m. sausio 10 d. nutarimo motyvus, administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, P. B. nubaustas teisėtai ir pagrįstai. Vien tai, kad apylinkės teismas P. B. atžvilgiu priėmė jam nepalankų sprendimÄ , nesudaro pakankamo pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties.

Dėl teisės į gynybÄ pažeidimo 8. ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį, kurio privalu laikytis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimÄ nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

9. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo P. B. gynėjas, Medžioklės taisyklių 24 punkto 1-15 papunkčiuose yra iÅ¡vardintos medžioklės vadovo pareigos, t. y. 24.1. papunktyje numatyta, kad medžioklės vadovas privalo turėti jam iÅ¡duotÄ galiojantį medžioklės lapÄ ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka. Sutiktina su gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad P. B. suraÅ¡ytame administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, kokius konkrečiai Medžioklės taisyklių 24 punkto papunkčio reikalavimus jis pažeidė, tačiau tai nelaikoma esminiu protokolo turinio pažeidimu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo protokole yra aiÅ¡kiai atskleista, kokio Medžioklės taisyklių 24 punkte numatyto reikalavimo P. B., bÅ«damas medžioklės vadovu, nesilaikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista jo teisė į gynybÄ . Be to, P. B., kaip medžioklės vadovas, privalo žinoti jam keliamus reikalavimus, numatytus Medžioklės taisyklių 24 punkte. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, padarymo 10.

Kaip matyti iÅ¡ P. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentų, jis ginčija aplinkybę, kad savęs neturėjo įraÅ¡yti į medžioklės lapÄ , nes pats medžioklės nevykdė, t. y. nevykdė veiklos, numatytos Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 punktuose, todėl, nedalyvaudamas medžioklėje, jis negalėjo pažeisti Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais linkęs nesutikti.

11. Pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už Medžioklės taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimÄ . Å ios normos konstrukcija yra blanketinė, ji nukreipia į kitÄ teisės aktÄ â€“ Medžioklės taisykles. Medžioklės taisyklių IV ir V skyrių, kuriuose įtvirtinta medžioklės dokumentų ir eigos reikalavimai 21 punkte nustatyta, kad „prieÅ¡ pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įraÅ¡yti datÄ , dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmÄ sias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius.

Medžiotojai pasiraÅ¡o medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje” <...>; 24 punkte nustatyta, kad „kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapÄ iÅ¡duodantis medžioklės plotų naudotojas bei nurodyta, kÄ privalo medžioklės vadovas”. Be to, kaip nurodyta Medžioklės taisyklių 2.5. papunktyje „medžioklės lapas, tai dokumentas, kuriuo leidžiama jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu“.

12. Pagal Medžioklės taisyklių 19.1. papunktį, medžioklės lapÄ iÅ¡duodantis asmuo jame turi įraÅ¡yti medžiotojo, kuriam leidžiama medžioti, arba medžioklės vadovo, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę, vardÄ , pavardę. Medžioklės taisyklių 20 punkte imperatyviai numatyta, kad medžioklės lapas pildomas tvarkingai ir aiÅ¡kiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad medžioklės lape esanti informacija yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, kadangi pasibaigus medžioklės lapų galiojimui, pagal juose pateiktus duomenis yra rengiama ataskaita medžioklę kontroliuojančioms institucijoms ar jų atstovams ir sprendžiama apie valstybei priklausančios laukinės gyvÅ«nijos naudojimÄ .

To pasėkoje yra priimami tolimesni sprendimai dėl Å¡ių iÅ¡teklių racionalaus paskirstymo bei su tuo susijusių teisės normų ir atsakomybės taikymo. Atitinkamai ir P. B., kaip medžioklės vadovas, turintis medžioklės lapÄ ir galintis ne tik pats medžioti, bet ir organizuoti medžioklę, privalėjo elgtis atsakingai ir tinkamai pildyti medžioklės lapÄ .

13. Medžioklės taisyklių 21 punktas numato, kad prieÅ¡ pradedant medžioti, medžioklės vadovas medžioklės lape turi įraÅ¡yti datÄ , dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmÄ sias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasiraÅ¡o medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Pildydamas medžioklės lapÄ , medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laikÄ .

PrieÅ¡ pradedant sumedžioto gyvÅ«no dorojimÄ arba prieÅ¡ iÅ¡vykstant iÅ¡ medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvÅ«nų sumedžiota. IÅ¡naudojus medžioklės lapÄ , medžioklės vadovas pasiraÅ¡o medžioklės lapo apačioje. Pažymėtina, kad Medžioklės taisyklių 23 punktas numato, jog už teisingÄ medžioklės lapo užpildymÄ pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas.

14. Medžioklės taisyklių 24 punktas (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. spalio 15 d.) numato, kad kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapÄ iÅ¡duodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo). Medžioklės vadovas privalo turėti jam iÅ¡duotÄ galiojantį medžioklės lapÄ ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, taip pat vykdyti kitas 24 punkto 1-15 papunkčiuose numatytas vadovo pareigas.

15. IÅ¡ Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini) matyti, kad įvykio metu juo buvo leidžiama medžioklės vadovui (medžiotojui) P. B. organizuoti medžioklę arba individualiai medžioti (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio medžioklės plotų vienete. IÅ¡duotas medžioklės lapas galiojo nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir už jo teisingÄ pildymÄ buvo atsakingas P. B..

Minėtame medžioklės lape užfiksuota, kad nuo 2020 m. gegužės 23 d., 20:00 val. iki 2020 m. gegužės 24 d., 00:00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete medžiojo P. B. sÅ«nus N. B., tačiau jis teisėtai medžioti su minėtu medžioklės lapu galėjo tik tuo atveju, jeigu medžioklei vadovauja P. B. (Medžioklės taisyklių 24 punktas). P. B. neginčija aplinkybės, kad jis organizavo ir vadovavo N. B. vykdytai medžioklei bei pildė 2020 m. gegužės 1 d. medžioklės lapÄ Nr. (duomenys neskelbtini), t. y.

įrašė medžioklės datÄ , N. B. vardo pirmÄ jÄ raidę ir pavardę, N. B. medžiotojo bilieto numerį, medžioklės pradžios ir pabaigos laikÄ , o N. B. Å¡iame medžioklės lape pasirašė. IÅ¡ jau minėto medžioklės lapo turinio matyti ir tai, kad medžioklės lapo pabaigoje prie eilutės „Medžioklės vadovas (medžiotojas)” pasirašė P. B., kas dar kartÄ patvirtina, jog jis organizavo 2020 m. gegužės 23–24 d. vykusiÄ medžioklę bei jai vadovavo. Pažymima, kad vadovavimas medžioklei atitinka medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateiktÄ medžiojimo sÄ vokÄ â€“ medžioklės vadovas, vadovaudamas kitiems, tiesiogiai medžiojantiems medžiotojams, kartu su jais siekia panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius minėto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytais bÅ«dais.

PrieÅ¡ingai nei nurodo advokatas apeliaciniame skunde, Medžioklės taisyklėse nėra nustatyta, kad medžioklės vadovas medžioklės metu turėtų medžioklės įrankį ir ne tik vadovautų medžioklei, bet ir pats tiesiogiai medžiotų. Todėl medžioklės vadovas gali pats tiesiogiai nemedžioti, tačiau jis medžioklės metu privalo vykdyti Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punktuose numatytas medžioklės vadovo pareigas, iÅ¡ kurių viena – tinkamai užpildyti jam iÅ¡duotÄ medžioklės lapÄ .

16. Papildomai advokatas apeliaciniame skunde kelia klausimÄ dėl P. B. kaltės turinio, padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ . Kaltė – tai asmens, kuris padarė pažeidimÄ , vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. Kaltė nustatoma vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius. Atsakant į P. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentÄ pažymima, jog tai, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas atskirai nenurodė motyvų dėl administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. kaltės formos, padarius Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punkto pažeidimus, nesudaro pagrindo manyti, kad buvo netinkamai taikytos materialinės teisės normos.

Priešingai, iš administracinio nusižengimo byloje esančio pridėto medžioklės lapo (Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad P. B.. yra patyręs medžiotojas (daug organizavo medžioklių), todėl visos su medžiokle bei jos eiga susijusios taisyklės jam turėjo būti gerai žinomos. Jis (P. B.) suprato, jog netinkamas medžioklės vadovo pareigų atlikimas pažeidžia teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę, todėl veikė tyčia.

17. Apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ Ä¯vertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad P. B. 2020 m. gegužės 23–24 d. vadovavo medžioklei, vadovaudamas tiesiogiai medžiojusiam N. B., bei privalėjo pilnai užpildyti medžioklės lapÄ , į jį įraÅ¡ydamas ir savo duomenis – vardo pirmÄ jÄ raidę, pavardę, paraÅ¡Ä , medžiotojo bilieto numerį, medžioklės laikÄ , o to nepadaręs, pažeidė Medžioklės taisyklių 21 ir 24 punktus. Visa tai sudaro pagrindÄ konstatuoti P. B. tyčia padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 290 straipsnio 1 dalyje.

Todėl, tenkinti apeliacinį skundÄ ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , nesant P. B. sudėtyje visų ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, nėra teisinio pagrindo. Dėl tęstinės veikos vertinimo 18. Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iÅ¡ kelių tapačių arba vienarÅ«Å¡ių laiko požiÅ«riu vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas paimtas atskirai gali bÅ«ti laikomas kaip teisės pažeidimas, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tÄ pačiÄ Ä¯statymo saugomÄ vertybę.

Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmÄ neteisėtÄ veiksmÄ ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia Å¡iuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigÅ«nas nustato teisės pažeidimo faktÄ . Taigi tęstinio teisės pažeidimo požymiai yra: eilė tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veiksmų, tie veiksmai turi bÅ«ti pažeidimas, vieninga tyčia (vieninga kaltė), vieningas sumanymas, vieningas motyvas ir tikslas, vienas objektas, vienas dalykas, tas pats kėsinimosi Å¡altinis, veiksmų tęstinumas, neilgas laiko tarp atskirų veiksmų tarpas.

19. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių pridėtų Institucijos priimtų nutarimų matyti, kad P. B. buvo surašyti trys nutarimai dėl administracinių nusižengimų, kai protokolas nesurašomas, t. y. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR-N-93-2022 dėl 2020 m. spalio 10 d. padaryto administracinio nusižengimo, nutarimas Nr. AM-AAD-ANR-N-95-2022 dėl 2020 m. gegužės 25-26 d. padaryto administracinio nusižengimo ir nutarimas Nr. AM-AAD-ANR-N-94-2022 dėl 2020 m. gegužės 23-24 d. padaryto administracinio nusižengimo.

Vertinant faktines visų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes matyti, kad nors pažeidimai yra vienarÅ«Å¡iai – netinkamas medžioklės lapų pildymas, tačiau jie padaryti skirtingu laiku, kas kartÄ vienÄ nusižengimÄ baigiant ir pradedant kitÄ , nesant vieningos tyčios ir vieno tikslo. Tęstinės veikos nebuvimÄ patvirtina ir medžioklės lapuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys, kad P. B. vienomis dienomis žymėjo tik save, kitomis dienomis save ir N. B..

Pažeidimų padarymo dienomis, P. B. medžioklės lapuose žymėjo tik N. B., kas įrodo, kad tai nebuvo viena tęstinė veika, o pasirinktinai atskirai daromi nauji nusižengimai. Vieninga tyčia reiÅ¡kia, kad pažeidėjas turėjo vienÄ sumanymÄ ir subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus suvokė ne kaip atskiras veikas, o kaip vienÄ neteisėtÄ , vientisÄ veikÄ . Å iuo atveju akivaizdu, kad P. B. tyčia susiformavo iÅ¡ naujo, po kiekvieno veiksmo atlikimo – medžioklės lapo pildymo, todėl jo neteisėta veika negali bÅ«ti pripažįstama tęstine ir yra tinkamai kvalifikuota kaip trys atskiros veikos.

Dėl precedentų taikymo 20. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panaÅ¡ios į jas ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Be to, turi bÅ«ti atsižvelgiama į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir į kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; į sprendimÄ priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamÄ sprendimÄ priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių;

į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ , ir kt.

21. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum.

Precedentinis teisės aiÅ¡kinimo metodas reiÅ¡kia, kad aiÅ¡kinantis tikrÄ jÄ teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiÅ¡kinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iÅ¡ esmės panaÅ¡i į ankstesnę, t. y. į tÄ , kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta ta pati teisės norma, taikoma panaÅ¡ioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panaÅ¡ia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos iÅ¡aiÅ¡kinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas precedento taikymo taisykles, taip pat suformavo nuosekliÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-385/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012), pagal kuriÄ , sprendžiant dėl kasacinio teismo nutartyse iÅ¡dėstytos praktikos laikymosi, reikia nustatyti, ar:

1) skirtingose nutartyse pasisakyta dėl tų pačių teisės nuostatų;

2) tos pačios nuostatos taikomos esant tapačiam ginčo teisinio santykio teisiniam reglamentavimui;

3) visos galiojančios ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos teisės nuostatos analizuotos ir taikytos priimant teismo sprendimÄ ar nutartį;

4) tokios nuostatos išsamiai analizuotos teismo motyvuose;

5) tokios nuostatos tinkamai pagrindžiamos teisės normų, teisės doktrinos ir teismų praktikos argumentais;

6) teisės nuostatos taikytos tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis;

7) teismų sprendimų ar nutarčių teiginiai yra esminės, nusprendžiančios bylos baigtį pagal tas faktines aplinkybes iÅ¡vados, ar yra tik motyvai, argumentai arba kitos tik papildomai vartojamos motyvavimo aplinkybės. Tai – nebaigtinis kriterijų sÄ raÅ¡as, nes gali bÅ«ti ir kitokių aplinkybių, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti sprendžiama, ar atitinkamu klausimu yra suformuota teismų praktika, ar turi bÅ«ti remiamasi vienos ar kitos nutarties teiginiais. Pažymėtina, kad pagal Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

23. Nagrinėjamu atveju, administracinių nusižengimų bylose Nr. II-60-882/2022 ir Nr. AN2-47-616/2022 buvo tikrinami Institucijos priimti nutarimai dėl tų pačių Medžioklės taisyklių pažeidimų, kuriuos padarė P. B. (sutampa faktinės aplinkybės), tačiau iš esmės skiriasi tik tuo, kad jie (pažeidimai) buvo padaryti skirtinguose medžioklės lapuose ir skirtingu laiku. Pažymima, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-60-882/2022 įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 7 d.

Å iaulių apygardos teismui atmetus administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjo apeliacinį skundÄ . Todėl tai, kad apylinkės teismo nutarties priėmimo metu ankstesnis apylinkės teismo sprendimas buvo neįsiteisėjęs, neužkerta kelio remtis teismo sprendimu, jeigu jis atitinka precedentui keliamus reikalavimus. AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada daroma ir dėl Å iaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-47-616/2022. Kaip jau minėta, faktinės aplinkybės Å¡ioje byloje bei apylinkės ir apeliacinės instancijos teismų priimtose nutartyse yra identiÅ¡kos, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo Å¡iais priimtais sprendimais nesiremti ir priimant procesinį sprendimÄ Å¡ioje administracinėje byloje.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, advokato apeliacinio skundo argumentai dėl negalėjimo Å¡ioje byloje remtis ankstesnių teismų priimtais procesiniais sprendimais (nutartimis) yra atmetami kaip nepagrįsti. Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo 24. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK nereglamentuoja dalyvaujančių Å¡iame procese asmenų, taip pat ir bylÄ nagrinėjančio teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindų. Teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindai nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnyje.

Pagal BPK 58 straipsnio 1 dalį teisėjas (ar kitas šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas proceso dalyvis) negali dalyvauti procese, jeigu:

1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieÅ¡kovas, civilinis atsakovas, bet kurio iÅ¡ Å¡ių asmenų Å¡eimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymÄ , teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar gynėjo toje byloje Å¡eimos narys ar giminaitis;

2) yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymÄ , nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo ar civilinio atsakovo atstovas;

3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi;

4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių Å¡io asmens neÅ¡aliÅ¡kumu. BPK 58 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos papildomos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ :

1) jeigu jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar gynėjas;

2) jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimÄ , sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymÄ arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje;

3) jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iÅ¡ naujo nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis;

4) jeigu jis priėmė sprendimÄ apeliacinės instancijos teisme, negali tos bylos nagrinėti kasacine tvarka;

5) jeigu jis priėmė sprendimÄ kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tÄ bylÄ apeliacine tvarka;

6) jeigu jis priėmė sprendimÄ apeliacinės ar kasacinės instancijos teisme, negali iÅ¡ naujo nagrinėti tÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme. Taigi, esant prieÅ¡ tai nurodytiems nuÅ¡alinimo pagrindams, teisėjas privalo nusiÅ¡alinti ar gali bÅ«ti nuÅ¡alintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmiau nurodytų aplinkybių, dėl kurių bylÄ iÅ¡nagrinėjusi Å iaulių apylinkės teismo teisėja turėjo nusiÅ¡alinti ar buvo Å¡aliÅ¡ka, nenustatyta.

25. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad teismo šališkumas yra grindžiamas tuo, kad apylinkės teismo teisėja nelaukdama baigiamųjų kalbų pabaigos ir neišėjusi iš teismo posėdžių salės paskelbė nutarties rezoliucinę dalį, o nutarties nuorašus įteikė per 20 min.

26. ANK 632 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, jog kai bylos nagrinėjimas baigtas, teisėjas paskelbia, kokiÄ dienÄ ir valandÄ bus paskelbtas nutarimas ar nutartis administracinio nusižengimo byloje. ANK 637 straipsnio, reglamentuojančio nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimÄ , 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , apylinkės teismas nutarimÄ (nutartį) administracinio nusižengimo byloje paskelbia paprastai tÄ pačiÄ teismo posėdžio dienÄ , o sudėtingų bylų atvejais – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo posėdžio dienos, pranešęs nutarimo (nutarties) paskelbimo laikÄ .

27. IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos duomenų (teismo posėdžių garso įrašų) matyti, kad 2022 m. kovo 31 d. teismo posėdžio metu įrodymų tyrimas byloje buvo baigtas ir visi byloje esantys įrodymai jau buvo iÅ¡tirti. Nei vienas iÅ¡ proceso dalyvių apylinkės teismui nepateikė tirti naujų įrodymų. Todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės buvo baigtas ir buvo pereita prie baigiamųjų kalbų stadijos. Minėto posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjo praÅ¡ymu, apylinkės teismas atidėjo baigiamÄ sias kalbas iki 2022 m. balandžio 6 d.

Tačiau, dėl administracinėn atsakomybėn patraukto P. B., o vėliau ir dėl jo gynėjo ligos, byloje baigiamosios kalbos buvo atidedamos iki 2022 m. liepos 13 d. IÅ¡ apylinkės teismo posėdžio garso įraÅ¡o (Nr. 302942324_4-70-3-00021-2022-3_2022.07.13_2) girdėti, kaip 2022 m. liepos 13 d. teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ , t. y. teismui iÅ¡klausius proceso dalyvių baigiamÄ sias kalbas (įraÅ¡o 26:36-27.51 min.), apylinkės teismo teisėja paskelbė procesinio sprendimo (nutarties) rezoliucinę dalį, vėliau įteikdama nutarties nuoraÅ¡us.

28. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 627-637 straipsniai tiesiogiai neįtvirtina, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , turi iÅ¡eiti į pasitarimų kambarį ir priimti procesinį sprendimÄ , kaip tai yra įtvirtinta baudžiamajame procese (BPK 296, 298 straipsniai). Todėl įprastai administracinių nusižengimų bylose mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos dėl teismo išėjimo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo.

29. ANK 637 straipsnio 1 dalis nedraudžia teismui paskelbti priimtÄ sprendimÄ tÄ pačiÄ dienÄ . Tai, kad procesinis sprendimas buvo paskelbtas tÄ pačiÄ dienÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad Teisėja, ateidama į posėdį, jau turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ apelianto atžvilgiu. PrieÅ¡ingai, dėl byloje dalyvaujančių asmenų negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose dėl ligos, pakankamai ilgÄ laikÄ buvo atidedamos baigiamosios kalbos (nuo 2022 m. balandžio 6 d. iki 2022 m. liepos 13 d.). Kadangi proceso dalyviai per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį teismui neteikė naujų praÅ¡ymų iÅ¡tirti naujus įrodymus, todėl apylinkės teismas galėjo iÅ¡ esmės susidaryti nuomonę dėl nagrinėjamos bylos, o tuo pačiu ir dėl administracinio nusižengimo bylos baigties (priimamo procesinio sprendimo).

30. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 13 d. iÅ¡klausęs baigiamÄ sias kalbas, tačiau neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, nusprendė, kad jam užteks laiko apsispręsti ir dėl ginčo byloje priimti procesinį sprendimÄ . Todėl ir paskelbė sprendimo rezoliucinę dalį, dar neįteikdamas byloje dalyvaujantiems asmenims parengtos nutarties. Nors apylinkės teismas, neiÅ¡eidamas į teismo pasitarimo kambarį galimai paskubėjo priimti procesinį sprendimÄ , tačiau tai, nagrinėjamu atveju neįrodo, kad teismas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡kas ar padarė procesinį pažeidimÄ , dėl kurio turėtų bÅ«ti panaikinta apylinkės teismo priimta nutartis. Kitų duomenų, leidžiančių abejoti teismo Å¡aliÅ¡kumu byloje nebuvo nustatyta. Svarbu paminėti tai, kad procesinis sprendimas buvo paskelbtas laiku, laikantis ANK nustatytų terminų.

31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apylinkės teismo dėmesį į tai, kad nors įstatymas ir nedraudžia paskelbti priimtÄ sprendimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , tačiau teismui rekomenduotina iÅ¡eiti į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Jeigu teismas nuspręstų procesinį sprendimÄ skelbti tÄ pačiÄ dienÄ , rekomenduojama skelbimus daryti protingo laikotarpio bėgyje, kad ateityje proceso dalyviams nekiltų jokių abejonių teismo neÅ¡aliÅ¡kumu bei tuo pačiu bÅ«tų laikomasi įstatymo nustatytų terminų procesiniam sprendimui priimti bei jo skelbimo tvarkos.

32. Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartis, kuria P. B. skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės A. J. 2022 m. sausio 10 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas, yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. gynėjo advokato M. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja Ernesta Montvidienė