2026-01-07 Nr. AB-315-3-61-3-05288-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-12-789/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05288-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovams D. G. S. ir O. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybė įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo 230,82 Eur įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., iš kurių rinkliavos sumą sudaro 209,53 Eur bei 21,29 Eur delspinigių.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą, kurią privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų (toliau – ir NTO) savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys, o rinkliavą apskaičiuoti, surinkti ir išieškoti pavesta pareiškėjui. Mokestiniu laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. atsakovas valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini) bei adresu: (duomenys neskelbtini), todėl jis privalo mokėti rinkliavą. Atsakovui buvo suformuoti ir išsiųsti mokėjimo pranešimai, tačiau jis nustatytais terminais rinkliavos nesumokėjo.

II. 3. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo atmetė VASA prašymą.

4. Teismas, įvertinęs nekilnojamojo turto registro išrašus, nustatė, kad nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo abu atsakovai, o nekilnojamąjį turtą adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal dovanojimo sutartį valdo atsakovė. Iš pareiškėjo pateiktos pažymos bei mokėjimo pranešimo nustatyta, kad ginčo laikotarpiu už atsakovų valdomą nekilnojamojo turto objekto dalį liko 209,53 Eur įsiskolinimas, pareiškėjas taip pat prašė priteisti 21,29 Eur delspinigių, susidariusių, atsakovams nesilaikant įstatyminės pareigos laiku mokėti vietinę rinkliavą (0,03 proc. už kiekvieną pradelstą dieną).

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme priteisti vietinę rinkliavą nurodė abu atsakovus, tačiau tiek pačiame prašymo tekste, tiek suformuluotame prašyme yra nurodyta, kad prašomas įsiskolinimas priteistinas iš atsakovo, šis asmuo nėra įvardytas. Iš pateiktų pareiškėjo įrodymų neįmanoma nustatyti, kuriam atsakovui kuri skolos dalis yra priteistina, todėl neaišku, ar atsakovų turtiniams santykiams taikomas sutuoktinių bendrosios nuosavybės ar kitoks teisinis režimas. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė savo prašymo pagrįstumo, todėl atmetė jo prašymą.

III. 6. Pareiškėjas VASA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą ir priteisti iš atsakovų 230,82 Eur rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei delspinigius.

7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog, remiantis į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei O. V. S. ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ginčo laikotarpiu priklausė atsakovams D. G. S. ir O. V. S. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal prievoles, susijusias su bendro turto tvarkymo išlaidomis ir šeimos namų ūkio išlaikymu, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Įvertinus tai, kad nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso abiem atsakovams sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, reikalavimas teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo už jį buvo pateiktas tiek O. V. S., tiek D. G. S..

8. Pareiškėjas pažymi, kad teismui su prašymu buvo pateiktas detalus rinkliavos apskaičiavimo pagrindimas, Nekilnojamojo turto registro išrašai, iš kurių aiškiai matosi atsakovų turto teisinis režimas, todėl neaišku, kodėl teismas sprendė, jog neaišku, koks turtinis režimas yra taikomas nurodytiems nekilnojamo turto objektams. Be to, pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo prašymą, nenustatydamas jokių trūkumų, ir bylos nagrinėjimo metu neprašė pateikti papildomų paaiškinimų ar paskaičiavimų, tik priimdamas sprendimą konstatavo, jog jam neaišku, kokia konkreti suma turėtų būti priteista ir iš kurio atsakovo. Pareiškėjo manymu, teismas formaliai ir neįsigilinęs į konkrečią situaciją atmetė pareiškėjo prašymą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 9. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovų, kaip atitinkamų nekilnojamojo turto savininkų, pareigos mokėti Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

10. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo prašyme nenurodyta, kokią vietinės rinkliavos sumą prašoma priteisti iš kiekvieno atsakovų atskirai, konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo pagrįstumo, todėl atmetė pareiškėjo prašymą.

11. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas formaliai ir neįsigilinęs į konkrečią situaciją nepagrįstai atmetė prašymą, neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo. Teismas prašymo priėmimo stadijoje galėjo nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti, pareikalauti papildomų įrodymų ar paskaičiavimų, tačiau nepadarė to. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, neatlikęs visapusiško, išsamaus ir objektyvaus bylos aplinkybių ir įrodymų tyrimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

12. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ABTĮ 80 straipsnis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015 ir kt.).

14. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018 ir kt.).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus įrodymus, nebuvo pakankamai aktyvus ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių bei visapusiškai, objektyviai neištyrė jų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovų vietinę rinkliavą, grindė sprendimą iš esmės tuo, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo, nes iš pateiktų įrodymų neįmanoma nustatyti, kuriam atsakovui kokia skolos dalis yra priteistina. Iš bylos duomenų matyti, kad visi teismui pateikti mokėjimo pranešimai ir skolos įspėjimai buvo adresuoti atsakovei O. V., prašyme nėra nurodyta (detalizuota), kokia konkrečiai suma turėtų būti priteista iš atsakovo D. G. S. už objektą adresu: (duomenys neskelbtini), kokia suma turi būti priteista iš atsakovės O. V. (O. S.).

16. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė teismui prašymą priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovų 2024 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi priėmė pareiškėjo prašymą nagrinėti, nenustatė jokių prašymo trūkumų dėl jo formos, turinio ar suformuluoto reikalavimo. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, prašymo priėmimo stadijoje nustatęs, jog prašymas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų tokio pobūdžio procesiniam dokumentui, turėjo nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti, taip pat išaiškinti pareiškėjui teisę tikslinti prašymo reikalavimą ir padėti jam įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 12 str.).

17. Apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme proceso šalių argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovai) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

18. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai neištyrė jų (ABTĮ 80 str.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė